2020-09-30 Nr. CB-10565-2-68-3-11359-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4593

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11359-2017-8(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 21 d. gautu atsakovės UAB „Sigma Ventus“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Sigma Ventus“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties dalies, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, peržiūrėjimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės UAB „Sigma Ventus“ paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93, 94, 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas Luminor Bank AS ne savo valia atsisakė hipotekos, o dėl to, kad jam perleidžiant reikalavimo teisę atsakovei UAB „Sigma Ventus“, ieškovai nedavė sutikimo užtikrinti hipoteka naujo kreditoriaus reikalavimus į skolininkę RUAB „Molesta“, o pagal CK 4.181 straipsnio 5 dalį svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Taigi, ieškinio atsisakymą lėmė pačių ieškovų veiksmai, dėl kurių jų pareikštas reikalavimas neteko prasmės, neliko ginčo dalyko ir jų suinteresuotumo toliau bylinėtis. Ieškovams praradus suinteresuotumą bylos baigtimi, jie turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju, būtų pažeisti lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes atsakovė, nebūdama kalta dėl šioje byloje pradėto teisminio proceso, netektų galimybės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės nuomone, ieškovai, pareikšdami ieškinį, siekė ne sutarties modifikavimo, bet sustabdyti išieškojimą iš jų turto, t. y. vilkino procesą, kol bus realizuotas UAB „Molesta“ turtas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė CPK 93, 94, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas