2021-04-28 Nr. AB-8994-3-61-3-00010-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-271-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00010-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 18 val. grįžęs etapu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) į Lukiškių TI-K, po kratos ir asmeninės apžiūros buvo patalpintas į 6 posto kamerą Nr. 231. Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus nuteistajam/suimtajam, jeigu jis nebuvo pamaitintas prieš etapavimą, privalomai yra išduodamas sausas davinys. Tvirtino, kad LAVL laikino laikymo patalpoje pietums jis gavo sausą davinį, todėl Lukiškių TI-K administracija, jam sugrįžus į įstaigą, privalėjo jį pamaitinti, tačiau vakarienė ar sausas davinys jam nebuvo pasiūlytas ir jis negavo jokio maitinimo. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 24 d. skunde Lukiškių TI-K administracijos prašė vadovautis vaizdo kamerų įrašais, kurie galėtų patvirtinti, kad į 6 posto kamerą Nr. 231 maisto davinys nebuvo išduotas. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracijos atsakyme į jo 2018 m. spalio 24 d. skundą nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, kad maisto davinys jam nebuvo išduotas, o tik nurodyta, kad vakarienę gauna visi. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2S-3742 panaikino Lukiškių TI-K pareigūnės 2018 m. lapkričio 9 d. atsakymą į jo 2018 m. spalio 24 d. skundą, kaip neatitinkantį tikrovės.

3. Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į tai, kad dėl ligos jam yra paskirti vaistai, kurie vartotini po valgio. Tvirtino, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. blogai jaučiasi, mėgino save žaloti, atsisakė maisto davinio, gydytojas psichiatras jam paskyrė gydymą.

4. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

6. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami laikantis teisės aktais patvirtintų fiziologinių mitybos normų ir maitinimo organizavimo tvarkos. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. su skundu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl 2018 m. spalio 23 d. negautos vakarienės. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 96-4158 „Dėl maitinimo paslaugos“ pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu, kadangi visi suimtieji ir nuteistieji, konvojuoti iš LAVL į Lukiškių TI-K, gauna jiems paskirtą maitinimą, taip pat ir vakarienę. Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3742 nurodė, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo skundą persiuntė maitinimo paslaugą teikiančiai UAB „Pontem“, kuri 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 05-09-561 informavo, jog atvykstantiems asmenims minėtą dieną maisto davinys nebuvo užsakytas, todėl šie asmenys liko nepamaitinti. Dėl šių priežasčių Kalėjimų departamentas Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. 96-4158 panaikino, kaip neatitinkantį tikrovės, ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą pagal patvirtintas mitybos normas. Lukiškių TI-K administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą ir 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“ informavo pareiškėją, jog 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, maisto porcijų kiekis buvo pakankamas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad apklausus 2018 m. spalio 23 d. priežiūros poste Nr. 6, kuriame yra kamera Nr. 231, dirbusį pareigūną nustatyta, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems šiame poste laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, buvo pasiūlyta vakarienė. Tarnybos metu su prašymais, skundais ar pageidavimais pareiškėjas į priežiūros poste Nr. 6 tarnybą atlikusį pareigūną nesikreipė. Rašte taip pat buvo pabrėžta, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas 2018 m. gruodžio 19 d. prašė pareiškėjo patikslinti 2018 m. spalio 23 d. atvykimo į Lukiškių TI-K laiką, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti.

7. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, nusistatymo prieš pareiškėją, atsakovas ir teismas neturi pagrindo nesiremti tarnybiniame pranešime pateikta informacija.

8. Nurodė, kad dėl riboto kietojo disko talpos vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su prašymu išsaugoti 2018 m. spalio 23 d. kameros, įrengtos priežiūros poste Nr. 6, vaizdo įrašą. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašų išsaugojimo tvarka pareiškėjui yra žinoma, kadangi pastarasis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais dėl vaizdo įrašų pateikimo.

9. Remdamasis prie atsiliepimo pridėto Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus ir kaitos žiniaraščio duomenimis, bei UAB „Pontem“ pateiktais mitybos raciono apskaitos ir išdavimo žiniaraščiais, nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. paruoštų porcijų skaičius ne tik buvo pakankamas, bet ir viršijo įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 23 d. atvykus į Lukiškių TI-K iš LAVL, buvo sudarytos visos sąlygos gauti vakarienės maisto racioną.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pateiktu skundu nesutiko.

11. Teigė, kad skunde nėra duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme patyrė pareiškėjas. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Kalėjimų departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į maisto davinį 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo pažeista. Pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nurodydamas, kad 2018 m. spalio 23 d. grįžo iš LAVL ir po kratos buvo patalpintas į kamerą Nr. 231. Pareiškėjo teigimu, išvykstant iš LAVL, jis buvo pamaitintas tik pietumis, o atvykęs į Lukiškių TI-K, vakarienės negavo. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 96-4158 „Dėl maitinimo paslaugos“ pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 96-4158 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2S-3742 panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 96-4158, kaip neatitinkantį tikrovės ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų maitinimą pagal patvirtintas normas. Lukiškių TI-K administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 ir 8 dalimis, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-141 redakcija), 32, 34 punktais.

15. Byloje esantis 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštis patvirtino, kad pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. atvyko 16 val. 15 min. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 231.

16. UAB „Pontem“, tiekianti Lukiškių TI-K maitinimą, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą dėl vakarienės negavimo, 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. 05-09-561 nurodė, kad informaciją apie valgančiųjų kiekį ji gauna ryte. Kadangi bendrovė nebuvo informuota apie pareiškėjo atvykimą, pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. negavo vakarienės. Tuo pagrindu Kalėjimų departamentas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų maitinimą pagal patvirtintas mitybos normas.

17. Atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d sprendimą, Lukiškių TI-K pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą dėl maitinimo negavimo išnagrinėjo pakartotinai ir nusprendė, kad pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“ grindė informacija, kad 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, maisto porcijų kiekis buvo pakankamas ir tuo, kad apklausus 2018 m. spalio 23 d. priežiūros poste Nr. 6, kuriame yra kamera Nr. 231, dirbusį pareigūną, nustatyta, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems šiame poste laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, buvo pasiūlyta vakarienė; tarnybos metu su prašymais, skundais ar pageidavimais pareiškėjas į priežiūros poste Nr. 6 tarnybą atlikusį pareigūną nesikreipė. Sprendime taip pat buvo pabrėžta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas prašė pareiškėjo patikslinti 2018 m. spalio 23 d. atvykimo į Lukiškių TI K laiką, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybei, jog 2018 m. spalio 23 d. negavo vakarienės, patvirtinti arba paneigti 2018 m. spalio 24 d. skunde Lukiškių TI-K administracijos prašė peržiūrėti 6 posto 2019 m. spalio 23 d. vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas neprašė išsaugoti įrašo, buvo nepagrįstas ir vertintas kaip siekis išvengti atsakomybės. Pareiškėjo skundas dėl 2018 m. spalio 23 d. negauto maitinimo buvo gautas kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, todėl Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo argumentus bei siekdama tinkamai ir visapusiškai ištirti galimą pažeidimą, privalėjo pati imtis protingų priemonių objektyviems įrodymams surinkti ir išsaugoti. Bylos duomenys parodė, kad Lukiškių TI-K administracija neišsaugojo 2018 m. spalio 23 d. 6 posto vaizdo įrašo ir jo netyrė.

19. Atsakovo atstovo minimas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems poste esantiems nuteistiesiems, 2018 m. spalio 23 d. buvo išdalinta vakarienė, buvo surašytas 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo galimo pažeidimo, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikomas patikimu įrodymu, atskleidžiančiu objektyvią tiesą byloje.

20. Tai, kad pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su Lukiškių TI-K pareigūnu, nustatant jo atvykimo į Lukiškių TI-K laiką, šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, kadangi ši aplinkybė Lukiškių TI-K administracijai buvo žinoma, nes yra užfiksuota 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštyje.

21. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, vakarienei buvo pagaminta 719 maisto porcijų, kas rodo, jog maisto porcijų kiekis buvo pakankamas, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia pareiškėjo tvirtinimo, kad vakarienės 2018 m. spalio 23 d. jis negavo, kadangi kitų objektyvių įrodymų, jog maistas jam buvo atneštas, byloje nebuvo. Vaizdo įrašai, galėję patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę, yra sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui.

22. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam nebuvo išduota vakarienė ar sausas davinys, todėl visos abejonės vertintos pareiškėjo naudai ir pripažinta, kad pareiškėjo teisė į maisto davinį 2018 m. spalio 23 d. buvo pažeista.

23. Vertindamas šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą, teismas padarė išvadą, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Nors pareiškėjas į bylą pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jam diagnozuotas ligas, paskirtą medikamentinį gydymą ir kreipimąsi į psichikos ligų specialistą po nagrinėto įvykio, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, jog būtent dėl konstatuoto teisių pažeidimo pareiškėjui žymiai būtų pablogėjusi sveikata. Iš medicininių dokumentų buvo matyti, kad pablogėjusią psichinę savijautą pareiškėjas sieja su abstrakčiais Lukiškių TI-K administracijos veiksmais. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjas yra pateikęs daugiau skundų dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų ar sprendimų. Taigi, šiuo atveju vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai atlyginti pinigais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas.

24. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl neįrodžius patirtų išlaidų realumo, prašymas dėl jų priteisimo netenkintas.

III. 25. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo aplinkybes, kentėjimo laipsnį, galbūt ir ateityje būsimas pasekmes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjui teko gerti vaistus tuščiu skrandžiu, kai juos turi gerti po maisto, teko kentėti alkį iki ryto, buvo pažeistas jo orumas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas, skundas išnagrinėtas neišsamiai.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš to, kad Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. neišdavė jam vakarienės, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į maisto davinį 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kentėjimo laipsnį ir turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

37. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

38. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui 1 vakarą (2018 m. spalio 23 d., pareiškėjui į Lukiškių TI-K atvykus tik 16.15 val.) neišdavė maisto davinio. Byloje nėra duomenų, kad dėl 1 kartą negautos vakarienės pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Vienkartinis vakarienės negavimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie patirtus didelius nepatogumus, bet nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

39. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija pažymi, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi visais atvejais turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Taigi pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius