776b1655-e446-4c38-9f3e-13b54d2f6c51 · Vilniaus apygardos teismas

Atskirasis skundas netenkintinas  Civilinė byla Nr. 2S-479-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22063-2013-8                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.4; 124.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013 pagal ieÅ¡kovės J. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu suinteresuotiems asmenims J.

M., AB DNB bankui, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013 paduoti, jei teismas nuspręstų, kad toks terminas praleistas, jį praleidus dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (svarbių priežasčių); atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013, dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos 2013-09-11 taikos sutarties 5 punkto patvirtinimo; panaikinti 2013-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013, dalį, kuria patvirtinamas taikos sutarties punktas Nr. 5, kuriame nurodyta, jog „šalys susitaria, kad Å¡eimos gyvenamoji patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių G.

M. ir J. M. nuosavybe“. PareiÅ¡kėjas prašė procesÄ atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, motyvuodamas tuo, jog 2013-09-11 nutartimi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Ginčo butas buvo ir yra iki Å¡iol kredituojamas, šį butÄ pareiÅ¡kėjas įgijo 2002-02-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ Ä¯gyti jį asmeninės nuosavybės teise, paskolos bÅ«du (asmeninė prievolė), gautos AB Lietuvos Žemės Å«kio banke (dabar – AB DNB) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutartimi, kuriÄ teismas patvirtino, nuosavybės teisė (prievolės pobÅ«džio nekeičiant) buvo transformuota, laikytina, jog tokiu nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu, apie tai neinformuojant kreditoriaus, jo interesai buvo pažeisti, kadangi pareiÅ¡kėjo, kaip sutarties Å¡alies, mokumas buvo realiai sumažintas, o tai gali apsunkinti banko galimybę gauti jo reikalavimo (už suteiktÄ paskolÄ ) patenkinimÄ iÅ¡ bankui įkeisto turto. Taip pat nurodė, kad teismas, patvirtindamas 2013-09-11 taikos sutartį tarp ieÅ¡kovės J.

M. ir atsakovo G. M. padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , kuri turėjo įtakos priimant neteisėtÄ nutartį, ir nutartis nebuvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka. Minėta nutartimi teismas iÅ¡sprendė klausimus, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismÄ ir tarp netinkamų Å¡alių, t. y. taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismÄ . Tuo tarpu teismas, patvirtindamas taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, transformavo nuosavybės teisės pobÅ«dį: asmeninės nuosavybės teise G. M. priklausantį butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėjo, jog reikÅ¡ti reikalavimus dėl turto (ar jo dalies) pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiÅ¡kėja, kaip savo asmeninių interesų gynėja, turėjo teisę tik kreipiantis į teismÄ santuokos nutraukimo ar atskiroje byloje ir nustatyti savo dalį tik pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisei, t. y. nutraukus santuokÄ , Tai reiÅ¡kia, kad teismo nutartimi buvo iÅ¡spręsti klausimai, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismÄ .

Be to, teismas pažeidė CK 3.185 straipsnio 1 dalies, 3.186 straipsnio 1 dalies bei CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir priteisimo klausimus. Nurodė, kad iÅ¡laikymo prievolės subjektu yra laikytinas pats iÅ¡laikymo reikalaujantis nepilnametis vaikas. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ kitam sutuoktiniui, o ne nepilnamečiui vaikui, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kas sudaro pagrindÄ teismo priimtÄ 2013-09-11 nutartį panaikinti ir procesÄ , padarius aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , civilinėje byloje atnaujinti.

Pažymėjo, jog praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ pateikimo terminas nepraleistas, kadangi aplinkybės iÅ¡ esmės pasikeitė ir proceso atnaujinimo pagrindas pareiÅ¡kėjui tapo žinomas ir suvokiamas tik pareiÅ¡kėjo advokatui apie tai paaiÅ¡kinus (2014-04-17), t. y. jau po to, kuomet pareiÅ¡kėjo sutuoktinė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ skirtis, jau praėjus nurodytam 3 mėnesių terminui. Visgi, jeigu teismas nuspręstų, kad toks terminas praleistas, pareiÅ¡kėjas prašė jį atnaujinti dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (svarbių priežasčių).

Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu nesutiko su pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tais reikalavimais, prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir kaip pateiktÄ praleidus praÅ¡ymo pateikimo terminus. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo pasibaigė 2013-12-11, o apie savo pažeistas teises pareiÅ¡kėjas sužinojo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo ir sprendimo priėmimo dienÄ , t. y. 2013-09-11, kadangi pats ieÅ¡kovas inicijavo taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir pasiÅ«lė sutarties sÄ lygas.

Visas taikos sutarties tekstas buvo derinamas ne tiesiogiai Å¡alių, o jų atstovų, todėl atsakovo argumentas apie apgaulę yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato, todėl jo teiginys, jog jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties sÄ lygos, yra nelogiÅ¡kas. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis yra negaliojanti, prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ar, kad toks susitarimas negalėjo bÅ«ti sudarytas. Å alys, Å¡iuo atveju, siekdamos ateityje iÅ¡vengti ginčo, taikos sutarties 5 punkte nurodė, jog Å¡eimos gyvenamoji patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių G.

M. ir J. M. nuosavybe. Pažymėjo, jog įstatyme nėra numatyti ribojimai, jog Å¡alys negali taikos sutartimi susitarti dėl vienokių ar kitokių dalykų. Nurodė, kad nei Å¡alys, sudarydamos taikos sutartį, nei teismas nutartimi tvirtindamas minėtÄ sutartį, nepažeidė CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir 3.186 straipsnio 1 dalies, nes iÅ¡laikymas buvo priteistas Å¡alių nepilnamečiui vaikui, taip apsaugant jo interesus. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik pats asmuo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylÄ , ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų.

Å iuo atveju, kreditorius nesikreipė dėl savo teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimo, o jo interesus byloje bando atstovauti pats pareiÅ¡kėjas G. M..Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašė G. M. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-30311-967/2014 spręsti teismo nuožiÅ«ra.Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo nepateikė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiÅ¡kėjo G.

M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ inicijuoti proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys. Teismas konstatavo, kad atsakovo praÅ¡ymas dalyje atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, negali bÅ«ti tenkinamas ir yra atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo AB DNB bankas 2014-08-06 teismui pateiktu atsiliepimu į G.

M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, prašė spręsti proceso atnaujinimo klausimÄ teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡ ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtas suinteresuotas asmuo neįžvelgia jo materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi patvirtinus tarp Å¡alių 2013-09-11 sudarytÄ taikos sutartį. Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus, kad teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, pažeidė procesinės teisės normas numatytas CPK 376 straipsnio 3 dalyje, t. y. patenkino reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniu ir nebuvo tiesiogiai susiję su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o teismas nutartimi transformavo nuosavybės teisės pobÅ«dį – asmeninės nuosavybės teisę pripažindamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe), atmetė kaip nepagrįstu.

Teismas sutiko su suinteresuoto asmens J. M. pastebėjimu, kad įstatymas nenurodo, kokiu bÅ«du Å¡alys privalo spręsti tarpusavyje kilusius ginčus. PrieÅ¡ingai, įstatymas Å¡alims numato galimybę sudaryti taikos sutartį, siekiant užkirsti keliÄ teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, teismas nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjas G. M. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui D.

M. po 600 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis (Taikos sutarties 1 punktas), o J. M. įsipareigoja lėšas, gautas vaiko iÅ¡laikymui, tvarkyti uzufrukto teise (Taikos sutarties 3 punktas). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad buvo pažeistos materialinės (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis) teisės normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir priteisimo klausimus, neturi jokio pagrindo, todėl praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje taip pat atmetė.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teismas atmetė. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl jo teiginiai, kad jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties ir teismo nutarties sÄ lygos yra niekuo nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo 2013-09-11 (teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis dienos).

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje civilinėje byloje, nes apie savo galimai pažeistas teises ir su jomis susijusias pasekmes pareiÅ¡kėjas sužinojo 2013-09-11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas G. M. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013, dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos 2013-09-11 taikos sutarties 5 punkto patvirtinimo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su 2014-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalimi, kurioje pasisakyta dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 str. 1 d. 9 p. – materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo. Pažymi, jog skundžiama (2014-09-03) nutartimi teismas neteisingai įvertino, jog CK 3.185 str. 1 d. ir 3.186 str. 1 d. nebuvo pažeistos, nes iÅ¡laikymas nepilnamečiui buvo priteistas, tokių lėšų uzufruktore paskiriant J. M.. Å iuo atveju teismas iÅ¡laikymÄ traktavo siaurÄ jÄ prasme, kaip kas mėnesį teikiamas periodines iÅ¡laikymo iÅ¡mokas, tačiau nevertino vaiko teisės atgauti neteiktÄ iÅ¡laikymÄ (jeigu toks susidarė).

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Sutuoktinių tarpusavio reikalavimÄ ieÅ¡kiniu nebuvo sprendžiami, todėl sutuoktinių turto teisinio režimo (statuso) aptarimas ir patvirtinimas taikos sutartimi su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu nesisieja, taigi tokia sutarties sÄ lyga negalėjo bÅ«ti patvirtinta. Ä®statymas nustato atskirus atvejus ir bÅ«dus, kuriais pasinaudodama J. M. galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo turtÄ (santuokos nutraukimas ar atskira byla).

Aptartos aplinkybės rodo, jog Å¡iuo atveju padarytas procesinės teisės normos taikymo pažeidimas akivaizdus, pasireiÅ¡kęs kaip netinkamas CPK 376 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos taikymas. Pažymi, jog CK 3.185 str. 1 d. buvo aiÅ¡kiai nustatyta, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis“. Å i teisės norma įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad vaikų turtas ir tėvų turtas yra atskirtas. CK 3.186 str. 1 d. įtvirtina kitÄ bendrÄ jį principÄ , jog „tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turimÄ turte iÅ¡imtinai vaikų interesais“.

BÅ«tent Å¡ios nuostatos prievolinio teisinio iÅ¡laikymo santykio subjektu – kreditoriumi įpareigoja teismus laikyti vaikÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieÅ¡kovė sudarydama taikos sutartį ir teikdama teismui jÄ patvirtinti su atskirai aptartomis sÄ lygomis dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir turto mainais už tai pripažinimo jos nuosavybe, pateikė teismui sutartį akivaizdžiai pažeidžiančiÄ vaiko, kaip kreditoriaus interesus (pažeidžiančiÄ imperatyvias teisės normas).

Nurodo, kad vertinant bylos aplinkybes, iÅ¡ ko atsiskleidžia tikrieji Å¡alių ketinimai, liko nepaneigta pareiÅ¡kėjo versija, jog taikos sutartis įtraukiant 5 jos punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , jog turtas pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, buvo rengiama suderinus Å¡alių valiÄ , jog perleidžiant nuosavybę yra padengiamas susidaręs įsiskolinimas. Atsakomybės už tai, jog nebÅ«damas profesionaliu teisininku nesuprato, jog įgyvendinant Å¡iÄ sÄ lygÄ toks turtas turi bÅ«ti įvardijamas ne bendrÄ ja jungtine sutuoktinių, o pareiÅ¡kėjo ir jo nepilnamečio sÅ«naus nuosavybe, pareiÅ¡kėjas negali prisiimti.

Kaip ir negali atsakyti už tai, jog jÄ atstovavusi teisininkė tinkamai nevykdė pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti jam tokios sutarties teisines pasekmes ir užtikrinti, jog tokia sutartis atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ ir ketinimus. Tinkamai sutarties nuostatas jam iÅ¡aiÅ¡kino tik kitas advokatas. Teismas, neatnaujindamas termino praÅ¡ymui pateikti, aplinkybes vertino formaliai, nepaisydamas teisėje iÅ¡skiriamų prioritetinių sričių. Laikytina, jog terminas tokiam praÅ¡ymui paduoti buvo praleistas dėl objektyviai susiklosčiusių, svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo J.

M. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡iuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, elgėsi teisėtai ir sÄ Å¾iningai, nėra nė vieno argumento (jų nenurodė ir pareiÅ¡kėjas), jog teismo priimtas sprendimas buvo neteisėtas ir prieÅ¡taravo materialiosios ar procesinėms teisės normoms. PareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujino pagrindai (CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p.) yra taikomi neteisingai, jis juos interpretuoja nesiremdamas teismų praktika bei piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kiai pasisakė, jog taikos sutartimi, kuriÄ patvirtino teismas G. M. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam sÅ«nui D. M. po 600 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog buvo pažeistos materialinės (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 1 d.) teisės normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir priteisimo klausimus, neturi jokio pagrindo. Nurodo, kad visiÅ¡kai nesuprantamas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad buvo pažeistos iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ nepilnamečiam vaikui reglamentuojančios teisės normos. 2013-09-11 taikos sutarties 4 punktu Å¡alys sulygo, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, o tėvas tinkamai rÅ«pinasi vaiko ugdymu, dalyvauja jo auklėjime ir priežiÅ«roje.

Tokios pačios pozicijos pareiÅ¡kėjas laikėsi ir savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, todėl nėra aiÅ¡ku, apie kokį dar iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjas kalba praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ . Jei Å¡alys bÅ«tų ketinusios iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ padengti turtu, tai ir bÅ«tų padariusios, tačiau sutartimi pripažinta, jog įsiskolinimo nėra, tai patvirtina ir pareiÅ¡kėjo kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti įrodymai. Taip pat pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog CPK aiÅ¡kiai nustatyta, jog skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rÅ«pestingas.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Teismas teisėtai ir pagrįstai terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, skaičiavo nuo 2013-09-11, t. y. nuo tos dienos, kuomet teismas patvirtino Å¡alių ir jų atstovų suderintÄ taikos sutartį.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo G. M. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus.

Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenustatyta pagrindo atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Kasacinis teismas formuodamas teismų praktikÄ , laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – Å¡alinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Net ir po to, kai byla iÅ¡nagrinėta ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiÅ¡kėti aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutÄ , kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, bÅ«dais dėl to, kad Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ . Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „StatÅ«na“ v.

UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J.

M. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, civilinės bylos Nr. N2-28985-127/2013.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-11 nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje patvirtino tarp Å¡alių, t. y. J. M. ir G. M., sudarytÄ taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-07-07 buvo gautas pareiÅ¡kėjo (atsakovo) G. M. praÅ¡ymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013 atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , taip pat nustatęs, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. nustatytais pagrindais, 2014-09-03 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

PareiÅ¡kėjas G. M., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutarties dalimi, kurioje pasisakyta dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 str. 1 d. 9 p., bei nutarties dalimi, kurioje atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pateikė atskirÄ jį skundÄ .CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme, nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ , nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas, nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , yra nurodęs, kad aiÅ¡ki teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ; Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010).

Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas G. M. nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o sutuoktinių tarpusavio reikalavimai ieÅ¡kiniu nebuvo sprendžiami, todėl sutuoktinių turto teisinio režimo (statuso) aptarimas ir patvirtinimas taikos sutartimi su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu nesisieja, dėl ko taikos sutarties 5 p. sÄ lyga, kuria asmeninis pareiÅ¡kėjo turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negalėjo bÅ«ti patvirtinta.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju buvo padarytas procesinės teisės normos taikymo pažeidimas, pasireiÅ¡kęs kaip netinkamas CPK 376 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos taikymas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka.Pažymėtina, jog kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Teismui patvirtinus Å¡alių taikos sutartį ji įgyja res judicata galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).

Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos.

Tokia situacija – natÅ«ralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi, situacija, kuomet Å¡alys, siekdamos abipusiÅ¡kų nuolaidų bÅ«du iÅ¡spręsti tarp jų kilusį ginÄÄ , sudaro taikos sutartį, pagal kuriÄ atsisako tam tikrų reikalavimų ar prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir pan., bei tokiu bÅ«du atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, natÅ«ralus derybinio proceso rezultatas.

Teismas tokiu abipusių nuolaidų bÅ«du Å¡alių sudarytos taikos sutarties neturi pagrindo netvirtinti, jei nenustato kitų taikos sutarties netvirtinimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovė) J. M. ir pareiÅ¡kėjas (atsakovas) G. M. tarp jų kilusį ginÄÄ (civ. byla Nr. N2-28985-127/2013) iÅ¡sprendė abipusių nuolaidų bÅ«du, sudarydami 2013-09-11 taikos sutartį, kuria taikos sutarties Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laikymo teikimo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui bei aptarė kitus su iÅ¡laikymu ir iÅ¡laikymo įsiskolinimu susijusius klausimus, taip pat Å¡ios taikos sutarties 5 p. Å¡alys susitarė, kad Å¡eimos gyvenamoji patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių G.

M. ir J. M. nuosavybe. Å i sutartis sudaryta laisva Å¡alių valia. Pats atsakovas (pareiÅ¡kėjas) G. M. ir jo atstovė advokatė A. R. 2013-09-11 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su visomis taikos sutarties sÄ lygomis bei prašė taikos sutartį patvirtinti (civ. byla Nr. N2-28985-127/2013, b. l. 207). Teismas 2013-09-11 nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, nepatvirtino daugiau nei taikos sutartimi Å¡alys susitarė. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, patvirtindamas tarp Å¡alių sudarytÄ 2013-09-11 taikos sutartį, nepažeidė CPK 376 str. 3 d.Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad skundžiama 2014-09-03 nutartimi teismas neteisingai įvertino, jog CK 3.185 str. 1 d. ir 3.186 str. 1 d. nebuvo pažeistos, nes iÅ¡laikymas nepilnamečiui buvo priteistas, tokių lėšų uzufruktore paskiriant J.

M.. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡iuo atveju teismas iÅ¡laikymÄ traktavo siaurÄ jÄ prasme, kaip kas mėnesį teikiamas periodines iÅ¡laikymo iÅ¡mokas, tačiau nevertino vaiko teisės atgauti neteiktÄ iÅ¡laikymÄ (jeigu toks susidarė). Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo nurodomoje CK 3.185 str. 1 d. nustatyta, jog turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.186 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtÄ iÅ¡imtinai vaikų interesais.

Teismo 2013-09-11 nutartimi patvirtintos tarp Å¡alių, t. y. J. M. ir G. M., sudarytos taikos sutarties 1 punktu Å¡alys susitarė, kad G. M. įsipareigoja teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui D. M., gimusiam 2007-07-01, po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo 2013-09-01 iki sÅ«naus pilnametystės. Tuo tarpu minėtos taikos sutarties 3 punktu Å¡alys susitarė, jog J. M. lėšas, gautas vaiko iÅ¡laikymui, tvarko uzufrukto teise. Taigi, įvertinus nurodytas CK normas bei minėtas 2013-09-11 taikos sutarties sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad buvo pažeistos materialinės, t. y.

CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis, teisės normos, reglamentuojančios iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir priteisimo klausimus, neturi jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡laikymÄ traktavo siaurÄ jÄ prasme, kaip kas mėnesį teikiamas periodines iÅ¡laikymo iÅ¡mokas, tačiau nevertino vaiko teisės atgauti neteiktÄ iÅ¡laikymÄ (jei toks susidarė), atmetamas kaip nepagrįstas, nes Å¡alys taikos sutarties 4 punktu pripažino ir patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos atsakovas G.

M. tinkamai teikė iÅ¡laikymÄ vaikui ir Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienai iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, todėl, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neturėjo pagrindo vertinti vaiko teisės atgauti neteiktÄ iÅ¡laikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ .Pažymėtina, jog viena iÅ¡ sÄ lygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , ir tai patvirtinančius įrodymus. Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-108/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-505/2013). Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. N2-28985-127/2013 medžiagos, atsakovas (pareiÅ¡kėjas) buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės advokatės, pats pareiÅ¡kėjas 2013-09-11 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su visomis taikos sutarties sÄ lygomis, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog visos taikos sutarties sÄ lygos jam buvo aiÅ¡kios ir suprantamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo (atsakovo) argumentus, kad jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos taikos sutarties ir teismo 2013-09-11 nutarties sÄ lygos, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Nagrinėjamu atveju terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo 2013-09-11 (teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis dienos). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2014-07-07, t. y. praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io termino neatnaujino. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. N2-28985-127/2013.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).Pagal CPK 93 str. atmetus atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ apelianto G. M. suinteresuoto asmens J. M. naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo J. M. praÅ¡o priteisti 526,66 Eur (1 815 Lt) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 83, 84).

Pažymėtina, kad CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, praÅ¡omas priteisti suinteresuoto asmens iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti mažina ir priteisia iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G.

M. suinteresuoto asmens J. M. naudai 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas                                                                                                         Vidas Stankevičius