776e4a0f-db36-40f6-8a74-622e9da3c7fc · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-75-198/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02468-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija:            3.2.3.6.1.1.3; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų A. S. ir J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Z. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po I. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ Å¡io buto. Suinteresuotu asmeniu byloje įtraukė Z. S., savo motinÄ , kuri Å¡iuo metu yra gydoma (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjų A. S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ â€“ sustabdyti. Kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedÅ«rÄ dėl Z. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje.

3. Teismas sprendė, kad byloje gautas medicininis išrašas patvirtina, kad Z. S. yra pragnozuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, asmenybės sutrikimas ir kt. Z. S. ne tik gyvena (duomenys neskelbtini), bet turi sveikatos problemų, dėl kurių gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų, kad Z. S. yra pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta globa, o jos interesus galėtų tinkamai atstovauti globėjas, byloje nėra.

4. Z. S. yra mirusios I. M. dukra, todėl teismas negali nagrinėti bylos dėl juridinę reikšmė turinčio fakto, kai yra pirmos eilės įpėdiniai.

5. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonėms dėl suinteresuoto asmens galimybės suprasti savo atliekamus teisinius veiksmus Å¡ioje srityje, teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ bei kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ ir Anykščių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedÅ«rÄ dėl Z. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai A. S. ir J. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.

7. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ , nes įstatymai numato tik dviejų kategorijų bylas, kuriose teismas yra aktyvus, t. y. darbo ir Å¡eimos.

8. Teigia, kad teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, nes suinteresuotas asmuo Z. S. buvo informuota apie motinos mirtį, bet jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Todėl vienokio ar kitokio neveiksnumo nustatymas Z. S., neturi įtakos pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimui.

9. Atkreipia dėmesį, kad savo ketinimus perimti paveldėtÄ turtÄ jau yra pareiÅ¡kusi Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas.

10. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ nėra gautas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos, kuria byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimÄ , nustatęs fakultatyvų bylos stabdymo pagrindÄ - suabejojęs suinteresuoto asmens Z. S. veiksnumu (CPK 164 str. 4 d.).

16. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , nes tai nėra darbo ar Å¡eimos byla. Su tokiais argumentais negalima sutikti.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumÄ , kuris siejamas iÅ¡imtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiÅ¡kia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, bÅ«damas teisiÅ¡kai visiÅ¡kai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiÅ¡kai negalintis suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, savarankiÅ¡kai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiÅ«riu.

18. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota raÅ¡ytine nutartimi (CPK 290 str. 1 d.) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ (CPK 164 str. 4 p.) ir kreiptis į globos (rÅ«pybos) institucijÄ arba prokurorÄ , praÅ¡ydamas per teismo nustatytÄ protingÄ terminÄ Ä¯vertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 str.) procedÅ«rÄ .

Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokiÄ procedÅ«rÄ inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiÅ¡kimÄ dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 str. 3 p.). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytÄ terminÄ atitinkamos procedÅ«ros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu bÅ«du ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negaliÄ turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt.

19. Nagrinėjamu atveju byloje, esant pakankamai duomenų, kurie leistų abejoti suinteresuoto asmens Z. S. gebėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, teismas pagrįstai sustabdė bylÄ ir kreipėsi į kreiptis į globos (rÅ«pybos) institucijÄ ir prokurorÄ , praÅ¡ydamas įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 str.) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 str.) procedÅ«rÄ . Nesustabdžius bylos suinteresuotas asmuo teisiÅ¡kai dar bÅ«damas veiksniu, negalėtų savęs tinkamai atstovauti byloje, tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos jo teisės ir teisėtai interesai.

20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymÄ , nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Jonaitienė