2020-10-28 Nr. AB-20327-3-63-3-00184-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-710-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00184-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Robala“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės norma“, akcinei bendrovei „Baltic Research“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas (reorganizuotas į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus) išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-80-320/2015 (toliau – ir administracinė byla) ir joje priėmė 2015 m. vasario 9 d. sprendimą (toliau – Sprendimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Sprendimas paliktas nepakeistas.

Sprendimu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robala“ buvo įpareigotas:

1) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo (duomenys neskelbtini) UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namai (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 1v1/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv. m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę;

2) nuosavybės teise priklausantį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1m1/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.4-R.

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos departamentui) 2017 m. balandžio 4 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. kovo 13 d. gautas atsakovo UAB „Robala“ prašymas, kuriuo jis prašė išaiškinti Sprendimą, savo prašymą grindė iš esmės tuo, kad Sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nes nėra aišku, kieno lėšomis ginčo statiniai turėtų būti nugriauti, šis klausimas turi būti išspręstas teismo sprendimu. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi aiškinti Sprendimą atsisakė, konstatavęs, jog atsakovo argumentai, nurodyti prašyme, yra sietini ne su teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis – šalių elgesiu, vykdant teismo sprendimą bei, tikėtina, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, galimais vėlesniais teisminiais ginčais dėl statinių nugriovimui ir pertvarkymui panaudotų lėšų kompensavimu, ir tai nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą, be kita ko, pažymėjęs, kad civilinėje byloje neišsprendus klausimo dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybos leidimą, kaltės, tai nėra kliūtis teismui pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalį įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl nugriovimui išleistų lėšų prisiteisimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka; tokia neteisėtų statybų padarinių likvidavimo tvarka sudaro sąlygas operatyviai pašalinti teisių pažeidimus; statytojo interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sprendimo rezoliucinė dalis aiški ir laikytina nereikalaujančia papildomo išaiškinimo, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašyme kitų subjektų atsakomybės pagrindų nedetalizavo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo dėl jų spręsti. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą išaiškinti teismo sprendimą visiškai pagrįstai atmetė, nurodė, kad tokia išvada atitinka teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

UAB „Robala“ 2018 m. kovo 29 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2-492/2016 ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo, o išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti apskųstą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį minėtoje administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro teismui paduotą prašymą (patikslintą) atmesti, taip pat stabdyti Sprendimo vykdymą iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o šį prašymą tenkinus, iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą, konstatavusi, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o prašymas dėl termino atnaujinimo negalėtų būti tenkinamas, kadangi nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Antstolė A. R. Ž. (toliau – ir Antstolė) 2020 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo administracinėje byloje, kuriame nurodė, jog 2020 m. liepos 27 d. ketvirtą kartą surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr.S-20-75-8429, kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo juridinio asmens vadovui; Sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl skolininkei pačiai nevykdant teismo įpareigojimo, turi būti pakeista vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio taisykles, leidžiant išieškotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė pareiškimu prašė pakeisti Sprendimo dalies, kuria skolininkas UAB „Robala“ įpareigotas nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, vykdymo tvarką, leidžiant išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininko UAB „Robala“.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (4 str. 5 d., 85 str., 99 str. 2 d.) ir CPK 771 straipsnio 1 bei 6 dalimis, nurodė, kad sprendimo neįvykdymo aktas turi būti teikiamas apylinkės teismui nagrinėti CPK nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad tokia praktika yra nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) nutartyse.

III. Antstolė A. R. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors turėjo vadovautis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, nes antstolė į teismą kreipėsi prašydama pakeisti Sprendimo vykdymo tvarką.

Antstolė taip pat akcentuoja, kad Specialiosios kolegijos nutartys, nurodytos pirmosios instancijos teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes jose buvo vertinamos situacijos, kai antstolis kreipiasi dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, o ne pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį.

Antstolė pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartyje Nr. AS-510-502/2019 nurodyta, jog Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, be kita ko, teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik neįvykdytų teismo sprendimų atžvilgiu.

Antstolė paaiškina, kad Specialiosios kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartyje Nr. T-30/2017 konstatuota, jog pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, administracinio teismo sprendimas yra vykdomas CPK nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Antstolė padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti antstolės pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimo neįvykdymo aktas turi būti teikiamas apylinkės teismui nagrinėti CPK nustatyta tvarka ir Antstolės pareiškimą atsisakė priimti nagrinėti.

Antstolė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė neaktualia Specialiosios kolegijos praktiką, taip pat netinkamai pritaikė CPK nuostatas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Antstolė pareiškime prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką atsižvelgiant į šias aplinkybes: 2020 m. liepos 27 d. ketvirtą kartą surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr.S-20-75-8429; kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo juridinio asmens vadovui; Sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės.

Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir antstolės pareiškimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su Antstolės pozicija, kad nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, numatyta CPK 771 straipsnio 3 dalyje, o ne 6 dalyje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, jei antstolis į teismą kreipėsi, prašydamas pakeisti administracinėje byloje priimto sprendimo vykdymo tvarką, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas turi būti nagrinėjamas sprendimą priėmusiame teisme. Tokia taisyklė reglamentuota ir CPK 771 straipsnio 3 dalyje, įtvirtinančioje, kad, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (žr. Specialiosios kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2017). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsižvelgdama į CPK 284 straipsnio ir 771 straipsnio 3 dalies nuostatas, Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką ir Antstolės pareiškimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą turi spręsti sprendimą priėmęs teismas, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai.

Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti Antstolės pareiškimą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl Antstolės pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir antstolės A. R. Ž. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė