7779395f-0c2d-4159-8376-b4ff5cb024a3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-594/2022 Teisminio proceso Nr. 1 1-01-1-34779-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorėms Renatai Oželienei, Laurai Mačiulytei – Valaitei (dalyvavo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), Rasai Urbienei (dalyvavo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistajam E. A., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. A. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalis paskirtos bausmės, t. y. 7 mėnesiai, pridėta prie 2021 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 11 (vienuolikai) dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. lapkričio 24 d. E. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmė. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. A. ir E. P. nuteisti už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje, veikdami bendrai, tyčia sudavė rankomis D. A. ne mažiau penkis smÅ«gius į veidÄ , tuo padarė nukentėjusiajam D. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose bei sukėlė jam fizinį skausmÄ ; E. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje tyčia sudavė ranka A. A. vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę ir vienÄ smÅ«gį į kairę akį, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmÄ dėl krÅ«tinės ir akies sumuÅ¡imo.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nors E. A. ir E. P. kaltės nepripažino ir teigė, kad jie pas nukentėjusiuosius nebuvo ir jų nesumušė, tačiau teismas tokius jų paaiÅ¡kinimus vertina kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas rėmėsi nukentėjusiųjų D. A. ir A. A. parodymais ir juos patvirtinančiais kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų S. T., V. M. parodymais, specialisto iÅ¡vada, raÅ¡ytiniais įrodymais ir tyrimo veiksmų protokolais.

Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiųjų D. A. ir A. A. parodymai yra nuoseklÅ«s, tarp jų nėra esminių prieÅ¡taravimų. Tai, kad nukentėjusieji tuoj pat po įvykio nurodė E. A. ir E. P. kaip prieÅ¡ juos smurtavusius asmenis, patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų S. T., V. M. parodymai, taip pat ir vaizdo bei garso įraÅ¡as, kuriuo fiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai, pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykę prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) ir sutikę lauke abu kaltinamuosius, kartu su jais nuėjo pas A. ir S. T. pabeldus į nukentėjusiųjų kambario duris, jas atidaręs D.

A. iÅ¡ karto pareiÅ¡kė, kad jis buvo sumuÅ¡tas E. A. ir E. P.. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina, kad A. A. skambino bendruoju pagalbos numeriu ir iki atsiliepiant operatoriui įraÅ¡e girdėti, kaip ji kažkam sako, jog kviečia policijÄ , praÅ¡o baigti, po to sako „mane muÅ¡a“, į operatoriaus klausimÄ â€žvyras muÅ¡asi?“ ji atsako „vyrÄ muÅ¡a“; trečiÄ kartÄ paskambinusi numeriu 112 nukentėjusioji A. A. pasako, kad jÄ sumušė, kad sulaužė baldus, o įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog kambaryje daiktai iÅ¡mėtyti, sulaužyta spinta.

Teismas konstatavo, kad visų Å¡ių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad abu kaltinamieji tyčia panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl ko atsirado padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. A. sveikata, o A. A. sukeltas fizinis skausmas.

3. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o, kad jo bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėtų Kauno apygardos teismas. Skunde teigiama, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta nepilnai, liko neapklausti kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, girdėjęs triukÅ¡mÄ ir žadėjęs kviesti policijos pareigÅ«nus, E. P. tėvas, kuris tÄ vakarÄ taip pat buvo namuose, iÅ¡reikalautas tik nukentėjusiosios skambučio BPC garso įraÅ¡as. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nukentėjusiųjų parodymai vietomis nevienodi, teisme jie liudijo neužtikrintai.

4. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kadangi jis buvo nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad nukentėjusieji parodymus keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistieji ir jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistuosius iÅ¡teisinti. Prokurorė prašė skundus atmesti ir skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų E. A. ir E. P. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir apeliantų pripažinimu kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų ir objektyvių jų kaltę pagrindžiančių įrodymų.

7. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, dar kartÄ Ä¯vertinusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas E. A. ir E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apeliantų kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant E. A. ir E. P. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

9. Nuteistieji E. A. ir E. P. apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų teiginiais nesutinka, kadangi nuteistųjų kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsta ne tik nukentėjusiųjų D. A. bei A. A. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų policijos pareigÅ«nų S. T. ir V.

M. parodymais, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. T. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotais duomenimis bei S. T. neÅ¡iojamu vaizdo registratoriumi darytame vaizdo ir garso įraÅ¡e fiksuotais duomenimis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, BPC pateiktų garso įrašų apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada. Minėti duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas dėl E. A. ir E. P. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Nors nuteistieji neigia smurtavę D. A. bei A. A. atžvilgiu, teigia, kad jie tÄ vakarÄ (naktį) nebuvo užėję pas nukentėjusiuosius į kambarį, E. A. dar aiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių su E. P. ir pastarojo tėvu metu girdėjo triukÅ¡mÄ pas A., dėl ko dar sekančio kambario kaimynai kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, patvirtina, jog tokia E. A. ir E. P. pozicija bei jų teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl nuteistųjų kaltės neigimas vertintinas kaip jų pasirinkta gynybinė pozicija.

11. Pirmosios instancijos teisme tikrinant kaltinamųjų iÅ¡keltÄ versijÄ , kad įvykio naktį buvo girdimas triukÅ¡mas nukentėjusiųjų bute, dėl ko kiti kaimynai kvietė policijos pareigÅ«nus, buvo iÅ¡reikalauti duomenys iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos registruojamų įvykio registro dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykių adresu: (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos adresas). Nustatyta, kad minėtu laiku nebuvo registruoti praneÅ¡imai dėl triukÅ¡mo ar konfliktų nukentėjusiųjų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, kada A.

A. prašė pagalbos dėl muÅ¡amo jos vyro (3 t., b. l. 47-55). Taigi, jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina nuteistųjų teiginių, kad įvykio naktį pas nukentėjusiuosius bute vyko konfliktas, dėl ko kiti kaimynai kvietė policijÄ , ir kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus ar fizinį skausmÄ kitomis aplinkybėmis, nei jie nurodo. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir nuteistojo E. P. tėvas V. P., kuris (kaip nurodė jis pats ir apeliantai), įvykio naktį kartu su nuteistaisiais savo bute, kuris ribojasi su nukentėjusiųjų butu, vartojo alkoholinius gėrimus.

Liudytojas nurodė, kad pas kaimynus girdėjosi grojanti muzika, bet daugiau jokio triukÅ¡mo nebuvo, kiti kaimynai irgi nesiskundė. Taigi ir jis paneigė nuteistųjų teiginius apie pas kaimynus bute buvusį triukÅ¡mÄ , kaimynų tarpusavio muÅ¡tynes. Nors V. P. aiÅ¡kino, kad E. A. ir E. P. niekur nebuvo išėję iÅ¡ buto, E. A. pirmosios instancijos teisme taip pat aiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nai užėję į kambarį, kuriame jie gėrė, liepė parodyti rankas, iÅ¡sivedė į koridorių, o po to nusivežė į policijos komisariatÄ , tačiau policijos pareigÅ«nų S. T. ir V.

M. parodymais, policijos pareigūno S. T. tarnybiniu pranešimu ir jo nešiojamu vaizdo registratoriumi daryto garso ir vaizdo įrašo duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus prie pranešime nurodyto namo, adresu: (duomenys neskelbtini), E. A. ir E. P. buvo lauke prie laiptinės, policijos pareigūnams kalbėjo apie tai, kad vyras sumušė moterį. Taigi objektyviai nustatyta, kad ir šis nuteistojo E. A. paaiškinimas neatitinka faktinių aplinkybių, kas taip pat apylinkės teismui leido netikėti ir visų kitų jo parodymų teisingumu, ypač atsižvelgus į tai, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

12. Nors nuteistieji kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę, teigdami, kad jie nukentėjusiųjų bute net nebuvo, tačiau apylinkės teismas Å¡iuos jų parodymus vertino kaip nepatikimus, konstatuodamas, kad E. A. ir E. P. versijÄ iÅ¡ esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir apeliacinių skundų argumentus, sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistųjų parodymais, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir vieningai Å¡iuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, kad nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra teisinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos.

Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja nukentėjusiųjų bei kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai bei juos pagrindžiantys kiti objektyvÅ«s įrodymai, kurių visuma E. A. ir E. P. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia iÅ¡ esmės.

13. Nukentėjusieji D. A. ir A. A. viso proceso tvirtino, kad nakties metu po beldimo į duris A. A. jas pravėrus, pastaroji buvo nustumta ir į kambarį įsiveržė E. A. ir E. P.. A. A. pradėjo muÅ¡ti D. A., sudavė į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į spintÄ ir Å¡i sulūžo, parkritus spardė, D. A. sudavė ir E. P.. Pastarasis taip pat sudavė A. A. vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę ir vienÄ smÅ«gį į kairę akį. Nukentėjusiajai A. A. dėl paminėtų nuteistųjų veiksmų paskambinus policijai, Å¡ie pasiÅ¡alino iÅ¡ kambario.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nukentėjusiųjų A. A. bei D. A. parodymai esminėse detalėse dėl to, kas, kada, kokiu bÅ«du ir kaip panaudojo fizinį smurtÄ jų atžvilgiu, buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, tarpusavyje sutapo, esminių prieÅ¡taravimų, kurie leistų abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, nenustatyta. Pastebėtina, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateiktas abstraktus teiginys dėl nukentėjusiųjų parodymų nepatikimumo, tačiau kuo, apeliantų manymu, pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų parodymų neteisingumas, nedetalizuota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nukentėjusiųjų parodymus, juose neįžvelgė esminių prieÅ¡taravimų. Jų parodymuose esantys nežymÅ«s nesutapimai nesudaro pagrindo jų parodymus vertinti kaip nepatikimus ir nesiremti jais sprendžiant E. A. ir E. P. kaltės klausimÄ . Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog parodymų perdėtas tikslumas, pasakojimas tomis pačiomis frazėmis, tais pačiais žodžiais, mažina parodymų patikimumÄ , o parodymuose esantys neesminiai netikslumai leidžia manyti, kad asmenys nėra susitarę, nėra tarpusavyje suderinę parodymų.

Taigi tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymuose negali bÅ«ti laikomi pagrindu jais nesivadovauti teismui priimant baigiamÄ jį aktÄ .

14. Kadangi nukentėjusiųjų parodymai esminėse aplinkybėse – dėl apeliantų patekimo į nukentėjusiųjų kambarį aplinkybių, dėl to, kad A. A. buvo pastumta į Å¡alį, o E. A. iÅ¡kart puolė muÅ¡ti D. A., Å¡iam nugriuvus, dėl ko sulūžo spinta, smÅ«gius sudavė ir E. P., be to, pastarasis sudavė ir A. A. į krÅ«tinę ir kairę akį, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ kambario aplinkybių (paskambinus policijos pareigÅ«nams) bei patirtų sužalojimų, fizinio skausmo, prieÅ¡ingai nei tai savo skunduose nurodo apeliantai, buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, atitiko kitus byloje esančius objektyvius duomenis, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus bei nesivadovauti jais sprendžiant E. A. ir E. P. kaltės klausimÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nukentėjusieji buvo teisti už melagingų parodymų davimÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Juolab, kad minėtus nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

15. Ä® įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų S. T., V. M. parodymai, taip pat policijos pareigÅ«no S. T. neÅ¡iojamu vaizdo registratoriumi darytas vaizdo bei garso įraÅ¡as patvirtina, kad vos tik policijos pareigÅ«nams atidaręs duris, D. A., kurio veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, o A. A. prie kairės akies laikė rankÄ (bÅ«tent į Å¡iÄ vietÄ ji nurodė, kad jai sudavė smÅ«gį E. P.) iÅ¡ karto, rodydamas ranka, nurodė, kad jį be priežasties sumušė E. A. ir E. P. (pastarieji tuo metu stovėjo koridoriuje), nurodė, kad net žmonai (A.

A.) trenkė, kÄ patvirtino ir pati A. A.. BPC pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad A. A. skambino bendruoju pagalbos numeriu ir iki atsiliepiant operatorei, įraÅ¡e jau girdimas raginimas „Viskas, kviečiu mentus, baikit, baikit“ (kalbama daugiskaita, kas rodo, jog be jos pačios ir sutuoktinio kambaryje buvo ir daugiau asmenų), o pokalbio metu operatorei ji nurodė, kad „muÅ¡a mane“, „vyrÄ muÅ¡a“, buvo girdimas triukÅ¡mas, riksmas. Netrukus sekusiame pokalbyje su BPC operatore, ji dar nurodė, kad „mane ir sumušė“, „baldus sulaužė“ (1 t., b. l. 24-31).

Taigi A. A. pokalbio su bendrojo pagalbos centro operatore turinys patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai buvo kviečiami dėl prieÅ¡ jÄ ir jos sutuoktinį pavartoto fizinio smurto, baldų sulaužymo, kas taip pat paneigia nuteistųjų keltÄ versijÄ apie sutuoktinių tarpusavio muÅ¡tynes. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiųjų kambaryje buvo iÅ¡mėtyti daiktai, sulaužyta spinta (1 t., b. l. 15-19). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad D. A. nustatyti kÅ«no sužalojimai – kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, jie padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80).

Visų Å¡ių domenų sisteminė analizė sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad bÅ«tent E. A. ir E. P. atliko nukentėjusiųjų nurodytus veiksmus, t. y. įsiveržę į nukentėjusiųjų kambarį smurtavo pastarųjų atžvilgiu – smÅ«giavo D. A. į veidÄ , tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o E. P. dar sudavė A. A. po vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę ir kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

16. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apeliantų kaltės. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. A. ir E. P. kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jie nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Pripažindamas E. A. ir E. P. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai apeliantų veiksmuose nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

17. Nors apeliaciniuose skunduose bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniais skundais praÅ¡oma peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , pasisakytina ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems E. A. ir E. P. bausmes bei parinkdamas bausmių rÅ«Å¡is, įvertino visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimÄ . Teismas įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistieji nusikalstamas veikas daro sistemingai, teisti ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, ne kartÄ atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, eilę kartų bausti ir už administracinių nusižengimų padarymÄ , paskirtų baudų nemoka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistuosius ir rodo jų nenorÄ laikytis įstatymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius, atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes ir nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme (E. P. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo mažesnio intensyvumo nei jo bendrininko E. A.), nustatė artimÄ sankcijos vidurkiui - E. A.

Å¡iek tiek didesnį nei sankcijos vidurkis, E. P. Å¡iek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), nėra per griežtos. Kadangi po minėtos nusikalstamos veikos padarymo E. A. atžvilgiu buvo priimti dar keli nuosprendžiais, kurias paskirtos bausmės buvo bendrinamos tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis paskirtÄ bausmę subendrino iÅ¡ dalies sudėdamas su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

E. A. paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę laikyti aiÅ¡kiai per griežta ir Å¡velninti taip pat nėra pagrindo.

19. Ä®vertinus visumÄ aptartų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o E. A. ir E. P. apeliaciniai skundai atmetami.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šiose pažymose nurodyta, kad valstybė dėl nuteistojo E. A., kuriam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė, gynybos patyrė 150,91 Eur dydžio išlaidas (3 t., b. l. 119-123), o dėl nuteistojo E. P., kuriam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius, gynybos patyrė 291,60 Eur dydžio išlaidas (3 t., b. l. 153-157).

21. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Å ios nuostatos nuteistiesiems buvo iÅ¡aiÅ¡kintos 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, kuria jiems paskirti gynėjai (3 t., b. l. 106). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad nuteistieji sistemingai daro nusikaltimus, niekur nedirba, neturi nuolatinių pastovių pajamų, duomenų apie kitÄ jų turtÄ nėra, jie eilę kartų bausti už administracinių nusižengimų padarymÄ , tačiau paskirtų baudų nemoka, spręstina, kad jų turtinė padėtis sunki, todėl Å¡ios bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡laidos iÅ¡ E. A. ir E. P. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų E. A. ir E. P. apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš E. A. ir E. P. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė