A-442-63-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-63/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02531-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos 8.1.1; 10.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. J., pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Nijolei Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ Nr. (LM34)-RŽ211-237, 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ Nr. (SM34)-RŽ211-152, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ Nr. 1A-4.13-268 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK; Komisija) 2011 m. spalio 24 d. sprendimą „Dėl R. J. skundo“ Nr. S-244 (7-198/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2011 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą, pagal kurį pripažino jį skolininku muitinei bei apskaičiavo ir įregistravo muitinėje už neteisėtai gabentas ir sulaikytas cigaretes mokestinę prievolę: 42 134 Lt muito, 189 063 Lt akcizų, 54 782 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 85 794 Lt baudos, 132 080 Lt akcizo delspinigių, 38 272 Lt PVM delspinigių. Teigė, kad tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, neatleisdama pareiškėjo nuo delspinigių ir baudos bei netenkindama prašymo dėl nepriemokų sumokėjimo išdėstymo, tiek Muitinės departamentas, nuspręsdamas pareiškėjo neatleisti nuo 73 154 Lt baudos bei nuo 170 352 Lt delspinigių, tiek Komisija, patvirtindama Muitinės departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 170 352 Lt delspinigių ir 73 154 Lt baudos, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai.

Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 19 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. R., A. J., V. P., V. P. ir Virginijus Vaitkevičius buvo pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį (Kontrabanda), t. y. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad minėti asmenys bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 110 000 pakelių cigarečių „WEST“, kurių vertė 323 152 Lt, 15 000 pakelių „SOVEREIGN“, kurių vertė 44 067 Lt, ir cigaretes 2006 m. birželio 29 d., apie 24 val. 30 min. iškrovė į pareiškėjo malkinę – garažą Rėzgalių k., Kelmės rajone.

Tvirtino, kad kontrabandos nevykdė, t. y. nėra nuteistas už kontrabandą dėl cigarečių, už kurias yra priskaičiuotos mokestinės prievolės, o tai reiškia, kad cigarečių per sieną negabeno. Pareiškėjas buvo nuteistas už prekių laikymą, kas baudžiamosios bylos kontekste reiškė, jog jis suteikė panaudai garažą – malkinę. Be to, cigaretės pareiškėjui niekada nuosavybės teise nepriklausė, jis neturėjo jokio tikslo cigarečių nei įsigyti, nei realizuoti. Todėl vien patalpos suteikimas, neturint jokio kito tikslo, negali suponuoti mokestinės prievolės, t. y.

Mokesčių administravimo įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (141 str. 1 d. 2 p.). Manė, kad už mokesčio įstatymo pažeidimą privalo atsakyti asmenys, kurie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendami privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, todėl mokestinė prievolė negali kilti pareiškėjui, kuris kontrabandos nevykdė ir neturėjo jokio supratimo apie asmenų, kurie nuteisti už kontrabandą, padarytą veiką.

Pažymėjo, kad privalo išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus ir žmoną, todėl vertinant visas faktines aplinkybes šios bylos kontekste, taip pat įvertinus ekonominio sunkmečio padarinius Lietuvoje ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo bei teisingumo kriterijais, netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis. Be to, pareiškėjui baudžiamojoje byloje buvo paskirta bauda, todėl baudos tikslai būtų pasiekti, neskiriant pareiškėjui baudos.

Akcentavo, kad tai, jog jam priklausantis turtas yra naudojamas vykdomai ūkininko veiklai, patvirtina, kad be nuosavybės teise priklausančio turto pareiškėjas neturės galimybės dirbti ir užsidirbti pats, neturės galimybės išlaikyti nepilnamečių vaikų ir tokiu atveju jis taptų socialiai remtinu.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir skyrė 9 750 Lt baudą dėl to, kad 2006 m. balandžio 29 d. jis, pažeisdamas nustatytą tvarką savo malkinėje – garaže laikė akcizais apmokestinamas prekes (110 000 pakelių cigarečių „WEST“ ir 15 000 pakelių cigarečių „SOVEREIGN“ su Rusijos Federacijos banderolėmis), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o kiti penki asmenys buvo kaltinami tuo, jog bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2006 m. birželio 28 d., gabendami nurodytas cigaretes, nepateikė jų muitinės kontrolei ir 2006 m. birželio 29 d. iškrovė į pareiškėjo malkinę – garažą (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone. Paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka (499 991 Lt) išieškotina solidariai ir pareiškėjui negali būti išskirta 1/6 dalis priklausančios mokestinės prievolės, įpareigotos mokėti 6 asmenims. Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo bei dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo neatleisti nuo priskaičiuotų delspinigių (170 352 Lt) ir paskirtos baudos (85 794 Lt) mokėjimo, nurodydama, kad atleisti pareiškėją pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus pagrindus įrodymų nepakanka. Pagrindo atleisti pareiškėją nuo jo atžvilgiu paskirtos baudos dalies (16 435 Lt ir 56 719 Lt) mokėjimo pagal PVM ir akcizo mokestį nėra, nes vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalimi nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs arba šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas nėra sumokėjęs visos įregistruotos mokestinės prievolės (sumokėta tik 1/6 dalis mokestinės nepriemokos).

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad šešiems solidariai atsakingiems asmenims, iš kurių vienas yra pareiškėjas, 2011 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-37 apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę: 189 063 Lt akcizo, 54 782 Lt PVM, 85 794 Lt baudos, 132 080 Lt akcizo delspinigių ir 38 272 Lt PVM delspinigių. Pareiškėjas prašė išskirti jam 1/6 dalį priklausančios mokestinės prievolės, įpareigotos mokėti šešiems asmenims, bei atleisti nuo baudos ir delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti, jei nėra galimybės atleisti nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, mokestinės prievolės įvykdymą išdėstyti, nurodydamas, kad yra sumokėjęs 1/6 įregistruotų mokesčių dalį. Paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis numato galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, taip pat nukreipia į šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau mokesčių mokėtojas neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų apie aplinkybes bei egzistuojančias sąlygas atleisti jį nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių. 2011 m. gegužės 11 d. sprendime nurodė, jog mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas tik tos mokestinės nepriemokos, kurios apskaičiavimo pagrįstumas nėra apskųstas. Šiuo atveju mokestinė nepriemoka 2011 m. gegužės 3 d. buvo apskųsta Muitinės departamentui, todėl prašymas išdėstyti nepriemokos sumokėjimą netenkintinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-237, neskiriant pareiškėjui 85 794 Lt baudos, Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-268, neskiriant 73 154 Lt baudos, ir Komisijos 2011 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. S-244 (7-198/2011), neskiriant 73 154 Lt baudos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo teisės į atleidimą nuo delspinigių ir baudos mokėjimo vertinimo bei dėl galimybės išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pažymėjo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas laiku nesumokėjo muito, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčių. Nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytus atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsniuose paskirtų baudų mokėjimo pagrindus bei kad 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Pareiškėjui laiku ir teisingai neapskaičiavus bei nesumokėjus muito mokesčio, akcizų ir PVM, pareiškėjas padarė žalą valstybės biudžetui ir jis laikytinas kaltu dėl padaryto pažeidimo, dėl ko nėra pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, nes laiku nesumokėjus nurodytų mokesčių, valstybės biudžetas nepapildomas ir taip atsiranda žala biudžetui. Pažymėjo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1B-481 patvirtintų Atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių taisyklių 5 punkte numatyta, jog mokesčių mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus.

Pareiškėjo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo bei dėl to, kad Mokesčių administravimo įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamajam įsakymui pripažinti pareiškėją kaltu dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo. Todėl teismas konstatavo, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo, R. J. nepateikė, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių.

Nurodė, kad pagal Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 9 punktą, nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas tik tos mokestinės nepriemokos, kurios apskaičiavimo pagrįstumas nėra apskųstas. Tačiau Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. kovo 14 d. sprendimu „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ Nr. (LM19)-RŽ210-37 pareiškėjui nustatyta mokestinė nepriemoka buvo apskųsta Muitinės departamentui, o vėliau ir Komisijai, todėl, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl nepriemokų sumokėjimo išdėstymo.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktu non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą) principo aiškinimu ir nustatė, jog tiek baudžiamoji atsakomybė pagal BK, tiek atsakomybė pagal Mokesčių administravimo įstatymą, abejais atvejais paskiriant baudas, pareiškėjui kilo dėl to, jog jis laikė cigaretes, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintus reikalavimus, t. y. nustatyta tvarka nesumokėjęs muitų, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir non bis in idem principo prasme tai reiškia, kad tiek baudą pagal BK, tiek baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymą sąlygojo identiškos arba bent jau iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės, dėl ko yra pagrindas atleisti R. J. nuo baudos bei pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, tuo pačiu konstatuojant, kad pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių sumokėjimo bei išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nėra.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria jo skundas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą visiškai, t. y. panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ Nr. (SM34)-RŽ211-152, 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ Nr. (LM34)-RŽ211-237, Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ Nr. 1A-4.13-268 ir MGK 2011 m. spalio 24 d. sprendimo „Dėl R. J. skundo“ Nr. S-244 (7-198/2011) dalis dėl pareiškėjo neatleidimo nuo delspinigių.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tik pareiškėjas, todėl remiantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu apeliacinės instancijos teismas nevertina tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjas atleistas nuo baudos sumokėjimo.

Delspinigių skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sąlygos yra išdėstytos kitų teisės normų dispozicijose – Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažįstama, kad mokestinę nepriemoką priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis turi išlaikyti penkių asmenų šeimą, tačiau duomenų, jog jam reikia valstybės paramos ir/arba yra teikiama tokia parama, kaip ji suprantama pagal minėtą Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą), nepateikė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių šiuo pagrindu (kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu).

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti pagrindai, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių – jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nagrinėjamu atveju aktualus Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindų, t. y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, ir jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, taikymas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo už tai, kad tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes. Taigi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad pareiškėjas akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką laikė sąmoningai ir valingai, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo bei kad mokesčių įstatymas buvo pažeistas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl šiuo atveju nenustatytos teisinės sąlygos atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

Byloje taip pat kilęs ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas taip pat numato, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Pagal Taisyklių 9 punktą, gali būti atidėtas arba išdėstytas tik tos mokestinės nepriemokos sumokėjimas, kurios apskaičiavimo pagrįstumas nėra apskųstas.

Pažymėtina, kad, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.), viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2, 3 dalis, Taisyklių 18-22 punktus), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino netinkamai, nesilaikydamas tokios diskrecijos įgyvendinimui keliamų reikalavimų bei visapusiškai neišanalizavęs faktinės bylos medžiagos. Klaipėdos teritorinė muitinė ginčijamu 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu tik nurodė, kad prie prašymo pridėti dokumentai ir prašyme nurodyti paaiškinimai parodo, jog pareiškėjas turi finansinių sunkumų ir negali sumokėti 456 350 Lt nepriemokos, taip pat kad pareiškėjos šeimos ūkio grynasis pelnas 2010 m. buvo 44 565 Lt, 2009 m. – 7 751 Lt, kitų pajamų šeima neturi. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta, kad prašymas išdėstyti nepriemokos sumokėjimą netenkintinas. Tokia mokesčių administratoriaus išvada visiškai nepagrįsta, iš jos neaišku, kodėl nustačius, jog pareiškėjo penkių asmenų šeima gauna nedideles pajamas bei kad mokestinė nepriemoka sudaro net 456 350 Lt, mokesčių administratorius padarė išvadą, jog nėra pagrindo remiantis Taisyklių 6 punktu išdėstyti pareiškėjo nepriemokos sumokėjimą. Kaip matyti, taip pat nebuvo įvertinti visi pareiškėjo prašymo argumentai, t. y. tai, kad pareiškėjas sumokėjo 1/6 solidariai paskaičiuotos mokestinės nepriemokos, kad nors šeima ūkininkauja, tačiau turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus ir kt.

Be to, mokesčių administratorius nurodė, jog mokestinė nepriemoka apskųsta, todėl, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, prašymas išdėstyti nepriemokos mokėjimą netenkintinas. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kreipdamasis į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl nepriemokos išdėstymo pareiškėjas būtų inicijavęs mokestinį ginčą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, t. y. mokesčių ir su jais susijusių sumų pareiškėjas neginčijo. Nors pareiškėjas 2011 m. kovo 29 d. prašymu, kuriuo prašė išdėstyti nepriemokos mokėjimą iki 10 m. laikotarpiui, taip pat prašė atleisti nuo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu paskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo, tačiau pačios mokestinės nepriemokos apskaičiavimo pagrįstumo neskundė, todėl pareiškėjo prašymas remiantis Taisyklių 9 punktu, numatančiu, kad gali būti išdėstytas tik tos mokestinės nepriemokos sumokėjimas, kurios apskaičiavimo pagrįstumas nėra apskųstas, atmestas nepagrįstai.

Dėl nurodytų motyvų Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ bei Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ dalis, kuria patvirtintas minėtas Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, dėl ko jie naikinti, o pareiškėjo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą grąžintinas nagrinėti vietiniam mokesčių administratoriui iš naujo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkinto pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti minėtą Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ bei atitinkamą Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ dalį, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ Nr. (LM34)-RŽ211-237 pakeisti, neskiriant R. J. 85 794 Lt baudos.

Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ Nr. 1A-4.13-268 pakeisti, neskiriant R. J. 73 154 Lt baudos.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 24 d. sprendimą „Dėl R. J. skundo“ Nr. S-244 (7-198/2011) pakeisti, neskiriant R. J. 73 154 Lt baudos.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ Nr. (SM34)-RŽ211-152 ir Muitinės departamento 2011 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl R. J. skundo nagrinėjimo“ Nr. 1A-4.13-268 dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinimo“ Nr. (SM34)-RŽ211-152 netenkintas ir perduoti pareiškėjo R. J. prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Klaipėdos teritorinei muitinei nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo R. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė