7761cd47-1fec-402c-962a-bb30beb1f18b · TelÅ¡ių apylinkės teismas

                                                                             Civilinė byla Nr. e2-338-671/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02059-2017-2                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 3.2.6.1 (S)                                                     TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2018 m. birželio 8 d.                                                                         Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja A.

A., sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant ieÅ¡kovei D.A. K., jos atstovui advokatui A. J.,atsakovei K. P., jos atstovui advokatui A. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. A. K. ieÅ¡kinį atsakovei K. P. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovės K. P. vardu 2004 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 9326, pagrindu įgytas 0,0640 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å¡iltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jos, D.

A. K., ir atsakovės K. P. nuosavybė, ir kiekvienai iÅ¡ savininkių priklauso po ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto; nustatyti tokiÄ nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : jai priteisti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, atsakovei priteisti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, bendro naudojimo patalpomis palikti naudotis patalpas, esančias pusrÅ«syje, plane žymimas P-1, P-2, P-3, P-4; priteisti iÅ¡ atsakovės valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė yra jos dukra. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2004 m. priklausė jos motinai ir atsakovės senelei K. J.. 2000 m. name kilo gaisras, kurio metu žuvo jos vaikaitis, atsakovės sÅ«nus D.. Tuo metu name gyveno ji su motina ir atsakovės sÅ«nus D.. Atsakovė su vyru nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini) ir name iki gaisro praktiÅ¡kai negyveno. Gaisro metu stipriai apdegė namo antras aukÅ¡tas, dalis stogo. Po gaisro ji su motina iÅ¡vyko gyventi į PalangÄ , kur jos brolis G. J. nupirko butÄ .

Palangoje jos puikiai gyveno, brolis teikė 1000 litų finansinę paramÄ kas mėnesį. G. J. netrukus po gaisro atvežė statybinių medžiagų, skardos, „užkoncervavo“ apdegusį namÄ . Kadangi dukra su vyru nuomojosi bÅ«stÄ , neturėjo kur gyventi, jos motina leido dukros Å¡eimai gyventi minėtame name. Pirmas namo aukÅ¡tas nuo gaisro nukentėjo mažiau, todėl dukra su vyru ten truputį apsitvarkė ir gyveno. 2004 m. motina K. J. pradėjo sakyti, kad namÄ nori padovanoti jai ir sÅ«nui G.

J., tačiau brolis tokios dovanos atsisakė. 2004 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartimi motina namų valdÄ padovanojo jai. Name gyveno dukros Å¡eima, ji norėjo padėti dukrai, kuri žadėjo suremontuoti namÄ , todėl niekam nesakiusi, 2004 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutartimi namų valdÄ perleido atsakovei. Apie tokį namo perleidimÄ nei motina K. J., nei kiti giminės nežinojo. 2007 m. pavasarį brolio sÅ«nus D. J. nupirko statybinių medžiagų, ėmėsi namo remonto, nes galvojo, kad namas tebepriklauso senelei K.

J.. Sužinojęs, kad namas perleistas atsakovei, jis pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus už statybines medžiagas. K. P. pinigų neturėjo, todėl ji už dukrÄ sÅ«nėnui grÄ Å¾ino 68 tÅ«kst. litų. Dukra dažnai atvažiuodavo į PalangÄ , kalbino jas su motina grįžti gyventi į TelÅ¡ius. Norėjo padėti dukrai, kuri su ja tuo metu gerai elgėsi, žadėjo rÅ«pintis, todėl, nors ir nenoromis, bet sutiko grįžti į TelÅ¡ius. Pardavusi butÄ Palangoje gavo 400 tÅ«kst. litų, dar buvo pardavusi sodybÄ Pasvalio r., ir didelę dalį Å¡ių pinigų investavo į atsakovės namo TelÅ¡iuose remontÄ .

Visus remonto darbus organizavo ir jiems vadovavo tik ji. IÅ¡ pradžių buvo remontuojamas namo antras aukÅ¡tas, kurį iÅ¡ esmės reikėjo iÅ¡ naujo atstatyti. AntrÄ aukÅ¡tÄ suremontavo visiÅ¡kai, nupirko baldus, kilimus, viskÄ ko reikia, ir tuomet iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ Ä¯sikėlė gyventi dukros Å¡eima. Tada prasidėjo pirmo aukÅ¡to remontas, kuriame ketino gyventi jos su motina. Visas namas iÅ¡ pagrindų buvo suremontuotas vien tik jos lėšomis, pakeista stogo danga, namas apÅ¡iltintas, pastatytas sandėlis, pavėsinė, tvora.

Dukra su vyru prie namo remonto neprisidėjo. Ji samdė meistrus, atvažiuodavo prižiÅ«rėti remonto darbų, meistrai atvykdavo pas jÄ Ä¯ PalangÄ aptarti atliktų darbų, suplanuoti kitus darbus. Derinant grįžimÄ gyventi į TelÅ¡ius, planuojant remontÄ , su atsakove buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad už investicijÄ Ä¯ remontÄ atsakovė ½ dalį namo padovanos jai. Apie šį susitarimÄ Å¾inojo jos brolis, kiti giminės, draugės. 2007 m. jos su motina persikraustė gyventi į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ .

K. J. apie tai, kad namas perleistas atsakovei sužinojo, tik 2007 m. pavasarį. Tokiu namo perleidimu motina nebuvo patenkinta, jautėsi blogai, ypač tada, kai Kristina neleido norimoje vietoje pastatyti iÅ¡ Palangos parvežto kryžiaus. Ji visÄ nuosavybės teise priklausantį turtÄ pardavė, suremontavo atsakovės namÄ , investavo į remontÄ apie 80 tÅ«kst. eurų, o dabar nebeturi nieko, ir paÅ¡lijus santykiams su dukra, yra gÄ sdinama, varoma iÅ¡ namų. Å iuo metu gyvena viena namo pirmame aukÅ¡te, nes motina 2013 m. vasario 15 d. mirė.

Realiai naudojasi tomis patalpomis, kurias ir praÅ¡o nustatyti reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Å ildymas, elektra ir vanduo jai ir atsakovei yra tiekiamas ir atsiskaitoma atskirai, o dujų tiekimas yra bendras. Nesutinka su atsakovės pasiÅ«lymu sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ar kitokio pobÅ«džio sutartį, nes netiki, kad dukra vykdytų įsipareigojimus. Nori, kad ½ dalis namų valdos nuosavybės teise priklausytų jai, nes toks buvo jos ir dukros žodinis susitarimas. Nuo 2007 m. ji ne kartÄ dukros prašė kreiptis į notarų biurÄ dėl ½ dalies namų valdos padovanojimo, bet dukra vis iÅ¡sisukinėjo ir savo pažado iki Å¡iol neįvykdė.

IeÅ¡kovės atstovas advokatas A. J. nurodė, kad yra pagrindai ir sÄ lygos ieÅ¡kinio tenkinimui, nes Å¡alys pagal žodinį susitarimÄ , sujungusios savo iÅ¡teklius, darbÄ , žinias sukÅ«rė naujos kokybės namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė jungtinėje veikloje panaudojo savo lėšas, atsakovė – nuosavybės teise turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pati atsakovė sutiko, kad namas iÅ¡ esmės pagerintas, suremontuotas ieÅ¡kovės lėšomis, atlikti kiti namų valdos pagerinimo darbai.

PraÅ¡oma nustatyti namo naudojimosi tvarka yra reali, atitinka Å¡iuo metu nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ .Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2000 m. ginčo name kilusio gaisro metu žuvo jos sÅ«nus D., tuo metu svečiavęsis pas ten gyvenančiÄ senelę D. A. K.. Ji su vyru gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), o po gaisro motinai ir senelei K. J. iÅ¡sikrausčius į PalangÄ , senelė pasiÅ«lė jai apsigyventi name. Nuo gaisro labiausiai nukentėjo namo antras aukÅ¡tas ir dalis stogo, pirmas aukÅ¡tas buvo aplietas.

Jie su vyru iÅ¡ savo lėšų susitvarkė namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , samdė meistrus, tvarkė lubas, sienas, grindis ir gyveno ten vieni iki 2007 m. Jie su vyru buvo iÅ¡vykę dirbti į užsienį, mažametę dukrÄ palikę ieÅ¡kovės priežiÅ«rai. Tuo metu santykiai su motina buvo normalÅ«s. Po kurio laiko senelė pradėjo sakyti, kad nori namÄ TelÅ¡iuose padovanoti jai, nes visi vaikaičiai yra gavę iÅ¡ senelės turto, pagalbos, name sudegė jos vaikas, todėl tokia kaip moralinė kompensacija bÅ«tų namo dovana. Pasikonsultavusios su notare sužinojo, kad pigesnis nekilnojamojo turto dovanojimo variantas bÅ«tų toks, kad iÅ¡ pradžių senelė perleistų namÄ savo dukrai, t. y. ieÅ¡kovei, o po to ieÅ¡kovė perleistų savo dukrai, t. y. jai.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties 2004 m. liepos 27 d. dovanojimo sandoriu K. J. padovanojo namÄ D. A. K., o Å¡i 2004 m. rugpjūčio 16 d., namÄ padovanojo jai. 2007 m. motina pradėjo sakyti, kad susipyko su savo brolio G. J. Å¡eima, nebenori gyventi Palangoje, norėtų abi su K. J. grįžti gyventi į TelÅ¡ius. Ji jausdama dėkingumÄ senelei už padovanotÄ namÄ , sutiko, kad Å¡ios grįžtų, tačiau tam, kad name galėtų gyventi daugiau žmonių buvo bÅ«tinas remontas. Tada motina ėmėsi organizuoti namo remontÄ , buvo sutarta, kad jos Å¡eima gyvens antrame namo aukÅ¡te, o motina su senele pirmame aukÅ¡te.

Sutinka, kad namo antras aukÅ¡tas buvo atstatytas, namo stogas pakeistas, namas apÅ¡iltintas, tvora pastatyta motinos lėšomis. Visiems remonto darbams vadovavo motina, samdė meistrus, pirko medžiagas. Prie Å¡io remonto ji su vyru savo lėšomis neprisidėjo, tačiau remonto metu gyveno namo pirmame aukÅ¡te, todėl prižiÅ«rėdavo meistrus, pasitardavo su motina dėl tam tikrų remonto klausimų. Realiai į remonto darbus ji nesikiÅ¡o, meistrai viskÄ darė pagal motinos nurodymus. VisÄ namo pagerinimÄ vertina kaip mamos pagalbÄ vaikui, jokio susitarimo dėl ½ dalies grÄ Å¾inimo niekada nebuvo. 2007 m. atlikus remonto darbus motina su senele persikraustė iÅ¡ Palangos į Å¡itÄ namÄ , gyveno pirmame aukÅ¡te.

Ten esminio remonto jos neatliko, tik iÅ¡griovė vienÄ sienÄ , pasitvarkė taip, kaip joms patiko. Kitų namo priklausinių joks remontas atliktas nebuvo, namo rÅ«sys, kiemas, žemės sklypas netvarkytas, Å¡iltnamio iÅ¡ viso nėra. Nežino kiek pinigų motina investavo į remontÄ , tačiau nurodoma 80 tÅ«kst. eurų suma yra nereali, už tiek bÅ«tų galima pastatyti ar nusipirkti naujÄ namÄ . Pastaruoju metu jos ir motinos santykiai paÅ¡lijo, nors namo parduoti neketina, motinai gyventi jame netrukdo.

Sutiktų notarine tvarka sudaryti sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigotų leisti motinai iki gyvos galvos gyventi name, tačiau motina su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutinka. PraÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka realiai esančiÄ naudojimosi tvarkÄ . Ji su nepilnamete dukra gyvena antrame aukÅ¡te, o motina pirmame. Å ildymo, elektros, vandens sistemos yra atskiros, o dujų sistema yra bendra. Su giminėmis bendravimas buvo normalus, kol motina neužvedė Å¡ios bylos. Niekas iÅ¡ giminių niekada jai nepriekaiÅ¡tavo dėl to, kad ji ½ dalies namo negrÄ Å¾ina motinai.Atsakovės atstovas advokatas A.

S. nurodė, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Å iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, siekiant sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kinyje nurodytos nuostatos, kad jungtinės veiklos santykius galima įrodinėti liudytojų parodymais, yra aktualios partneriams (sugyventiniams) kartu tvarkantiems bendrÄ Å«kį, o ne kitiems asmenims. IeÅ¡kovė pagerino atsakovei priklausantį namÄ , kaip motina padėjo savo dukrai, pati gyvena Å¡iame prieÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt metų suremontuotame name.

IeÅ¡kovė lėšas investavo tik į namo remontÄ , todėl reikalavimai nustatyti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir priklausinių yra apskritai niekuo nepagrįsti. Teismas k o n s t a t u o j a:             ieÅ¡kinys atmestinas.            IeÅ¡kovė 2004 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutartimi atsakovei padovanojo (duomenys neskelbtini), esantį 0,0640 ha žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, garažu, kiemo statiniais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad namų valda su žemės sklypu, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. priklauso atsakovei. Å alys neginčija aplinkybės, kad iki 2004 m. liepos 27 d. minėta namų valda priklausė ieÅ¡kovės motinai ir atsakovės senelei K. J., kuri 2004 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartimi Å¡iÄ namų valdÄ padovanojo savo dukrai – ieÅ¡kovei D. A. K.. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir ant jo esančių statinių, iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti, kad tarp jos ir atsakovės K.

P. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėja, kad Å¡alys buvo susitarusios kompensuojant Å¡iam tikslui panaudotas ieÅ¡kovės asmenines lėšas ½ dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleisti nuosavybės teise jai.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ , žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis).

Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrÄ pastatÄ , įrengti keliÄ ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sÄ lygų ir tÄ susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia įstatymo reikalaujama forma.

CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatyti formos reikalavimai netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti jÄ raÅ¡ytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. CK 1.73 straipsnis reglamentuoja raÅ¡ytinę sandorių formÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡ytine forma, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu.

Jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamojo namo remonto, atstatymo yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti iÅ¡teklių sujungimo tikslÄ . Å iai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos iÅ¡imtį, kad raÅ¡ytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamojo namo remonto sudaroma raÅ¡ytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , bet Å¡ioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti.Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija, jog tarp jų nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė siekia įrodyti, jog su atsakove buvo sudariusi žodinę jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Å is draudimas nėra absoliutus. Jeigu atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata gali bÅ«ti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.Å iuo atveju tikslÄ , dėl kurio buvo atliktas namo remontas, Å¡alys traktuoja skirtingai.

IeÅ¡kovės teigimu ir įrodinėjimu, investicija į namÄ buvo atliekama, nes dukra žodžiu įsipareigojo po remonto ½ dalį namo perleisti jai. Tuo tarpu atsakovė ieÅ¡kovės atliktÄ jos namo remontÄ vertina kaip motinos pagalbÄ dukrai ir ginčija žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, siekiant įgyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, buvimÄ . Nesant raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dėl jungtinės veiklos, atsižvelgiant į Å¡alių giminystės ryšį, tarpusavio santykius, sandorio prigimtį, teismo vertinimu, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl nustatant ar egzistavo tarp Å¡alių sudarytas žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos bÅ«tina įvertinti liudytojų parodymus Å¡ioje byloje.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad po 2000 m. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, namų valdos savininkė K.

J. su D. A. K. iÅ¡vyko gyventi į PalangÄ , o maždaug po mėnesio į namÄ K. J. leidimu persikėlė gyventi atsakovė su vyru V. P.. TelÅ¡ių apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos raÅ¡tas patvirtina, kad 2000 m. rugpjūčio 9 d. kilusio gaisro židinys buvo antrame aukÅ¡te, dėl ko iÅ¡degė namo mansarda, sudegė namo mansardoje buvęs turtas, o pirmas namo aukÅ¡tas tik aplietas vandeniu, todėl pasidariusi kosmetinį remontÄ atsakovės Å¡eima gyveno name iki pat 2007 metų.

K. J. ir D. A. K. grįžimo gyventi į TelÅ¡ius aplinkybes Å¡alys bei liudytojai nurodė skirtingas. IeÅ¡kovės teiginius, kad į TelÅ¡ius jos gyventi grįžo tik praÅ¡omos ir raginamos K. P. patvirtino liudytojai Ž. J., S. K.. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė su senele K. J. pačios prašėsi grįžti gyventi į namÄ TelÅ¡iuose, siÅ«lė jį remontuoti, nes jautė nostalgijÄ Å¡iam namui, K. J. norėjo iki mirties gyventi senajame name, be to Palangoje nebenorėjo gyventi dėl kivirčų su brolio G.

J. Å¡eima. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojas V. P., nurodęs, kad 2000 m. pradėjo gyventi ginčo name ir gyveno jame iki 2016 m., o 2007 m. atsakovės motinos ir senelės atsikraustymÄ pas juos inicijavo bÅ«tent D. A. K. su K. J.. Jie su atsakove gyveno pagal savo galimybes pasiremontavę pirmÄ aukÅ¡tÄ , jokios bÅ«tinybės didesnės apimtiems remontams nebuvo. Be to jie nenorėjo gyventi viename name su uoÅ¡viene ir senele, tačiau atsakovė, jausdama dėkingumÄ , neturėjo kitos iÅ¡eities, tik priimti jas gyventi.

Tuo tarpu artimas ieÅ¡kovei liudytojas – brolis G. J. įvardijo kitokiÄ persikraustymo priežastį, t. y. paÅ¡lijusius santykius su jo žmona, tuo metu, kai jis buvo 3,5 mėn. suimtas, nurodydamas, jog taip iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Palangos pagrindė bÅ«tent pati ieÅ¡kovė. Liudytojas V. P., tuo metu buvęs atsakovės sutuoktiniu, ir iÅ¡ arti žinantis situacijÄ patvirtino, jog atsakovė motinos grįžti į TelÅ¡ius neragino ir apskritai Å¡iuo sumanymu jie nebuvo patenkinti. Ä®vertinus liudytojų parodymus, tikėtina, jog geras gyvenimo sÄ lygas, brolio teikiamÄ materialinę pagalbÄ Palangoje turėjusios atsakovė su motina į TelÅ¡ius persikraustė dėl asmeninių priežasčių, savo pačių noru ir iniciatyva, nes atsakovė su vyru minimaliai suremontuotame name gyveno jau 7 metus, jų gyvenimo sÄ lygos buvo normalios ir jokios bÅ«tinybės kviestis kitus asmenis gyventi nebuvo.

Be to, iÅ¡ esmės visi liudytojai (iÅ¡skyrus K. T.) patvirtino, jog ieÅ¡kovė atsikraustymÄ Ä¯ TelÅ¡ius ir atsakovės namo remontÄ atliko dėl asmeninių priežasčių, t. y. nenorėdama apdegusio namo palikti likimo valiai ir tikėdamasi, jog dukra jÄ mylės, rÅ«pinsis senatvėje, nukarÅ¡ins. Å ios asmeniniais interesais grįstos priežastys teismui atrodo labiau tikėtinos, ypač atsižvelgiant į K. J., D. A. K. amžių, nurodomÄ sveikatos bÅ«klę ir galimai tuo metu paÅ¡lijusius santykius su giminaičiais Palangoje.IeÅ¡kovė 2007 m. gegužės 8 d. su IÄ® „Lanksmena“ sudarė rangos sutartį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to remonto darbams atlikti, finansavo ir vadovavo visiems name atliekamiems remonto darbams, rinko, pirko statybines medžiagas, kontroliavo statybos darbus atliekančius asmenis, atsiskaitė su jais.

Atsakovė pripažino, jog statybos darbai buvo atliekami iÅ¡imtinai pagal ieÅ¡kovės nurodymus, ieÅ¡kovei apmokant už atliktus darbus. Liudytojai K. T., G. G., Ž. J., G. J., V. P., S. K. taip pat patvirtino su remonto darbų mastu (atstatytas antro namo aukÅ¡tas, pakeistas stogas, apÅ¡iltintos namo sienos, remontuotas pirmas namo aukÅ¡tas, pastatyta tvora) susijusias aplinkybes, ieÅ¡kovės iniciatyvÄ organizuoti Å¡iuos darbus ir juos finansuoti. IÅ¡ 2007 m. liepos 27 d. sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 400 tÅ«kst. litų, todėl turėjo finansines galimybes atlikti dukrai priklausančiame name iÅ¡ remontÄ , tačiau teismas remonto darbų sumos ir investuotų lėšų dydžio nenustatinėja, nes byloje toks reikalavimas nereiÅ¡kiamas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė remonto darbų atlikimÄ ir grįžimÄ gyventi į TelÅ¡ius sieja su bÅ«tent tarp Å¡alių sudarytu susitarimu dėl ½ dalies neatlygintinio perleidimo jai. Pažymėtina, kad nei vienas byloje paaiÅ¡kinimus davęs liudytojas nenurodė tiesiogiai girdėjęs bÅ«tent tokį Å¡alių susitarimÄ . Liudytojai G. G., A. J., G. J., S. K. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog susitarimas po remonto ½ dalį namo grÄ Å¾inti D. A. K. nuosavybėn buvo, tačiau detaliai negalėjo nurodyti tokio susitarimo sudarymo momento, sÄ lygų ir aplinkybių, teigė apie tai sužinoję iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tuo tarpu liudytojas Ž.

J. nurodė, kad susitarimas dėl ½ dalies namo perleidimo buvo numatytas jau D. A. K. dovanojant namÄ K. P. 2004 m., nors pati ieÅ¡kovė pripažino, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu tokio plano dar nebuvo, dovanojo dukrai namÄ , tikėdamasi, jog Å¡i su vyru užsidirbs pinigų ir namÄ atremontuos savo jėgomis bei lėšomis. Nei pati ieÅ¡kovė, nei liudytojai negalėjo konkrečiai įvardinti susitarimo sÄ lygų, minėjo, jog buvo susitarimas „kad užraÅ¡ys pirmÄ aukÅ¡tÄ â€œ, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu apskritai yra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl ½ dalies žemės sklypo, kitų statinių nuosavybės nustatymo, jei ieÅ¡kovė viso teisminio nagrinėjimo metu akcentavo bÅ«tent susitarimÄ dėl „pirmo aukÅ¡to užraÅ¡ymo“.

Teismas sprendžia, jog liudytojų G. G., A. J., Ž. J., G. J. parodymai apie galimÄ Å¡alių susitarimÄ dėl ½ dalies gyvenamojo namo neatlygintinį perleidimÄ ieÅ¡kovei yra neinformatyvÅ«s, abstraktÅ«s ir nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių. Visi Å¡ie liudytojai apie neva buvusį susitarimÄ sužinojo ne tiesiogiai jį girdėdami ar dalyvaudami Å¡alių derybose, o iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimo. Be to, nesuprantama, kaip apie tariamÄ susitarimÄ dėl jungtinės veiklos žinoję artimi giminaičiai S. K., Ž.

J., G. J. nei karto nekalbėjo apie tai su atsakove, neragino vykdyti pažado perleisti ½ dalį turto ieÅ¡kovei, nors pačių liudytojų teigimu ieÅ¡kovė jau maždaug prieÅ¡ vienerius metus pradėjo skųstis atsakovės bei jos sugyventinio elgesiu. Teismo vertinimu toks artimųjų Å¡alių giminaičių elgesys nepatvirtina buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos siekiant sukurti bendrÄ nuosavybę. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp ginčo Å¡alių apskritai nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat ieÅ¡kovė pateiktais įrodymais neįrodė, jog ji jungtinės veiklos pagrindu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto.

Teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog motina savo lėšomis suremontavo gyvenamÄ jį namÄ ir gyvena jame kartu su dukros Å¡eima yra nepakankama iÅ¡vadai, kad buvo susitarimas sujungus savo turimus iÅ¡teklius, darbÄ , žinias sukurti bendrÄ nuosavybę. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad Å¡alys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1000 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ byloje.

Å i iÅ¡laidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas, todėl 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:            ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ D.A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur).Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - K.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .           Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 A. A.                                                                                 Â