2022-11-03 Nr. AB-26370-3-63-3-00117-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-389-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11“ (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas nutarimas) ir bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka ginčijamu nutarimu, kuriuo jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu ir 55 straipsnio 5 dalimi paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija, nes pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties (pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės). Pareiškėjo vertinimu, nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų AB „Klaipėdos vanduo“ esą padarytą pažeidimą, nes pažeidimas buvo paremtas vieninteliu įrodymu – 2019 m. vasario 15 d. tyrimo protokolu Nr. P-001-2019-35/1, kurio duomenys dėl pažeistos mėginių ėmimo procedūros negali būti laikomi patikimais.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 22 d. nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedūrų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indą, be to, ne iš tekančio vandens, o iš automatinio mėginių semtuvo. Aplinkybė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra įsirengęs automatinį mėginių semtuvą, savaime nereiškia, jog visais atvejais nuotekų mėginius privaloma imti būtent iš minėto semtuvo. Nuotekų mėginius 2019 m. sausio 22 d. iš AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmė ne AB „Klaipėdos vanduo” darbuotojai, o Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA) specialistai, todėl, priešingai nei nurodyta Nutarime, būtent jie yra atsakingi už tinkamą mėginių paėmimą. Pareiškėjui 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. savo iniciatyva paėmus momentinį mėginį iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vandens tyrimai“ laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra. Taigi iš AAA specialistų 2019 m. sausio 22 d. paimto mėginio rezultatų negalima daryti kategoriškos išvados, jog 2019 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto nuotekų valykloje buvo rastos prioritetinės pavojingos medžiagos, ar, kad rastos būtent tokios šių medžiagų koncentracijos, kurios buvo nurodytos 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokole Nr. P-001-2019-35/1.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad aktyviai bendradarbiavo su AAA ir teikė visą jos prašomą informaciją bei atliko papildomus tyrimus siekiant išsiaiškinti, ar į nuotekų valyklą iš tikrųjų patenka nuotekos, užterštos ftalatais ir nonilfenoliais, ir iš kokių šaltinių šiais teršalais užterštos nuotekos patenka. Visiškai nepagrįstais laikė Nutarimo motyvus, kad AB „Klaipėdos vanduo“, žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas išleidžiamose nuotekose, nesiėmė jokių veiksmų tikslinti AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių nuotekų valyklai išduoto taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 (toliau – ir Taršos leidimas) sąlygas. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 22 d. turimą TIPK leidimą pakeitė į Taršos leidimą, kuriame jau buvo įrašyta sąlyga atlikti pavojingų medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus (iki tol tokių tyrimų atlikti įpareigotas nebuvo) ir radus minėtų teršalų kreiptis dėl turimo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo, ką šiuo atveju ir padarė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2019/S.01-2306, adresuotu AAA.

5. Pareiškėjas nurodė, kad po 2019 m. sausio 22 d. nustatyto pažeidimo negavo jokio rašytinio įspėjimo, kuriuo būtų nustatytas terminas esą nustatytiems konkretiems pažeidimams pašalinti, kaip tai yra numatyta AAĮ 47 straipsnyje, t. y. nebuvo nustatytas konkretus terminas turimo Taršos leidimo sąlygoms patikslinti. Be to, ekonominė sankcija buvo paskirta praėjus beveik dvejiems metams nuo esą nustatyto pažeidimo (2020 m. gruodžio 30 d.).

6. Pareiškėjas akcentavo, kad vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į Taršos leidimą aplinkos teršimo problemos neišsprendžia ir ši problema turi būti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu, kurį Departamentas ignoruoja.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu neturėjo informacijos apie tai, jog pareiškėjo veiklos vykdymo teritorijoje kokie nors subjektai būtų deklaravę apie savo veikloje naudojamus ir į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus išleidžiamus teršalus, kurie AAA specialistų esą buvo rasti 2019 m. sausio 22 d. paimtame mėginyje. Taip pat tvirtino, kad neturi pareigos ir tuo labiau galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis, vadovaudamiesi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546. Abonentai, planuodami išleisti arba išleisdami nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas). Valstybinę abonentų išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu (2019 m. sausio 22 d.) nebuvo įpareigotas į turimą TIPK leidimą įtraukti ftalatus ir nonilfenolius. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktą, prievolė peržiūrėti išduoto taršos leidimo sąlygas buvo numatyta būtent AAA, bet ne veiklos vykdytojui.

9. Pareiškėjas paaiškino, kad net ir įtraukus ftalatus ir nonilfenolius į Taršos leidimą, negali ir negalės šių medžiagų išvalyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas (ftalatus ir nonilfenolius). Tai reiškia, kad ftalatų ir nonilfenolių įtraukimas į Taršos leidimą yra formalus veiksmas.

10. Pareiškėjas nėra teršėjas, o tik surenka iš abonentų ir vartotojų nuotekas, kurias išvalo turimais valymo įrenginiais. Kiekvienu atveju sukontroliuoti, kokias nuotekas išleidžia vartotojas ir abonentas, neturi pareigos, tuo labiau technologinių galimybių bei pajėgumų. Nurodė, kad turėtų būti griežčiau kontroliuojami patys teršėjai. Nepaisant to, savo iniciatyva, siekdamas nustatyti galimus teršėjus, 2019 m. lapkričio 26 d. atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius. Iš atliktų tyrimų paaiškėjo galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais (Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, Departamento Klaipėdos valdyba). Pareiškėjas, kaip paskirtas nuotekų tvarkytojas, negali nepriimti minėtų asmenų nuotekų, nors tuo pačiu neturi technologinių galimybių šių asmenų nuotekas išvalyti.

11. Pareiškėjas nurodė, kad dėl 2019 m. sausio 22 d. AAA specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu esą nustatytų aplinkosauginių pažeidimų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose jau buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu minėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Nors administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje įrodinėti nereikia, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių šie faktai yra sąmoningai ignoruojami ir, kaip matyti, iš ginčijamo nutarimo, akivaizdžiai iškraipomi.

12. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas nutarimas yra formalus, priimtas neįsigilinus į pažeidimo bylos medžiagą, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi būti naikinamas.

15. Atsakovas paaiškino, kad nustatyta, jog pareiškėjas išleido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (ftalatais ir nonilfenoliais), neturint tam leidimo, todėl jis patrauktas atsakomybėn ir skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį.

16. Atsakovas nurodė, kad mėginius AAA specialistai ėmė ne pirmą kartą ir iki pažeidimo nustatymo pareiškėjas pretenzijų dėl mėginių ėmimo vietos ir būdo, naudotų priemonių, ir kitų aplinkybių, susijusių su mėginių ėmimu, nereiškė. Pareiškėjo iniciatyva 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. mėginiai imti skirtingomis sąlygomis, be to, nėra duomenų, jog AAA specialistai buvo kviesti dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sąlygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiškia, jog jų negalėjo būti 2019 m. sausio 22 d. paimtame mėginyje. Pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, kad mėginiai paimti netinkamai ir tyrimo rezultatai klaidingi, nepateikė.

17. Atsakovas papildomai nurodė, kad AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus. AAA mėginių ėmimui ir (ar) tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (toliau – ir Tvarkos aprašas). AAA specialistai tinkamai ir vadovaudamiesi teisės aktais paėmė mėginius, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, Departamentui nėra priskirta kompetencija vertinti kitų institucijų (AAA) priimtų sprendimų teisėtumo.

18. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas privalėjo ir privalo užtikrinti, jog išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus.

19. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019 metų. Departamentas kasmet tuo laikotarpiu pareiškėjui siuntė AAA paimtų mėginių iš nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Šios aplinkybės įrodo ir patvirtina faktą, kad pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama, kad iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos, kad buvo žinoma ir suprantama prievolė turėti leidimą teršalų išleidimui. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 ir 2017 metais AAA teikdamas derinti Monitoringo programą teršalų išleidimo faktus nuslėpė.

20. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas kasmet iki 2018 metų teikė AAA paraišką taršos leidimui pakeisti, tačiau joje nėra pateikta jokių duomenų apie į aplinką išleidžiamus teršalus, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą šie teršalai nurodyti prioritetinių pavojingų medžiagų sąraše ir nepriklausomai nuo kiekio turėjo būti nurodyti paraiškoje taršos leidimui pakeisti ir tuo pagrindu įtraukti į pareiškėjo taršos leidimą.

21. Atsakovas akcentavo, kad gavęs ankstesniais metais ištirtų nuotekų tyrimų protokolus, ir žinodamas, jog išleidžiamose nuotekose yra pavojingų prioritetinių medžiagų, kurių išleidimui reikalingas leidimas, nei karto per ketverius metus neinformavo AAA apie nustatytus teršalus išleidžiamus į gamtinę aplinką, nesikreipė dėl taršos leidimo pakeitimo ar koregavimo bei neatliko jokių veiksmų teršalų mažinimui į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose.

22. Atsakovas nurodė, kad nuotekų išvalymo technologijos nuo prioritetinių medžiagų yra egzistuojančios ir taikomos, o tam neprivalu statyti naujų valymo įrenginių, siekiant rezultatų, galima tobulinti ar rekonstruoti turimus valymo įrenginius. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė priemonių taikyti galimus taršos mažinimo (pašalinimo) metodus, kad teršimo pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis būtų išvengta.

II. 23. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2020 m. lapkričio 30 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-11. Protokolas surašytas už tai, kad pareiškėjas pažeidė AAĮ 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies ir Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto nuostatas. 2019 m. sausio 22 d. 14.35 val. AAA Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistams iš AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmus į Kuršių marias išleidžiamų nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus (2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) rasta Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 μgl (normatyvas 0 μl), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 μl (normatyvas 0 μl), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 μl (normatyvas 0 μl) koncentracijas, kai tuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ išduotame Taršos leidime šios rastos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos agentūros AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklai išduoto Taršos leidimo specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ sąlygas, taip pat AAĮ 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, kvalifikuotiną pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11 ginčijamu nutarimu pareiškėjui skirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija.

26. Teismas pažymėjo, kad Nutarime nurodyta, jog automatinis mėginių semtuvas nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo“, valymo įrenginiai yra eksploatuojami taip pat pareiškėjo, todėl tik šios įmonės prerogatyva yra užtikrinti tinkamą nuotekų mėginių paėmimą. Atkreiptas dėmesys, kad mėginiai imti skirtingomis sąlygomis, be to, nėra duomenų, jog buvo kviesti AAA specialistai dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sąlygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiškia, jog jų negalėjo būti 2019 m. sausio 22 d. paimtame mėginyje.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus; AAA mėginių ėmimui ir (ar) tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi leidimą, išduotą pagal Tvarkos aprašą. Nutarime padaryta išvada, kad AAA specialistai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra jokio teisinio pagrindo. Nutarime pažymėta, kad pareiškėjas nurodydamas, kad AAA tik 2019 m. liepos 22 d.

ėmėsi veiksmų, jog AB „Klaipėdos vanduo“ turimas TIPK leidimas būtų pakeistas į Taršos leidimą, patvirtino tai, jog pareiškėjas iki 2019 m. liepos 22 d. nesiėmė jokių veiksmų dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo ar keitimo, nors prioritetinės pavojingos medžiagos rastos 2019 m. sausio mėnesį. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesilaikė teisės aktuose įteisintų reikalavimų turėti TIPK ar taršos leidimą su nustatytais normatyvais pavojingų prioritetinių medžiagų išleidimui, parengti ir suderinti šių teršalų monitoringo programą, apskaityti išmestų teršalų kiekius ir mokėti mokestį už aplinkos teršimą.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 yra nurodyta, jog situacija dėl ginčytinų pavojingų nuotekų AB „Klaipėdos vanduo“ vadovybei yra jau seniai žinoma, tačiau priemonių dėl leidime TIPK nustatytų nuotekų nesiimta dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos – nepajėgumo technologiškai išvalyti išleidžiamas nuotekas. Padaryta išvada, kad pareiškėjas, žinodamas apie pavojingas prioritetines medžiagas išleidžiamose nuotekose, bei aiškindamas, jog neturi pajėgumų nuotekoms išvalyti, tiesiog nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti Taršos leidimo sąlygų keitimo.

Nuspręsta, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjas išleido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis, neturint tam leidimo. Pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su mėginio paėmimu į plastikinį indą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad mėginius 2019 m. sausio 24 d. pateikė AAA Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas; mėginius paėmė – Metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė; mėginio paėmimo data – 2019 m. sausio 22 d. 14.35 val.; mėginio paėmimo vieta – Klaipėdos miesto nuotekų valykla, automatinis mėginių semtuvas, komunalinės nuotakos išleidime į Kuršių marias; mėginio aplinkos temperatūra pristatymo metu – 3,7 laipsnių Celsijaus; talpos tipas – tamsinto stiklo indas, 1 000 ml. Taigi, aptartas protokolas paneigia pareiškėjo argumentus, kad mėginys buvo paimtas į plastikinį indą. Pirmosios instancijos teismas, nesant priešingų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad mėginiai buvo paimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, pareiškėjo argumentus dėl patikrinimo procedūrų pažeidimų laikė nepagrįstais.

28. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjo iniciatyva paėmus momentinį mėginį iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui UAB „Vandens tyrimai“ laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra, konstatavo, kad nėra pagrįsta, jog 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. mėginiai buvo imti analogiškomis sąlygomis ir laikantis tokiems patikrinimams nustatytos tvarkos. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti duomenys negali būti laikomi paneigiančiais 2020 m. lapkričio 30 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole užfiksuotą faktą apie 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo metu nustatytas medžiagas.

29. Teismas, atsižvelgdamas į AAĮ 50 straipsnio 9 dalį, pagal kurią ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis – nuo paaiškėjimo) dienos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui terminas pažeistas nebuvo.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą Nr. II-319-526/2019 nutraukė iš esmės dėl to, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta netinkamam subjektui, vertino, jog tokiu atveju, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą negalima vertinti kaip paneigiančio pareiškėjo padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

31. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2020 m. lapkričio 30 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J23-11, 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 μgl (normatyvas 0 μl), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 μl (normatyvas 0 μl), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 μl (normatyvas 0 μl) koncentracijos) leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingas leidimas, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui (Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktas, 2 priedo A dalis). Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymo metu tokio leidimo neturėjo. Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, jog patikrinimų metu nustatytų medžiagų (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 μgl (normatyvas 0 μl), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 μl (normatyvas 0 μl), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 μl (normatyvas 0 μl) koncentracijos) su nuotekomis neleido į gamtinę aplinką. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po nustatyto pažeidimo turimą TIPK leidimą koregavo ir į jį buvo įtrauktos patikrinimo metu aptiktos prioritetinės medžiagos.

32. Teismas, įvertinęs Nutarimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AAĮ nuostatos, kuriomis pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Ginčijamas nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. Šiuo Nutarimu skirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija yra teisėta ir pagrįsta. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais argumentais. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti taip pat nėra pagrindo.

33. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai (vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į Taršos leidimą aplinkos teršimo problemos neišsprendžia ir ši problema turi būti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu, kurį Departamentas ignoruoja; neturi pareigos ir galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis; negali ir negalės šių medžiagų išvalyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tarp jų ftalatus ir nonilfenolius; galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais yra Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, Departamento Klaipėdos valdyba) nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia pareiškėjo pareigos turėti 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingą leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Be kita ko, pareiškėją ir jo nurodytus abonentus („teršėjus“) sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl būtent jo, o ne atsakovo, pareiga yra kontroliuoti ir stebėti savo abonentus, įsigyti ir naudoti įrenginius, valančius pavojingąsias prioritetines medžiagas, bei koreguoti taršos leidimą.

34. Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos.

III. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

35.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įrodymus vertino paviršutiniškai, neištyrus visų aplinkybių, išskirtinę reikšmę suteikiant atsakovo į bylą pateiktiems įrodymams.

35.2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. balandžio 12 d. prašymą dėl liudytojos N. D. apklausos bylos nagrinėjimo metu – įrodymų, kuriais pareiškėjas įrodinėjo aplinkybes dėl 2019 m. sausio 22 d. netinkamai paimto nuotekų mėginio ir jo tyrimo rezultatų klaidingumo, nors vėliau sprendime konstatavo, kad nėra 2019 m. vasario 15 d. tyrimo protokolo neteisingumą paneigiančių įrodymų. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi visapusiškai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo fakto, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas.

35.3. AAA specialistų paimtas nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedūrų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indą, be to, ne iš tekančio vandens, o iš automatinio mėginių semtuvo. Vandens kokybės nustatymą bei su tuo susijusį mėginių ėmimą reglamentuoja Lietuvos standartas LST EN ISO 5667-3 (Europos standartas EN ISO 5667-3-2018 turi Lietuvos standarto statusą). Nurodyto standarto A.1 lentelėje nurodyta, kad tiriamoji medžiaga – fenoliai, alkilinti fenoliai bei ftalatai turi būti imami į stiklo indus. Šis reikalavimas paaiškinamas cheminėmis tiriamų medžiagų savybėmis, t. y. tirpumu ir reagavimu su kitomis, ypač plastikinėmis, medžiagomis. Ftalatai yra sudėtinė plastiko dalis, skirta jo minkštinimui ir dėl savo molekulinių savybių lengvai migruoja sąlytyje su skysčiais (vandeniu). AAA specialistai, tai žinodami, paimtus mėginius supylė į stiklinius indus ir juose pristatė į tyrimų laboratoriją Vilniuje, o laboratorijos darbuotojai nebuvo informuoti, kad pristatyti tyrimui vandens mėginiai parą laiko išbuvo plastikinėse automatinio mėginių semtuvo talpose. Todėl paimto tyrimui vandens supylimas į stiklinius indus tik suklaidino laboratorijos darbuotojus, nes pristatytas mėginys jau buvo sugadintas, t. y. nebeatitiko nustatyto tyrimo standarto ir davė klaidingą rezultatą dėl teršalų koncentracijos, kurios netgi galėjo neviršyti normatyvų arba juos viršyti itin nežymiai, dėl ko toks pažeidimas būtų laikomas mažareikšmiu.

35.4. Aplinkybė, kad plastiko elementai, esantys automatiniame mėginių semtuve, gali turėti įtakos ftalatų ir nonilfenolių tyrimų rezultatams, yra nurodyta ir pareiškėjo Monitoringo programoje. Ši Monitoringo programa buvo pateikta AAA ir su ja suderinta, kas reiškia, jog AAA pripažįsta aplinkybę, jog plastiko elementai gali turėtų įtakos nuotekų mėginių, kurie skirti ftalatų ir nonilfenolių koncentracijoms nustatyti, tyrimų rezultatams.

35.5. Byloje yra duomenys, paneigiantys vienintelio įrodymo – 2019 m. vasario 15 d. tyrimo protokolo Nr. P-001-2019-35/1, kuriuo buvo įrodinėjamas pažeidimas, patikimumą. Iki pažeidimo nustatymo datos, t. y. 2019 m. sausio 22 d. AB „Klaipėdos vanduo“ buvo ne kartą tikrintas aplinkos apsaugą vykdančių institucijų, kaip jis laikosi TIPK leidimo (Taršos leidimo) sąlygų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Paskutinis AB „Klaipėdos vanduo“ patikrinimas iki pažeidimo padarymo dienos buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 11 d.

AB „Klaipėdos vanduo“ veikloje ftalatai ir nonilfenoliai nesusidaro, o į jo nuotekų valyklą patenka nuotekos iš kitų abonentų ir vartotojų. Taigi pareiškėjas minėtų teršalų savo nuotekų valykloje pažeidimo padarymo metu pastebėjęs nebuvo; vos po 2 mėnesių po tariamo pažeidimo padarymo, t. y. 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ savo iniciatyva paėmus momentinį mėginį iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui UAB „Vandens tyrimai“ laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra.

Taigi iš AAA specialistų paimto mėginio, kuris buvo paimtas nesilaikant tokiems mėginiams paimti nustatytų reikalavimų, rezultatų negalima daryti kategoriškos išvados, jog 2019 m. sausio 22 d. AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valykloje buvo rastos prioritetinės pavojingos medžiagos (ftalatas, nonilfenolis (šakotasis), nonilfenolis (techninis mišinys) ar, kad rastos būtent tokios šių medžiagų koncentracijos, kurios yra nurodytos minėtame tyrimo protokole, aprašant esą padarytų pažeidimo objektyviuosius požymius;

AAA nepakako vieno tyrimo duomenų, konkrečiai vien tyrimo protokolo duomenų (jos pačios specialistų atliktų), jog ji priimtų sprendimą tikslinti AB „Klaipėdos vanduo“ turimo Taršos leidimo sąlygas. O būtent, 2019 m. liepos 22 d. Taršos leidimo Specialiosios dalies 4 lentelės (Specialios sąlygos) 4 punkte AAA nurodė: „pateikti informaciją dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūros apie Jūsų 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 2019/S.01-1391 4 punkte nurodytus atliktus tyrimus nuotekose iki 2019 m. spalio 1 d. Jei atlikus tyrimus bus rasta pavojingų medžiagų, nurodytų Reglamento 1 priede ir (ar) 2 priede, vadovaujantis Reglamento 15 ir 16 punktais, kartu pateikti informaciją, reikalingą Leidimo sąlygoms tikslinti, nes Leidime turi būti nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.

Kartu įvertinti ir AAA Tyrimų departamento 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokole Nr. P-001-2019-35/1) pateiktus tyrimų duomenis“. Tai reiškia, kad tyrimo protokolo duomenys, kurių vien pagrindu pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslūs, kadangi AAA buvo nurodyta AB „Klaipėdos vanduo“ atlikti papildomus tyrimus ir tik jei atliekamų (nevienkartinių) tyrimų metu bus rasta nuotekose pavojingų prioritetinių medžiagų, kreiptis dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo (tikslinimo). Negana to, AB „Klaipėdos vanduo“ buvo nurodyta įvertinti tyrimų protokolo duomenis, kas parodo, jog šie duomenys nebuvo tokio pobūdžio, dėl ko būtų pakankamas pagrindas AB „Klaipėdos vanduo“ keisti Taršos leidimo sąlygas, tuo labiau, reikalauti, kad minėtos prioritetinės pavojingos medžiagos būtų įtrauktos į Taršos leidimą.

35.6. Negana to, paties Departamento atlikto bendro neplaninio patikrinimo metu surašytas 2019 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. (13.1)-PA25-203, kuriame nurodyta „pateikti informaciją dėl Taršos leidimo peržiūros 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 2019/S.01-1391 4 punkte nurodytus atliktus tyrimus nuotekose iki 2019 m. spalio 1 d. Jei atlikus tyrimus bus rasta pavojingų medžiagų, nurodytų Reglamento 1 priede ir (ar) 2 priede, vadovaujantis Reglamento 15 ir 16 punktais, kartu pateikti informaciją, reikalingą Taršos leidimo sąlygoms tikslinti, nes Taršos leidime turi būti nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Kartu įvertinti ir AAA 2019 m. vasario 15 d. tyrimų protokole Nr. P-001-2019-35/1 pateiktus tyrimų duomenis“. Nepaisant to, jog jau 2019 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo metu Departamentui buvo žinoma apie 2019 m. vasario 15 d. tyrimo protokolo duomenis, tačiau patikrinimo aktu Nr. (13.1)-PA25-203 jokių pažeidimų konstatuota nebuvo, o šie pažeidimai buvo konstatuoti tik 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. po daugiau kaip vienerių metų nuo patikrinimo atlikimo.

35.7. Pareiškėjas pažeidimo padarymo dienai – 2019 m. sausio 22 d., nebuvo įpareigotas tikslinti Taršos leidimo sąlygų. Ši pareiga atsirado tik nuo 2019 m. liepos 22 d., kai AAA įpareigojo AB „Klaipėdos vanduo“ iki 2019 m. spalio 1 d. atlikti nuotekų mėginių tyrimus ir pasitvirtinus aplinkybei, jog yra randama jose ftalatų ir nonilfenolių, kreiptis į AAA dėl turimo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo. Po 2019 m. sausio 22 d. atliktų mėginių tyrimo rezultatų buvo pradėta domėtis ftalatų ir nonilfenolių galimu patekimu į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą iš kitų abonentų, dėl ko, tikslinantis šias aplinkybes, prasidėjo susirašinėjimai tarp AAA ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl galbūt atsiradusio poreikio tikslinti TIPK leidimo (Taršos leidimo sąlygas), o būtent, į šias sąlygas įtraukiant galbūt naujai atsiradusius teršalus – ftalatus ir nonilfenolius. AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo atveju aktyviai bendradarbiavo su AAA ir teikė visą jos prašomą informaciją bei atliko papildomus tyrimus siekiant išsiaiškinti, ar į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą iš tikrųjų patenka nuotekos, užterštos ftalatais ir nonilfenoliais, ir iš kokių šaltinių šiais teršalais užterštos nuotekos patenka.

35.8. Atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, o būtent galimus teršėjus ftalatais ir fenoliais, 2019 m. liepos 22 d. AAA AB „Klaipėdos vanduo“ turimą TIPK leidimą pakeitė į Taršos leidimą, kuriame jau buvo įrašyta sąlyga atlikti pavojingų medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus (iki tol tokių tyrimus atlikęs pareiškėjas įpareigotas nebuvo) ir radus minėtų teršalų, kreiptis dėl turimo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo, ką šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“ ir padarė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2019/S.01-2306, adresuotu AAA.

35.9. Tyrimų protokolo duomenys, kuriais šiuo atveju yra pagrįstas 2019 m. sausio 22 d. AB „Klaipėdos vanduo“ esą padarytas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslūs, kadangi buvo nurodyta AB „Klaipėdos vanduo“ atlikti papildomus tyrimus ir tik, jei atliekamų (nevienkartinių) tyrimų metu bus rasta nuotekose pavojingų prioritetinių medžiagų, kreiptis dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo. Negana to, AB „Klaipėdos vanduo“ buvo nurodyta įvertinti ir tyrimų protokolo duomenis, kas parodo, jog šie duomenys nebuvo tokio pobūdžio, dėl ko būtų pakankamas pagrindas AB „Klaipėdos vanduo“ keisti Taršos leidimo sąlygas pažeidimo nustatymo metu, t. y. jau 2019 m. sausio 22 d.

35.10. Pareiškėjas savo iniciatyva, siekdamas nustatyti galimus teršėjus, 2019 m. lapkričio 26 d. atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius. Iš atliktų tyrimų paaiškėjo galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais (Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, Departamento Klaipėdos valdyba). Taigi teršalai į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą buvo patekę iš kitų ūkio subjektų, o AB „Klaipėdos vanduo“ nėra pajėgus sukontroliuoti visų galimų teršėjų, tuo labiau piktybiškai nesilaikančių nuotekų tvarkymo reikalavimų. Taigi ne AB „Klaipėdos vanduo“, o būtent aplinkos apsaugą vykdančios institucijos tinkamai neatliko savo pareigų, jog būtų kontroliuojami į aplinką išleidžiami nevalyti teršalai.

35.11. Po 2019 m. sausio 22 d. nustatyto pažeidimo pareiškėjas negavo jokio rašytinio įspėjimo, kuriuo būtų nustatytas terminas esą nustatytiems konkretiems pažeidimams pašalinti, kaip tai yra numatyta AAĮ 47 straipsnyje, t. y. nebuvo nustatytas konkretus terminas turimo Taršos leidimo sąlygoms patikslinti. Tarp AAA ir AB „Klaipėdos vanduo“ vyko aplinkybių tikslinimas, kurio pasekmė – AAA 2020 m. vasario 5 d. priimtas sprendimas Nr. (30.5)-A4-372 patikslinti AB „Klaipėdos vanduo“ Taršos leidimo sąlygas, į jas įtraukiant ir naujus teršalus – ftalatus ir nonilfenolius. Taigi pareiškėjas tariamo pažeidimo padarymo dieną (2019 m. sausio 22 d.) nebuvo AAA įpareigotas tikslinti Taršos leidimo sąlygų ir tam nebuvo pakankamo pagrindo, o pareiškėjo kreipimasis į AAA dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo buvo savalaikis, su AAA suderintas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog pareiškėjas po pažeidimo kreipęsis dėl į AAA dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo esą pripažino savo padarytą pažeidimą. Pareiškėjo kreipimasis į AAA dėl Taršo leidimo sąlygų tikslinimo ir pastovus bendradarbiavimas su aplinkos pasaugos institucijoms tik įrodo, jog jis tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jokių pažeidimų nepadarė.

35.12. Pareiškėjo turimi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, taip pat ftalatus ir nonilfenolius. Ši aplinkybė laikoma nustatytu prejudiciniu faktu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019. Pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas yra laikomas formaliu, o ekonominės sankcijos skyrimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

35.13. Ftalatų ir fenolių įtraukimas į Taršos leidimą aplinkos teršimo problemos neišsprendžia ir ši problemą turi būti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu, kurį Departamentas akivaizdžiai ignoruoja.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Nors, pareiškėjo teigimu, plastikinės automatinio semtuvo dalys galėjo turėti reikšmės mėginių tyrimo rezultatams, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Ankstesnių nuotekų mėginių tyrimo protokolų duomenys taip pat patvirtina, jog plastikinės automatinio semtuvo dalys prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijų padidėjimui nuotekose reikšmės neturi. Be to, nuo 2019 metų antro pusmečio AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valykloje įrengus stiklinį automatinį nuotekų mėginių semtuvą, nuotekose vis dar randama prioritetinių pavojingų medžiagų (2019 m. gruodžio 19 d. tyrimo protokolas), tačiau šių mėginių tyrimo rezultatų pareiškėjas neginčija.

36.2. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo mėginių paėmimo negali būti priežastimi nevykdyti teisės aktuose įteisintų ir nustatytų reikalavimų. AB „Klaipėdos vanduo“ žinojo apie mėginių ėmimui naudojamą automatinį mėginių semtuvą, kuris priklauso pačiai bendrovei, ir kaip (kokiu būdu) buvo paimti mėginiai, tačiau nei karto neteikė pretenzijų dėl mėginių ėmimo būdo, naudotų priemonių, bet teismui teikia nepagrįstą prielaidą, kad nuotekų tyrimai vertintini kritiškai. Kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ nei karto neginčijo gautų nuotekų tyrimų protokolų rezultatų, kuriuose buvo nustatyti teršalai, todėl priimtina visus atliktus tyrimus laikyti teisingais, nes neįrodyta kitaip, t. y. nėra jokių įrodymų ar nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuotekų mėginiai būtų paimti neteisingai.

36.3. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atlikti nuotekų tyrimai netinkami ar neįrodo faktinio teršalų išleidimo į gamtinę aplinką fakto. Duomenų, kad AAA tyrimų protokolai, kuriais yra nustatyti teršalų kiekiai nuotekose, būtų apskųsti, nėra. Taigi tyrimo protokoluose esantys duomenys yra pagrįsti.

36.4. Skunde nepagrįstai teigiama, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo įpareigotas į turimą taršos leidimą įtraukti išleidžiamas pavojingas prioritetines medžiagas. Pareiškėjas privalėjo išleisti tik tokios cheminės sudėties nuotekas, kokios buvo nurodytos leidime, ir ne kitokias, o jei išleido nuotekas, kurių cheminėje sudėtyje buvo ir kitų pavojingų prioritetinių medžiagų, kurios į leidimą nebuvo įtrauktos ir kurių negalėjo išvalyti, veiklos vykdytojas privalėjo elgtis atsakingai ir kreiptis dėl turimo leidimo pakeitimo bei išleistų pavojingų prioritetinių medžiagų įtraukimo į leidimą, nustatant sąlygas šių medžiagų išleidimui.

36.5. Pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, AB „Klaipėdos vanduo“ teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019 metų. Departamentas kasmet tuo laikotarpiu AB „Klaipėdos vanduo“ siuntė AAA paimtų mėginių iš komunalinių nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Šios įvardintos aplinkybės įrodo ir patvirtina faktą, kad pareiškėjui ir jo atsakingiems asmenims buvo žinoma ir suprantama, kad iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos, kad buvo žinoma ir suprantama prievolė turėti leidimą šių teršalų išleidimui.

36.6. AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 ir 2017 metais AAA teikdama derinti Monitoringo programą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 14, 15 p.) teršalų išleidimo faktus nuslėpė. AAA negalėjo žinoti ir nežino visų AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomų procesų. Todėl pareiškėjui tenka pareiga juos tinkamai įteisinti, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu bei Taisyklėmis. AB „Klaipėdos vanduo“ savavališkai ir nesuderinęs su Departamentu bei AAA nepateisinamai ilgą laiką vykdė teršalų išleidimą, kitaip tariant, nuslėpė, jog kartu su komunalinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamas prioritetines medžiagas, kurių išleidimui reikalingas leidimas. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 14¹ punktu, 15 punktu ir Taisyklių 1 priedo 1.4 punktu, pareiškėjo išleisti teršalai nurodyti prioritetinių pavojingų medžiagų sąraše ir nepriklausomai nuo kiekio turėjo būti įtraukti į AB „Klaipėdos vanduo“ TIPK (Taršos) leidimą.

36.7. AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2014 metų turėjo duomenis, kad su nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamos pavojingos prioritetinės medžiagos (ftalatai, nonilfenoliai), bet nesiėmė jokių veiksmų kontroliuoti savo klientus (abonentus), investuoti į įrangą, valančią pavojingąsias prioritetines medžiagas, koreguoti Taršos leidimą. Toks teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas sietinas su vengimu tinkamai vykdyti mokestinę prievolę – mokėti mokesčius už aplinkos teršimą prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis.

36.8. Nors pareiškėjas teigia, kad nėra galimybių ir įrangos, kuria būtų galima iš nuotekų išvalyti teršalus, faktiškai teršalų išvalymo technologijos egzistuoja ir yra taikomos įvairiose šalyse.

36.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsiliepimu į skundą bei teismo posėdžio metu pateiktas aplinkybes, teisingai taikė bei aiškino teisės aktų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog pareiga inicijuoti Taršos leidimo keitimo procedūrą numatyta būtent ūkio subjektui ir šią pareigą ūkio subjektas – AB „Klaipėdos vanduo“, privalėjo vykdyti ir 2014 – 2019 metais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11“ teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Ginčijamu Nutarimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu ir 55 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui AB „Klaipėdos vanduo“ paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija, konstatavus, kad AB „Klaipėdos vanduo“ padarytas juridinio asmens teisės pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo (akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d.) 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką – ūkinės ar kitokios ūkinės veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant Taršos leidime nustatytų sąlygų.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įrodymus vertino paviršutiniškai, neištyręs visų aplinkybių, visapusiškai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas teigia, kad po 2019 m. sausio 22 d. nustatyto pažeidimo pareiškėjas negavo jokio rašytinio įspėjimo, kuriuo būtų nustatytas terminas nustatytiems konkretiems pažeidimams pašalinti, kaip tai yra numatyta AAĮ 47 straipsnyje. Tarp Aplinkos apsaugos agentūros ir AB „Klaipėdos vanduo“ vyko aplinkybių tikslinimas, 2020 m. vasario 5 d. priimtas sprendimas Nr. (30.5)-A4-372 patikslinti AB „Klaipėdos vanduo“ Taršos leidimo sąlygas, į jas įtraukiant ir naujus teršalus – ftalatus ir nonilfenolius.

40. Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas reguliuoja atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 straipsniuose, o 3 dalyje – kad juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128 straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.

41. Ginčijamu Nutarimu padaryta išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo“ padarytas juridinio asmens teisės pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo (akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 7 d.) 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką. Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

42. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, nustačius šio įstatymo 55 straipsnyje (tikrinamu atveju 55 straipsnio 5 dalyje) numatytus pažeidimus, juridinis asmuo privalomai turi būti įspėtas raštu ir jam turi būti nustatytas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti; priešingu atveju, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas juridiniams asmenims negalėtų būti pradėta bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisena. Toks Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio, 55 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3139-815/2021; 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-380-815/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

44. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą, nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjo teiginių, kad po 2019 m. sausio 22 d. nustatyto pažeidimo pareiškėjas negavo jokio rašytinio įspėjimo ir jam nebuvo nustatytas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kaip tai yra numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo įspėtas raštu. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai nesivadovavo anksčiau nurodytomis Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat neįvertino šių esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių (kad buvo pažeistos AAĮ 47 straipsnio nuostatos), jog šiuo atveju negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam nebuvo Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčijamo Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai neįvertino paminėtame teisiniame reguliavime įtvirtintų imperatyvių procedūrų, jog pareiškėjui negalėjo būti pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena neįspėjus pareiškėjo raštu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ekonominės sankcijos skyrimo tvarkos ir procedūros pažeidimų, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o ginčijamas Nutarimas naikinamas.

47. Pareiškėjas prašo priteisti 3 114,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

49. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

50. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Departamento 2 125,13 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas: rašytinių paaiškinimų rengimą (673,40 Eur, su PVM 814,81 Eur), už skundo rengimą (637 Eur, su PVM 770,77 Eur), už nuomonės dėl posėdžio organizavimo būdo rengimą ir prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimą (91 Eur, su PVM 110,11 Eur), 495,50 Eur už prašymo dėl proceso išlaidų rengimą, prašymo dalyvauti posėdyje D. D. kaip žiūrovei rengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 955,75 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis paminėtas teismo išlaidas yra patyręs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11“.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė