776fd5fc-2184-4e08-8491-24fecaf54831 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-2050-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00680-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 41 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. B.,atsakovės atstovei Julianai Ostrouch-Brazdauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėja A. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymÄ Nr. 1P-6 „Dėl tarnybinės nuobaudos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorei A. B. skyrimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja yra padariusi tarnybinį nusižengimÄ bei skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – skundžiamas įsakymas). PareiÅ¡kėja nurodo, kad buvo praleistas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte (turi bÅ«ti 3 punkte).

Be to, buvo praleistas Taisyklių 7 punkte numatytas praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ suraÅ¡ymo terminas. PareiÅ¡kėja teigia, kad buvo praleistas ir Taisyklių 11 punkte nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas bei Taisyklių 13 punkte nustatytas terminas komisijai raÅ¡tu pateikti valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus. PareiÅ¡kėjos vertinimu, praleistas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos terminas paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ komisijos iÅ¡vada parengta 2017 m. gruodžio 20 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2018 m. sausio 22 d.

PareiÅ¡kėja mano, kad komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1P-139 (toliau – komisija), iÅ¡vadose nepagrįstai daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , perkeldama J. R. dirbti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Finansų skyriaus vedėjo pareigas ir atleisdama iÅ¡ Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir Å«kio skyriaus vedėjo pareigų N. K..

PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl Å¡io pažeidimo ji neturėjo galimybės teikti paaiÅ¡kinimo. Be to, pareiÅ¡kėja nurodo, kad tiek J. R., tiek N. K. atitiko Tarnybos Finansų skyriaus pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus. Komisijos iÅ¡vadose nepagrįstai teigiama, kad buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigas eiti J. R. dėl to, kad pareiÅ¡kėja yra dirbusi su Å¡ia darbuotoja. PareiÅ¡kėja pažymi, kad ji nuo 2014 m. lapkričio 3 d. buvo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė ir iki reorganizacijos dirbo su N. K., todėl iÅ¡vadose nepagrįstai nurodoma, kad pareiÅ¡kėja turėjo interesÄ perkelti į pareigas J.

R. dėl pareiškėjos darbo su ja. Pareiškėja paaiškina, kad reorganizavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir tapus vienai įstaigai Tarnybai, įstaiga pagal VTĮ buvo priskirta aukštesnei įstaigų kategorijai, prasiplėtė Finansų skyriaus vedėjo pareigybei priskirtos funkcijos, buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, vietoje panaikinto Finansų ir ūkio skyriaus buvo įsteigtas Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyrius bei Finansų skyrius. Pastarajam skyriui buvo perduota dalis Finansų ir ūkio skyriaus funkcijų, buvo priskirtos naujos funkcijos.

Toks atliekamų funkcijų pasikeitimas lėmė, kad buvo įsteigta nauja Finansų skyriaus vedėjo pareigybė, priskirta A lygio 15 kategorijai, su naujomis darbo sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, nebuvo teisėtų sÄ lygų, kad N. K. bÅ«tų perkelta į naujÄ po reorganizavimo įsteigtÄ Finansų skyrių, kadangi ji ėjo A lygio 14 kategorijos pareigas. N. K. bÅ«tų galėjusi bÅ«ti perkelta į naujas pareigas, jeigu bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ užimti Å¡ias pareigas ir jeigu bÅ«tų atliktas neeilinis jos veiklos vertinimas, numatytas VTÄ® 22 straipsnyje.

Tačiau N. K. šių pareigų užimti nepageidavo. Todėl pareigos buvo pasiūlytos J. R., kuri atitiko teisės aktų reikalavimus (iki reorganizacijos ėjo aukštesnes A lygio 15 kategorijos pareigas).Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo pasiaiškinti dėl komisijos 2018 m. sausio 19 d. patikslintoje išvadoje nurodyto pažeidimo, jog pavėlavo deklaruoti pasikeitusius privačius interesus, t. y. kad ne ji pati tiesiogiai, bet per sutuoktinį yra susijusi su VšĮ Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru.

PareiÅ¡kėja teigia, kad tiek iki 2017 m. birželio 26 d., tiek po Å¡ios dienos buvo deklaruoti privatÅ«s interesai su paminėta vieÅ¡Ä ja įstaiga. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad uždelsimas buvo dėl pateisinamų aplinkybių (komandiruotės į užsienio valstybę, audito patikrinimo ir kt.).Komisijos iÅ¡vadoje pripažįstama, kad 2016 m. kovo 10 d. paraiÅ¡koje Nr. 127 nebuvo nurodyti pirkimo ne per CPO motyvai. Tačiau pareiÅ¡kėja nurodo, kad tai buvo padaryta per klaidÄ , teigia, kad per audituotÄ laikotarpį buvo atlikti net 804 pirkimai.

Atlikto pirkimo specifikacija yra tokia pati, kaip atlikto 2015 m. lapkričio 27 d. pirkimo Nr. 241, kurio paraiškoje nurodyti motyvai, jog reikalingų prekių nėra CPO kataloge. Komisija neįvertino pirkimų organizatoriaus ar pirkimų komisijos vaidmens inicijuojant ir vykdant pirkimus, neįvertino didelio darbo krūvio. Pareiškėjos vertinimu, visiškai nepagrįstos komisijos išvados, kad pareiškėja neužtikrino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) skaidrumo principo įgyvendinimo dėl įstaigoje atliktų dviejų pirkimų, darbus perkant iš įstaigų, kurios viešai neskelbia, kad teikia tokias paslaugas.

Dėl 2016 m. kovo 8 d. pirkimo Nr. 119 pareiÅ¡kėja pažymi, kad atlikus patalpų remonto darbus paaiÅ¡kėjo, kad esamų baldų negalima sugrÄ Å¾inti į buvusias vietas, todėl reikėjo baldus pritaikyti prie aplinkos. Pagal mažos vertės pirkimų taisykles 328,10 Eur vertės darbus galima pirkti kreipiantis į vienÄ tiekėjÄ . IeÅ¡koti kitos įmonės buvo netikslinga, be to, bÅ«tų patirtos laiko sÄ naudos, todėl baldų remonto paslaugos buvo pirktos iÅ¡ įmonės, kuri tai galėjo padaryti greičiausiai.

Dėl 2016 m. balandžio 4 d. pirkimo Nr. 144 pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad įstaigos, iÅ¡ kurios pirkti santechnikos įrangos demontavimo, remonto ir sumontavimo darbai, interneto puslapyje skelbiama, kad įstaiga atlieka įvairius remonto, patalpų renovacijos ir statybos darbus, todėl įmonė vieÅ¡ina savo atliekamus darbus. Be to, pareiÅ¡kėja neturėjo pareigos tikrinti, kas kokiÄ informacijÄ vieÅ¡ina rinkoje. PraneÅ¡imas apie galimÄ pažeidimÄ neleido suprasti, kokios konkrečios informacijos pasigendama kiekvienoje iÅ¡ praneÅ¡ime nurodytų pirkimo paraiÅ¡kų.

Komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad paraiÅ¡kose nenurodyti duomenys, apibÅ«dinantys pirkimų objektÄ , arba pirkimų objekto apimtis. Tačiau pareiÅ¡kėja kartu su paraiÅ¡ka gauna žodinius pirkimų iniciatoriaus, organizatoriaus, vertę skaičiuojančio ir jÄ tvirtinančio asmens paaiÅ¡kinimus. Pirkimų organizatorius, rengdamas pirkimo objektus ir kvietimus tiekėjams, juos detalizuoja taip, kad tiekėjams yra aiÅ¡ku, kokį pasiÅ«lymÄ jie turi parengti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad akivaizdu, jog ji teisėtai leido atlikti pirkimus, jie nebuvo pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų, todėl informacijos paraiÅ¡kose užteko tinkamam sprendimui priimti.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad duomenų užteko objektyviam ir teisėtam leidimui vykdyti pirkimÄ , kadangi prie 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiÅ¡kos Nr. 120 yra pateikta pirkimo specifikacija bei sutarties projektas, prie 2015 m. lapkričio 27 d. paraiÅ¡kos Nr. 278 pridėtas perkamų paslaugų ar prekių kiekio krepÅ¡elis, prie 2016 m. birželio 15 d. paraiÅ¡kos Nr. 235 ir prie 2016 m. sausio 11 d. paraiÅ¡kos Nr. 112 pridėta pirkimo techninė specifikacija, prie 2016 m. kovo 1 d. paraiÅ¡kos Nr. 100 ir prie 2016 m. vasario 11 d. paraiÅ¡kos Nr. 68 pridėta darbų sÄ mata, prie 2016 m. rugsėjo 16 d. paraiÅ¡kos Nr. 299 pridėti informacinių durų lentelių brėžiniai ir nurodyti kiekiai, prie 2016 m. balandžio 4 d. paraiÅ¡kos Nr. 144 pridėta sÄ mata.

Pareiškėja pažymi, kad įsakymuose ir renginių ataskaitose yra pagrindžiami pirkimai, susiję su renginių pravedimu. Taip pat yra patvirtintos darbuotojų mokymų organizavimo išlaidos. Komandiruočių įsakymuose pateikti pagrindimai, susiję su komandiruotų asmenų nakvyne. Pareiškėja teigia, kad kitose paraiškose yra aiškiai įvardinta, kokios paslaugos ar prekės perkamos. Netinkamomis pripažintos ir tos paraiškos bei prie jų esantys dokumentai, pagal kurias prekės ir paslaugos buvo pirktos per CPO, tačiau pareiškėja nurodo, kad per CPO nėra galimybės nupirkti prekes ar paslaugas be detalaus jų apibūdinimo pagal nustatytus struktūrizuotus klasifikatorius.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad nebuvo jokių neteisėtų veiksmų tvirtinant užsakymų paraiÅ¡kas, todėl Å¡i komisijos iÅ¡vados dalis turi bÅ«ti pripažinta nepagrįsta. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2015 m. liepos 28 d. sutartyje su D. S. ir 2015 m. liepos 28 d. sutartyje su G. Ž. yra padarytos techninės klaidos, tačiau visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad sutartys buvo sudarytos dėl tų pačių paslaugų pirkimo, dėl kurių ir buvo atliktas pats pirkimas. Komisija be jokio pagrindo technines klaidas pripažino kaip esminius pažeidimus, lemiančius skaidrumo principo pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjos nuomone, komisijos iÅ¡vadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiÅ¡kėja elgėsi tyčia ir neįgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų pasiraÅ¡ydama paslaugų teikimo sutartis. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarnybai paslaugas teikiantys asmenys naudingÄ sias turto savybes taiko ne savo, bet Tarnybos poreikiams tenkinti. Asmenys neteikė jokių paslaugų patalpose tretiesiems asmenims, todėl toks turto naudojimas negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu įstatymo nuostatas.

Pareiškėja nurodo, kad tokia situacija susidarė ne dėl jos kaltės, kadangi Tarnyba neturėjo ir neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių tiesioginių funkcijų vykdymui, nustatytas maksimalus 42 pareigybių skaičius nepakankamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2008 m. liepos 21 d. Valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų valdymo audito ataskaitoje pateikta rekomendacija didinti maksimalų darbuotojų ir tarnautojų skaičių iki 77 pareigybių.

Remiantis Valstybės kontrolės 2014 m. liepos 2 d. iÅ¡vada Nr. S(40-3346)-1753, administracines paslaugas turėtų teikti tik vieÅ¡ojo sektoriaus subjektai (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), tačiau kadangi nebuvo padidintas Tarnybai skirtas maksimalus valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius, Tarnyba negali įgyvendinti rekomendacijų. Apie tai ne kartÄ informuota ministerija. Kad ministerija žinojo, kokia yra situacija, patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 18 d.

įsakymas Nr. 1R-97, kuriuo buvo pakeistas 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1R-49 ir Tarnybai numatyta galimybė pirkti koordinavimo paslaugas ne tik iÅ¡ advokatų, bet ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veiklÄ vykdančių asmenų. Nepakankamas dirbančiųjų skaičius lėmė poreikį pirkti paslaugas iÅ¡ asmenų Tarnybos tiesioginių funkcijų vykdymui. Tokios paslaugos negali bÅ«ti teikiamos nuotoliniu bÅ«du. Vien tik leidimas naudotis turtu, kurio pagalba suteikiama paslauga Tarnybai, nėra pagrindas tvirtinti, kad naudojimasis turtu neteisėtas.

Ministerija suprato, kad be paslaugų pirkimo nėra galimybės įgyvendinti Tarnybos veiklos plane numatytas priemones, kadangi nepripažino paslaugų sutarčių neteisėtomis. PareiÅ¡kėja mano, kad komisija padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-491 (2014 m. kovo 18 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo sudarymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Koordinavimo apraÅ¡as) 2 ir 5 punktų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, į baudžiamųjų bylų koordinavimo funkcijas patenka ir veiksmai, nereikalaujantys teisinio iÅ¡silavinimo. Paslaugos centriniam koordinatoriui padėti organizuojant gynėjų parinkimÄ baudžiamosiose bylose pirktos iÅ¡ asmenų, kurie gali jas suteikti kuo ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du. Be to, pareiÅ¡kėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimo dėl galimo pažeidimo vietoje teisinių paslaugų perkant kitos rÅ«Å¡ies paslaugas.PareiÅ¡kėja nesutinka su komisijos iÅ¡vados teiginiais, kad ji veikė aplaidžiai ir nesilaikė VTÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo raÅ¡tu suformuluoti papildomas užduotis 2016 m. liepos 18 d.

įsakymuose dėl vienkartinės piniginės iÅ¡mokos skyrimo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Valstybės tarnybos departamentas Å¡ių įsakymų atžvilgiu nenustatė tokių pažeidimų, kokius įvardijo komisija. PareiÅ¡kėja nurodo, kad komisija iÅ¡vadoje neįvardijo, kokio teisės akto pažeidimas yra tai, kad priemokos buvo skiriamos priklausomai nuo darbo užmokesčio normatyvų ir be raÅ¡ytinio darbuotojų sutikimo.Komisija darė iÅ¡vadÄ dėl pažeistos įstatymo nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 ir netekusio galios nuo 2017 m. liepos 1 d., (toliau – 2002 m.

DK) 144 straipsnio 3 dalis) net netyrusi aplinkybių, kokios priežastys lėmė konstatuotas faktines aplinkybes. Taip pat komisijos iÅ¡vadoje be jokio teisinio pagrindo konstatuojama, kad 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalis leidžia tik 20 proc. virÅ¡yti nustatytų darbo valandų kiekį per mėnesį, nors Å¡i nuostata apie tai nieko nekalba. Komisijos iÅ¡vadoje nurodytos R. A., I. M., I. M. 2015 metais nedirbo 48 val. per savaitę. L. P., V. B., L. K., O. D. 2015 metais du mėnesius dėl objektyvių aplinkybių, esant ypatingai padidėjusioms darbų apimtims dėl penkių įstaigų sujungimo į vienÄ Ä¯staigÄ ir esant darbuotojų trÅ«kumui, pačių darbuotojų pageidavimu dviem valandomis virÅ¡ijo darbo laiko trukmę.

Komisija neįvardijo, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka Tarnybos darbo krūvio įvertinimo ir užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.31)FN-6. Pareiškėja nurodo, kad dėl šio pažeidimo ji neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo. Pareiškėja nurodo, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, kaip konkrečiai turėtų būti apskaičiuojami priedai ir priemokos, kaip turėtų būti pagrindžiamas padidėjęs darbo krūvis, kurio pagrindu būtų mokama priemoka.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Tarnyboje nustatyta priedų, priemokų, virÅ¡valandžių apmokėjimo tvarka buvo aiÅ¡ki ir suprantama visiems dirbantiesiems. PareiÅ¡kėja nurodo, kad taikyta darbo užmokesčio sistema buvo objektyvi ir neÅ¡aliÅ¡ka, atitinkanti teisės principus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-202 patvirtintÄ Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡Ä , apie vienos dienos iÅ¡vykimus Lietuvos Respublikos teritorijoje įstaigos vadovas neturi pareigos informuoti ministerijos.

Todėl pareiškėjos įsakymais įformintos komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje nepažeidė komandiruočių teisinio reglamentavimo. Pareiškėja pažymi, kad nei pranešime apie galimus tarnybinius nusižengimus, nei komisijos išvadoje nėra nurodyta, kokiomis datomis ir kada nebuvo pranešta apie komandiruotes ministerijos padalinio, atliekančio personalo tvarkymo funkcijas, vadovui, todėl pareiškėja neturi galimybės paaiškinti konkrečias faktines situacijas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su komandiruočių Lietuvos Respublikoje tvarka.Galiausiai pareiškėja mano, kad paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, neatitinka bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

Techninės klaidos, padarytos esant ypatingai sudėtingoms darbo sÄ lygoms dėl penkių įstaigų reorganizavimo į vienÄ Ä¯staigÄ , nesukeliančios jokių teisinių ar faktinių pasekmių, negali bÅ«ti pripažintos tokio masto pažeidimais, už kuriuos turėtų bÅ«ti skiriama viena griežčiausių nuobaudų.                                                                                            II.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindu esanti Tarnybos veiklos ir valdymo vidaus audito 2017 m. spalio 18 d. ataskaita Nr. 1V-15 buvo pateikta teisingumo ministrei 2017 m. spalio 18 d. Teisingumo ministrės 2017 m. spalio 26 d. įsakymu buvo nuspręsta gautos informacijos pagrindu pradėti pareiÅ¡kėjos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimÄ , tai buvo padaryta viena darbo diena pavėluotai, tačiau toks neesminis procedÅ«rinis pažeidimas negali eliminuoti visos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros ir neapsunkina pareiÅ¡kėjos padėties ginantis nuo jai pareikÅ¡tų įtarimų ar kitaip nėra susijęs su pagrindinių procedÅ«rinių taisyklių pažeidimu.

Nuo komisijos sudarymo 2017 m. spalio 26 d., per 5 darbo dienas 2017 m. lapkričio 3 d. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ , kuris buvo siunčiamas pareiÅ¡kėjai paÅ¡tu ir darbovietės elektroniniu paÅ¡tu, todėl Taisyklių 7 punkte nustatytas terminas nebuvo praleistas. Komisijos iÅ¡vada parengta 2017 m. gruodžio 20 d. ir, įvertinus laikÄ , kai pareiÅ¡kėja nebuvo darbe, tai buvo padaryta ne vėliau nei 20 darbo dienų, nepažeidus Taisyklių 11 punkte nustatyto termino. Atsakovė nesutinka, kad buvo pažeistas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas, kadangi nuobauda skirta 2018 m. sausio 22 d. skundžiamu įsakymu, o komisijos iÅ¡vada suraÅ¡yta 2017 m. gruodžio 20 d. bei įvertinus, kad 2018 m. sausio 20-21 d. buvo poilsio dienos.

Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėja Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigybei nustatė nebÅ«tinus specialiuosius reikalavimus, tokius kaip turėti ne mažesnę nei 3 metų patirtį audito, biudžetinių įstaigų finansų valdymo ir apskaitos srityje ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį bei mokėti užsienio kalbas (anglų ir rusų k.) B1 lygiu. Toks pareigybės apraÅ¡ymas lėmė, kad vadovaujantis VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iÅ¡ pareigų atleidus Tarnybos Finansų ir Å«kio skyriaus vedėjÄ N. K., buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai J.

R. eiti Å¡ias pareigas po reorganizacijos veikiančioje Tarnyboje. Komisija kaip reikÅ¡mingÄ aplinkybę vertino tai, kad pareiÅ¡kėja, ėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas, tuo pačiu metu dirbo kartu su J. R.. J. R. 2015 m. liepos 1 d. įsakymu buvo perkelta į Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigas jai sutikus, o sutikimÄ ji davė tik tokiu atveju, jeigu jai bÅ«tų sudarytos sÄ lygos dirbti Kauno mieste. Atsakovė mano, kad pareiÅ¡kėja turėjo galimybę pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl aplinkybių, susijusių su privačių interesų deklaravimu, o ta aplinkybė, kad įtarimas iÅ¡siplėtė, bet iÅ¡ esmės buvo susijęs su pareikÅ¡tu pradiniu įtarimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra neturėtų bÅ«ti laikoma pažeista.Vadovaujantis VPÄ® 24 straipsniu viešųjų pirkimų dokumentai turėtų bÅ«ti rengiami laikantis teisės aktų reikalavimų, ir paraiÅ¡ka yra vienas iÅ¡ jų.

Tarnybos patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nėra numatyta, kad paraiÅ¡ka nėra pirkimo dokumentas. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėja ne tik tvirtino paraiÅ¡kas, bet ir pasiraÅ¡inėjo sudaromas įvykdžius paraiÅ¡kų pagrindu vieÅ¡uosius pirkimus sutartis. Pati pareiÅ¡kėja sutinka, kad tvirtinant 2016 m. kovo 10 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kÄ Nr. 127 nebuvo atkreiptas dėmesys, kad joje nėra pirkimo ne per CPO motyvų, todėl komisija pagrįstai nustatė aplaidžius ir pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėjos veiksmus.

Dėl tiekėjų, nevieÅ¡inančių informacijos apie savo teikiamas paslaugas, pasirinkimo, atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėjos argumentai (siekimas laikytis ekonominio tikslingumo, įvertinti paslaugų prieinamumÄ ) nepaÅ¡alina jos atsakomybės, kadangi tuo nebuvo paisoma viešųjų pirkimų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kose objektas buvo neaiÅ¡kus. Komisija įvertino prie paraiÅ¡kos pridedamus dokumentus, tačiau atkreipė dėmesį, kad prie jų pridedami vėlesni dokumentai, kurie nepaneigia, kad paraiÅ¡kų rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo aiÅ¡kiai nurodyto turinio bei apimties.

Tokias išvadas komisija padarė dėl 21 paraiškos. Tuo atveju, kai paraiškoje neapibūdinamas pirkimo objektas, neidentifikuojamos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jų savybės, kokybės ir kiti reikalavimai arba netinkamai užpildoma pirkimo objekto apimtis, sudaromos prielaidos atlikti pirkimus dėl aiškiai neapibrėžtų perkamų prekių, paslaugų ar darbų. Komisija nustatė, kad pareiškėja skelbė viešuosius pirkimus ir jų pagrindu sudarė duomenų įvedimo, finansinių ir administratoriaus (teisininko), koordinatoriaus padėjėjų paslaugų teikimo sutartis.

Valstybės kontrolė 2014 m. liepos 15 d. Valstybinio audito ataskaitoje nurodė, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įsigijo dalį paslaugų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir tarnyboms priskirtų funkcijų vykdymu, kurių pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 81 punktÄ negalėjo įsigyti, taip pat pabrėžta, kad tarnybos nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, nes suteikė teisę naudotis patikėjimo teise valdomu, naudojamu ir disponuojamu turtu subjektams, kuriems jis negalėjo bÅ«ti perduotas naudotis.

Komisija iÅ¡vadoje konstatavo, kad Tarnybos Kauno skyriuje patalpose esantys du asmenys (M. C. ir R. D.) Tarnybai teikia koordinatoriaus paslaugas pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis Tarnybos patalpose. Komisija pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys apie darbo krÅ«vius savaime nepaneigia bÅ«tinybės laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad apie pareigybių trÅ«kumÄ informavo ministerijÄ , tačiau Å¡ie praneÅ¡imai nebuvo pagrįsti objektyviu poreikiu ir patikima informacija (audito ataskaitoje nurodyta nemažai atvejų, kai darbuotojai dirba ne visu etatu, tačiau tie patys darbuotojai teikia paslaugas pagal sutartis arba dirba virÅ¡valandžius).

Koordinavimo apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad Tarnyboje turi bÅ«ti paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atliktų antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose centrinio koordinatoriaus funkcijas ir kontroliuotų antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimÄ . Koordinavimo apraÅ¡e nustatyta, kad Tarnyba turi teisę įsigyti koordinatoriaus paslaugas. Koordinavimo apraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo Tarnyba sudaro su advokatais ar kitais teisės aktų nustatyta tvarka veiklÄ vykdančiais asmenimis, kurie padeda organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ baudžiamosiose bylose.

Koordinavimo apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba koordinatoriaus paslaugas perka VPÄ® nustatyta tvarka, sudarydama paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo ir pardavimo sutartis, kurių objektas yra teisinių paslaugų, koordinuojant antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose teikimas. Taigi, atsakovė mano, kad komisija pagrįstai nustatė, jog pasiraÅ¡ytomis sutartimis koordinavimo funkcijos baudžiamosiose bylose atliekamos ne koordinatorių, o koordinatorių padėjėjų ar paslaugų teikėjų, kuriems nėra keliamas reikalavimas turėti teisinį iÅ¡silavinimÄ .

Be to, tarp direktorės ir paslaugų teikėjų sudarytų sutarčių objektas yra ne teisinių paslaugų koordinuojant antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose teikimas, kaip to reikalauja Koordinavimo apraÅ¡o 5 punktas, bet antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus padėjėjo paslaugos. PareiÅ¡kėjos nurodoma sudėtinga įstaigos finansinė situacija savaime nepaneigia pareigos laikytis imperatyvių normų. Komisija nustatė, kad valstybės tarnautojams vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kaip už papildomų užduočių atlikimÄ , o ne dėl ypatingos svarbos (kita vertus, nepagrįsta jokia ypatinga užduočių atlikimo svarba).

Darbuotojams buvo mokamos priemokos nurodant, kad jos mokamos už padidėjusį darbo krÅ«vį, tačiau iÅ¡ tikrųjų dėl atliktų normatyvų. IÅ¡vadoje taip pat buvo nustatyti atvejai, kai buvo nesilaikoma 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalies reikalavimų apmokant už virÅ¡valandinį darbÄ . Komisija taip pat nustatė, kad Tarnybos direktorės 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu patvirtinta darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka nėra parengta laikantis teisės aktų reikalavimų ir neįvertinant faktinių darbų atlikimo sÄ naudų.

IÅ¡vadoje konstatuoti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių taikoma darbo užmokesčio sistema nėra objektyvi (greičiau fiktyvi, nes atliktas darbas vertinamas pagal normatyvÄ , o apmokamas pagal galimus taikyti teisės aktus įvairiomis formomis), yra Å¡aliÅ¡ka (neaiÅ¡ku, kuo remiantis vieniems ar kitiems asmenims pavedama atlikti papildomas užduotis, o kitiems – ne) ir nepagrįsta, dėl to sudaromos prielaidos ir sÄ lygos neskaidriai ir netaupiai naudoti darbo užmokesčio lėšas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Valstybės tarnybos departamentas 2017 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te taip pat nustatė, kad vienkartinė piniginė iÅ¡moka valstybės tarnautojams mokama ne tuo teisiniu pagrindu.

Atsakovė taip pat nurodo, kad audito ataskaita, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta už 2015-2016 metus, tuo tarpu Valstybės tarnybos departamento patikrinimas buvo atliekamas už 2016-2017 metus. Todėl negalima Valstybės tarnybos departamento nustatytomis ar nenustatytomis aplinkybėmis vadovautis kaip prejudiciniu faktu.Atsakovė mano, kad pareiškėja kaip įstaigos vadovė privalo žinoti norminių teisės aktų savo kompetencijos srityje reikalavimus, todėl jos argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su tarnybinių komandiruočių tvarka, nepašalina jos atsakomybės dėl šios tvarkos pažeidimo.

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja pripažinta kalta dėl įvairių atskirų pažeidimų padarymo, ji yra įstaigos vadovė, dėl jos veiksmų pakenkta Tarnybos prestižui ir autoritetui, pasitikėjimui Å¡ia įstaiga, be to, jai ministro 2017 m. liepos 3 d. įsakymu jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovė, atsižvelgusi į Å¡ių aplinkybių visumÄ , mano, kad skirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta, o adekvati ir proporcinga.     III. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir iÅ¡ esmės rėmėsi procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais.

IV. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų, įvertintų kaip tarnybinis nusižengimas. Byloje kyla tarnybinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1P-6 (1 t., b. l. 36), kuriuo pareiÅ¡kėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamas įsakymas grindžiamas komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. iÅ¡vada (1 t., b. l. 40-73) ir 2018 m. sausio 19 d. patikslinta iÅ¡vada (1 t., b. l. 74-77).

IÅ¡ Å¡ių komisijos iÅ¡vadų matyti, kad kaip tarnybinis nusižengimas įvertinti tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai: ji, nepaisydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 11 punkto, 2 priedo, 2015 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintame Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatė Å¡iai pareigybei nebÅ«tinus specialiuosius reikalavimus dėl užsienio kalbų mokėjimo ir vadovaujamojo bei kito darbo patirties, toks pareigybės apraÅ¡ymas lėmė, kad iÅ¡ pareigų atleidus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vedėjÄ N. K., buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai J.

R. eiti Å¡ias pareigas po reorganizacijos veikiančioje Tarnyboje, be to, pareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu patvirtino naujÄ Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame, nors buvo sumažinti specialieji reikalavimai, tačiau nustatyta aukÅ¡tesnė 16 kategorija ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu J. R. buvo perkelta į Å¡ias pareigas, jos darbo vietÄ nustatant Kaune, tuo pareiÅ¡kėja nepagrįstai pagerino J. R. darbo apmokėjimo sÄ lygas, Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėja siekė sÄ moningai sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas J.

R. ir tuo tyčia pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 17.3 ir 17.9 papunkčiuose ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, 17.3 ir 17.9 papunkčiuose įtvirtintas pareigas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.16 papunktyje įtvirtintÄ pareigÄ bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.17 papunktyje įtvirtintÄ funkcijÄ ;ji dėl aplaidumo neužtikrino Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. (1.6)T-15 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Pirkimo taisyklės) 8 punkto įgyvendinimo, kadangi 2016 m. kovo 10 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡koje Nr. 127 bei kituose su Å¡iuo vieÅ¡uoju pirkimu susijusiuose dokumentuose nebuvo pagrįstas sprendimas neatlikti vieÅ¡osios įstaigos CPO LT elektroniniame kataloge siÅ«lomų prekių pirkimo, tuo pareiÅ¡kėja pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį ir Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį;ji, patvirtinusi 2016 m. kovo 8 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kÄ Nr. 119 ir 2016 m. balandžio 4 d. paraiÅ¡kÄ Nr. 144, kuriomis buvo kreiptasi į tiekėjus, nevieÅ¡inančius informacijos apie atliekamas paslaugas ir Tarnybai įsigijus paslaugas iÅ¡ tokių tiekėjų, tyčia neužtikrino VPÄ® įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimo, tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; dalis prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kų užpildytos netinkamai, neapibÅ«dinant pirkimo objekto, neidentifikuojant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybių, kokybės ir kitų reikalavimų, kaip to reikalaujama Pirkimo taisyklių 14 punkte, taip sudarant prielaidas atlikti supaprastintÄ pirkimÄ dėl aiÅ¡kiai neapibrėžtų prekių, paslaugų, darbų; dalis prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kų užpildytos netinkamai, neaiÅ¡kiai apibÅ«dinant ar neapibÅ«dinant pirkimų objekto apimties, taip pažeidžiant Pirkimo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir sudarant prielaidas atlikti supaprastintÄ pirkimÄ dėl aiÅ¡kiai neapibrėžtų prekių, paslaugų, darbų apimties, neiÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kaus poreikio jų atžvilgiu, todėl pareiÅ¡kėja, patvirtindama Å¡ias paraiÅ¡kas elgėsi aplaidžiai, nesudarė galimybių užtikrinti skaidrų, racionalų ir taupų biudžeto lėšų naudojimÄ bei VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų laikymÄ si, tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; 2015 m. liepos 17 d. paraiÅ¡kose Nr. 67 ir 68 nurodytos vienos perkamos paslaugos, o Å¡ių paraiÅ¡kų pagrindu organizuotų viešųjų pirkimų rezultatu esančios 2015 m. liepos 28 d. sutartys sudarytos dėl kitaip įvardijamų paslaugų, todėl pareiÅ¡kėja, patvirtindama Å¡ias paraiÅ¡kas ir pasiraÅ¡ydama Å¡ias sutartis, elgėsi aplaidžiai, nesudarė prielaidų įgyvendinti VPÄ® 24 straipsnio 9 dalies ir skaidrumo principÄ , tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; ji, 2015 m. liepos 1 d.

– 2017 m. kovo 13 d. pasiraÅ¡ydama finansinių paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutartis, koordinatoriaus padėjėjo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutartis, kitas paslaugų teikimo sutartis ir sudarydama galimybes sutarčių pagrindu paslaugas teikiantiems asmenims neatlygintinai naudotis Tarnybos turtu (patalpomis, organizacine technika, kitomis priemonėmis (įskaitant kanceliarines priemones), tyčia neįgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto vieÅ¡osios teisės principo bei 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto, taip pažeisdama VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; ji, pasiraÅ¡ydama koordinatoriaus padėjėjų ir kitas paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias koordinavimo funkcijos baudžiamosiose bylose atliekamos ne koordinatorių, o koordinatorių padėjėjų arba paslaugų teikėjų, kuriems nėra keliamas reikalavimas turėti teisinį iÅ¡silavinimÄ , o sudarytų sutarčių objektu yra ne teisinių paslaugų, koordinuojant antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose, teikimas, tyčia tinkamai neįgyvendino Koordinavimo apraÅ¡o 2 ir 5 punktų reikalavimų, taip pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; ji, 2016 m. liepos 18 d.

įsakymais Nr. (4.13)-NP-1-128 ir Nr. (4.13)-NP-1-130 skyrė vienkartines pinigines iÅ¡mokas pagal VTÄ® 27 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nurodydama netinkamÄ faktinį iÅ¡mokų skyrimo pagrindÄ (konkrečių papildomų užduočių atlikimÄ ) ir nesilaikiusi VTÄ® 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos, įpareigojančios papildomas užduotis suformuluoti raÅ¡tu, tuo veikė aplaidžiai, nesilaikė minėtų VTÄ® nuostatų ir taip pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį; ji 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d.

įsakymais skirdama priemokas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už padidėjusį darbų mastÄ , papildomų užduočių atlikimÄ be raÅ¡ytinio darbuotojų sutikimo ir priklausomai nuo darbo užmokesčio normatyvų, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2 papunktį; Tarnybos Kauno skyriaus specialistės R. A., I. M., I. M., Tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistė L.

K., Finansų skyriaus specialistė O. D. 2015 m. spalio-lapkričio mėn., Tarnybos Kauno skyriaus vedėja L. P., Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. B. 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėn. dirbo daugiau, nei 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus darbo laikas, įskaitant virÅ¡valandžius; be to Tarnybos direktorės 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgiant, pagrįstai neįvertinant faktinių darbų atlikimo sÄ naudų (trukmės);

Tarnyboje buvo taikomas neobjektyvus darbo užmokesčio skaičiavimo modelis, neatitinkantis teisėtumo, protingumo ir proporcingumo principų; tokiais aplaidžiais veiksmais pareiÅ¡kėja netinkamai vadovavosi VTÄ® 23 straipsnio 2 dalimi, 25, 26, 27 straipsniais, 2002 m. DK 189, 233 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, neužtikrino tinkamos, teisės aktų nuostatas atitinkančios, vidaus kontrolės sistemos, užtikrinančios teisėtÄ ir pagrįstÄ valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , taip pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Tarnybos nuostatų 17.3, 17.10 papunkčius, Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 ir 7.13 papunkčius;   ji nesivadovavo Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 202, 29 punkto ir apie tarnybines komandiruotes žodžiu ir (ar) elektroniniu paÅ¡tu neinformavo ministerijos personalo administravimo funkcijas atliekančio padalinio vadovo, tuo dėl aplaidumo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį, Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį;    ji padarė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , kadangi vieÅ¡osios įstaigos Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras dalininku ir vadovu 2017 m. birželio 26 d. tapus jos sutuoktiniui, ji privačių interesų deklaracijoje per sutuoktinį atsiradusį ryšį su vieÅ¡Ä ja įstaiga deklaravo tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., tuo ji pažeidė Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį ir Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį.

Dėl Taisyklėse nustatytų terminų ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo termino. PareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamu įsakymu jai paskirta tarnybine nuobauda, pirmiausia nurodydama, kad buvo pažeisti tiek Taisyklėse nustatyti procedÅ«riniai terminai, tiek VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ .

Gavus oficialiÄ informacijÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei, 2017 m. spalio 18 d. buvo pateikta ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2017 m. spalio 18 d. parengta Tarnybos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaita Nr. 1V-15, kurioje konstatuoti įvairÅ«s galimi teisės aktų pažeidimai ir rekomenduota spręsti Tarnybos direktorės pareiÅ¡kėjos atsakomybės klausimÄ (3 t., b. l. 20-74).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėjo 2017 m. spalio 26 d., kai priėmė įsakymÄ Nr. 1P-139, kuriuo sudarė komisijÄ pareiÅ¡kėjos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti (3 t., b. l. 19). Taigi, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas praėjus 6 darbo dienoms ministrei gavus oficialiÄ informacijÄ (audito ataskaitÄ ) dėl pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo. Todėl konstatuotina, kad Å¡iuo atveju 1 darbo diena buvo praleistas Taisyklių 3 punkte numatytas terminas, kÄ pripažįsta ir atsakovė.

Vis dėlto, teismas vertina, kad toks pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo įsakymo ir juo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Ne kiekvienas tarybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besÄ lyginis pagrindas panaikinti įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Å iuo atveju teisės aktų leidėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo termino pažeidimo besÄ lygiÅ¡kai nesieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu, todėl, vertinant tokio pažeidimo įtakÄ paskirtos nuobaudos teisėtumui, turi bÅ«ti vertinama, ar toks pažeidimas lėmė galutinio sprendimo nepagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas 1 darbo diena vėliau, nei reglamentuoja Taisyklių 3 punktas, nėra esminis procedūrinis pažeidimas ir jis iš esmės neapsunkino galimybės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ištirti visas reikšmingas tarnybinės atsakomybės taikymui aplinkybes bei nelėmė galutinio sprendimo nepagrįstumo. Terminas buvo praleistas nežymiai, tai lėmė itin didelis gautos informacijos (audito ataskaitos, audito metu surinktos medžiagos) kiekis, būtinybė įvertinti ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų atliktus veiksmus teisinės atsakomybės prasme.

PareiÅ¡kėja mano, kad buvo praleistas ir Taisyklių 7 punkte numatytas praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ suraÅ¡ymo terminas. Pagal Taisyklių 7 punktÄ Komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo suraÅ¡o praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ pagal Taisyklių priedÄ ir Å¡iuo praneÅ¡imu pasiraÅ¡ytinai informuoja valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas Å¡io tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimÄ informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ .

Nagrinėjamu atveju Komisija praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ surašė 2017 m. lapkričio 3 d. (3 t., b. l. 76-80), per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 1P-139, kuriuo sudaryta komisija pareiÅ¡kėjos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti, priėmimo, todėl nepraleido Taisyklių 7 punkte nustatyto termino. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad susipažino su praneÅ¡imu 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau matyti, kad praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjai 2017 m. lapkričio 3 d. kartu su lydraščiu buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu ir darbo elektroniniu paÅ¡tu, praÅ¡ant praneÅ¡imÄ pasiraÅ¡yti ir grÄ Å¾inti ministerijai (3 t., b. l. 536), taigi, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę su praneÅ¡imu susipažinti dar jo suraÅ¡ymo dienÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos argumentus dėl praleisto Taisyklių 7 punkte nustatyto termino praneÅ¡imui apie tarnybinį nusižengimÄ suraÅ¡yti.PareiÅ¡kėja teigia, kad buvo praleistas Taisyklių 11 punkte nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas bei Taisyklių 13 punkte nustatytas terminas komisijai raÅ¡tu pateikti valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus.

Taisyklių 11 punktas nustato, kad komisija tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo jos sudarymo. Ä® tarnybinio nusižengimo tyrimo laikÄ neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Taisyklių 13 punktas reglamentuoja, kad iÅ¡tyrusi tarnybinį nusižengimÄ , komisija raÅ¡tu pateikia valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dienÄ po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Nagrinėjamu atveju, minėta, komisija buvo sudaryta 2017 m. spalio 26 d. PareiÅ¡kėja buvo iÅ¡vykusi į tarnybines komandiruotes 2017 m. spalio 15-28 d., lapkričio 5-11 d., gruodžio 5-16 d., o 2017 m. spalio 30-31 d. buvo kasmetinėse atostogose (3 t., b. l. 545-550). Komisija iÅ¡vadÄ surašė 2017 m. gruodžio 20 d. Ä®vertinus dienas, kai pareiÅ¡kėja nebuvo darbe dėl komandiruočių ir kasmetinių atostogų (skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 26 d. darbo dienas, kai pareiÅ¡kėja buvo darbe, 20 darbo dienų terminas, per kurį turėjo bÅ«ti baigtas tyrimas, baigėsi 2017 m. gruodžio 19 d., o 21 darbo dienų terminas, per kurį ministrui turėjo bÅ«ti pateikta iÅ¡vada, baigėsi 2017 m. gruodžio 20 d.), darytina iÅ¡vada, kad komisija viena darbo diena ilgiau, nei nustato Taisyklių 11 punktas, tyrė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau iÅ¡vadÄ ministrei pateikė 2017 m. gruodžio 20 d., nepažeidusi Taisyklių 13 punkto.

Teismas vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo vykdymas 1 darbo diena ilgiau, nei reglamentuoja Taisyklių 11 punktas, Å¡iuo atveju nelaikytinas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, kadangi, kaip minėta, komisija ministrei iÅ¡vadÄ pateikė Taisyklėse nustatytu terminu, todėl padarytas pažeidimas neturi įtakos tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos nustatymui ir, atitinkamai, VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tarnybinei nuobaudai skirti skaičiavimui (kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui, žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003 ir daugelį kitų procesinių sprendimų).

Å iuo atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad iÅ¡vada ministrui buvo pateikta ne 2017 m. gruodžio 20 d., bet vėliau. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad iÅ¡vada ministrei pateikta 2018 m. sausio 10 d., kadangi iÅ¡vadoje yra Å¡ios dienos ministrės rezoliucija, tačiau iÅ¡ Å¡ios rezoliucijos nėra matyti, kad ji rodo dienÄ , kada ministrei buvo pateikta iÅ¡vada. IÅ¡vadoje esanti rezoliucija tik rodo dienÄ , kada ministrė susipažino su iÅ¡vada, o ne kada iÅ¡vada jai buvo pateikta. Nors pareiÅ¡kėja abejoja datos komisijos iÅ¡vadoje teisingumu remdamasi aplinkybe, kad komisijos narė 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į tarnybos darbuotojus pateikti papildomų dokumentų, reikalingų atliekamame tarnybinio nusižengimo tyrime, tokia pareiÅ¡kėjos interpretacija nėra teisinga.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto Tarnybos darbuotojos 2018 m. sausio 4 d. atsakymo į ministerijos tarnautojos A. K. paklausimÄ (1 t., b. l. 276) galima spręsti tik apie tai, kad A. K. prašė Tarnybos darbuotojos pateikti ministerijai Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigybės apraÅ¡ymÄ . Kaip paaiÅ¡kina atsakovė, A. K. eina Strateginio valdymo departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjos pareigas, todėl negalima spręsti, kad A. K. paklausimas buvo susijęs bÅ«tent su komisijos vykdomu pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo tyrimu, o ne kitomis Å¡ios tarnautojos atliekamomis funkcijomis, kas leistų abejoti komisijos iÅ¡vadoje nurodyta tarnybinio nusižengimo tyrimo baigimo diena.

Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl Taisyklių 11 punkte nustatyto termino pažeidimo Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos, o pareiÅ¡kėjos argumentai dėl Taisyklių 13 punkte nustatyto termino pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjos vertinimu, praleistas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos terminas paskirti tarnybinę nuobaudÄ . VTÄ® 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad  tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju komisijos iÅ¡vada pateikta ministrei 2017 m. gruodžio 20 d., vadinasi, įvertinus, kad 2018 m. sausio 20 ir 21 dienos buvo ne darbo dienos, 2018 m. sausio 22 d. skundžiamu įsakymu skiriant pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas.

Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų J. R. atžvilgiu. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad ji siekė sÄ moningai sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas J. R.. IÅ¡ komisijos iÅ¡vados turinio matyti, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ komisija padarė atsižvelgusį į tokias aplinkybes: 1) 2015 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintame Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatyti nebÅ«tini specialieji reikalavimai dėl užsienio kalbų mokėjimo ir vadovaujamojo bei kito darbo patirties;

2) tuo sudarytos sÄ lygos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai J. R. eiti Å¡ias pareigas po reorganizacijos veikiančioje Tarnyboje;

3) pareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu patvirtino naujÄ Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame, nors buvo sumažinti specialieji reikalavimai, tačiau nustatyta aukÅ¡tesnė 16 kategorija ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu J. R. buvo perkelta į Å¡ias pareigas, jos darbo vietÄ nustatant Kaune;

4) pareiÅ¡kėja Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje dirbo kartu su J. R.. Teismas nesutinka su komisijos padarytomis iÅ¡vadomis dėl iÅ¡skirtinių sÄ lygų sudarymo J. R.. Pirmiausia pastebėtina, kad pareiÅ¡kėja nuo 2005 m. gegužės 5 d. ėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas, iÅ¡ kurių ji buvo atleista 2014 m. birželio 26 d. (5 t., b. l. 118). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1P-121 pareiÅ¡kėja priimta į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pareigas ketverių metų kadencijai nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (5 t., b. l. 119).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-147 patvirtintÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡Ä buvo nutarta reorganizuoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ ir Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ jungimo bÅ«du – prijungti prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pavadinimas po reorganizavimo bus Tarnyba.

Minėtų asmenų reorganizavimas įvyko 2015 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad pareiškėja kaip Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dar 2008 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu perkėlė J. R. iš šios tarnybos Finansų skyriaus vedėjo (A lygis 13 kategorijos) į Finansų skyriaus vedėjos (A lygio 14 kategorijos pareigas) (3 t., b. l. 135). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančios direktorės pareigas D. J. 2015 m. vasario 25 d. įsakymu J.

R. buvo perkelta į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigas (3 t., b. l. 134). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų reorganizavimo metu buvo naikinama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigybė, be to, vyko struktūriniai pertvarkymai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, kadangi vietoje Finansų ir ūkio skyriaus buvo steigiamas atskiras Finansų skyrius (3 t., b. l. 142-147).

PareiÅ¡kėja 2015 m. birželio 11 d. praneÅ¡imu informavo J. R., kad naikinama jos pareigybė ir pasiÅ«lė jai užimti po reorganizavimo veikiančios Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigas. J. R. sutiko su pasiÅ«lymu, jei darbo vieta bus Kaune (3 t., b. l. 161). PareiÅ¡kėja kaip po reorganizacijos veikiančios Tarnybos direktorė 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-39-15 patvirtino Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame, be kita ko, nustatė specialiuosius reikalavimus Å¡ias pareigas einančiam asmeniui turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito, biudžetinių įstaigų finansų valdymo ir apskaitos srityje ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį, mokėti anglų kalbÄ B1 lygiu (3 t., b. l. 138-141).

PareiÅ¡kėja 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-42-15 nuo 2015 m. liepos 1 d. paskyrė J. R. į Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigas (3 t., b. l. 133). Teismo vertinimu, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės nerodo, kad pareiÅ¡kėja J. R. siekė sÄ moningai sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas užimti po reorganizacijos veikiančios Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigas. Kaip minėta, reorganizavimo metu vyko struktÅ«riniai pertvarkymai, kurių metu buvo naikinama J. R. užimama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė.

VTÄ® 43 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuoja, kad kai naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, jis paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja kaip įstaigos vadovė siekė įgyvendinti Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir pasiÅ«lė J. R. užimti jos eitų pareigų lygį ir kategorijÄ atitinkančias naujai įsteigtas pareigas Tarnyboje.

Nors atsakovė teigia, kad dalis specialiųjų reikalavimų naujai steigiamoje Finansų skyriaus vedėjo pareigybėje buvo pertekliniai, vis dėlto, atsakovė nepagrindžia, kad net ir nenustačius tokių reikalavimų pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi pareiga pagal VTÄ® 43 straipsnio 1 dalį pasiÅ«lyti užimti Å¡iÄ pareigybę bÅ«tent J. R. (įvertinus, kad ji iki struktÅ«rinių pertvarkymų ėjo A lygio 15 kategorijos pareigas ir Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnyboje užimdama Å¡ias pareigas vykdė dalį funkcijų, kurios buvo priskirtos naujai įsteigtai Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigybei).

Atsakovė niekaip nepagrindžia, kad naujai steigiama Finansų skyriaus vedėjo pareigybė, bet ir nenumačius perteklinių specialiųjų reikalavimų, negalėjo bÅ«ti priskirta A lygio 15 kategorijos pareigybei ar kad kiti valstybės tarnautojai bÅ«tų galėję VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies pagrindu pretenduoti užimti Å¡iÄ pareigybę ar kad jie bÅ«tų turėję pirmenybės teisę užimti Å¡iÄ pareigybę prieÅ¡ J. R.. Atsakovo iÅ¡vadoje nurodoma Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir Å«kio skyriaus vedėja N. K. iki struktÅ«rinių pertvarkymų ėjo A lygio 14 kategorijos pareigas, todėl A lygio 15 kategorijos pareigos buvo pagrįstai pasiÅ«lytos bÅ«tent J.

R., o ne N. K.. Kita vertus, net jei naujai steigiama pareigybė bÅ«tų buvusi A lygio 14 kategorijos, atsakovė nepagrindžia, kad N. K. bÅ«tų turėjusi pirmenybės teisę užimti Å¡iÄ pareigybę prieÅ¡ J. R.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, tvirtindama 2015 m. liepos 1 d. Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai J.

R. eiti Å¡ias pareigas po reorganizacijos veikiančioje Tarnyboje, nepagrįsta. Pasisakant dėl to, kad, kaip teigia atsakovė, pareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu patvirtino naujÄ Tarnybos Finansų skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame, nors buvo sumažinti specialieji reikalavimai, tačiau nustatyta aukÅ¡tesnė 16 kategorija ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu J. R. buvo perkelta į Å¡ias pareigas, jos darbo vietÄ nustatant Kaune, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja neatliko Å¡ių veiksmų – juos atliko laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti D.

J. (1 t., b. l. 80-83, 3 t., b. l. 132). Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovė netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja aptartais veiksmais siekė sÄ moningai sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas J. R. ir tuo tyčia pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ ir kitus teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų viešųjų pirkimų srityje.

Kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, kad pareiškėja dėl aplaidumo neužtikrino Pirkimo taisyklių 8 punkto įgyvendinimo, kadangi 2016 m. kovo 10 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiškoje Nr. 127 (3 t., b. l.

97) bei kituose su Å¡iuo vieÅ¡uoju pirkimu susijusiuose dokumentuose nebuvo pagrįstas sprendimas neatlikti vieÅ¡osios įstaigos CPO LT elektroniniame kataloge siÅ«lomų prekių pirkimo. VPÄ® (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 5 dalis nustatė, kad perkančiosios organizacijos privalo įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iÅ¡ centrinės perkančiosios organizacijos arba per jÄ , kai centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siÅ«lomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu bÅ«du racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.

Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimÄ neatlikti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siÅ«lomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir saugoti tai patvirtinantį dokumentÄ kartu su kitais pirkimo dokumentais. VPÄ® 85 straipsnio 2 dalis numatė, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Tarnybos patvirtintų Pirkimo taisyklių (1 t., b. l. 225-257) 8 punktas nustatė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nuostatÄ , kuri buvo įtvirtinta VPÄ® 15 straipsnio 5 dalyje.

Pirkimo taisyklių 14 punktas reglamentavo reikalavimus, keliamus paraiÅ¡kai, kuri pateikiama pirkimų organizatoriaus perkančiosios organizacijos vadovui, tarp jų reikalavimÄ nurodyti galimybes pirkimo procedÅ«roje taikyti 8 punkte nurodytus kriterijus. Pagal Pirkimo taisyklių 16 punktÄ paraiÅ¡ka pirkimui pateikiama perkančiosios organizacijos vadovui tvirtinti. IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad pirkimų organizatoriaus perkančiosios organizacijos vadovui teikiamoje paraiÅ¡koje privalo bÅ«ti motyvuotas sprendimas neatlikti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siÅ«lomų prekių pirkimo.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2016 m. kovo 10 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡koje Nr. 127 bei kituose su Å¡iuo vieÅ¡uoju pirkimu susijusiuose dokumentuose nebuvo pagrįstas sprendimas neatlikti vieÅ¡osios įstaigos CPO LT elektroniniame kataloge siÅ«lomų prekių pirkimo, taigi, pareiÅ¡kėja, tvirtindama Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ , neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi aptarto teisinio reglamentavimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovės komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja dėl aplaidumo neužtikrino Pirkimo taisyklių 8 punkto įgyvendinimo ir tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį ir Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį, t. y. padarė tarnybinį nusižengimÄ .

PareiÅ¡kėjos argumentai, kad atliktų pirkimų specifikacija yra tokia pati, kaip atlikto 2015 m. lapkričio 27 d. pirkimo Nr. 241, kurio dokumentuose nurodyti motyvai dėl prekių nebuvimo CPO pirkimų kataloge, nepaneigia padaryto pažeidimo, kadangi pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ kiekvieno pirkimo metu turi bÅ«ti motyvuojamas sprendimas neatlikti centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siÅ«lomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir saugoti tai patvirtinantį dokumentÄ kartu su kitais pirkimo dokumentais.

PareiÅ¡kėjos argumentai dėl didelio skaičiaus vykdytų pirkimų, pirkimų organizatoriaus vaidmens, ypatingai didelio darbo krÅ«vio, įvertinus imperatyvų VPÄ® pobÅ«dį, taip pat nepaneigia padaryto pažeidimo, kita vertus, tokie argumentai gali bÅ«ti svarbÅ«s vertinant pareiÅ¡kėjos kaltės laipsnį ir individualizuojant atsakomybę. Kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėja patvirtino 2016 m. kovo 8 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kÄ Nr. 119 ir 2016 m. balandžio 4 d. paraiÅ¡kÄ Nr. 144, kurių pagrindu buvo kreiptasi į tiekėjus, nevieÅ¡inančius informacijos apie atliekamas paslaugas bei Tarnyba įsigijo paslaugas iÅ¡ tokių tiekėjų.

VPĮ įtvirtintas skaidrumo principas ir imperatyvas racionaliai naudoti lėšas (3 straipsnis), be kita ko, reikalauja, kad perkančioji organizacija kreiptųsi į tuos tiekėjus, kurie būtų patikimi rinkos dalyviai, gebėtų pateikti konkurencingus ir perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiūlymus. Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 1S-174, 50 punkte nurodoma, kad pirkimo iniciatoriui rekomenduojama atlikti iÅ¡samesnį rinkos tyrimÄ , bÅ«tinÄ pirkimo vertei ir realių tiekėjų skaičiui nustatyti. Jeigu paraiÅ¡ka paduodama dėl pirkimo, apie kurį nebus paskelbta, – tyrimu bÅ«tų nustatomi siÅ«lomų kviesti tiekėjų sÄ raÅ¡ai ir ketinamų pirkti prekių, paslaugų ar darbų techniniai, estetiniai, funkciniai bei kokybės reikalavimai ir tiekėjo kvalifikacijai bei kompetencijai keliami reikalavimai. Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 8 d. prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kos Nr. 119 (3 t., b. l. 297) pagrindu įsigijus baldų remonto paslaugÄ iÅ¡ įmonės, kuri Tarnyboje vykdė patalpų remonto paslaugas (Å¡i aplinkybė matoma iÅ¡ paraiÅ¡kų Nr. 100, 101) ir nevieÅ¡ino informacijos, kad užsiima baldų remontu, taip pat 2016 m. balandžio 4 d. paraiÅ¡kos Nr. 144 (3 t., b. l. 298) pagrindu įsigijus santechnikos remonto darbus iÅ¡ tos pačios įmonės, nevieÅ¡inančios informacijos apie atliekamus santechnikos remonto darbus, buvo neužtikrintas VPÄ® įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimas, t. y. nebuvo atliktas iÅ¡samesnis rinkos tyrimas, nebuvo kreiptasi į tiekėjus, kurie bÅ«tų patikimi rinkos dalyviai, užsiimantys Å¡ia veikla, ir turėtų galimybę pateikti konkurencingus ir rinkos sÄ lygas atitinkančius pasiÅ«lymus.

PareiÅ¡kėjos argumentai, kad atlikus patalpų remonto darbus paaiÅ¡kėjo, jog esamų baldų negalima sugrÄ Å¾inti į buvusias vietas, todėl reikėjo baldus pritaikyti prie aplinkos, o ieÅ¡koti kitos įmonės buvo netikslinga, kadangi bÅ«tų patirtos laiko sÄ naudos, nepaneigia padaryto pažeidimo, kadangi pareiÅ¡kėja darbams atlikti naudodama biudžeto lėšas prioritetÄ turėjo teikti imperatyvių VPÄ® nuostatų reikalavimų laikymuisi, o ne darbų operatyvumui. Nors pareiÅ¡kėja dėl 2016 m. balandžio 4 d. pirkimo Nr. 144 aiÅ¡kina, kad įmonės, iÅ¡ kurios pirkti santechnikos remonto darbai, interneto puslapyje skelbiama, kad ji atlieka įvairius remonto, patalpų renovacijos ir statybos darbus, tačiau statybiniai darbai negali bÅ«ti sutapatinami su specializuotais santechnikos įrangos remonto darbais.

Taigi, teismas pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja tyčia neužtikrino VPÄ® įtvirtinto skaidrumo principo įgyvendinimo, tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį.  PareiÅ¡kėja nubausta už tai, kad dalis prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kų užpildytos netinkamai, neapibÅ«dinant pirkimo objekto, neidentifikuojant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybių, kokybės ir kitų reikalavimų, neaiÅ¡kiai apibÅ«dinant ar neapibÅ«dinant pirkimų objekto apimties, taip pažeidžiant Pirkimo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Komisijos iÅ¡vadoje nurodytos konkrečios paraiÅ¡kos, neatitinkančios Å¡ių reikalavimų. Jau minėtame teisės akte – Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-174, 50 punkte – nurodoma, kad pirkimų iniciatorius kiekvieno pirkimo procedÅ«roms atlikti pildo paraiÅ¡kÄ . Pirkimo iniciatoriui rekomenduojama peržiÅ«rėti pirkimų sÄ raÅ¡o rengimo etape atlikto rinkos tyrimo duomenis, rezultatus ir atlikti iÅ¡samesnį rinkos tyrimÄ , bÅ«tinÄ pirkimo vertei ir realių tiekėjų skaičiui nustatyti.

Jeigu paraiÅ¡ka paduodama dėl pirkimo, apie kurį nebus paskelbta, – tyrimu bÅ«tų nustatomi siÅ«lomų kviesti tiekėjų sÄ raÅ¡ai ir ketinamų pirkti prekių, paslaugų ar darbų techniniai, estetiniai, funkciniai bei kokybės reikalavimai ir tiekėjo kvalifikacijai bei kompetencijai keliami reikalavimai. Pirkimo taisyklių (1 t., b. l. 225-257) 14 punkte nurodyta, kad pirkimo organizatorius pirkimui atlikti teikia perkančiosios organizacijos vadovui paraiÅ¡kÄ , kurioje, be kita ko, turi nurodyti Å¡ias pagrindines pirkimo sÄ lygas ir informacijÄ : pirkimo objekto pavadinimÄ , jo apibÅ«dinimÄ , nurodydamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes (techninę specifikacijÄ ), kokybės ir kitus reikalavimus, reikalingÄ kiekį ir apimtis.

Teismas, patikrinęs komisijos išvadoje nurodytas prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiškas, sutinka su išvada, kad dalyje paraiškų tinkamai neapibūdintas pirkimų objektas, neidentifikuotos perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės (techninė specifikacija), nenurodyti kokybės ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, 2016 m. vasario 11 d. paraiškoje Nr. 68, 2016 m. kovo 1 d. paraiškoje Nr. 100 (3 t., b. l. 294-295) neapibūdinta, kokie tiksliai patalpų remonto darbai perkami (kokios darbų savybės), nenurodyti kokybės ir kiti reikalavimai, 2016 m. balandžio 4 d. paraiškoje Nr. 144 (3 t., b. l. 298) neapibūdinta, kokie tiksliai santechnikos remonto darbai perkami, nenurodyti kokybės ir kiti reikalavimai, 2016 m. balandžio 6 d. paraiškoje Nr. 145 (3 t., b. l. 145) pakankamai konkrečiai neapibūdinta, kokios grafinio dizaino paslaugos perkamos, kokios jų savybės, nenurodyti kokybės ir kiti reikalavimai, 2015 m. lapkričio 27 d. paraiškoje Nr. 278 (3 t., b. l. 325) detaliai nenurodomos perkamos viešinimo paslaugos savybės, nenurodyti kokybės ir kiti reikalavimai, ir kt.

Daugelyje paraiÅ¡kų nenurodyti duomenys, apibÅ«dinantys pirkimų objektÄ (pvz., 2016 m. sausio 12 d. paraiÅ¡ka Nr. 22 (3 t., b. l. 296), 2016 m. kovo 8 d. paraiÅ¡ka Nr. 119 (3 t., b. l. 297), 2016 m. rugsėjo 21 d. paraiÅ¡ka Nr. 292 (3 t., b. l. 299) ir daugelis kitų paraiÅ¡kų). Teismas, patikrinęs komisijos iÅ¡vadoje nurodytas prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kas, sutinka ir su komisijos iÅ¡vada, kad dalyje paraiÅ¡kų neaiÅ¡kiai apibÅ«dinta ar neapibÅ«dintas reikalingas pirkimų kiekis ir objekto apimtis.

ParaiÅ¡kose pirkimų kiekis ir objekto apimtis apibÅ«dinama nurodant „pagal poreikį“, „pagal darbų sÄ matÄ â€œ arba nurodant 1 vnt. tam tikrų perkamų paslaugų. Visa tai rodo, kad buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai tam, kad bÅ«tų tinkamai inicijuoti pirkimai ir jiems bÅ«tų tinkamai pasirengta, tuo bÅ«du sudaromos prielaidos vykdyti pirkimus dėl aiÅ¡kiai neapibrėžtų prekių, paslaugų ar darbų, neiÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kaus poreikio perkamų prekių, paslaugų ar darbų kiekiams ir apimtims.

Todėl tai, kad vėliau sudarytuose dokumentuose, kuriuos nurodo pareiÅ¡kėja, pvz., pirkimo techninėse specifikacijose, darbų sÄ matose, įsakymuose ir renginių ataskaitose, komandiruočių įsakymuose, pateikti atitinkami pagrindimai, nepaneigia pirkimų inicijavimo metu padarytų pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai kaip tarnybinį pažeidimÄ kvalifikavo pareiÅ¡kėjos veiksmus tvirtinant viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo neatitinkančias aptartas paraiÅ¡kas.Atsakovės pateikti į bylÄ dokumentai patvirtina, kad 2015 m. liepos 17 d. paraiÅ¡kose Nr. 67 ir 68 (3 t., b. l. 112-113, 118-119) nurodytos vienos perkamos paslaugos (atitinkamai, teisinės paslaugos ir dokumentų rengimo paslaugos), tačiau Å¡ių paraiÅ¡kų pagrindu organizuotų viešųjų pirkimų rezultatu esančiose 2015 m. liepos 28 d. sutartyse (3 t., b. l. 108-111, 114-117) perkamos paslaugos įvardijamos kitaip (koordinatoriaus padėjėjo paslaugos).

VPÄ® 24 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių. Vadinasi, pareiÅ¡kėja, pasiraÅ¡ydama sutartis dėl kitaip, nei kituose pirkimo dokumentuose, įvardijamų paslaugų, neužtikrino pirkimų dokumentų tikslumo, aiÅ¡kumo, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad perkamos paslaugos sutartyse buvo neteisingai įvardytos dėl techninių klaidų, kad sutarčių projektus rengė kitas tarnautojas, kad klaidos padarytos dėl didelio darbo krÅ«vio, įvertinus imperatyvų VPÄ® pobÅ«dį, nepaneigia dėl nepakankamo rÅ«pestingumo padaryto pažeidimo, kita vertus, tokie argumentai gali bÅ«ti svarbÅ«s vertinant pareiÅ¡kėjos kaltės laipsnį ir individualizuojant atsakomybę.

Dėl Koordinavimo apraÅ¡o laikymosi. PareiÅ¡kėja nubausta už tai, kad ji pasirašė koordinatoriaus padėjėjų ir kitas paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias koordinavimo funkcijos baudžiamosiose bylose atliekamos ne koordinatorių, o koordinatorių padėjėjų arba paslaugų teikėjų, kuriems nėra keliamas reikalavimas turėti teisinį iÅ¡silavinimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas yra bÅ«tinas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas praneÅ¡a Tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam bÅ«tinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam bÅ«tinas įgaliotasis atstovas.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imÄ , privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ ir praneÅ¡ti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui. Koordinavimo apraÅ¡as reglamentuoja sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo sudarymo tvarkÄ . Pagal Koordinavimo apraÅ¡o 3 punktÄ sutartis sudaro Tarnyba su advokatais ar kitais teisės aktų nustatyta tvarka veiklÄ vykdančiais asmenimis, kurie padeda organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ baudžiamosiose bylose (koordinatoriais).

Remiantis Koordinavimo apraÅ¡o 5 punktu, Tarnyba antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo paslaugas perka VPÄ® nustatyta tvarka, sudarydama paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo ir pardavimo sutartis, kurių objektas yra teisinių paslaugų, koordinuojant antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamosiose bylose, teikimas. IÅ¡ iÅ¡dėstyto reglamentavimo seka, kad koordinatoriaus paslaugoms teikti Tarnyba turi teisę pirkti teisines paslaugas, t. y. koordinatoriui priskirtas funkcijas gali vykdyti tik advokatai ar kiti teisines paslaugas nustatyta tvarka teikiantys asmenys.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos pasiraÅ¡ytų koordinatoriaus padėjėjo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarčių turinį, sprendžia, kad Å¡iomis sutartimis buvo perkamos paslaugos, kurių vykdymas pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ priskirtas bÅ«tent koordinatoriams ir kurias turi teisę teikti tik advokatai ar kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys. Tai aiÅ¡kiai matoma iÅ¡ koordinatoriaus padėjėjo paslaugų sutarčių prieduose nurodytų paslaugų sÄ raÅ¡o, kuriame yra nurodyta, kad koordinatoriaus padėjėjai ne tik atlieka techninio pobÅ«džio funkcijas, tačiau ir atlieka teisinio pobÅ«džio veiksmus, teisės aktuose aiÅ¡kiai priskirtus bÅ«tent koordinatoriams, t. y. tikrina, ar praÅ¡yme parinkti gynėjÄ yra Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje numatyti pagrindai, tikrina bylas teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, parenka advokatus, rengia ir iÅ¡siunčia atsakymus ir kt.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba koordinatorių paslaugoms pirkti organizavo paslaugų pirkimus, kurių objektu nebuvo teisinių paslaugų teikimas, kaip to reikalauja Koordinavimo apraÅ¡o nuostatos, atitinkamai, pareiÅ¡kėjos sudarytų koordinatoriaus padėjėjo paslaugų sutarčių pagrindu funkcijų, priskirti koordinatoriams, vykdymas buvo pavestas asmenims, neturintiems teisės jų vykdyti. Vadinasi, komisija pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėja tyčia tinkamai neįgyvendino Koordinavimo apraÅ¡o 2 ir 5 punktų reikalavimų ir tuo pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ principÄ , Tarnybos nuostatų 17.3 papunktį bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktį.

PareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo nepaneigia jos argumentai, kad reikalingos paslaugos buvo pirktos ekonomiÅ¡kiau, nei tuo atveju, jei jos bÅ«tų perkamos iÅ¡ advokatų ar kitų teisines paslaugas teikiančių asmenų. PareiÅ¡kėja kaip Tarnybos vadovė privalėjo užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymÄ si, o ne nuspręsti ekonomiÅ¡kumo sumetimais nesilaikyti Å¡ių nuostatų. Taigi, atsakovė pagrįstai aptartus pareiÅ¡kėjos veiksmus įvertino kaip tarnybinį nusižengimÄ .

Dėl Tarnybai patikėto valstybės turto naudojimo. Pareiškėja nubausta už tai, kad ji 2015 m. liepos 1 d. – 2017 m. kovo 13 d. pasirašė finansinių paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutartis, koordinatoriaus padėjėjo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutartis, kitas paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu sudarė galimybes sutarčių pagrindu paslaugas teikiantiems asmenims neatlygintinai naudotis Tarnybos turtu (patalpomis, organizacine technika, kitomis priemonėmis (įskaitant kanceliarines priemones).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis vieÅ¡osios teisės principu, reiÅ¡kiančiu, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Å io įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtÄ iÅ¡nuomoja be konkurso.

Å io įstatymo 13 straipsnis nenumato, kad paslaugas pagal civilines sutartis teikiantys asmenys turėtų teisę neatlygintinai naudotis valstybės turtu, priskirtu paslaugos gavėjui. PareiÅ¡kėja neneigia, kad pagal paminėtas sutartis paslaugas vykdantys asmenys neatlygintinai naudojosi Tarnybos turtu, įskaitant patalpomis. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi Tarnybos Kauno skyrių, Å¡io skyriaus patalpose nustatė du asmenis, teikiančius koordinatoriaus padėjėjo paslaugas pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis.

Taigi, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėja, leidusi paslaugų teikėjams naudotis Tarnybai priskirtu turtu, pažeidė aptartÄ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada dėl neteisėto paslaugas teikiančių asmenų naudojimosi valstybės turtu buvo pažymėta dar 2014 m. liepos 15 d. Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-3-38 (3 t., b. l. 596-631).

Nors pareiškėja teigia, kad tokia situacija susidarė ne dėl jos kaltės, kadangi Tarnyba neturėjo ir neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių tiesioginių funkcijų vykdymui (nustatytas maksimalus 42 pareigybių skaičius nepakankamas), dėl to buvo poreikis pirkti paslaugas iš asmenų Tarnybos tiesioginių funkcijų vykdymui, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, teismas pastebi, kad tokie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad jos veiksmuose nėra kaltės elemento.

Teismas pažymi, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjos kaip įstaigos vadovės pareiga tinkamai organizuoti Tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų tinkamai ir teisėtai vykdoma jos kompetencijai priskirta veikla. Nors akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinoma Valstybės kontrolės nuomonė dėl neteisėto Tarnybai priskirto valstybės turto panaudojimo, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikia jokių duomenų, kad ji kaip įstaigos vadovė ėmėsi kokių nors organizacinių priemonių, siekdama pakeisti susidariusiÄ situacijÄ , nutraukti daromÄ pažeidimÄ .

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja ir toliau nuolat sudarinėjo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias veikiantiems paslaugų teikėjams leido naudotis valstybės turtu. Kita vertus, pareiÅ¡kėja niekaip nepagrindžia, kad net ir esant objektyviai bÅ«tinybei įsigyti atitinkamas paslaugas, ji negalėjo imtis jokių kitokių organizacinių priemonių, kaip tik sudaryti galimybę paslaugų teikėjams naudotis Tarnybai priskirtu valstybės turtu (pavyzdžiui, nėra paneigta, kad buvo galimybė funkcijas, kurias privalu atlikti Tarnybos patalpose (pvz., administratoriaus funkcija), pavesti vykdyti Tarnyboje dirbantiems asmenims, o funkcijas, kurias galima vykdyti nesinaudojant Tarnybos turtu, įsigyti sudarant paslaugų sutartis, paslaugų teikėjams naudotis per atstumÄ pasiekiamomis duomenų bazėmis, kitomis informacinėmis technologijomis ar imtis kitų organizacinių priemonių).

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl tam tikros paslaugos vis dėlto negalėjo bÅ«ti vykdomos ne Tarnybos patalpose (pvz., finansinės paslaugos, dokumentų rengimo paslaugos ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai pareiÅ¡kėjos veiksmus sudarant galimybes sutarčių pagrindu paslaugas teikiantiems asmenims neatlygintinai naudotis Tarnybos turtu vertino kaip tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo neįgyvendintas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, pažeidžiamas VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas principas, Tarnybos nuostatų 17.3 papunktis bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.8 papunktis.

Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų personalo administravimo srityje. PareiÅ¡kėja nubausta už tai, kad 2016 m. liepos 18 d. įsakymais Nr. (4.13)-NP-1-128 ir Nr. (4.13)-NP-1-130 (3 t., b. l. 218-220) skyrė vienkartines pinigines iÅ¡mokas pagal VTÄ® 27 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nurodydama netinkamÄ faktinį iÅ¡mokų skyrimo pagrindÄ (konkrečių papildomų užduočių atlikimÄ ) ir nesilaikiusi VTÄ® 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos, įpareigojančios papildomas užduotis suformuluoti raÅ¡tu.

Teismas sutinka su tokiu atsakovės vertinimu. Kaip matyti iÅ¡ paminėtų įsakymų, valstybės tarnautojams vienkartinės piniginės iÅ¡mokos buvo paskirtos kaip skatinimo priemonė, numatyta VTÄ® 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tačiau VTÄ® 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad tokios iÅ¡mokos gali bÅ«ti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aptariamu atveju vienkartinės piniginės iÅ¡mokos valstybės tarnautojams buvo skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių iÅ¡mokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos apraÅ¡o 2.2 punkte nustatytu pagrindu, numatančiu, kad vienkartinė piniginė iÅ¡moka valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ ir (ar) pavyzdingÄ tarnybÄ atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis.

Tačiau paminėtuose įsakymuose nėra pagrįsta, kad paskatinti valstybės tarnautojai atliko vienkartines ypatingos svarbos užduotis, o minima, kad jie atliko papildomas užduotis. Vadinasi, aptariamais įsakymais valstybės tarnautojams buvo skirtos vienkartinės piniginės iÅ¡mokos nesant (neįrodžius) tam faktinio pagrindo. Kartu pastebėtina, kad papildomų užduočių atlikimas, kai jos nenumatytos pareigybės apraÅ¡yme, galėtų bÅ«ti pagrindu skirti iki 60 proc. pareiginės algos dydžio priemokÄ , tačiau, remiantis VTÄ® 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tokiu atveju papildomos užduotys turėtų bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu, o to nagrinėjamu atveju, kaip nustatė komisija, nebuvo padaryta.

Taigi, vienkartinių piniginių iÅ¡mokų skyrimas valstybės tarnautojams nesant tam faktinio pagrindo atsakovės pagrįstai įvertintas kaip komisijos iÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimas, kuriuo pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas. Pastebėtina, kad aptariamus įsakymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvertino ir Tarnybos patikrinimÄ atlikęs Valstybės tarnybos departamentas (1 t., b. l. 153-155). PareiÅ¡kėja nubausta už tai, kad Tarnybos Kauno skyriaus specialistės R.

A., I. M., I. M., Tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistė L. K., Finansų skyriaus specialistė O. D. 2015 m. spalio-lapkričio mėn., Tarnybos Kauno skyriaus vedėja L. P., Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. B. 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėn. dirbo daugiau, nei 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius. 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalis numatė, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės pateiktus į bylÄ dokumentus, sprendžia, kad minėtos nuostatos buvo akivaizdžiai nesilaikoma, tai matoma, pvz., iÅ¡ pateiktų duomenų apie L. P. ir V. B. dirbtÄ darbo laikÄ 2015 m. rugsėjo-lapkričio mėn. (per savaitę buvo dirbama po 50 valandų) (3 t., b. l. 241-247). PareiÅ¡kėja teigia, kad L. P., V. B., L. K., O. D. 2015 metais du mėnesius dėl objektyvių aplinkybių, esant ypatingai padidėjusioms darbų apimtims dėl penkių įstaigų sujungimo į vienÄ Ä¯staigÄ ir esant darbuotojų trÅ«kumui, pačių darbuotojų pageidavimu dviem valandomis virÅ¡ijo darbo laiko trukmę, taigi, tokiu paaiÅ¡kinimu ji faktiÅ¡kai pripažįsta, kad Tarnyboje nebuvo laikomasi 2002 m.

DK 144 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas pažymi, kad Å¡ioje 2002 m. DK nuostatoje nustatytas maksimalus darbo laikas, įskaitant virÅ¡valandžius, todėl jo virÅ¡ijimo negalima pateisinti jokiomis aplinkybėmis. Dėl to teismas vertina, kad komisijos iÅ¡vada dėl pažeistos įstatymo nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko pagrįsta, todėl pareiÅ¡kėjos veiksmai neužtikrinus tinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi pagrįstai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, pažeidęs komisijos iÅ¡vadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kaip Tarnybos direktorė 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymÄ Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ (3 t., b. l. 187-196), kuriuo nustatė tarnautojų ir darbuotojų normatyvinę darbo laiko trukmę konkrečiam darbui atlikti, patvirtino darbo krÅ«vio apskaičiavimo lentelę ir nustatė vienos normatyvinės valandos įkainį (3,90 Eur) bei nustatė, kad tarnautojų ir darbuotojų darbo krÅ«vis įvertinamas atliktus darbus apskaičiuojant pagal normatyvinę laiko trukmę, taip pat nustatė, kad tarnautojų ir darbuotojų uždirbtas darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas darbo laiko trukmę padauginus iÅ¡ vienos valandos įkainio.

Å iuo įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apskaičiuota suma virÅ¡ija darbuotojo ar tarnautojo patvirtintÄ darbo užmokesčio dydį, mokama ne mažesnė kaip nustatyto skirtumo dydžio priemoka dėl padidėjusio darbo krÅ«vio. Atsakovės komisija iÅ¡vadoje įvertino, kad toks darbo užmokesčio apskaičiavimo modelis neatitinka teisėtumo, protingumo ir proporcingumo principų, be to, nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė, kaip buvo nustatytas konkretus laikas konkrečiam darbui atlikti, kuo grindžiamas konkretaus darbo (užduoties) vertinimas kaip sudėtingos, ar galima visus vykdomus darbus (atliekamas užduotis) vertinti vien pagal jų atlikimo trukmę, ar teisinga vertinti naujo darbuotojo darbo rezultatÄ pagal prognozes ir pan. Taigi, komisija vertino, kad Tarnybos direktorės 2014 m. gruodžio 8 d.

įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgiant, pagrįstai neįvertinant faktinių darbų atlikimo sÄ naudų (trukmės). Su tokiais argumentais teismas iÅ¡ esmės sutinka. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė ta, kad tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka neatitiko galiojusio darbo užmokesčio apskaičiavimo teisinio reglamentavimo. Antai, VTÄ® valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema grindžiama mėnesinės pareiginės algos mokėjimu, priedų, priemokų mokėjimu ir apmokėjimu už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ (VTÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

VTÄ® 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pagal VTÄ® 24 straipsnio 4 dalį valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visÄ darbo dienÄ , darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iÅ¡ to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafikÄ ; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iÅ¡ valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

Taigi, pagal VTÄ® nustatytÄ darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ valstybės tarnautojams apmokama už faktiÅ¡kai dirbtÄ , o ne normatyvinį (t. y. apskaičiuotÄ pagal konkretiems darbams atlikti įstaigos vadovo iÅ¡ anksto nustatytÄ darbo laikÄ ). IÅ¡vada, kad biudžetinės įstaigos vadovas negalėjo nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal normatyvinį darbo laikÄ , seka ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (toliau – Nutarimas) nuostatų.

Antai, iÅ¡ Nutarimo 6 punkto seka, kad tik kolektyvinėse sutartyse galėjo bÅ«ti nustatomi darbo apmokėjimo kriterijai bei darbo normos, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima nustatyti ir mokėti darbuotojams (nevirÅ¡ijant darbo užmokesčio fondo) darbo užmokestį pagal darbo apimtį ir kokybę. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kaip biudžetinės įstaigos vadovė, neturėjo teisės nustatyti kitokios, nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos.

Iš pareiškėjos pozicijos ginče matyti, kad ji nurodo, jog jos 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krūvio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ parengtas siekiant pagrįsti padidėjusį darbo krūvį, kurio pagrindu būtų mokama priemoka. Pareiškėja nurodo, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, kaip konkrečiai turėtų būti apskaičiuojami priedai ir priemokos, kaip turėtų būti pagrindžiamas padidėjęs darbo krūvis, kurio pagrindu būtų mokama priemoka.

IÅ¡ VTÄ® įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybės tarnautojams gali bÅ«ti mokama priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės (VTÄ® 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, kad tokia situacija gali bÅ«ti tik laikino pobÅ«džio (trukti ne ilgiau, nei vienerius metus), ir ji gali bÅ«ti iÅ¡ esmės susijusi su nenumatytomis objektyviomis priežastimis, įtakojančiomis įstaigos ar jos konkretaus padalinio veiklÄ (laikinai sumažėja analogiÅ¡kas funkcijas atliekančių tarnautojų skaičius, laikinai padidėja įstaigai tenkanti darbų apimtis, kt.).

Paprastai padidėjęs darbo krÅ«vis ir jį sÄ lygojančios priežastys pagrindžiamos padalinių vadovų teikiamuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose įstaigos vadovams, praÅ¡ant skirti konkretiems tarnautojams laikino pobÅ«džio priemokas (iki iÅ¡nyks objektyvios padidėjusį darbo krÅ«vį įtakojančios priežastys). Taigi, padidėjęs darbo krÅ«vis kaip pagrindas skirti tarnautojams priemokÄ negali bÅ«ti siejamas su pačių tarnautojų veikla, pavyzdžiui, jų darbo naÅ¡umu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos patvirtintas 2014 m. gruodžio 8 d.

įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ priemokos už padidėjusį darbo krÅ«vį mokėjimÄ sieja ne su laikinai įstaigos veiklÄ Ä¯takojančiomis objektyviomis aplinkybėmis, bet su tarnautojų darbo naÅ¡umu, t. y. įvykdytų užduočių skaičiumi ir jo įvertinimu pagal normatyvinį darbo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokia sistema sudaro sÄ lygas priemokas skirti ne už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , bet už darbo naÅ¡umÄ , o tai neatitinka teisės aktuose įtvirtinto pagrindo skirti tarnautojams priemokas. Antra vertus, teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad tokia vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta darbo užmokesčio ir priemokų skaičiavimo sistema negali bÅ«ti laikoma objektyvia, protinga ar proporcinga, nes ji remiasi subjektyviu iÅ¡ankstiniu įstaigos vadovo tam tikrų darbų atlikimui reikalingo laiko įvertinimu, taip pat daro darbo užmokestį (ir galimas priemokas) priklausomÄ nuo konkrečiam valstybės tarnautojui ar darbuotojui jo vadovų pavedamų užduočių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti sÄ lygotas ne objektyvių aplinkybių, bet subjektyvių priežasčių.

Be to, nustatyti konkretÅ«s normatyviniai darbų dydžiai nepagrįsti faktinių darbų atlikimo sÄ naudomis. Pavyzdžiui, nėra paneigta galimybė, kad tam tikrÄ darbÄ , įvertintÄ normatyviniu darbo laiko dydžiu, esant tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, tarnautojui teks dirbti faktiÅ¡kai ilgesnį laikÄ .  Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai kaip tarnybinį pažeidimÄ Ä¯vertino, kad pareiÅ¡kėjos patvirtintas 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgiant, pagrįstai neįvertinant faktinių darbų atlikimo sÄ naudų (trukmės), Tarnyboje taikytas darbo užmokesčio skaičiavimo modelis neobjektyvus, neatitiko teisėtumo, protingumo ir proporcingumo principų, tuo pareiÅ¡kėja pažeidė komisijos iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktus.

Pareiškėjos argumentai, kad Valstybės tarnybos departamentas patikrinimo Tarnyboje metu nenustatė šio pažeidimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėja nepadarė aptariamo tarnybinio nusižengimo, kadangi, kaip matyti iš Valstybės tarnybos departamento 2017 m. lapkričio 10 d. rašto (t. 3, b. l. 153-155), buvo tikrinamas VTĮ laikymasis nuo 2016 m., taigi, pareiškėjos patvirtintas 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (4.31)FN-6 „Dėl darbo krūvio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo“ nebuvo vertinamas.    Pareiškėja nubausta už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d.

įsakymais skirdama priemokas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, be raÅ¡ytinio darbuotojų sutikimo ir priklausomai nuo darbo užmokesčio normatyvų, pažeidė Nutarimo 5.2 papunktį. Kaip teismas jau nustatė, pareiÅ¡kėjos nustatyta normatyvinė darbo laiko trukmės apskaičiavimo tvarka buvo neteisėta, vadinasi remiantis tokia tvarka nustatytas padidėjęs darbo krÅ«vis, buvęs pagrindu skirti darbuotojams priemokas už papildomų darbų vykdymÄ dėl padidėjusio darbų masto atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, buvo apskaičiuotas nesant tam teisėto pagrindo.

Tad Komisijos iÅ¡vada, kad priemokos minėtais įsakymais skirtos neteisėtu pagrindu (priklausomai nuo darbo laiko normatyvų) yra pagrįsta.Tuo tarpu teismas nesutinka su komisijos iÅ¡vada, kad skiriant priemokas buvo pažeistas Nutarimo 5.2 papunktis. Nutarimo 5.2 papunkčiu suteikta biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams teisė, nevirÅ¡ijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustatyti darbuotojams priedus už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ , skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymÄ , priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raÅ¡ytiniu darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymÄ (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), nurodant konkretų terminÄ , bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Pagal Nutarimo 5.2 papunktį darbuotojų rašytinis sutikimas reikalingas tik tokiu atveju, jeigu papildomų darbų vykdymas neįeina į šių darbuotojų funkcijas, nustatytas darbo sutartyje ir pareigybės aprašyme, ir jeigu dėl papildomų darbų nesudaroma papildoma darbo sutartis. Nagrinėjamu atveju minėtais įsakymais priemokos skirtos Tarnyboje galiojančia tvarka už padidėjusį darbo krūvį atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl darbuotojų rašytiniai sutikimai nebuvo reikalingi.

Vadinasi, atsakovė nepagrįstai vertino, kad pareiškėja aptartais įsakymais skirdama priemokas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už papildomus darbus nesant rašytinio darbuotojų sutikimo pažeidė Nutarimo 5.2 papunktį. Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos laikymosi. Pareiškėja nubausta už tai, kad ji nesivadovavo Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-202, 29 punkto ir apie tarnybines komandiruotes žodžiu ir (ar) elektroniniu paštu neinformavo ministerijos personalo administravimo funkcijas atliekančio padalinio vadovo.

Teismas vertina, kad tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas. Teisinės pareigos neįvykdymas gali bÅ«ti pripažintas tarnybiniu nusižengimu tokiu atveju, jeigu valstybės tarnautojas supažindintas su teisės aktu, nustatančiu Å¡iÄ teisinę pareigÄ , t. y. valstybės tarnautojas žino, kad reikia atlikti teisinę pareigÄ . Nors atsakovė nurodo, kad Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-202, yra norminis teisės aktas, tačiau teismas pažymi, kad šis teisės aktas nėra paskelbtas teisės aktų registre. Atsakovė nepateikia duomenų, kad pareiškėja buvo su šiuo teisės aktu supažindinta, taip pat nenurodo, kokiame informacijos šaltinyje yra galimybė susipažinti su tokio aprašo nuostatomis. Teismas, patikrinęs atsakovės interneto svetainę, joje aptariamo teisės akto nesurado (tikrinta 2018 m. birželio 8 d. interneto adresu http://www.tm.lt/teisineinfo/teisesaktas/47).

Vadinasi, atsakovė nepagrindžia, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja žinojo apie teisinę pareigÄ , nustatytÄ Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡o 29 punkte. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinosios tarnybinės atsakomybės sÄ lygos dėl aptariamo pažeidimo – pareiÅ¡kėjos kaltės, kadangi pareiÅ¡kėja nežinojo apie teisinę pareigÄ , kurios galimai neatliko. Kartu teismas pastebi, kad tarnybinės komandiruotės, dėl kurių pareiÅ¡kėja nubausta, vyko 2015-2016 m., tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos personalo administravimo funkcijas atliekantis padalinys bÅ«tų pareiÅ¡kėjai nurodę, kad ji nesilaiko nustatytos tvarkos. Dėl privačių interesų deklaravimo.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu atsirado naujų Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaracijÄ patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėja nubausta už tai, kad padarė Å¡ios nuostatos pažeidimÄ , kadangi vieÅ¡osios įstaigos Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras dalininku ir vadovu 2017 m. birželio 26 d. tapus jos sutuoktiniui, ji privačių interesų deklaracijoje per sutuoktinį atsiradusį ryšį su vieÅ¡Ä ja įstaiga deklaravo tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. (3 t., b. l. 167-172).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėja neneigia, kad turėjo deklaruoti nurodytÄ ryšį, todėl, teismo vertinimu, aptariamas pažeidimas yra visiÅ¡kai akivaizdus. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji buvo deklaravusi ryšį su minėta vieÅ¡Ä ja įstaiga, kad ji pasikeitusių duomenų nedeklaravo dėl komandiruotės į užsienį, audito patikrinimo ir kt., nepaneigia padaryto pažeidimo, tačiau gali bÅ«ti reikÅ¡mingos aplinkybės vertinant pareiÅ¡kėjos kaltės laipsnį ir individualizuojant atsakomybę.

Dėl teisės pateikti paaiÅ¡kinimÄ užtikrinimo. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad dėl kai kurių įtarimų jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Konkrečiai, pareiÅ¡kėja teigia, kad ji negalėjo pasiaiÅ¡kinti dėl komisijos 2018 m. sausio 19 d. patikslintoje iÅ¡vadoje nurodyto pažeidimo, jog pavėlavo deklaruoti pasikeitusius privačius interesus, praneÅ¡imas apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ neleido suprasti, kokios konkrečios informacijos pasigendama kiekvienoje iÅ¡ praneÅ¡ime nurodytų pirkimo paraiÅ¡kų, taip pat pareiÅ¡kėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimo dėl galimo pažeidimo vietoje teisinių paslaugų perkant kitos rÅ«Å¡ies paslaugas, be to, ji neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimo dėl to, kad Darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta 2014 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. (4.31)FN-6, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taisyklių 7 ir 8 punktai nustato, kad Komisija suraÅ¡o praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas Å¡io tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimÄ informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ . Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto praneÅ¡imo gavimo gali pateikti komisijai raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybinio nusižengimo.

Teismas pažymi, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , aiÅ¡kiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , be kita ko, pateikdamas paaiÅ¡kinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus ir iÅ¡samus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.

Kartu Å¡iomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo iÅ¡samumÄ ir objektyvumÄ . Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovės komisijos 2017 m. lapkričio 3 d. praneÅ¡imo apie galimus tarnybinius nusižengimus (1 t., b. l. 86-94) turinį sprendžia, kad praneÅ¡imas pakankamai aiÅ¡kus ir iÅ¡samus, todėl pareiÅ¡kėja galėjo suvokti, kuo yra kaltinama ir galėjo tinkamai įgyvendinti teisę pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Antai, matyti, kad pareiÅ¡kėjai buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ , susijusį su galimu netinkamu privačių interesų deklaravimu (kad sutuoktinis susijęs per vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ su direktorės pavaduotojos D.

J. sutuoktiniu), praneÅ¡ta apie netinkamÄ prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kų užpildymÄ (nurodytos konkrečios paraiÅ¡kos), praneÅ¡ta, kad sudarytos koordinatoriaus padėjėjo paslaugų ir kitų paslaugų teikimo sutartys pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kad pareiÅ¡kėjos 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.31)FN-6 “Dėl darbo krÅ«vio įvertinimo ir užmokesčio paskaičiavimo” patvirtinta tvarka parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Komisijos iÅ¡vadose konstatuotas pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas iÅ¡ esmės buvo susijęs su tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiÅ¡kėja turėjo galimybę pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Teismas pažymi, kad priklausomai nuo komisijos tarnybinio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių valstybės tarnautojo veiksmų teisinė kvalifikacija gali pakisti, tai nagrinėjamu atveju dalinai įvyko (pvz., dėl privačių interesų deklaravimo, koordinatoriaus padėjėjo ir kitų paslaugų teikimo sutarčių pagrindu teikiamų paslaugų atitikties Koordinavimo apraÅ¡ui).

Tačiau, teismo vertinimu, savaime vien tai neįgalina konstatuoti pareiÅ¡kėjos teisės pateikti paaiÅ¡kinimÄ pažeidimo, kadangi dėl visų esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo vėliau įvertintos kaip teisės aktų pažeidimas, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę pateikti paaiÅ¡kinimus. Todėl teismas vertina, kad aptariamu atveju atsakovė iÅ¡ esmės laikėsi Taisyklių 7 ir 8 punktų reikalavimų, sudarė pareiÅ¡kėjai galimybę pateikti paaiÅ¡kinimus visais esminiais įtariamų tarnybinių nusižengimų aspektais ir kartu tuo užtikrino įtariamo pažeidimo tyrimo iÅ¡samumÄ ir objektyvumÄ .

Taigi, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl nesudarytos galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus dėl kai kurių pareikÅ¡tų įtarimų nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo įsakymo nepagrįstu ir neteisėtu. Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir bylos procesinės baigties. Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovės padaryti Taisyklėse nustatytų terminų pažeidimai nebuvo esminiai ir atsakovė iÅ¡ esmės pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ji 1) tvirtino prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiÅ¡kas nepagrindus sprendimo neatlikti vieÅ¡osios įstaigos CPO LT elektroniniame kataloge siÅ«lomų prekių pirkimo;

2) tvirtino paraiškas ir Tarnybos vardu įsigijo paslaugas iš tiekėjų, neviešinančių informacijos apie atliekamas paslaugas;

3) tvirtino netinkamai užpildytas prekių, paslaugų ir darbų užsakymo paraiškas, kuriose neapibūdintas pirkimo objektas, neidentifikuotos perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės, kokybės ir kiti reikalavimų, kuriose neaiškiai apibūdinta ar neapibūdinta pirkimų objekto apimtis;

4) sudarė sutartis, kuriose perkamos paslaugos įvardijamos kitaip, nei kituose pirkimo dokumentuose;

5) koordinatorių paslaugoms pirkti organizavo paslaugų pirkimus, kurių objektu nebuvo teisinių paslaugų teikimas;

6) sudarė galimybes sutarčių pagrindu paslaugas teikiantiems asmenims neatlygintinai naudotis Tarnybos turtu;

7) valstybės tarnautojams skyrė vienkartines pinigines išmokas nesant (neįrodžius) faktinio pagrindo;

8) neužtikrino įstatymo nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko vykdymo;

9) taikė neobjektyvų, neatitinkantį teisėtumo, protingumo ir proporcingumo principų darbo užmokesčio skaičiavimo modelį, be to, tokio modelio pagrindu neteisėtai skyrė priemokas darbuotojams;

10) privačių interesų deklaracijoje pavėluotai deklaravo per sutuoktinį atsiradusį ryšį su vieÅ¡Ä ja įstaiga. Kaip minėta, komisijos iÅ¡vadoje nurodyti likę pareiÅ¡kėjos veiksmai, t. y. kad ji siekė sÄ moningai sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas J. R., kad ji skirdama priemokas darbuotojams be raÅ¡ytinio darbuotojų sutikimo pažeidė Nutarimo 5.2 papunktį ir kad ji nesivadovavo Tarnybinių komandiruočių tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-202, 29 punktu, atsakovės nepagrįstai buvo pripažinti tarnybiniu nusižengimu.Skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėja mano, kad paskirta nuobauda neatitinka bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. VTÄ® 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas vertina, kad atsakovė aptariamu atveju iÅ¡ esmės teisingai įvertino Å¡ias atsakomybei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , kuri negali bÅ«ti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati nuobauda. Teismas pažymi, kad atsakovė teisingai įvertino, kad pareiÅ¡kėja padarė ne vienÄ teisės aktų pažeidimÄ , dalis pažeidimų buvo padaryti tyčia. Nors kai kurie pareiÅ¡kėjos veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau likę pareiÅ¡kėjos padaryti pažeidimai iÅ¡ esmės yra susiję su imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimu Tarnybos veikloje, o tai negali bÅ«ti toleruojama.

PareiÅ¡kėja eina įstaigos vadovės pareigas, todėl jai keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai užtikrinant įstaigos veiklos teisėtumÄ . Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ komisijos iÅ¡vados, pareiÅ¡kėjai nebuvo skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, ir tai buvo padaryta įvertinus pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimų padarymui, t. y. padidėjusį darbo krÅ«vį, nepakankamÄ Tarnybai nustatytų pareigybių skaičių, užtikrintÄ nepertraukiamÄ Tarnybos veiklÄ ir jai pavestų funkcijų vykdymÄ , labai gerai vertintÄ ankstesnę pareiÅ¡kėjos veiklÄ .

Taigi, teismas mano, kad atsakovė, parinkdama tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgė į visas VTÄ® 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir jas teisingai įvertino. Pagal nustatytÄ pažeidimų kiekį, jų pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjos kaltės laipsnį ir jos teisinį statusÄ (ji yra įstaigos vadovė, kuri privalo užtikrinti įstaigos teisėtumÄ ) Å¡velnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimas neleistų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad skundžiamas įsakymas yra iÅ¡ esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo Å¡io įsakymo ir juo paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinti.

PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos A. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Marius Bajoras