2019-11-27 Nr. AB-22514-3-61-3-02720-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1466-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. D. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos (toliau – Mickūnų seniūnija) 2017 m. liepos 26 d. raštą Nr. A33(32)-269 (toliau – ginčijamas raštas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Mickūnų seniūniją, prašydama išduoti leidimą perlaidoti savo seserį H. M. Pareiškėja pateikė visus reikalingus dokumentus perlaidojimo procedūrai atlikti, tačiau Mickūnų seniūnija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015, nurodė, kad yra reikalingas raštiškas atsakingo už kapo priežiūrą asmens leidimas (A. M.). Pareiškėja pažymėjo, kad ginčijamame rašte nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjos prašymas atmestas (neleidžiama perlaidoti pareiškėjos sesers be kapo prižiūrėtojo leidimo; nėra rimto pagrindo; bus nepagrįstai drumsčiama kapo ramybė), yra nemotyvuotos.

3. Mickūnų seniūnija netinkamai taikė ir aiškino LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015, kadangi šis sprendimas grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-901, reglamentuojančiu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles. Šios taisyklės netaikomos Vilniaus rajono savivaldybei ir jos seniūnijoms, kadangi H. M. mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punktas nurodė, jog leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad A. M. yra visiškai svetimas asmuo, nesantis kapo prižiūrėtoju ar laidotuvių organizatoriumi. Visi dokumentai ir pinigai H. M. laidotuvėms buvo perduoti pareiškėjai, kuri su kapinių prižiūrėtoju suderino naują sesers laidojimo vietą, nes A. M. ir artimieji neleido palaidoti sesers jų šeimos kapavietėje. H. M. buvo Vilniaus miesto gyventoja ir giminių ginčo kapavietėje neturėjo. Pažymėjo, kad Mickūnų seniūnijoje nėra A. M. prašymo laidoti H. M., jam neišduotas raštiškas leidimas ją laidoti, taip pat kitų įrašų Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja sprendė, jog yra kapo prižiūrėtoja be kurios sutikimo A. M. palaidojo savo tėvą toje pačioje kapavietėje, kurio kapą privalo prižiūrėti pats, nes pareiškėja ir A. M. yra visiškai svetimi. Pareiškėja tvirtino, kad Mickūnų seniūnija turėjo vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T3-27 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu.

5. Atsakovas Mickūnų seniūnija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad H. M. ir E. M. kapavietės prižiūrėtojas faktiškai virš 10 metų yra A. M. Aplinkybės, kad kapo prižiūrėtojas yra A. M. neginčija ir pareiškėja. 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja pateikė Vilniaus m. 30-ajam notarų biurui pareiškimą persiųsti A. M., kaip už H. M. kapavietės priežiūrą atskingo asmens, prašymą duoti sutikimą dėl H. M. palaikų perlaidojimo. A. M. Mickūnų seniūnijai 2016 m. liepos 7 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomo rašto kopiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje teismas pripažino, jog A. M. yra H. M. ir E. M. kapavietės prižiūrėtojas. Atsakovas, vadovaudamasis LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015, pažymėjo, kad už kapo priežiūrą yra atsakingas kapo prižiūrėtojas, todėl perlaidojant palaikus yra reikalingas kapo prižiūrėtojo sutikimas. Atsakovas padarė išvadą, kad ginčijamas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sutikdamas su atsakovo atsiliepime į skundą išsakyta pozicija, papildomai pažymi, jog pareiškėjos pateikti leidimai dėl šeimos kapavietės praplėtimo (Nr. A324-2684/16) ir dėl žmogaus palaikų ekshumavimo (Nr. BSV.10-5440) išduoti ne pareiškėjai, tačiau su ginču nesusijusiam asmeniui I. T., todėl negalima laikyti, jog pareiškėja yra įgyvendinusi visus teisės aktų reikalavimus, reikalingus siekiant perlaidoti žmogaus palaikus. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat akreipė dėmesį, kad kapinių priežiūrą ir tvarkymą visos Lietuvos mastu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), kurių 20 punktas yra išaiškintas minėtoje LVAT nutartyje.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas, remdamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, 2 straipsnio 6 dalimi, 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-622 patvirtintų Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus taisyklių 13 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Taisyklėmis, nurodė, jog įstatymų leidėjas nėra tiesiogiai nustatęs, kad perlaidojant palaikus yra būtinas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas. Vertindamas ginčo teisinių santykių pobūdį, bei tai, kad be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo negalima palaidoti kito asmens, teismas padarė išvadą, kad ir palaikų perlaidojimo atveju yra būtinas šio asmens sutikimas. Priešingu atveju, palaikų perkėlimas neinformavus kapą prižiūrinčio asmens ar negavus jo sutikimo reikštų kapą prižiūrinčio asmens teisių ir interesų, moralės normų pažeidimą (būtų trikdoma mirusiojo ramybė bei nepagarbiai elgiamasi su mirusiojo palaikais), atsirastų pagrindas turtinei ir neturtinei žalai kilti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 konstatavo, jog norint perlaidoti asmens palaikus yra reikalingas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas. Priešingu atveju, būtų sudaroma neribota galimybė perlaidoti asmens palaikus nesant tam rimto pagrindo, būtų nepagrįstai drumsčiama kapo ramybė.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės neteko galios 2008 m. lapkričio 29 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ nusprendus jas panaikinti. Nuo 2008 m. lapkričio 30 d. įsigaliojo naujos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurios, kaip ir iki 2008 m. lapkričio 29 d. galiojusius taisyklės, nustatė kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kapinių tvarkymo taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą sprendimą, privalo vadovautis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Mickūnų seniūnija pagrįstai ginčijamame rašte nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklėmis (galiojusiomis iki 2008 m. lapkričio 29 d.).

12. Nagrinėjama byla yra iš esmės analogiška LVAT išnagrinėtai administracinei bylai Nr. A-405-492/2015, todėl teismas padarė išvadą, jog šių bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa. Kadangi LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, jos gali būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog negalima vadovautis LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 pateiktais išaiškinimais ir tai, jog Mickūnų seniūnija nepagrįstai vadovavosi šia LVAT nutartimi.

13. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-808-653/2016, nurodė, jog neturi pagrindo įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės sprendime nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pati pareiškėja A. M. laiko asmeniu, atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą, kaip nurodė teismas, patvirtina pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 19 d. per Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą išsiųsto pranešimo apie ketinimą perlaidoti H. M. turinys, kuriame ji prašo A. M., kaip atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą asmens, sutikimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, trečiojo suinteresuoto asmens A. M. statusą ginčo situacijoje, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. M. sutikimas perlaidoti H. M. palaikus yra būtinas.

14. Teismas konstatavo, kad Mickūnų seniūnija, priimdama ginčijamą raštą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė teisės aktų, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4684-484/2014 pateiktais išaiškinimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 15. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Mickūnų seniūniją išduoti leidimą ekshumuoti H. M.

16. Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino pagrindinių ginčo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nesiaiškino, kas yra I. T., kurios vardu buvo išduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento leidimai perlaidoti H. M. Pareiškėja teigia, jog teismo išvada, kad pareiškėja neįgyvendino visų teisės aktų reikalavimų, siekiant perlaidoti žmogaus palaikus, yra neobjektyvi ir praplečia ginčo ribas, nes – pareiškėjai yra 81 m., todėl dokumentus rinko jos sesuo I. T.; faktinis pareiškėjos skundo pagrindas ir reikalavimas – panaikinti ginčijamą raštą.

17. Teismas privalėjo išreikalauti iš atsakovo paaiškinimą, kokiu pagrindu A. M. be pareiškėjos (kaip atsakingo asmens už kapo priežiūrą) leidimo palaidojo savo tėvą šalia H. M.; nustatyti, jog A. M. meluoja, kad H. M. yra jo motina; išreikalauti iš Mickūnų seniūnijos dokumentus, patvirtinančius, jog A. M. yra atsakingas už kapo priežiūrą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad H. M. mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės.

18. Atsakovas Mickūnų seniūnija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas akcentuoja, kad palaikų perkėlimas neinformavus kapą prižiūrinčio asmens ar negavus jo sutikimo reikštų kapą prižiūrinčio asmens teisių ir interesų, moralės normų pažeidimą (būtų trikdoma mirusiojo ramybė bei nepagarbiai elgiamasi su mirusiojo palaikais), atsirastų pagrindas turtinei ir neturtinei žalai kilti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino ir įvertino pagrindines ginčo aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimas – nustatyti, kad A. M. meluoja teismui, teigdamas, jog H. M. yra jo motina. A. M. paaiškina, jog tiek su tėvu, tiek su pamote (H. M.) siejo glaudus socialinis, emocinis ir dvasinys ryšys. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai prašo teismo išreikalauti iš Mickūnų seniūnijos dokumentus, kurie patvirtintų, jog A. M. yra atsakingas už kapo priežiūrą, nes tokie duomenys nagrinėjamoje byloje yra ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime.

21. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nagrinėjau atveju negalima vadovautis LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 pateiktais išaiškinimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės yra identiškos nagrinėjamai bylai, todėl ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa. Kadangi LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, jos gali būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą sprendimą, privalo vadovautis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos bylos dalykas – ginčijamo rašto, kuriuo atsakovas atsisakė leisti perlaidoti palaikus, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Mickūnų seniūnija, priimdama ginčijamą raštą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė teisės aktų, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4684-484/2014 pateiktais išaiškinimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė pareiškėja, iš esmės laikydamasi pozicijos, kad A. M. leidimas perlaidoti H. M. nėra būtinas, o pirmosios instancijos teismas neįvertino pagrindinių ginčo aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi LVAT praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama pakartotinai išnagrinėti S. D. prašymą ir jį patenkinti – išduoti S. D. leidimą perlaidoti H. M. palaikus į Karveliškių kapines Vilniaus mieste (I t., b. l. 39–40). Mickūnų seniūnija nurodė, kad analizuojama ginčo situacija yra tapati LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje išnagrinėtai administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015, todėl pareiškėjai siūlytina kreiptis į teismą spręsti ginčą civiline tvarka (I t., b. l. 8). 2016 m. rugsėjo 9 d. Mickūnų seniūnijos rašte Nr. A33(32)-318 informuojama, kad Mickūnų seniūnija prieštarauja pareiškėjos prašymui perlaidoti H. M. palaikus ir paaiškinama, jog asmuo, A. M., kuris atsakingas už šeimos kapavietę, kreipėsi į Mickūnų seniūniją su pareiškimu, kad nesutinka perlaidoti H. M. palaikų (I t., b. l.34). 2017 m. kovo 16 d. Mickūnų seniūnijos rašte Nr. A33(32)-71 pažymėta, jog Mickūnų seniūnija negali išduoti leidimo perlaidoti H. M. palaikus į Karveliškių kapines Vilniaus mieste, nes nepakanka pateiktų dokumentų – faktiškai daugiau kaip 10 metų atsakingo už kapo priežiūrą A. M. sutikimo (I t., b. l. 38).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 pateiktais išaiškinimais ir nurodė, jog įstatymų leidėjas nėra tiesiogiai nustatęs, kad perlaidojant palaikus yra būtinas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas, tačiau vertinant ginčo teisinių santykių pobūdį, bei tai, kad be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo negalima palaidoti kito asmens, darytina išvada, kad ir palaikų perlaidojimo atveju yra būtinas šio asmens sutikimas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi su prašymais į Mickūnų seniūniją dėl palaikų perlaidojimo, tačiau Mickūnų seniūnija neišdavė leidimo perlaidoti H. M. nesant atsakingo už kapo priežiūrą A. M. sutikimo. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-13892-779/2015 nustatytas faktas, kad A. M. yra atsakingas už šeimos kapavietės, esančios Mickūnų naujose kapinėse (2 kvartalas, 5 eilė, 7 kapas), tvarkymą, kurioje yra palaidoti H. M. ir ir E. M.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad būtent A. M. yra atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo.

29. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamo rašto argumentu, jog norint perlaidoti H. M. palaikus, yra būtinas A. M. sutikimas. Kaip jau minėta, LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-405-492/2015 išaiškino, jog norint perlaidoti asmens palaikus reikalingas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas. Priešingu atveju būtų sudaroma neribota galimybė perlaidoti asmens palaikus nesant tam rimto pagrindo, būtų nepagrįstai drumsčiama kapo ramybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M., būdamas atsakingas už kapo priežiūrą asmuo, nėra davęs sutikimo perlaidoti H. M., todėl Mickūnų seniūnijos raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėtini.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė