776d1c17-e2d1-4989-ac1e-846901d2f591 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1391-392/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20420-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.12.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo KazkiÅ«no, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1593-1169/2023 pagal ieÅ¡kovės Estijos bendrovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ bei įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. O. (I. O.) ir A. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Estijos bendrovė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo teismo prašė:

1.1. pripažinti atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ nurodytÄ informacijÄ neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ ir įpareigoti atsakovę paneigti Å¡iÄ informacijÄ nemokamai iÅ¡spausdinant ir paskelbiant ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta publikacija, paneigimÄ :

1.1.1. „<...> itin svarbiÄ reikÅ¡mę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomÄ Estijos įmonę galėjo bÅ«ti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.1.2. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.1.3. „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.1.4. „<...>„Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.1.5. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.1.6. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iÅ¡ tiesų K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo deÅ¡imtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su Å¡ia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.1.7. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.8. „Kad ryÅ¡iai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudÅ«s, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra Å¡ios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimÄ ;

1.1.9. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniÅ¡kai atlikti negali;

1.1.10. „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų tiekiama įranga tokios funkcijos techniÅ¡kai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.11. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.1.12. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje.

1.2. Pripažinti atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ nurodytÄ informacijÄ neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS dalykinę reputacijÄ ir įpareigoti atsakovę paneigti Å¡iÄ informacijÄ nemokamai per 3 darbo dienas papildant publikacijÄ tokiu tekstu:

1.2.1. publikacijos antraÅ¡tė: „NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.2. publikacijos tekstas „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ – neatitinka tikrovės;

1.2.3. „<...> itin svarbiÄ reikÅ¡mę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomÄ Estijos įmonę galėjo bÅ«ti pagaminti Maskvos gamykloje“ – neatitinka tikrovės;

1.2.4. „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS nėra jokios kitos įmonės ar gamyklos sudėtinė dalis;

1.2.5. „<...> praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos“ – neatitinka tikrovės, „90 procentų“ skaičius yra išgalvotas;

1.2.6. „<...> „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ – neatitinka tikrovės, kadangi iš tiesų buvo deklaruota priešingai – 2022 metais pagrindinės Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tikslinės rinkos nėra Rusija bei Baltarusija;

1.2.7. „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ – netikslu, iš tiesų bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“ Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS jokių produktų netiekia jau daugiau nei 10 metų;

1.2.8. „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“ – netikslu, iÅ¡ tiesų K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu (devintojo deÅ¡imtmečio pabaigoje, kai Rusijos Federacija dar neegzistavo ir prezidento neturėjo), nuo to laiko su Å¡ia įstaiga Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių santykių;

1.2.9. „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.10. „Kad ryÅ¡iai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudÅ«s, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra Å¡ios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neturi jokių duomenų apie partnerystę su nurodyta gamykla ar jos atstovavimÄ ;

1.2.11. „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniÅ¡kai atlikti negali;

1.2.12. „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų teikiama įranga tokios funkcijos techniÅ¡kai atlikti negali, o visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.13. „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

1.2.14. „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“ – neatitinka tikrovės, iš tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje.

1.3. Priteisti iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 paskelbė publikacijÄ pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ (toliau – ir Publikacija 1), kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieÅ¡kovę, kenkianti ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai. Atsakovė UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 paskelbė tapačiÄ Publikacijai 1 publikacijÄ kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje:

NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ (toliau – ir Publikacija 2), kurioje buvo atkartota Publikacijoje 1 nurodyta tikrovės neatitinkanti ir netiksli informacija apie ieÅ¡kovę, kenkianti ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai. Abiejų publikacijų autorius – A. L.. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakoves, praÅ¡ydama vieÅ¡ai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieÅ¡kovę, tačiau UAB „Lrytas“ nurodė, kad pirminis informacijos Å¡altinis yra dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“, todėl UAB „Lrytas“ neatsako už paskleistos informacijos atitikimÄ tikrovei, o UAB „Lietuvos rytas“ atsisakė iÅ¡spausdinti atsakomÄ jį komentarÄ bei vieÅ¡ai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieÅ¡kovę, motyvuodamas, kad ginčijamÄ informacijÄ Å¾urnalistas A.

L. parengė remdamasis pirminio informacijos Å¡altinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis. Publikacijų autorius A. L., nepatikrinęs Å¡altinio nurodomos informacijos, paskelbė Å¡iÄ informacijÄ net dvejose visuomenės informavimo priemonėse, be kita ko, ir viename didžiausių internetinių dienraščių Lietuvoje. Atsakovės nesuteikė galimybės ieÅ¡kovei pasinaudoti atsakymo teise ir atsisakė bet kokiu bÅ«du tikslinti ar keisti publikacijas, kuriose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie ieÅ¡kovės tariamas sÄ sajas su Rusijos Federacija ir kita klaidinga informacija, kuri ypač Ukrainos – Rusijos Federacijos karo metu, Lietuvai remiant UkrainÄ , itin žymiai pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ Lietuvoje, kur ieÅ¡kovė savo gaminama įranga aptarnauja net strateginę reikÅ¡mę Lietuvai turinčius objektus.

Atsakovės ignoravo faktÄ , kad I. O., pasinaudodamas atsakovėmis, siekė paskleisti į vieÅ¡umÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir klaidingÄ informacijÄ , norėdamas paveikti teisminį procesÄ , kurį I. O. nepagrįstai inicijavo, siekdamas sutrikdyti vieÅ¡uosius pirkimus, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovė. IÅ¡ Publikacijų turinio yra matoma, kad tekstas yra paraÅ¡ytas paties atsakovių žurnalisto A. L., neatliekant interviu su I. O., todėl nėra žinomas žurnalistui nurodytos informacijos nei turinys, nei esmė, o I.

O. citatos yra fragmentuotos, iÅ¡ publikacijų turinio neįmanoma priskirti ginčijamų publikacijų teiginių konkrečiam asmeniui, taigi laikytina, kad visas tekstas yra sukurtas bÅ«tent atsakovių žurnalisto. Atsakovės galėtų kalbėti apie tik ,,paskleidimÄ â€œ tik tokiu atveju, jei ginčo publikacijose nurodoma informacija bÅ«tų pavieÅ¡inta citatų forma, interviu bÅ«du apklausiant I. O., tačiau net ir tai neatleistų atsakovių pareigų, draudžiančių atsakovėms skleisti absoliučiai bet kokiÄ informacijÄ , bet kokia forma ir be jokios atsakomybės.

3. Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo publikacijose paskelbtÄ ir praÅ¡omÄ paneigti informacijÄ pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O.. Paskelbta ginčijama informacija buvo labai svarbi visuomenei, kadangi ji buvo susijusi su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos vykdomais vieÅ¡aisiais pirkimais. Po nurodytų publikacijų pasirodymo viešųjų pirkimų procesas buvo sustabdytas. Tais atvejais, kai publikacijÄ , kurioje cituojami ginčo teiginiai, iÅ¡spausdinęs laikraÅ¡tis jų neiÅ¡kraipo, atsakingas už paskleistas žinias yra jas paskleidęs asmuo, t. y. civilinio teisinio santykio dalyviais bÅ«na ieÅ¡kovas ir informacijÄ paskleidęs subjektas, o ne visuomenės informavimo priemonė. Atsakovėms nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. patikimumu, tuo labiau, kad jis pateikiamÄ informacijÄ grindė faktiniais duomenimis, iki Å¡iol laikosi savo pozicijos ir yra pasirengęs jÄ ginti teisme asmeniÅ¡kai. Atsakovu byloje turėtų bÅ«ti pirminis informacijos Å¡altinis I. O., kuris ir turi įrodyti pateiktos informacijos teisingumÄ . UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“ nėra tinkamos atsakovės, todėl neįrodinės ginčo teiginių teisingumo. Kai kur informacija yra žinia, o kai kur yra nuomonė, tačiau I. O. turi pasakyti, kur žinia, o kur nuomonė. Nėra pagrindo nepasitikėti informacijos Å¡altiniu I. O.. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teismui pateiktas paneigimo tekstas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jame ne tik nurodoma paneigtina informacija, bet ir pateikiami Å¡ios informacijos komentarai.

4. Trečiasis asmuo I. O. su patikslinu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad yra pakankamai visuomenėje gerai žinomas teisininkas. Žurnalistai, kurie raÅ¡o viešųjų pirkimų, nacionalinio saugumo klausimais, kreipiasi į jį su paklausimais, praÅ¡ymais pakomentuoti bylÄ , pateikti medžiagÄ . Å iuo atveju žurnalistas kreipėsi į jį, nes jis atstovavo UAB „Elektros zona“, kuri dalyvavo vieÅ¡ajame pirkime, kuris domino žurnalistÄ . Viešųjų pirkimų bylos medžiaga buvo vieÅ¡a, todėl bylos medžiaga buvo pateikta žurnalistui. Žurnalistas publikacijose rėmėsi medžiaga, kuri buvo bylų dalyku. Publikacijose remiamasi jo teiginiais. Žurnalistas privalo iÅ¡vieÅ¡inti tokios svarbos turimÄ informacijÄ . Ä®ranga, gaminama Rusijos Federacijos piliečių, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes kiekvienas Rusijos pilietis turi bÅ«ti lojalus savo valstybei Rusijai. IÅ¡ Rusijos ir Baltarusijos negalima pirkti net druskos, todėl NATO ginkluotės iÅ¡ Rusijos piliečių teroristų tuo labiau negalima pirkti. IeÅ¡kovė yra Rusijos piliečių valdoma įmonė, jos sÄ sajos su LZMA yra akivaizdžios, jų valdymas yra bendras, todėl ieÅ¡kovė yra LZMA sudėtinė dalis. IeÅ¡kovės metinėje ataskaitoje yra duomenys apie 2022 m. rinkas, pardavimo pajamas 2021 m., todėl publikacijų teiginiai Å¡iais klausimais yra pagrįsti. IeÅ¡kovės tinklapyje yra informacija, kad „Estel“ tiekia įrangÄ Rusijos oro uostams. Faktas, kad ieÅ¡kovė bendradarbiavo su K. institutu, to ieÅ¡kovė net neneigia. Visi keitikliai gali bÅ«ti valdomi nuotoliu bÅ«du. Ä®ranga tikėtina gaminama Rusijoje, nes ieÅ¡kovė ir LZMA yra susijusios, vieÅ¡ai deklaravo, kad yra partneriai, LZMA kataloguose siÅ«lo ieÅ¡kovės įrangÄ .

5. Trečiasis asmuo A. L. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad domėjosi vieÅ¡ojo pirkimo byla, o žurnalistai gali raÅ¡yti apie viskÄ , kas vyksta byloje. Visa medžiaga paimta iÅ¡ teismo. Papildomai buvo surinka informacija iÅ¡ I. O.. Teismo procesas sudomino, nes Å¡iuo atveju Rusijos piliečių valdoma įmonė gamina ginkluotę NATO kariuomenei. A. L. kreipėsi į I. O. dėl papildomos informacijos, kuri, patikrinus, pasitvirtino. Pats taip pat rinko informacijÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovės akcininkė turi butÄ , jos kaimynai yra artimiausi Putino žmonės ir ta informacija labai Å¡okiravo. Straipsniuose nepateikta nei žinia, nei nuomone, o tik teismo proceso medžiaga. „Liteko“ sistemoje esančiuose teismų sprendimuose nebuvo visų duomenų, kurie yra publikacijose, juos gavo iÅ¡ I. O.. Ä® kitus bylos dalyvius dėl medžiagos nesikreipė. Ginčo teiginių nekomentavo, nes viskÄ Å¾ino I. O.. Straipsnį rašė seniai, dabar neprisimena, kas pagrindžia ginčo teiginius. Apie kokiÄ Ä¯rangÄ buvo raÅ¡oma, taip pat geriau galės atsakyti I. O.. Teismas turi žiÅ«rėti į politinį kontekstÄ . Uždavinys buvo sukliudyti Rusijos įmonei pateikti į Lietuvos kariuomenę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krūptelėjo“ ši paskleista informacija apie ieškovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“;

- „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ;

- „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“;

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“;

- „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ Å¡i paskleista informacija apie ieÅ¡kovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS neatitinka tikrovės:

- „<...> Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“;

- „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“;

- „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“;

- „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ;

- „Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“;

- „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“;

- „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ;

- „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, 2022-07-26 publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ Å¡ios paskleistos nuomonės apie ieÅ¡kovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ :

- „<...> itin svarbiÄ reikÅ¡mę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomÄ Estijos įmonę galėjo bÅ«ti pagaminti Maskvos gamykloje“;

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Pripažino, kad atsakovės UAB „Lrytas“ internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ Å¡ios paskleistos nuomonės apie ieÅ¡kovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ :

- „NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ – neatitinka tikrovės, iÅ¡ tiesų visa Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS tiekiama įranga yra gaminama Estijoje;

- „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpiršta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“;

- „<...> itin svarbiÄ reikÅ¡mę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomÄ Estijos įmonę galėjo bÅ«ti pagaminti Maskvos gamykloje“;

- „Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“.

Ä®pareigojo atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2022-07-26 publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovę paskelbiant tokio turinio praneÅ¡imÄ :

„2022 m. liepos 26 d. UAB „Lietuvos rytas“ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. Nr. 1, 3, publikacijoje pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka Å¡ie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iÅ¡ tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“,; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ; 5) „Kad ryÅ¡iai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudÅ«s, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra Å¡ios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

Ä®pareigojo atsakovę UAB „Lrytas“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbta portalo www.lrytas.lt 2022-07-26 publikacija pavadinimu „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovę paskelbiant tokio turinio praneÅ¡imÄ :

„2022 m. liepos 27 d. UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt publikacijoje pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje: NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Tikrovės neatitinka Å¡ie duomenys apie Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS: 1) „<...> Estijos „Estel“ iÅ¡ tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“; 2) „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“; 3) „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“; 4) „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ; 5) „Kad ryÅ¡iai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudÅ«s, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra Å¡ios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“; 6) „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“; 7) „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ; 8) „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Sprendimo esminiai motyvai:

3.1. Vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , visų pirmÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar ginčo teiginiai priskirtini žinios ar nuomonės kategorijai. Teismas, įvertinęs visų ginčo teiginių formuluotes ir kontekstÄ , nesutiko, kad visi 14 teiginių yra pripažintini žinia. Sprendžiant dėl ginčijamų teiginių, vertintini pilni publikacijų sakiniai, kuriuose pateikti ginčijami teiginiai. Atsakovių publikacijų sakiniuose „PaaiÅ¡kėjo, kad itin svarbiÄ reikÅ¡mę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomÄ Estijos įmonę galėjo bÅ«ti pagaminti Maskvos gamykloje“, „PaaiÅ¡kinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė KraÅ¡to apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės“, „NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ, „Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams buvo įpirÅ¡ta tikėtinai Rusijoje pagaminta įranga“ vartojami žodžiai „galėjo bÅ«ti“, „galimai“, „tikėtina“, „tikėtinai“ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iame straipsnyje buvo pateikta nuomonė apie tam tikrus faktus – ieÅ¡kovės įrangos pagaminimo vietÄ . Å iais teiginiais nėra konstatuojama, kad įranga pagaminta Rusijoje, tačiau, atsižvelgiant į kitÄ publikacijų autoriaus surinktÄ informacijÄ , keliamos prielaidos dėl ieÅ¡kovės įrangos pagaminimo vietos. Dėl kitų ieÅ¡kovės ginčijamų teiginių teismas pritaria ieÅ¡kovės pozicijai, kad juose yra paskleista žinia, nes juose yra pateikiama informacija apie faktus ir jų duomenis, jų formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, iÅ¡reiÅ¡kianti požiÅ«rį į tam tikrus faktus;

3.2. Atsakovės procesiniuose dokumentuose neginčijo, jog ginčijamuose teiginiuose pateikiama informacija apie ieÅ¡kovę. Ä®vertinus visÄ publikacijų turinį ir kontekstÄ , t. y. tai, kad visas publikacijų turinys yra apie vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuriame buvo planuojama pirkti ieÅ¡kovės gaminamus dažnių keitiklius, taip pat tai, kad publikacijose raÅ¡oma apie tai, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės gaminamų dažnių keitiklių saugumo buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenę, vien apibendrinančiu bÅ«du pateikta ginčijamų frazių formuluotė, negali paneigti fakto, kad yra pateikiami duomenys bÅ«tent apie ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ ;

3.3. Atsakovės ginčo teiginių teisingumo neįrodinėjo, tačiau ginčijamų teiginių teisingumÄ byloje siekė įrodyti trečiasis asmuo I. O.. Teismo vertinimu, I. O. pateikti įrodymai patvirtina tik dviejų ginčo teiginių, pripažintinų žiniomis apie ieÅ¡kovę, atitikimÄ tikrovei. Pirma, į bylÄ pateiktos ieÅ¡kovės 2021 m. metinės ataskaitos 26 priede pateikti duomenys patvirtina ginčijamo teiginio „<...> „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija“ teisingumÄ . Antra, minėtoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės pardavimo pajamas (ataskaitos 3 puslapis, 16 priedas) iÅ¡ esmės patvirtina ginčijamÄ teiginį „<...> praėjusiais metais „Estel“ iÅ¡ viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų Å¡ių pajamų atkeliavo iÅ¡ Rusijos ir Baltarusijos“. Nors ginčo publikacijose pateikti skaičiai nėra visiÅ¡kai tikslÅ«s, nes yra suapvalinti, tačiau, teismo vertinimu, toks nežymus neatitikimas negali bÅ«ti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija ar tuo labiau tokia, kuri pažeistų ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ . Visų kitų ginčo teiginių, kurie Å¡iuo sprendimu pripažinti esantys žiniomis apie ieÅ¡kovę, atitikimas tikrovei nėra įrodytas;

3.4. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių publikacijose nurodytÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Trečiasis asmuo I. O. Å¡io fakto teisingumÄ teismo posėdžio metu grindė tuo, kad, jo teigimu, „Estel“ yra Rusijos piliečių bendrovė, jos akcininkus sieja gludÅ«s ryÅ¡iai su Rusijos gamykla „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA), be to, internete galima rasti duomenų apie Å¡ių gamyklų bendradarbiavimÄ . Teismo vertinimu, vien galimi ieÅ¡kovės akcininkų ir Rusijos gamyklos akcininkų ryÅ¡iai automatiÅ¡kai neleidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovė yra Rusijos gamyklos sudėtinė dalis. Ä® bylÄ taip pat nepateikti jokie duomenys iÅ¡ atitinkamų interneto svetainių, kuriose, I. O. teigimu, yra pateikta informacija apie „Estel“ buvimÄ Rusijos gamyklos sudėtine dalimi. Vien duomenys apie tai, kad Rusijos gamykla platina ieÅ¡kovės įrangÄ , taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės gamykla yra Rusijos gamyklos sudėtine dalimi;

3.5. Nei atsakovės, nei tretieji asmenys į bylÄ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo teiginį „Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“. IeÅ¡kovė pripažįsta, jog yra tiekusi savo įrangÄ â€žAeroflot“ ir „Belavia“, tačiau tai vyko prieÅ¡ daugiau nei 10 metų;

3.6. Dėl ginčo teiginio „Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui K. institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naujÄ branduolinę ginkluotę“ ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pateikiama informacija nėra tiksli, nes K. institutui produktai buvo tiekti tik sovietmečiu, nuo to laiko su Å¡ia įstaiga ieÅ¡kovė neturi jokių santykių. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo teiginyje yra vartojamas bÅ«tasis laikas, tačiau tekste nenurodoma, kada ieÅ¡kovė tiekė produktus K. institutui, o visas publikacijų tekstas ir kontekstas leidžia suprasti, kad ginčo teiginiu konstatuojama, jog ieÅ¡kovė savo produktus K. institutui tiekė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Ä® bylÄ nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys, kad ieÅ¡kovė pastaruoju metu yra tiekusi savo gaminius minėtam institutui;

3.7. Atsakovės su trečiuoju asmeniu neįrodė ir teiginio „Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ â€œ atitikimo tikrovei. Teismo vertinimu, trečiojo asmens į bylÄ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ LZMA tinklapio apie LZMA gaminamÄ ir platinamÄ produkcijÄ niekaip nepatvirtina, kad ieÅ¡kovės įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklÄ ;

3.8. IÅ¡traukomis iÅ¡ LZMA tinklapio trečiasis asmuo įrodinėja ir teiginį „Kad ryÅ¡iai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudÅ«s, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra Å¡ios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris“. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad niekada nebuvo Å¡ios gamyklos atstovė, tik partnerė, t. y. LZMA buvo ieÅ¡kovės atstovas, platinęs ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ Rusijos Federacijoje iki Ukrainos užpuolimo, kada visi verslo santykiai buvo nutraukti. I. O. į bylÄ pateiktame 2022-04-08 LZMA gamyklos tinklapio (https://lzma.ru/partnery) iÅ¡raÅ¡e, skiltyje „OficialÅ«s atstovai“ iÅ¡ tiesų nurodyta ieÅ¡kovė, tačiau, nesant jokio papildomo teksto, nėra aiÅ¡ku, ar nurodyto tinklapio duomenimis, LZMA yra ieÅ¡kovės atstovas, ar atvirkščiai. IeÅ¡kovei teigiant, kad LZMA platino jos gamintÄ Ä¯rangÄ , labiau tikėtina, kad tinklapyje esanti informacija reiÅ¡kia bÅ«tent tai, kad LZMA yra ieÅ¡kovės atstovė. Taigi atsakovių paskleista informacija, kad ieÅ¡kovė yra LZMA oficialus atstovas, neatitinka tikrovės. Nors dėl partnerystės ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko, kad iki karo Ukrainoje buvo LZMA partnerė, tačiau, LZMA tinklapyje nesant informacijos apie LZMA ir ieÅ¡kovės partnerystę, atsakovių paskleista žinia, kad ieÅ¡kovė yra LZMA pagrindinis partneris, taip pat neatitinka tikrovės;

3.9. Atsakovės ar tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad dažnių keitikliai veikia publikacijose nurodytu bÅ«du. Vien trečiojo asmens I. O., kuris yra teisininkas, o ne tokios technikos gamintojas ar specialistas, paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, negali pagrįsti publikacijose paskleistų žinių teisingumo, todėl ieÅ¡kovės ginčijami teiginiai „Dažnių keitiklių gamintojas gali sÄ moningai nuotoliniu bÅ«du, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakÅ«nams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvÄ iÅ¡tiktų katastrofa“ ir „Apie tai, kad gamintojas turi puikiÄ galimybę rinkti informacijÄ , susijusiÄ su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę Å¡iÄ Ä¯rangÄ rusai turėtų galingÄ ginklÄ prieÅ¡ mÅ«sų aviacijÄ â€œ pripažintini neatitinkančiais tikrovės;

3.10. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovės įranga yra gaminama Rusijoje. I. O. paaiškinimas, kad ieškovės akcininkai yra Rusijos piliečiai, todėl jie laikytini teroristais ir tai savaime reiškia, kad ieškovės įranga gaminama Rusijoje, vertintini kritiškai. Bendrovės akcininkų pilietybė niekaip neįrodo bendrovės įrangos gamybos vietos. Gamybos vietos neįrodo ir viena nuotrauka iš LZMA tinklapio, kurioje pavaizduota įranga su užrašu „Estel“;

3.11. Teismo vertinimu, Rusijos karo prieÅ¡ UkrainÄ kontekste, be kita ko, galiojant draudimui iÅ¡ Rusijos importuoti tam tikras prekes, taip pat Europos Parlamentui ir Lietuvos Respublikos Seimui RusijÄ pripažinus terorizmÄ remiančia valstybe, sutiktina su ieÅ¡kove, kad neatitinkančios tikrovės informacijos apie tai, kad ieÅ¡kovė gamina savo įrangÄ Rusijoje, veikia kartu su Rusijos gamykla LZMA ir yra jos sudėtinė dalis, kad ieÅ¡kovės įranga yra pavojinga Lietuvai ir NATO, kad ieÅ¡kovė tiekia įrangÄ Rusijos ir Baltarusijos oro linijoms, Rusijos prezidento kuruojamam institutui ir pan., akivaizdžiai formuoja neigiamÄ požiÅ«rį į ieÅ¡kovę, mažina jos teigiamÄ vertinimÄ , pasitikėjimÄ jos gaminama produkcija, todėl tokių žinių paskleidimas žeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ . Publikacijose paskleistomis žiniomis buvo siekiama, jog ieÅ¡kovės įranga nebÅ«tų perkama Lietuvoje, kÄ patvirtino ir trečiasis asmuo I. O., tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės patvirtindamas paskleistų žinių neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai;

3.12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodė neįrodinėsiančios ginčijamų teiginių teisingumo, nurodydamos, kad visÄ informacijÄ straipsniams pateikė trečiasis asmuo I. O., kuriuo, anot atsakovių, jos neturėjo pagrindo nepasitikėti ir kuris, atsakovių nuomone, ir turėtų įrodinėti savo teiginių teisingumÄ . IeÅ¡kovė keisti atsakovo nesutiko, nurodė, kad bÅ«tent atsakoves laiko atsakingas už ginčo teiginių paskleidimÄ ir bÅ«tent jos turi pareigÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ paneigti.

Ä®vertinus publikacijų, kuriose paskleisti ginčo teiginiai, turinį, matyti, kad tik du iÅ¡ 14 ginčijamų teiginių yra pateikti kaip trečiojo asmens I. O. citatos: „<...> Estijos „Estel“ iÅ¡ tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ ir „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“. Visi kiti ginčijami teiginiai yra pateikiami ne kaip I.

O. citatos, o kaip publikacijų autoriaus žurnalisto A. L. tekstas. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu A. L. nurodė, jog pats savo iniciatyva domėjosi vieÅ¡uoju pirkimu, kuriame buvo planuojama pirkti ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ , rinko informacijÄ apie ieÅ¡kovę ir, norėdamas pasitikslinti surinktÄ informacijÄ , kreipėsi į I. O., kuris, anot A. L., patvirtino jam kilusius įtarimus dėl ieÅ¡kovės sÄ sajų su Rusija. Trečiasis asmuo I. O. yra UAB „Elektros zona“ teisininkas.

UAB „Elektros zona“ dalyvavo Lietuvos kariuomenės vykdytame vieÅ¡ajame pirkime, kurio laimėtoja buvo paskelbta UAB „Baltijos tiekimas“, pirkime pasiÅ«liusi ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ . UAB „Elektros zona“ minėtame vieÅ¡ajame pirkime užėmė antrÄ jÄ vietÄ ir apskundė vieÅ¡ojo pirkimo rezultatus teismui. Taigi I. O. yra tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos bendrovės laimėjimu vieÅ¡ajame pirkime, todėl jo pateiktÄ neigiamo pobÅ«džio informacijÄ apie konkurentų bendrovės siÅ«lomÄ Ä¯rangÄ , jos gamintojus reikėtų vertinti labai atidžiai.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo publikacijų autorius A. L. nurodė, kad ieÅ¡kove susidomėjo, susipažinęs su vieÅ¡ai prieinamais teismų procesiniais sprendimais dėl minėto vieÅ¡ojo pirkimo, tačiau iÅ¡ minėtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pati ieÅ¡kovė ir minėto teismo proceso metu kategoriÅ¡kai neigė sÄ sajas su Rusija. Atsakovės į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių visiÅ¡kÄ atsakovių pasitikėjimÄ I. O. ir jo teikiamos informacijos teisingumu.

Taigi A. L., disponuodamas I. O. teiginiais, vadovaudamasis žurnalistų profesionalumo standartais, galėjo ir turėjo įvertinti, kokia apimtimi jo teiginius skelbti vieÅ¡ai. A. L. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie konkretÅ«s jo surinkti duomenys patvirtina ginčo teiginių, pripažintų žiniomis, teisingumÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad už tikrovės neatitinkančių teiginių (žinių) apie ieÅ¡kovę paskleidimÄ yra atsakingas I.

O., net ir tuo atveju, jei publikacijose buvo remiamasi iÅ¡ jo gautais duomenimis ar dalis informacijos pateikta kabutėse, kaip I. O. citatos. Teismas sutinka, kad siekis, jog vieÅ¡ojo pirkimo metu bÅ«tų įsigyta nacionalinio saugumo reikalavimus atitinkanti įranga, kad pirkimo metu nebÅ«tų nusipirkta Rusijoje pagaminta įranga, yra svarbus ir vertintinas teigiamai, tačiau tokio tikslo siekis negali atleisti atsakovių nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimÄ ;

3.13. Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad žurnalistas aprašė teismo procesÄ , ginčo atveju turėtų bÅ«ti taikoma CK 2.24 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad Å¡io straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismo vertinimu, CK 2.24 straipsnio 9 dalis Å¡iuo atveju netaikytina, nes ieÅ¡kovė praÅ¡o paneigti ne teismo posėdžio metu, o atsakovių laikraÅ¡tyje ir internetiniame portale paskleistus duomenis, be to, atsakovės nebuvo vieÅ¡ojo pirkimo bylos, kuri paskatino žurnalistÄ paraÅ¡yti ginčo publikacijas, proceso dalyvės;

3.14. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakovių argumentais, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomas paneigimo tekstas ne visai atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus paneigimo tekstui, kadangi ieÅ¡kovė į praÅ¡omÄ paskelbti paneigimo tekstÄ Ä¯traukia papildomus paaiÅ¡kinimus, kurių paneigimo tekste neturėtų bÅ«ti. Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakoves paskelbti paneigimÄ , nes teismas turi teisę patikslinti paneigimo tekstÄ , nekeičiant ieÅ¡kovo reikalavimo esmės;

3.15. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad atsakovė savo įrangÄ gamina Rusijoje. Taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas dėl tokios ieÅ¡kovės produkcijos gamybos vietos. Vienintelė aplinkybė, kuria grindžiamos tiek žinios, tiek nuomonės apie ieÅ¡kovės įrangos gamybÄ Rusijoje, yra I. O. paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovė yra Rusijos Federacijos piliečių valdoma ir kontroliuojama įmonė. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o pripažinti neatitinkančiu tikrovės ginčo publikacijų teiginio, kad ieÅ¡kovės valdybÄ ir stebėtojų tarybÄ sudaro Rusijos piliečiai, tačiau, teismo vertinimu, vien Å¡is faktas nesudaro pagrindo susiformuoti pagrįstai nuomonei, kad ieÅ¡kovė savo produkcijÄ galimai gamina Rusijoje. Neteisinga informacija apie tai, kad ieÅ¡kovė savo produkcijÄ gamina Rusijoje, pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ . Teismas neturi pagrindo skirtingai vertinti jokio objektyvaus faktinio pagrindimo neturinčios nuomonės apie tai, kad ieÅ¡kovė tikėtina savo produkcijÄ gamina Rusijoje. Net ir tuo atveju, jei atsakovės siekė supažindinti visuomenę su vykusio vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«romis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, jos vieÅ¡ai skleidžiama nuomonė turi bÅ«ti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspÅ«dis apie ieÅ¡kovę, tuo labiau kad didesnė dalis publikacijų teiginių buvo žinios apie ieÅ¡kovę, neatitinkančios tikrovės. Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės dalykinė reputacija buvo pažeista nuomonės paskleidimu, ieÅ¡kovės teisės dėl teiginių, pripažintų nuomone, paskleidimo negali bÅ«ti apgintos CK 2.24 straipsnyje nurodytu bÅ«du, tačiau teismas spendžia, kad ieÅ¡kovės teisės tokiu atveju gintinos pažeidimo pripažinimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimo dalį, liečiančiÄ atsakovę UAB „Lietuvos rytas“, panaikinti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Estijos įmonės Tallina Elektrotechnika „Estel“ AS bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, kadangi ginčijamÄ ir praÅ¡omÄ paneigti informacijÄ pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O. ir kad jai nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti Å¡io informacijos Å¡altinio patikimumu, juolab, kad jis pateiktÄ informacijÄ dar iki teismo proceso pradžios grindė faktiniais duomenimis, laikėsi savo pozicijos ir buvo pasirengęs jÄ ginti teisme asmeniÅ¡kai. Teismas į Å¡iuos argumentus atsižvelgė tik iÅ¡ dalies, I. O. įtraukdamas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tačiau ieÅ¡kovei nepasiÅ«lė apsvarstyti tinkamo atsakovo klausimÄ , nors skundžiamame sprendime teigiama, kad ieÅ¡kovė keisti atsakovo nesutiko. I. O. tiek savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, jog publikacijÄ parengęs žurnalistas A. L. labai tiksliai perteikė jo perduotÄ informacijÄ , nieko neiÅ¡kraipė, todėl jis ir prisiima pilnÄ asmeninę atsakomybę už jos atitikimÄ tikrovei. Tai, kad ne visa jo pateikta informacija yra pažymėta kabutėmis, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikÅ¡mės, nors teismas kažkodėl tai vertina kitaip. Žurnalistas A. L. teisme paaiÅ¡kino, kad apie skandalingÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , organizuotÄ Lietuvos kariuomenės ir vykusį jau prasidėjus karui Ukrainoje, sužinojo iÅ¡ paskelbtų teismų sprendimų. Juose buvo duomenys ir apie tai, kad UAB „Elektros zona“ ginčydama vieÅ¡ojo pirkimo rezultatus rėmėsi tuo, kad Estijos įmonė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS, per savo akcininkus yra susijusi su agresore Rusija. Kadangi teismo sprendimuose buvo tik bendro pobÅ«džio duomenys, todėl jis kreipėsi į I. O., kuris ir suteikė konkrečiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ . Savo iniciatyva jis surinko ir paskleidė vienintelę informacijÄ â€“ apie įmonės „Estel“ beneficiarės bei valdybos narės Rusijos pilietės E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iÄ informacijÄ paneigti atsakovė nėra įpareigota;

4.2. Teismui buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismo 2022-04-19 sprendimas, UAB „Elektros zona“ apeliacinis skundas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022-06-30 nutartis, iš kurių matyti, kad viešojo konkurso rezultatai buvo ginčijami ir remiantis ta pačia informacija, kuri buvo paskelbta ginčijamoje dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje. Publikacijoje taip pat nurodyta, kad apie galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, nurodant tuos pačius duomenis, buvo informuotos ir atitinkamos valstybės institucijos.

PrieÅ¡ skelbiant publikacijÄ buvo kreiptasi ir į KraÅ¡to apsaugos ministerija, iÅ¡ kur pirmiausia buvo gautas atsakymas, kad pirkimo procedÅ«ros tęsiamos, vėliau - kad jos stabdomos, dar po kurio laiko - kad priimtas sprendimas naikinti konkurso rezultatus. Å ie faktai netiesiogiai patvirtina, kad žurnalistas ir informacijÄ suteikęs I. O. buvo teisÅ«s, keldami klausimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo, kad dėl pirmiau nurodytų Å iaulių apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties yra paduotas kasacinis skundas, kuriame taip pat keliami ir su ieÅ¡kovės patikimumu susiję klausimai, todėl tretysis asmuo I.

O. buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas kasacinis skundas. PraÅ¡ymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su Å¡ia byla, kad pirmos ir apeliacinės instancijų teismai nenagrinėjo I. O. keliamų su nacionaliniu saugumu susijusių klausimų ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Elektros zona“ kasacinį skundÄ (2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023) pažymėjo, kad nacionalinis saugumas yra vieÅ¡asis interesas, kuris sudaro pagrindÄ teismui ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo; byloje esant pirminių duomenų, sudarančių pagrindÄ abejonei dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo aptariamu aspektu (dėl grėsmių nacionaliniam saugumui), bet teismams to neiÅ¡siaiÅ¡kinus, liko neatskleista Å¡ios bylos dalies esmė, dėl ko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini.

Toks kasacinio teismo sprendimas tik patvirtina, kad tiek tretieji asmenys, tiek žiniasklaidos priemonė veikė pagrįstai siekdami pavieÅ¡inti su vieÅ¡uoju interesu susijusiÄ informacijÄ , kuri įgautų ir atitinkamÄ teisinį įvertinimÄ ;

4.3. Nagrinėjamu atveju žurnalistas aprašė ne kažkokiÄ abstrakčiÄ istorijÄ , o konkrečius dalykus, kuriuos visuomenė privalo žinoti. Jis nieko neiÅ¡sigalvojo ir nepadarė jokių savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, o tik perteikė tai, apie kÄ buvo informuojamos atitinkamos valstybės institucijos, kokius argumentus Å¡alys naudojo nagrinėjant ginÄÄ teisme, iÅ¡klausė ir pavieÅ¡ino suinteresuotų asmenų nuomones. Jokio kito intereso, kaip pareigos informuoti visuomenę apie labai jautrius dalykus, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus, nei žurnalisto A. L., nei trečiojo asmens I. O. veiksmuose neįmanoma įžvelgti.

5. Atsakovė UAB „Lrytas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimo dalį, liečiančiÄ atsakovę UAB „Lrytas“, panaikinti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Estijos įmonės Tallina Elektrotechnika „Estel“ AS bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

5.1. 2022-08-16 atsakydama į ieÅ¡kovės 2022-08-12 pretenzijÄ dėl paskelbtos informacijos paneigimo, atsakovė atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog VieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) vieÅ¡osios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jis nurodė informacijos Å¡altinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu Å¡i informacija nebuvo paneigta jÄ paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Ginčo atveju pirminis informacijos Å¡altinis buvo dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“, kurio leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“. Tai yra aiÅ¡kiai nurodyta ir www.lrytas.lt perpublikuojant pirmiau nurodytÄ publikacijÄ . Tokiu atveju, UAB „Lrytas“ galėtų dalyvauti byloje nebent trečiojo asmens teisėmis ir jeigu teismas įpareigotų pirminį informacijos Å¡altinį tam tikrÄ informacijÄ paneigti, tuomet tÄ patį privalėtų padaryti ir UAB „Lrytas“. Publikacijos autorius žurnalistas A. L. nėra UAB „Lrytas“ darbuotojas, nei su juo, nei su kitu trečiuoju asmeniu I. O. UAB „Lrytas“ nesieja jokie santykiai. UAB „Lrytas“ teisme palaikė kitos atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ pozicijÄ , jog atsakovais Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti ne UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, o pirminis informacijos Å¡altinis I. O.;

5.2. Kadangi jokios ginčijamos informacijos rinkimo, gavimo, jos tikrumo patikrinimo bei paskelbimo aplinkybės UAB „Lrytas“ nėra žinomos, todėl jokių kitų skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo pagrindų negali pateikti.

6. IeÅ¡kovė Estijos bendrovė Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS atsiliepimu praÅ¡o atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. Dėl atsakovės UAB „Lrytas“ atsakomybės pagrindų pirmosios instancijos teismas yra iÅ¡samiai pasisakęs sprendime, be kita ko pažymint, jog visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ skleisti tik patikrintÄ informacijÄ . Å ių sprendimo iÅ¡vadų atsakovė UAB „Lrytas“ neginčija. Atsakovė UAB „Lrytas“ bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ,,pirminis informacijos Å¡altinis yra dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pagal atitinkamÄ susitarimÄ su UAB „Lietuvos rytas“ tokiais atvejais neatsako už paskleistos informacijos atitikimÄ tikrovei“, tačiau atsakovių tarpusavio susitarimai negali paneigti (ir nepaneigia) imperatyvių įstatymo nuostatų, taikytinų atsakovėms, kaip žiniasklaidos priemonėms.

Taip pat atsakovė UAB „Lrytas“ klaidingai remiasi Visuomenės informavimo įstatymo (VIÄ®) 54 straipsnio 3 dalimi, kaip neva atleidžiančia jÄ nuo atsakomybės. Ginčo laikotarpiu aktualus VIÄ® 54 straipsnis nuo 2010 metų neturi 3 dalies, o ankstesnės straipsnio redakcijos cituojamos formuluotės nenumatė, todėl apskritai nesuprantama, kuria įstatymo redakcija yra remiamasi. Aktualiame straipsnyje yra nurodomos tam tikros sÄ lygos, kada vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lrytas“ Å¡ių sÄ lygų neatitinka, kadangi savo publikacijoje nenurodė informacijos Å¡altinio, antrÄ publikacijÄ paskelbė kitu pavadinimu, kita forma, be jokios nuorodos į pirmÄ publikacijÄ .

Be to, VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. VIĮ 51 straipsnis nustato atsakovių atsakomybę už jų šio įstatymo pažeidimus. Taigi atsakovės UAB „Lrytas“ atsakomybė dėl paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei bet kuriuo atveju yra neginčytina;

6.2. Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ motyvai yra ne tik nesuderinami su jų veiklai taikytinais principais ir reikalavimais, bet ir neatitinka net elementarios logikos, kadangi laikant, jog dėl atsakovių parengtos ir paskleistos bei valdomos informacijos teisingumo neva yra atsakingas tik trečiasis asmuo I. O., tuo yra užkertamos bet kokios galimybės suinteresuotam dėl savo teisėtų interesų gynybos asmeniui apsiginti nuo tokios tikrovės neatitinkančios ir dalykinę reputacijÄ Å¾eidžiančios informacijos, nes atsakovės Å¡iuo atveju nesuteikė ieÅ¡kovei net atsakymo teisės (nors to buvo praÅ¡oma raÅ¡tu) ir jos nėra pavaldžios trečiajam asmeniui I. O., dėl ko bet kokios pretenzijos Å¡iam asmeniui informacijos paskleidimo nenutrauktų ir tuo sukeltų padarinių neÅ¡alintų. Tokia atsakovių, kaip visuomenės informavimo priemonių, pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamomis demokratinėmis vertybėmis ir principais bei jų veiklai taikytinais įstatyme įtvirtintais principais ir reikalavimais (VIÄ® 3 str. 2, 3 d.);

6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡altinio citavimo iÅ¡samiai pasisakė sprendime, įvertindamas, be kita ko, jog ,,tik du iÅ¡ 14 ginčijamų teiginių yra pateikti kaip trečiojo asmens I. O. citatos: „<...> Estijos „Estel“ iÅ¡ tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“ ir „<...> Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamÄ ir platinamÄ Ä¯rangÄ ir jÄ naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje“. Visi kiti ginčijami teiginiai yra pateikiami ne kaip I. O. citatos, o kaip publikacijų autoriaus žurnalisto A. L. tekstas“. Taigi, publikacijos nebuvo vien ,,I. O. citatos“, kurių teisingumo tikrinti atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ neva neprivalėjo. Tai, kad publikacijos galėjo bÅ«ti paremtos Å¡io trečiojo asmens teiktais paaiÅ¡kinimais nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos Å¡altinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi bÅ«ti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu Å¡altiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams;

6.4. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ sÄ moningai skunde ignoruoja aplinkybes, jog trečiasis asmuo I. O. akivaizdžiai siekė paskleisti į vieÅ¡umÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir klaidingÄ informacijÄ per atsakoves, galimai asmeniÅ¡kai pažinodamas publikacijos autorių A. L., kurios tÄ ir padarė, su tikslu paveikti minėtÄ teisminį procesÄ , kurį trečiasis asmuo I. O. darbdavio, pirkimus pralaimėjusios UAB „Elektros zona“, vardu nepagrįstai inicijavo siekdamas sutrikdyti vieÅ¡uosius pirkimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybė, jog viešųjų pirkimų procesas (Nr. 559484), apie kurį kalbama publikacijose, buvo sustabdytas dėl nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso siekiant panaikinti perkančiosios organizacijos 2021-11-29 sprendimÄ dėl laimėtojų nustatymo. Civilinėje byloje pagal UAB „Elektros zona“ ieÅ¡kinį (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00025-2022-1) UAB „Elektros zona“ reikalavimai kartu su visais melagingais pareiÅ¡kimais apie ieÅ¡kovę buvo atmesti pilna apimtimi, kaip faktiÅ¡kai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023 galiausiai bylÄ nutraukė dėl iÅ¡nykusio teisinio suinteresuotumo - panaikinus UAB „Elektros zona“ ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡nyko nagrinėjamo ginčo dalykas. Kasacinio teismo minėtoje byloje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai niekaip nepagrindžia (ir negali pagrįsti) atsakovių pozicijos, nes su jomis apskritai nėra susiję. Atsakovių publikuoti teiginiai Å¡ioje byloje nebuvo jokia forma patvirtinti, nes jie apskritai nebuvo nagrinėti;

6.5. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ skunde nurodydama, jog neva buvo pagrindas pasitikėti trečiojo asmens I. O. teikiamos informacijos teisingumu, remiasi iÅ¡ esmės tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir trečiojo asmens A. L. deklaratyviais aiÅ¡kinimais apie tam tikrus ,,žodinius patikinimus“, kurie iÅ¡ tikro nebuvo nei tikrinti, nei patvirtinti. Toks aplaidus pasitikėjimas informacijos Å¡altinio teikiamais duomenimis, kuriu pagrindu buvo parengtos publikacijos, yra nesuderinamas su tinkamu vykdymu VII 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos atsakovėms teikti tik teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Ypač atsižvelgiant į teismo nustatytÄ aplinkybę, apie kuriÄ atsakovėms neabejotinai buvo žinoma, jog trečiasis asmuo I. O. buvo tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos bendrovės laimėjimu vieÅ¡ajame pirkime, todėl Å¡io asmens teiktÄ neigiamo pobÅ«džio informacijÄ apie konkurentų bendrovės siÅ«lomÄ Ä¯rangÄ , jos gamintojus (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovę) reikėtų vertinti labai atidžiai ir itin kritiÅ¡kai. Tačiau atsakovei UAB „Lietuvos rytas“ iÅ¡ esmės niekaip netikrinant nei paties I. O. asmenybės, nei jo teiktos informacijos patikimumo, nevykdant apskritai jokių įstatymuose nustatytų pareigų, ignoruojant ieÅ¡kovės raÅ¡tu reiÅ¡kiamas pretenzijas, paneigiant jos įstatyme nustatytÄ atsakymo teisę, netenka jokios prasmės apeliacinio skundo aiÅ¡kinimai apie saviraiÅ¡kos laisvę ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . Pats trečiasis asmuo I. O. teismo sprendimo jokia forma neskundė (nors tokiÄ teisę turi), kas sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡is asmuo sutinka su sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, kad publikacijose pateiktos žinios neatitinka tikrovės, o jų pagrindų iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, Nr. 88 (8854), psl. 1 ir 3, 2022-07-26 buvo paskelbta žurnalisto A. L. publikacija „Ilgai neužuodę rusų galiausiai krÅ«ptelėjo“, kurioje paskelbta informacija apie ieÅ¡kovę Estijos bendrovę Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS. Atsakovė UAB „Lrytas“ savo internetiniame portale www.lrytas.lt 2022-07-27 paskelbė tapačiÄ publikacijÄ tik kitu pavadinimu „Skandalu pakvipęs vieÅ¡asis pirkimas Lietuvos kariuomenėje:

NATO naikintuvams beveik įpirÅ¡o tikėtina Rusijoje pagamintÄ Ä¯rangÄ â€œ, kurioje buvo atkartota pirmoje publikacijoje nurodyta informacija apie ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę UAB „Lrytas“, reikalaudama jos paskelbtÄ publikacijÄ papildyti atsakančiuoju ieÅ¡kovės komentaru bei vieÅ¡ai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieÅ¡kovę. Atsakovė UAB „Lrytas“ 2022-08-16 raÅ¡tu praÅ¡ymo netenkino, nurodydama, jog pirminis informacijos Å¡altinis yra dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“ ir atsakovė UAB „Lrytas“ pagal atitinkamÄ susitarimÄ su atsakove UAB „Lietuvos rytas“ tokiais atvejais neatsako už paskleistos informacijos atitikimÄ tikrovei.

IeÅ¡kovė taip pat kreipėsi į atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ dėl jos paskelbtos publikacijos, reikalaudama iÅ¡spausdinti atsakomÄ jį ieÅ¡kovės komentarÄ bei vieÅ¡ai paneigti tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius teiginius apie ieÅ¡kovę, tačiau atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ 2022-09-19 raÅ¡tu informavo, kad publikacijÄ Å¾urnalistas A. L. parengė remdamasis pirminio informacijos Å¡altinio – UAB „Elektros zona“ teisininko I. O. pateiktais duomenimis. Kadangi atsakovės atsisakė paskelbti ieÅ¡kovės nurodytos informacijos paneigimÄ , ieÅ¡kovė dėl tam tikrų publikacijose paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir informacijos apie ieÅ¡kovę paneigimo kreipėsi į teismÄ .

Trečiaisiais asmenis į bylÄ buvo įtraukti publikacijų autorius žurnalistas A. L. ir informacijos Å¡altinis I. O.. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paskelbtose publikacijose paskleista teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta informacija ir nuomonė apie ieÅ¡kovę neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ bei įpareigojo atsakoves per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ta pačia forma ir toje pačioje vietoje, kokia buvo paskelbtos publikacijos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovę paskelbiant atitinkamo turinio praneÅ¡imus.

Nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė abi atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“.

17. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė, kadangi ginčijamÄ ir praÅ¡omÄ paneigti informacijÄ pateikė konkretus subjektas – UAB „Elektros zona“ teisininkas I. O., kuriuo nebuvo pagrindo nepasitikėti, pateiktÄ informacijÄ jis grindė faktiniais duomenimis, laikėsi savo pozicijos ir buvo pasirengęs jÄ ginti teisme asmeniÅ¡kai. PublikacijÄ parengęs žurnalistas A. L. labai tiksliai perteikė I. O. perduotÄ informacijÄ , nieko neiÅ¡kraipė. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei nepasiÅ«lė apsvarstyti tinkamo atsakovo klausimÄ . Atsakovė UAB „Lrytas“ apeliaciniame skunde savo ruožtu nurodo, kad ginčo atveju pirminis informacijos Å¡altinis buvo dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“, kurio leidėjas – atsakovė UAB „Lietuvos rytas“. Tai nurodyta ir www.lrytas.lt perpublikuojant nurodytÄ publikacijÄ . Publikacijos autorius žurnalistas A. L. nėra UAB „Lrytas“ darbuotojas, nei su juo, nei su kitu trečiuoju asmeniu I. O. UAB „Lrytas“ nesieja jokie santykiai, todėl atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti pirminis informacijos Å¡altinis I. O..

18. Teisėjų kolegija su tokia atsakovių pozicija nesutinka. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo pagal bendrÄ jÄ taisyklę atsako vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar skleidėjas, todėl, esant reikalavimui paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jie tokiose bylose paprastai yra atsakovai (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 44, 51, 54 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 37 punktas). Tuo atveju, jei vieÅ¡osios informacijos skleidėjas atskleidžia publikacijos autorių, Å¡is įtraukiamas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

19. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimÄ , jeigu, pirma, jie nurodė informacijos Å¡altinį; antra, informacija paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nustatytu bÅ«du. Å iais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ atsako tas, kas pirmas paskleidė tokiÄ informacijÄ (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ kasacinio teismo praktikoje, vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputacijÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos Å¡altinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis).

21. Nustatęs, kad kiti asmenys paskleidė informacijÄ ir tai galėtų bÅ«ti aplinkybe, naikinančia vieÅ¡osios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybę, teismas turėtų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui spręsti dėl netinkamos Å¡alies (atsakovo) pakeitimo tinkama arba kitų atsakovų įtraukimo į bylÄ , o ieÅ¡kovui nesutikus – dėl pagrindo tokius asmenis įtraukti kaip trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje.

22. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai nurodė, kad informacijos Å¡altiniui, trečiajam asmeniui I. O. nereiÅ¡kia materialiųjų teisinių reikalavimų. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinio reikalavimus kildina iÅ¡ trečiojo asmens A. L. veikimo, t. y. žurnalisto pareigų netinkamo vykdymo, bei iÅ¡ atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ veiksmų, vieÅ¡ai paskelbiant nepatikrintÄ Å¾urnalisto parengtÄ informacijÄ .

23. Byloje nenustatyta aukščiau nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų, kurios sudarytų pagrindÄ atleisti atsakoves UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ . Nors UAB „Lietuvos rytas“ publikacijoje buvo nurodytas informacijos Å¡altinis, trečiasis asmuo I. O., tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, daugumos publikacijoje paskelbtų ginčo teiginių, kurie pripažinti informacija apie ieÅ¡kovę, autorius buvo pats žurnalistas A. L. – tik du iÅ¡ keturiolikos publikacijoje nurodytų ginčo teiginių paskleisti kaip trečiojo asmens I. O. pateiktos informacijos citatos, kurios gautos ne tiesioginio interviu su I. O. metu, o žurnalistui A. L. asmeniÅ¡kai pasikreipus į I. O. dėl informacijos apie ieÅ¡kovę pateikimo. Tuo tarpu atsakovė UAB „Lrytas“ savo ginčo publikacijoje, kurioje perskelbta identiÅ¡ko turinio atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ publikacija, pakeičiant tik jos pavadinimÄ , aiÅ¡kiai nenurodyta, jog Å¡ios atsakovės UAB „Lrytas“ publikacijos Å¡altinis atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ publikacija, nepateikta jokia nuoroda į pirmÄ jÄ UAB „Lietuvos rytas“ publikacijÄ .

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiÄ jį redaktorių, redaktorių, programos vedėjÄ ar kitÄ asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalis); vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai);

žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintÄ , tikrÄ informacijÄ , todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigÄ padaryti viskÄ , kÄ konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumÄ .

Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis numato, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi bÅ«ti suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ . Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti Å¡ia galimybe, bÅ«tina apie tai praneÅ¡ti tame pačiame kÅ«rinyje.

25. Apeliaciniuose skunduose atsakovės iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto ginčo publikacijose apie ieÅ¡kovę pateiktos informacijos, kuri teismo pripažinta neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , iÅ¡samaus vertinimo. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta, kad Å¡is teismo vertinimas yra klaidingas ar prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. To nepatvirtina ir atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai apie ginčo publikacijų vertinimui aktualaus Lietuvos kariuomenės vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo, kuriame buvo siÅ«loma ieÅ¡kovės gaminama įranga, pabaigos rezultatÄ ar informacijos Å¡altinio kreipimÄ si į įvairias valstybines institucijas su praÅ¡ymu įvertinti informacijÄ apie ieÅ¡kovę. Ä® bylÄ nepateiktÄ duomenų, kad valstybinės institucijos bÅ«tų patvirtinusios informacijos Å¡altinio informacijÄ apie ieÅ¡kovę, o atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, nėra konstatuota kaip įrodyta ieÅ¡kovės ar jos gaminamos įrangos neatitiktis nacionalinio saugumo reikalavimams. Å ioje kasacinio teismo nutartyje tik nurodoma, jog tokios aplinkybės pagal dabartinį teisinį reguliavimÄ turėjo bÅ«ti tiriamos vieÅ¡ojo pirkimo metu, todėl pirkimo procedÅ«ros yra atnaujintos. Tačiau į bylÄ nepateikta įrodymų, kad Å¡iai dienai valstybinės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų konstatavusios ieÅ¡kovės ar jos gaminamos įrangos neatitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.

26. Teisėjų kolegija laiko svarbia aplinkybe, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovių nurodomas informacijos Å¡altinis, trečiasis asmuo I. O. yra UAB „Elektros zona“ teisininkas. Å i įmonė dalyvavo minėtame Lietuvos kariuomenės vykdytame vieÅ¡ajame pirkime, kurio laimėtoja buvo paskelbta UAB „Baltijos tiekimas“, pirkime pasiÅ«liusi ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ . UAB „Elektros zona“ Å¡iame vieÅ¡ajame pirkime užėmė antrÄ jÄ vietÄ ir apskundė vieÅ¡ojo pirkimo rezultatus teismui. VieÅ¡ojo pirkimo byloje UAB „Elektros zona“ atstovavo tas pats I. O., taigi jis buvo tiesiogiai suinteresuotas jo atstovaujamos UAB „Elektros zona“ laimėjimu nurodytoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės privalėjo Å¡io informacijos Å¡altinio pateiktÄ neigiamo pobÅ«džio informacijÄ apie konkurentės siÅ«lomÄ ieÅ¡kovės gaminamÄ Ä¯rangÄ ir pačiÄ ieÅ¡kovę vertinti ypatingai kritiÅ¡kai ir labai atidžiai bei padaryti viskÄ , kad bÅ«tų įsitikinta skelbiamos informacijos tikrumu dar prieÅ¡ jÄ paskelbiant. Tačiau atsakovės pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog jos galėjo neabejoti I. O. pateiktos informacijos teisingumu, taip pat nepateikė įrodymų, jog Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡samiai patikrino joms prieinamomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog prieÅ¡ skelbiant ginčo publikacijas, net nebuvo kreiptasi į ieÅ¡kovę, suteikiant jai galimybę paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti ketinamÄ paskelbti informacijÄ . Dėl nurodyto teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės, paskelbdamos ginčo publikacijas, kuriuose nurodyta informacija apie ieÅ¡kovę neatitinka tikrovės ir pažeidžia jos dalykinę reputacijÄ , nevykdė joms, kaip visuomenės informavimo priemonėms, Visuomenės informavimo įstatymo keliamų reikalavimų informacijÄ pateikti teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

27. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovių apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl apeliantų turėtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ advokatui sumokėjo 2 000 Eur. Tokio dydžio iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus iÅ¡laidų apskaičiavimo kriterijus bei nustatytus jų dydžio apribojimus, todėl ieÅ¡kovui kompensuotinos pilnai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei Estijos bendrovei Tallina Elektrotehnika „Estel“ AS (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Visvaldas Kazkiūnas