2021-02-24 Nr. AB-3947-3-61-3-04228-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-123-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04228-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. K. (M. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05117 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas teigė, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės skundu, kuriame buvo reiškiamas ir reikalavimas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kreipėsi nepraleisdamas nustatyto termino, tačiau teismas skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjų pateiktas skundas, teismo nuomone, negali būti laikomas grupės skundu. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, jog pareiškėjų pasirinkta pažeistų asmens teisių gynybos priemonė yra netinkama. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad su individualiu skundu į teismą kreipėsi nedelsiant po LVAT išaiškinimo. Pareiškėjo teigimu, jo pasirinkta gynybos priemonė (grupės skundas) yra sąlyginai naujas teisinis instrumentas, dėl kurio taikymo yra mažai teismų praktikos ir / ar teisės doktrinos, tiksliai ir nedviprasmiškai išaiškinančios, kada gali būti pasinaudojama šiuo instrumentu. Tvirtino, kad teikdamas grupės skundą, jis siekė kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Taip pat prašė atsižvelgti ir į pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir į valstybėje paskelbtą karantiną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas)).

Teismas, akcentuodamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje įtvirtintus skundo padavimo teismui terminus, nustatė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu, todėl šio Sprendimo įteikimo pareiškėjui diena yra 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas su skundu dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs 14 dienų terminą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi bei akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių vertinimo, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, darė išvadą, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė individualų administracinį aktą, kuriame išaiškinta jo apskundimo tvarka, t. y. nurodyta, kad sprendimą galima skųsti per 14 dienų nuo jo įteikimo, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato, pasirinko elgesio variantą savo galimai pažeistas teises ginti ne individualiai, tačiau paduodant grupės skundą. Tai, kad pareiškėjas (atstovaujamas advokato) pasirinko ginti savo teises paduodamas grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti subjektyvaus pobūdžio aplinkybė.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1262 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, kreipiantis į teismą su skundu, kuris, kaip konstatavo LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje, grupės skundui keliamų reikalavimų neatitinka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą priimta 2020 m. lapkričio 18 d., šioje nutartyje pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu. Pareiškėjas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, o, nesutikdamas su nurodyta teismo pozicija, kreipėsi su atskiruoju skundu į LVAT. Toks pareiškėjo elgesys yra subjektyvaus pobūdžio ir leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekė operatyvaus ginčo išsprendimo. Pareiškėjas, prašydamas teismo atsižvelgti į pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir į valstybėje paskelbtą karantiną, nenurodė jokių aplinkybių, kurios dėl paskelbtos pandemijos būtų sutrukdžiusios jam pateikti skundą teismui laiku.

Kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad nepraleisdamas nustatyto skundo pateikimo termino kartu su kitais 34 asmenimis pateikė grupės skundą, kadangi atsakovo priimti sprendimai yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme. Šiuo (grupės) skundu buvo siekiama operatyviau ir mažesniais kaštais apginti pažeistas teises. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą pareiškėjas nedelsdamas pateikė individualų skundą.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teismo argumentaciją jam terminas neatnaujintas dėl to, jog jis naudojosi jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, t. y. dėl to, kad buvo pateiktas asmenų grupės skundas, o po to pasinaudota procesine teise teikti atskirąjį skundą. Tačiau pareiškėjo pasinaudojimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti priežastis, užkertanti kelią kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis įsiteisėjo tik 2020 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas su individualiu administraciniu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas. Įvertinus pasaulyje ir Lietuvoje taikomus paslaugų teikimo ir keliavimo apribojimus, akivaizdu, jog pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą, vos tik apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog taip jis gali apginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas teigė, kad nors teismas nurodė, jog asmenų grupę atstovavo teisininkas ir jam keliami aukštesni reikalavimai, dėl ko jo neatidumas negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi, tačiau tai turi atitikti bendruosius protingumo ir proporcingumo principus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl analogiškų faktinių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-6247-860/2020 suformavo priešingą teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Specialioji norma (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnis) aiškiai įtvirtina nuostatą, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05117, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės (UAB „Norlida“ darbuotojų) skundu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-5629-1066/2020 fizinių asmenų grupės skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. su individualiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05117 panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05117, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, į teismą kreipdamasis su grupės skundu, dėl ko buvo praleistas ginčijamo Sprendimo apskundimo terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo pasirinkimas ginti savo teises paduodant grupės skundą yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė, tačiau šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas grupės skundu siekė operatyviau ir mažesniais kaštais apginti galbūt pažeistas teises, įvertinęs tai, kad Migracijos departamento priimti sprendimai 31 asmens atžvilgiu yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05117 panaikinimo padavimo priežastis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, aplinkybė, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti grupės skundą, atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarčiai (2020 m. gruodžio 16 d.), pareiškėjas su individualiu administraciniu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, siekdamas operatyvesnio pažeistų teisių gynimo, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05117 padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo M. K. (M. K.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius