777c8a90-62e9-43e8-a603-8a4e800e03cb · Kauno apygardos teismas

                                                                 Byla Nr. 1S-666-810/2017                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00036-2011-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R.

P. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. P. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas – paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 13 d.

Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistas R.

P. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Nuteistasis nurodo, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių. Skunde pažymima, jog nuteistojo darbinė motyvacija aukÅ¡ta, pataisos įstaigoje savanoriÅ¡kai ir neatlygintinai atlikinėja patalpų remonto ir santechnikos darbus, be to, ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakingus asmenis dėl laisvų darbo vietų.

Nuo pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios savo elgesį koreguoja į gerÄ jÄ pusę, nutraukė visus ryÅ¡ius su asmenimis, kurie ateityje gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ , nesivadovauja kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros elementais.Nuteistojo manymu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pasireiÅ¡kia tuo, jog jis pataisos įstaigoje savo noru neatlygintinai dirba, sprendžia savo problemas vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planÄ , dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei įgijo suvirintojo ir kompiuterių operatoriaus kvalifikacijas.Nuteistasis taip pat pažymi, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, adekvačiai vertina savo vaidmenį, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi, suvokia padarytos žalos nukentėjusiesiems pobÅ«dį.

Nuteistojo nuomone, nors nusikalstamus veiksmus įvykdė impulsyviai, tačiau Å¡iuo metu jo mÄ styme vyrauja racionalus pasekmių suvokimas, jis iÅ¡moko teisingai interpretuoti socialines situacijas, suprasti ir vertinti kitų požiÅ«rį. Nuteistojo R. P. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog R.

P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo 2016 m. gegužės 25 d. koreguotÄ nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos ryÅ¡iais, pakeitė neigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ â€“ ne vienÄ kartÄ teikė praÅ¡ymus dėl įdabinimo, dengia teismo priteistÄ ieÅ¡kinį, neturi galiojančių nuobaudų, baigė kompiuterio operatoriaus bei įgijo suvirintojo specialybę. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .

Tačiau taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad R. P. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 34 balai, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, bÅ«tina nustatyti nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , pažanga turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti.

Nuteistasis skunde nurodo, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pasireiÅ¡kia tuo, jog jis pataisos įstaigoje savo noru neatlygintinai dirba, sprendžia savo problemas vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planÄ , dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei įgijo suvirintojo ir kompiuterių operatoriaus kvalifikacijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, dalyvavimas elgesį koreguojančiuose programose, savaime neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog nuteistasis daro pakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokiÄ Ä¯takÄ individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors nuteistasis ir vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar iÅ¡skiriami du jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys.

Pažymėtina, jog Å¡ie kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu (duomenys iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO), todėl akivaizdu, kad socialinės reabilitacijos priemonių taikymas reikÅ¡mingos įtakos pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinančių veiksnių mažėjimui neturėjo. Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad jo mÄ styme vyrauja racionalus pasekmių suvokimas bei tuo, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nes Å¡iuos teiginius paneigia teismui pateikta socialinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog R.

P. apgalvoja savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, bei nesijaučia kaltu dėl nei vieno padaryto nusikaltimo. Teismo manymu, toks R. P. požiÅ«ris į padarytas nusikalstamas veikas patvirtinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei laikytinas nuteistojo rizikÄ nusikalsti didinančiu veiksniu. Be to, abejotinas ir nuteistojo argumentas dėl jo aukÅ¡tos darbinės motyvacijos. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog pataisos įstaigoje savanoriÅ¡kai ir neatlygintinai atlikinėja patalpų remonto ir santechnikos darbus, tačiau Å¡io teiginio nepagrindžia nei socialinio tyrimo iÅ¡vada, nei kiti byloje esantys duomenys.

Be to, pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog 2013 m. balandžio 11 d. nuteistasis siÅ«lyto darbo atsisakė, iniciatyvÄ dirbti parodė tik atvykęs bausmę atlikti į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iÄ jį sektorių (nuteistasis į 1-ajį sektorių atvyko 2016 m. gegužės 10 d.), t. y. prieÅ¡ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos svarstymÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismo manymu, tai rodo, jog nuteistojo iniciatyva įsidarbinti buvo rodoma tik siekiant palankesnio Komisijos nutarimo.

Teisėjų kolegija pagrindo abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vada neturi, kadangi nuteistasis pasiraÅ¡ytinai su ja buvo supažindintas, duomenų apie joje nurodytų teiginių prieÅ¡taringumÄ byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis. Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu vienuolika kartų buvo skatintas, mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus ir suvirintojo specialybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, korekcinėje programoje „Socialinių įgÅ«džių ugdymas“, lankė užsiėmimus pas psichologus, dengia priteistus ieÅ¡kinius.

Tačiau pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės, įvertinus vis dar iÅ¡skiriamus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, pažymėtina ir tai, jog R. P. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas tris kartus. Nors paskutinė drausminė nuobauda R. P. paskirta 2013 m. gruodžio 6 d., tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis visÄ bausmės atvykimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis R. P. padarė pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegijan u t a r i a :atmesti nuteistojo R.

P. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai              Edita Dambrauskienė              Algirdas Remeika              Gytis Večerskas