777bc55a-ef4e-45de-866f-e45a75fe4982 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-285-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. Z. pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-11-24 iki 2015-12-11 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m kartu su dar 3–4 asmenimis. Kameros buvo avarinės bÅ«klės, ant sienų matėsi pelėsis, buvo parazitų.

Sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo ploto buvo atskirtas tik nedidele sienele, todėl gamtinius reikalus galėjo atlikti tik kitų asmenų akivaizdoje. BÅ«nant tokiose perpildytose kamerose jis neturėjo galimybės pajudėti, normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, todėl tapo irzlus ir nervingas. Be to, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nas pasielgė neetiÅ¡kai, pavieÅ¡indamas jo ligÄ prie kitų kalinčiųjų asmenų. Pažymėjo, kad atsakovė nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų ir privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Pabrėžė, kad remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolat yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tualetas yra atskirtas nuo likusios kameros ploto sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos V. Z. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo manymu, jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-11-24 iki 2015-12-08 (b. l. 9). Ginčui taikytini 2015-11-01 įsigalioję laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie                 pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais (b. l. 9).

Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2015-12-08 pareiÅ¡kėjas 2 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2015-12-07 (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai.

HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

12) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016). Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad kameros, kuriose buvo laikomas, buvo avarinės bÅ«klės – kameros sienos pažeistos, ant jų pelėsis, aplinkui veisėsi parazitai.

Teismas, atsakydamas į Å¡iuos argumentus, atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo anksčiau iÅ¡dėstyti teiginiai dėl to, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų ir kt., yra grindžiami iÅ¡imtinai jo subjektyvaus pobÅ«džio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais duomenimis.

Remiantis bylos duomenimis, kuriuos šį bylÄ pateikė atsakovas, kameroje Nr. 241, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 2015-11-27, Vilniaus visuomenės sveikatos centras HN 76:2010 pažeidimų nenustatė (b. l. 20). Taip pat į bylÄ pateikta 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis, kurios vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir parazitų naikinimo darbus ir profilaktinius patikrinimus (b. l. 21–24). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kamerų bÅ«klės (pelėsio ant sienų, parazitų) yra atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerose dėl ploto trÅ«kumo jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nuolat kildavo konfliktai, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas tik toje dalyje, kurioje nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.

Kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie galimus LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (bylos Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl kalinimo kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrė tam tikrų nepatogumų.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė, ar jis bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę (2 dienos), į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , proceso Å¡alių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpÄ , kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, kad sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas kalinamo pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimas, todėl sutiktina, jog gyvenimas kameroje, neatitinkančioje teisės normų reikalavimų dėl ploto, su tokiu sanitariniu mazgu, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų.

Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jo laikymas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai (pareiÅ¡kėjas nesikreipė į gydytojus), bei taip pat ir į tai, kad į įstaigos administracijÄ dėl nepatogumų, atsiradusių ryÅ¡ium su mažesniu plotu ar netinkamu sanitariniu mazgu, pareiÅ¡kėjas nesikreipė, todėl, tuo remiantis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę (2 dienos) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ su tinkamu sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis byloje Nr. A-444-619/2008).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo V.

Z. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis ABTÄ® nuostatomis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti sprendžiamas. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 4 punktais, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo V.

Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo V. Z. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                     ArÅ«nas Kaminskas