77667191-e0a4-4609-9603-d7d9bfaee2bf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1370-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00015-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Larinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjos A. P. atstovui advokato padėjėjui M.

P. (M. P.), atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. P. skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                 pareiÅ¡kėja A. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė: panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-1799 (toliau – Aktas); panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11d. sprendimÄ Nr. SS-1662 (toliau – Sprendimas); panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ Nr. S-199 (toliau – Ginčų komisijos spendimas);

įpareigoti NDNT iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjos 2017 m. birželio 23 d. darbingumo lygio vertinimÄ , taikant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau - Kriterijų apraÅ¡as) 6 punkte numatytÄ atitinkamai jos baziniam darbingumui mažinantį koeficientÄ ir nustatyti pareiÅ¡kėjai darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. (1-2 b. l., I t.).Nesutikdama su ginčijamais sprendimais, pareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kina, kad 2013 metais ji buvo pripažinta iÅ¡ dalies darbinga ir jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

NDNT pakartotinai įvertinus jos darbingumo lygį, 2014 m. jai nustatytas 50 proc., o 2016 m. – 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau 2017 m. birželio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1799 nuo 2017 m. birželio 6 d. jai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis ir ji pripažinta darbinga. Teigia, kad pagrindiniu NDNT Sprendimo motyvu, dėl kurio ji pripažinta darbinga, yra tai, kad, palyginti su 2016 m. jos, darbingumo lygis iÅ¡ esmės pasikeitė, nes buvo papildomai taikytas Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XV skyriaus 81.2 papunktis (kuris taikomas esant nenurodytoms somatinėms ligoms ir pažeidimas (pooperacinei bÅ«senai ir kt.), lengvam funkciniam sutrikimui (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krÅ«vių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių; pirÅ¡tų funkcijos pablogėjusios, bet gali raÅ¡yti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus), kuris remiantis Kriterijų apraÅ¡o 6.1 papunkčiu, nustato mažinantį koeficientÄ 0,9.

Kadangi po patirtos traumos ir reabilitacinio gydymo praėjo metai, todėl, NDNT nuomone, turi bÅ«ti vertinama ne pooperacinė bÅ«klė, o traumos liekamieji reiÅ¡kiniai. Remiantis medicininiais dokumentais liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie sukelia nuolatinį funkcijos sutrikimÄ , NDNT nenustatė, todėl traumos padariniai nebuvo įvertinti. PareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kokiu įstatymu remdamasi NDNT vertino ne jos pooperacinę bÅ«klę, o traumos liekamuosius reiÅ¡kinius. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iame sprendime nurodytos Kriterijų apraÅ¡o nuostatos įsigaliojo tik nuo 2017 m. liepos 1 d., o tuo tarpu Aktas buvo priimtas 2017 m. birželio 23 d.PareiÅ¡kėja remiasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, ir mano, kad NDNT, 2017 m. birželio 23 d. pakartotinai vertindama jos darbingumo lygį ir Aktu nustatydama 60 proc. darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. bei pripažindama jÄ darbinga, ne tik netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Kriterijų apraÅ¡o nuostatas, bet ir pažeidė savo kompetencijos ribas, kadangi nustatydama darbingumo lygį veikė savo nuožiÅ«ra, nors, kaip minėta, ji neįgali tapo dar 2013 metais.

Jos sveikatos bÅ«klė pagal medicininius dokumentus visiÅ¡kai nepagerėjo, todėl toks neteisėtas ir nepagrįstas NDNT sprendimas, anot pareiÅ¡kėjos, taip pat prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.Nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu, pareiÅ¡kėja nurodo, kad Ginčų komisija neatsakė į jos skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pagrindžiančius Kriterijų apraÅ¡o netinkamÄ taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ , o savo sprendimÄ grindė Kriterijų apraÅ¡o 8, 9, 10, 11 punktais bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu (Kriterijų apraÅ¡o 2 priedas), pagal kurį jai nustatyta 19 balų, kas prilyginama koeficientui 1, kurių ji neginčija.

Mano, kad Ginčų komisija Å¡iuo atveju neatliko savo pagrindinės funkcijos, sprendimÄ priėmė visiÅ¡kai formaliais motyvais (I t., b. l. 1-4).           Atsakovas NDNT, atstovaudamas ir trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį NDNT Vilniaus III teritorinį skyrių, pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡u, jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡u (toliau - Tvarkos apraÅ¡as).

Vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ , ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus.             Pažymi, kad A. P. darbingumo lygiui esminę įtakÄ turi jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos įtakojamas sveikatos funkcinis sutrikimas. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui diagnozuoto sveikatos funkcinio sutrikdymo buvo vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunkčiu, kuris naudojamas dėl dviejų ir daugiau sÄ narių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sÄ narių artrozės, esant diagnozuotai II funkcinio nepakankamumo klasei (kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastÄ profesinę veiklÄ , bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinei stadijai.

Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra vertinamas 60 proc. bazinio darbingumo verte ir buvo taikytas, nes asmeniui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurios sunkumÄ gydantys specialistai vertina kaip II funkcinio nepakankamumo klasės (asmenį vargina skausmingi ir riboti judesiai juosmens srityje, nežymiai mažesnė kairės pėdos tiesiamųjų raumenų jėga (4 balai), kojose jėga-4-5 balai). Atsakovo teigimu, darbingumo lygis negali bÅ«ti įvertintas mažesne procentine iÅ¡raiÅ¡ka, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali bÅ«ti koreguojamos ar kitaip keičiamos.Pažymi, kad sprendžiant iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėja skundžia ne netinkamÄ darbingumo lygio vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymÄ , o, jos nuomone, nepagrįstai didesnį jai nustatytÄ darbingumo lygį.

PaaiÅ¡kina, kad darbingumo lygis, lyginant su 2016 m. periodu, iÅ¡ esmės pasikeitė dėl A. P. diagnozuoto sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo. Vertinant asmens darbingumo lygį 2016 m., papildomai buvo pritaikytas Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XV dalies 81.2 papunktis, kuris naudojamas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės bÅ«senos ir kt.), o bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrÄ funkcinį sutrikimÄ . Kadangi Å¡iuo darbingumo lygio vertinimo periodu dėl bÅ«klės po 2016 m. vasario mėn. buityje patirtos traumos (kuomet buvo diagnozuotas stipinkaulio lūžimas) buvo sutrikusi kairės rankos smulkioji motorika, buvo nežymiai riboti kairio rieÅ¡o judesiai ir sumažėjusi jėga, dėl ko buvo pritaikytas pastarasis kriterijus, kuris naudojamas esant lengvam funkciniam sutrikimui (kai asmuo negali pakelti sunkių fizinių krÅ«vių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirÅ¡tų funkcijos pablogėjusios, bet gali raÅ¡yti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus).

Po rankos imobilizacijos gipsu ir taikyto reabilitacinio gydymo rankos funkcija atsistatė, todėl Å¡ios traumos pasekmės darbingumo lygiui, vertinant jį ginčo laikotarpiu 2017 m., įtakos nebedarė, todėl ir padidėjo A. P. darbingumo lygis. Esant tokio pobÅ«džio traumai, jos pasekmės bazinio darbingumo lygio procentais įvertinamos tuo atveju, kai iÅ¡lieka funkcijos sutrikdymas, pvz., iÅ¡liekant rieÅ¡o sÄ nario kontraktÅ«rai (judesių apribojimui), esant nesuaugusiems rieÅ¡o kaulo arba delnakaulių lūžiams (netikri sÄ nariai), minkÅ¡tųjų audinių defektams ir pan.

Papildomai paaiÅ¡kina, kad NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iÅ¡ esmės įtakÄ daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. TokiÄ darbingumo lygio nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡o 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygį nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra iÅ¡naudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir iÅ¡lieka organizmo funkcijų sutrikimų.

NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotÄ sveikatos funkcijos sutrikimÄ . Gydantis gydytojas atsako už siuntimo į NDNT informacijos teisingumÄ , o už pateiktas konsultacijų iÅ¡vadas - jas parengę gydytojai specialistai. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų.Atsakovo manymu, naikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

NDNT, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų (I t., b. l. 37-39).Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai akcentavo, kad visais darbingumo lygio vertinimo atvejais gydymo įstaigos siuntimuose buvo nurodytos tos pačios pareiškėjai diagnozuotos ligos. Pareiškėjos sveikatos būklė nuo 2013 m. nepagerėjo, tačiau 2017 m. ji jau buvo pripažinta darbinga.

Mano, kad Å¡iuo atveju NDNT turėjo taikyti Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punktÄ . Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepimo motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų iÅ¡duodama esant 30-55 proc. darbingumui, o nuo 60 proc. tokios iÅ¡vados neiÅ¡duodamos. Darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas tokiu atveju pažymoje nurodo darbo medicinos gydytojas. Tai medicinos įstaigos reikalas. Radiologo konsultacijos iÅ¡raÅ¡e 3 funkcinė klasė buvo nurodyta ligos paÅ«mėjimo metu.

Po rankos lūžio gydymo pabaigos jokių liekamųjų reiškinių, turinčių įtakos funkciniams sutrikimams, nenustatyta. Teismas konstatuoja: Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-4768 A. P. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. kovo 8 d. (II t., b. l. 54-59). NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 13 d.

Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-1081 pareiškėjai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 3 d. (II t., b. l. 45-50), o NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-1836 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (II t., b. l. 24-31). VšĮ Antakalnio poliklinikos 2016 m. kovo 23 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 1 pareiškėjai nuo 2014 m. kovo 19 d. nustatyta profesinė liga (II t., b. l. 37).Pareiškėja 2017 m. gegužės 26 d.

NDNT pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti darbingumo lygį (II t., b. l., 16).NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2017 m. birželio 6-23 d. vertino pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį ir 2017 m. birželio 23 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-1799 (toliau – Aktas), kuriame pareiÅ¡kėjai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. (II t.; b. l. 1-8). PareiÅ¡kėja AktÄ apskundė NDNT direktoriui (I t., b. l. 193). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. liepos 13 d. rugpjūčio 1 d. pakartotinai vertino A.

P. darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-1318, kuriame pareiÅ¡kėjai nustatė 60 proc. darbingumo lygį (I t.; b. l. 182-189).NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 11 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1318, 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. SS-1662 „Dėl A. P. darbingumo lygio“, kuriuo A. P. nustatė 60 procentų darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. (I t., b. l. 178-181).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko nepakeistÄ NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus Aktu pareiÅ¡kėjai nustatÄ 60 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. birželio 5 d. PareiÅ¡kėja NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ 2017 m. rugsėjo 14 d. apskundė Ginčų komisijai (I t., b. l. 144-146). Ginčų komisija 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. S-199 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ Nr. SS-199 paliko nepakeistÄ (I t., b. l. 147-156).Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Minėto įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebÅ«tina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį, jų priežastis.

Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarkÄ nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡as (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-06-18) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡as.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 14 punktas numato, kad sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima NDNT teritoriniai skyriai. Remiantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 35 punktu Tarnyba turi teisę atlikti pakartotinį darbingumo vertinimÄ , kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu.Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su jai nustatytu darbingumo lygiu ir siekia, kad darbingumo lygio vertinimas bÅ«tų atliktas iÅ¡ naujo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, nagrinėdamas ginÄÄ dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012).

NDNT sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010).LVAT, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, taip pat yra konstatavęs, jog kilus ginčui dėl akto, kuriuo asmeniui nustatytas darbingumo lygis, teismo funkcija yra nustatyti, ar asmens darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį iÅ¡tyrimÄ bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimÄ (žr. pvz. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2625/2011).Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as) 3 punktas numato, kad sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų (2 priedas).

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡e numatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę: į visas jo darbingumui įtakÄ darančias ligas, traumas, patologines bÅ«kles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto nuostatomis (Kriterijų apraÅ¡o 5 p.).

Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ , kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės bÅ«klės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali bÅ«ti mažesni už 0 ir didesni už 100. Tuo tarpu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimÄ profesinę kvalifikacijÄ ar įgyti naujÄ bei bÅ«ti savarankiÅ¡kam.

Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynÄ . Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientui 0,7; 38–72 balai – koeficientui 0,8; 19–37 balai – koeficientui 1; 4–18 balų – koeficientui 1,1; 0–3 balai – koeficientui 1,2. Kriterijų apraÅ¡o 11 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio nustatymas atliktas remiantis gydymo įstaigos Siuntime į NDNT bei medicininiuose dokumentuose (specialistų, konsultantų iÅ¡vadose, iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ ligos istorijos) pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę.

Siuntime į NDNT nurodyta, kad A. P. „nugaros skausmais skundžiasi senai. Dirbo sunkų fizinį darbÄ (sandėlininkė). BÅ«klė pablogėjo 2013 metų gegužės mėnesį. Sustiprėjo juosmens srities skausmas, kuris plito į kairę kojÄ , ji tirpo. Vėliau skausmas pradėjo plisti ir į deÅ¡inę kojÄ . Skirtas medikamentinis gydymas, buvo skirta ambulatorinė reabilitacija. 2013 m. birželio mėn. atliktas juosmens MRT, konsultuota neurochirurgo (2013.07), rekomenduota operacija, bet pacientė atsisakė, iÅ¡lieka pastovÅ«s juosmens-kryžmens srities skausmai, plinta į kojas, ypač deÅ¡inę, tirpsta koja.

SkausmÄ labai provokuoja fizinis darbas, ypač lankstantis, negali ilgai stovėti, ilgai vaikščioti. Naktiniai ir dieniniai skausmai. Paskutinis pablogėjimas 3 mėn., tačiau bÅ«klė Å¡iek tiek pagerėjo po reabilitacijos.“ Siuntime apraÅ¡yta pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė ir gydymo eiga: „bÅ«klė patenkinama. CBN – n. y., astenizuota dėl skausmų, antalginė padėtis, tausojanti eisena, skausmingi l/p taÅ¡kai, skausmingi, riboti judesiai iÅ¡ juosmens srities, Lasego s.40< iÅ¡ deÅ¡inės, 45 < iÅ¡ kairės, sausgysliniai refleksai gyvi, pateliariniai refleksai D<K (nežymus skirtumas), Achilo refleksai D<K, hipestezija deÅ¡inėje kojoje pagal L5, S1, hiperstezija kairėje kojoje kartais, ypač pervargus, susilpninta nežymiai kairės pėdos pirÅ¡tų ekstenzorių jėga 4B.

Jėga kojose 4-5B“. Siuntime nurodytos diagnozės:

1) pagrindinė - TLK-10-AM kodas G55.1 (Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; Funkcinė klasė II; lėtai progresuojanti eiga);

2) kitos diagnozės - TLK-10-AM kodas M51.1 (Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija). Nustatyta, kad Siuntime diagnozės nurodytos atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 19 d. neurologo konsultacijos, ligos istorijos duomenimis, magnetinio rezonanso tomografijos iÅ¡vadomis (I t., b. l.91-127). SiuntimÄ suraÅ¡iusi gydytoja patvirtino, kad atsako už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumÄ (I t., b. l. 128-129). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija siuntime nurodytų diagnozių teisingumo, tačiau mano, kad pagal Å¡ias diagnozes jos netekto darbingumo lygis yra didesnis.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad nuo 2013 m. ji buvo pripažinta neįgalia, iki 2017 m. jai buvo nustatytas 50-55 proc. darbingumo lygis. PareiÅ¡kėja teigia, kad jos sveikatos bÅ«klė nėra pagerėjusi, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tačiau 2017 m. ji buvo pripažinta darbinga. PareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡kus tokio sprendimo įstatyminis pagrindas. Mano, kad nustatant darbingumo lygį NDNT turėjo taikyti Kriterijų apraÅ¡o 6.1 papunktyje nustatytÄ 0,9 koeficientÄ .Pažymėtina, kad NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iÅ¡ esmės įtakÄ daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Kaip matyti, tiek Akte, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime yra detaliai ir iÅ¡samiai aptartos siuntime nurodytos diagnozės, taip pat pagrįstas bazinio darbingumo lygio (medicininio kriterijaus) nustatymas, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjai diagnozuotas ligas. AnalogiÅ¡kas bazinio darbingumo įvertinimas pateikiamas ir Ginčų komisijos sprendime.Nustatyta, kad vertindamas pareiÅ¡kėjos bazinį darbingumÄ dėl diagnozių G55.1., M51.1 ir Z57.8 (TLK-10-AM kodas), tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punktu, kuris taikomas esant dviejų ir daugiau sÄ narių artrozėms: kelio, klubo, stuburo ir kitų sÄ narių artrozei, ne mažiau nei dviejų sÄ narių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos), esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastÄ profesinę veiklÄ , bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinei stadijai: aiÅ¡kÅ«s osteofitai, nedidelis sÄ nario plyÅ¡io susiaurėjimas. Šis Kriterijų apraÅ¡o punktas taikytas atsižvelgiant į siuntime ir medicininiuose dokumentuose (specialistų, konsultantų iÅ¡vadose) nurodytÄ diagnozę: pareiÅ¡kėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), II funkcinio nepakankamumo klasė: skausmingi, riboti judesiai juosmens srityje, hipestezija deÅ¡inėje kojoje pagal L5, S1 Å¡aknelių eigÄ , nepastovi kairėje kojoje, sausgysliniai refleksai rankose iÅ¡gaunami, simetriÅ¡ki; kojose pateliariniai, achilo refleksai iÅ¡gaunami žemesni deÅ¡inėje nei kairėje, nežymiai mažesnė kairės pėdos tiesiamųjų raumenų jėga – 4 balai, kojose jėga 4-5 balai.

Atliktuose radiologiniuose tyrimuose verifikuoti stuburo juosmeninės dalies II rentgenologinės stadijos degeneraciniai pakitimai, L2/3, L5/S1 tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo kanalo stenozė L5-S1 lygyje. Judamojo atramos aparato funkciniai sutrikimai patvirtinti 2017 m. gegužės 26 d. siuntimo į NDNT Nr. 18095, 2017 m. gegužės 17 d. išrašo Nr. 17/B178, 2016 m. kovo 23 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 1, 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. birželio 2 d. neurologo, 2013 m. birželio 3 d., 2017 m. birželio 2 d. radiologo konsultacijų duomenimis (I t., b. l. 103, 110, 111, 112, 116, 126, 127, 128-129).

Pagrindų taikyti mažesnę bazinio darbingumo procentinę vertę nenustatyta, nes, kaip pagrįstai konstatuota NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1318 dinamikoje stuburo juosmeninės dalies funkcinio nepakankamumo klasė nuo trečios sumažėjo iki antros. Tai patvirtina žemiau nustatytos aplinkybės. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vertinant pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį buvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. vasario 19 d. pareiÅ¡kėja patyrė traumÄ buityje ir jai buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžimas, taikyta imobilizacija gipsu, vėliau reabilitacinis gydymas iki 2016 m. gegužės 6 d.

Apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos bazinį darbingumÄ dėl diagnozės T92.2 (TLK-10-AM kodas; iÅ¡lieka nestipri kairės rankos smulkioji motorika, nežymiai riboti k. rieÅ¡o judesiai. K. I-o pirÅ¡to raumenų atvedimas/pritraukimas – jėga 3 balai, Judesių amplitudė – n. y.), papildomai buvo vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o I priedo XV dalies 81.2 papunkčiu. Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XV dalies kriterijai taikomi pooperacinėms bÅ«klėms įvertinti, kuomet dar nėra aiÅ¡kus iÅ¡liksiantis sveikatos sutrikdymo mastas.

PareiÅ¡kėjai dėl diagnozių G55.1, M51.1 ir Z57.8 nustatyta 60 proc., o dėl diagnozės T92.2 - 80 proc. bazinio darbingumo vertė. Todėl Å¡iuo atveju taikytas Kriterijų apraÅ¡o 6.1 p. nustatytas koreguojantis koeficientas 0,9 ir pareiÅ¡kėjai nustatytas 54 proc. (60 proc. x 0,9) bazinis darbingumas (II t., b. l. 24-31). Kaip minėta, pareiÅ¡kėja teigia, kad apskaičiuojant darbingumo lygį ir Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Kriterijų apraÅ¡o 6.1 papunkčiu. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 6 punktÄ , jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų Å¡ia tvarka: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,9 (6.1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė Kriterijų apraÅ¡o 6.1 papunkčio taikymÄ patvirtinančių sveikatos priežiÅ«ros specialistų iÅ¡vadų. Siunčiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ NDNT nei 2017 m. siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose diagnozė T92.2, kuri buvo nustatyta 2016 metais, nenurodyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po rankos traumos ir gydymo, rankos funkcija neatsistatė ir iÅ¡liko funkcinis sutrikimas, turintis įtakos pareiÅ¡kėjos darbingumo lygiui. Liekamųjų reiÅ¡kinių po rankos lūžimo, kurie galėtų bÅ«ti priskirti III funkcinio nepakankamumo klasei, analizuotuose medicininiuose dokumentais nenustatyta.

Ginčų komisijai pateiktos VÅ¡Ä® Centrinės poliklinikos 2017 m. lapkričio 10 d. specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad stuburo patologijos sukeltas funkcijos sutrikimas atitinka vidutinį funkcinį nepakankamumÄ , kuris vertinamas II klase, atsižvelgiant į MRT tyrimo apraÅ¡ymo duomenis. PareiÅ¡kėjai stuburo patologija, sukelianti III klasės funkcinį nepakankamumÄ (Kriterijų apraÅ¡o I priedo XIII dalies 76.3 p.: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla) nenustatyta. Taigi, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 5 bei 6 punktais, pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis (nesant kitų organizmo funkcinių sutrikimų, dėl kurių bÅ«tų nustatytas 70-80 proc., 50-65 proc., 30-45 proc. ar 0-25 proc. bazinis darbingumo lygis, mažinantis koeficientas netaikomas).Pagal užpildytus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno atsakymus matyti (II t., b. l. 5), jog pareiÅ¡kėja surinko 19 balų (8 balus atsakydama į klausimus, susijusius su Profesinės, darbinės veiklos bei aplinkos prieinamumu ir 11 balų atsakydama į klausimus, susijusius su veikla ir gebėjimu dalyvauti).

Jos surinkti balai buvo prilyginti koeficientui 1 (minėtas koeficientas taikomas surinkus nuo 19 iki 37 balų), taigi bazinio koeficiento procentus sudauginus iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, buvo gautas 60 procentų darbingumo lygis (60 x 1 = 60,00). Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad dėl priežasčių, nurodytų Tvarkos aprašo 27.3-27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu, asmens darbingumo lygis prilyginamas asmeniui nustatytam baziniam darbingumui. Todėl pareiškėjai nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas pagrįstai prilygintas 60 procentų darbingumo lygiui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai yra patvirtinta profesinė liga, remiantis Tvarkos apraÅ¡o 27.4 punktu pareiÅ¡kėjai pagrįstai nustatyta darbingumo lygio priežastis „profesinė liga“.Remiantis Tvarkos apraÅ¡o 17.1 ir 17.2 punktais, nedarbingiems bei iÅ¡ dalies darbingiems asmenis, t. y. asmenims, kuriems nustatytas atitinkamai 0-25 procentų ir 30-55 procentų darbingumo lygis, NDNT suformuluoja ir iÅ¡duoda IÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų. Å iuo atveju nustačius, kad pareiÅ¡kėja yra darbinga (jai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis), tokia iÅ¡vada pagrįstai neiÅ¡duota.

Kaip paaiÅ¡kino atsakovės atstovas teismo posėdyje, dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų pareiÅ¡kėja gali kreiptis pažymos į darbo medicinos gydytojÄ .                   Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio nustatymas NDNT ir NDNT teritoriniame skyriuje atliktas laikantis Kriterijų apraÅ¡e ir Tvarkos apraÅ¡e nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedÅ«rų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų iÅ¡vadomis).

Todėl panaikinti ginčijamų NDNT ir NDNT teritorinio skyriaus sprendimų nėra pagrindo, Å¡i pareiÅ¡kėjos skundo dalis atmestina.                   PareiÅ¡kėja Ginčų komisijos sprendimo neteisėtumÄ grindžia tuo, kad Ginčų komisija iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė jos skundÄ , sprendime neatsakė į jos skundo argumentus, tačiau nesukonkretino, į kokius jos argumentus nebuvo atsakyta.                  Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja skundÄ dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo, pateiktÄ Ginčų komisijai, grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie yra nurodyti skunde teismui.

Ginčų komisija ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo atmetė, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygis (60 proc.) nustatytas pagrįstai. Minėtame sprendime Ginčų komisija iÅ¡samiai ir motyvuotai, atsižvelgdama į turimus raÅ¡ytinius įrodymus NDNT Nedarbingumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr.99734, iÅ¡analizavo ir įvertino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimÄ atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡sakytus motyvus dėl Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XV dalies 81.2 punkto taikymo/netaikymo, dėl diagnozės T92.2 nevertinimo, nurodydama kitus ginčo sprendimui svarbius aspektus, ginčui taikytinas teisės normas.

Komisija objektyviam sprendimui priimti kreipėsi į VÅ¡Ä® Centro poliklinikÄ , praÅ¡ydama pateikti papildomus įrodymus dėl funkcinės nepakankamumo klasės nustatymo pagrįstumo. Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos objektyviais įrodymais, pateiktas iÅ¡samus, teisės normų analize paremtas darbingumo lygio nustatymo procedÅ«ros vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad panaikinti Ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ Nr. S-199 remiantis pareiÅ¡kėjos skundo ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjos skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo panaikinti NDNT ir NDNT teritorinio skyriaus sprendimus.

Dėl Å¡ios priežasties, teismui atmetus pagrindinį skundo reikalavimÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis.Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į NDNT iÅ¡ naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su praÅ¡ymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos apraÅ¡o 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytÄ siuntimÄ Ä¯ NDNT, medicininių tyrimų iÅ¡raÅ¡us ir kt.).Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi), todėl jos praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-86 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu n u s p r e n d ž i a:

            A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Violeta Balčytienė JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė                                                                 Â