775d96f2-c8eb-4e11-9284-cc5e599c9996 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                      Civilinė byla Nr. 2-798-894/2017;                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20264-2016-3;                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

   1.3.9.2.3.; 1.3.5.7.; 1.3.4.1.5.2.1.8.;    2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.;3.1.7.9.;   3.2.3.1.; 3.2.3.8.;                                                                                        (S)                                                 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.kovo 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovei L.

B., ieÅ¡kovės L. B. atstovei advokatei A. J. Å .,atsakovės VieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. B., atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei administratorei J. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovei VieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1. Pripažinti ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimÄ pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, neteisėtu ir panaikinti „(duomenys neskelbtini)“ administratorės 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. AP-2016/09/01-01 „Dėl L. B. atleidimo iÅ¡ darbo“;

2. IeÅ¡kovės su atsakove sudarytÄ 2015 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. 08 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal DK 127 straipsnio 2 dalį;

3. Priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (kai vidutinis darbo dienos užmokestis 29,50 Eur);

4. Priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 1150,00 Eur dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (priskaityta suma);

5. Priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 08, pagal kuriÄ atsakovė priėmė ieÅ¡kovę dirbti nuo 2015 m. birželio 9 d. auklėtojos pareigose. Atsakovės administratorės 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. AP-2016/09/01-01 „Dėl L. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ auklėtojos pareigų nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovė nesutinka su darbo sutarties nutraukimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovė laiko, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo yra atsakovės kryptingo psichologinio smurto pasekmė. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio darbdavys, jo atstovai įvairiais bÅ«dais ir veiksmais ieÅ¡kovei darė psichologinį spaudimÄ , ignoravo jÄ . Dirbdama ji buvo nepagrįstai kaltinama, su ja nepagarbiai elgtasi. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė stengėsi jai sudaryti psichologiÅ¡kai nepalankias darbo sÄ lygas.

Darbo sutarties nutraukimas neatitiko jos tikrosios valios, kadangi darbdavio nurodytu pagrindu ji neketino nutraukti darbo santykių, o psichologinis spaudimas suponuoja, kad darbo santykių nutraukimo iniciatorė buvo atsakovė. Atsakovės veiksmai, nukreipti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, jai sukėlė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, turėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui: ji patyrė moralinį sukrėtimÄ , kurį lydi nerimas, nepasitikėjimas savimi, neteisybės jausmas, frustracija, sielvartas, prarastas pasitikėjimas darbdaviais, be to, pablogėjo ir jos fizinės sveikatos bÅ«klė. 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovė, suprasdama, jog nebegali tęsti darbinių santykių su atsakove, pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o jÄ atleisti dėl patirto psichologinio smurto darbe ir dėl to pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. Atsakovė nesiaiÅ¡kino priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovė nori nutraukti darbo sutartį, o tiesiog jÄ nutraukė kitu pagrindu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ darbo neatitiko tikrosios ieÅ¡kovės valios - darbuotojos valia dėl darbo santykių nutraukimo nebuvo susiformavusi laisvai, be neteisėtos darbdavio įtakos. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės elgesys buvo piktavaliÅ¡kas, Å¡iurkÅ¡tus ir neteisėtas, todėl yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti (1 t., b. l. 172-177).2017 m. vasario 13 teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodoma, kad atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė bando neigti savo norÄ nutraukti darbo sutartį jos pačios praÅ¡ymu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., nors bÅ«tent tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo praÅ¡yme, o taip pat tvirtai teigė pirminiame ieÅ¡kinyje. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės keičia ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Atsakovė teigia, jog iÅ¡ pirminio ieÅ¡kinio buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kovė bandė įrodinėti jos atleidimo pagrindÄ - darbuotojo ligÄ ar neįgalumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ .

Atsakovės nuomone, galimai objektyviai įvertinusi, kad jai nepavyks įrodyti minėto pagrindo, ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje pakeičia faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir bando pagrįsti kitÄ DK 127 straipsnio 2 dalyje minimÄ pagrindÄ - darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymÄ , įstatymų pažeidimÄ , buvusį psichologinį smurtÄ . Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimus bando grįsti iÅ¡galvotomis aplinkybėmis, o ne objektyviais faktais. Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovė nenurodė konkrečių įstatymų normų, kurias sÄ moningai bÅ«tų pažeidęs atsakovas.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių, jos teiginius patvirtinančių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidÄ apie atsakovės vartotÄ psichologinį smurtÄ . Savo teiginius apie patirtÄ psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovė grindžia vieninteliu 2016 m. rugpjūčio 29 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu. Atsakovės nuomone, nėra aiÅ¡ku, kaip protokolas susijęs su prieÅ¡ ieÅ¡kovę galimai naudotu psichologiniu smurtu. PrieÅ¡ingai, protokolas rodo dalykinį darbo kolektyvo narių siekį rasti dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų kilusios įtampos sprendimÄ .

Kita vertus, darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines, darbines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, kadangi už tai darbuotojui mokamas darbo užmokestis, todėl reikia atskirti pagrįstÄ darbdavio vertinimÄ (darbinę kritikÄ ) nuo asmeninių neturtinių vertybių pažeidimo (psichologinio smurto). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp konkrečių atsakovės veiksmų ir dokumentuose minimų sveikatos sutrikimų.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorijos Kalniečių psichikos sveikatos centre pradžia – 2007 m. gegužės 14 d. Atsakovo nuomone, tai leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės gydymas dėl psichinio pobÅ«džio ligų buvo pradėtas dar 2007 metais ir reguliarÅ«s ieÅ¡kovės apsilankymai pas gydytojÄ yra atsiradusios ligos ilgalaikio gydymo dalis (1 t., b. l. 188-196). Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad 2015 m. birželio 8 d. tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis Nr. 08, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė priimta į vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos pareigas (1 t., b. l. 8-10).

IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 21 d. tapo vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ dalininke (1 t., b. l. 30). IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei, kuriuo prašė iÅ¡leisti neapmokamų atostogų iki 2016 m. rugsėjo 2 d. dėl pablogėjusios sveikatos (1 t., b. l. 24). IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei, kuriuo prašė atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. rusėjo 1 d. dėl patirto psichologinio smurto darbe ir dėl pablogėjusios sveikatos (1 t., b. l. 12). 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtas vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įsakymas Nr. AP-2016/09/01-01 Dėl L.

B. atleidimo iÅ¡ darbo, kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ auklėtojos pareigų 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo praÅ¡ymu) (1 t., b. l. 13).Dėl psichologinio smurtoDarbdavio psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu Nr. 20160829-1, taip pat savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojos N. M. parodymais (1 t., b. l. 15-20). Teismas pažymi, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime buvo aptariama ir ieÅ¡kovės, kaip darželio dalininkės, veikla, kuri, teismo vertinimu, nėra susijusi su jos darbo santykiais.

Susirinkime buvo aptarti „žirnių“, „kėdučių“ konfliktai, ieÅ¡kovės bendradarbiavimo su kolegomis problemos, „(duomenys neskelbtini)“ pedagogikos pritaikymo ieÅ¡kovės darbe problematika. Aplinkybę, kad protokoluose susirinkimų eiga ir dalyvių pasisakymai užfiksuoti tiksliai, patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. D. ir A. S.. Minėtos liudytojos patvirtino, kad kolegos ieÅ¡kovės bijojo, dėl jos jautė įtampÄ darbe. Jos taip pat paaiÅ¡kino, kad darbe kilusių problemų aptarimo bÅ«das – „refleksija“ buvo taikomas bendru kolektyvo narių sutarimu (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 val. 21 min. ir nuo 3 val. 41 min.).

Minėtame protokole, be kita ko, užfiksuotas darbuotojos J. G. (jaunesniosios auklėtojos) pasisakymas, kad ji bijo L. B. (1 t., b. l. 16). Teismas vertina, kad diskusijos susirinkimuose vyko korektiÅ¡kai, dalykiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du atlikto ieÅ¡kovės dalykinių savybių, profesinio pasirengimo, darbinių funkcijų atlikimo tinkamumo vertinimo nėra pagrindo pripažinti darbdavio psichologiniu smurtu prieÅ¡ ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad darbdavio psichologinis spaudimas (smurtas) pasireiÅ¡kė jos atžvilgiu taikant „refleksijÄ â€œ.

Liudytoja N. M. paaiÅ¡kino, kad jos atžvilgiu taip pat buvo taikyta „refleksija“. Minėta liudytoja nepaliudijo jokių ieÅ¡kovės atžvilgiu J. Č. taikytų psichologinio spaudimo atvejų. PrieÅ¡ingai, tiek Å¡i liudytoja, tiek ir liudytoja G. D. paliudijo, kad J. Č. vadovo pareigas atlikdavo tinkamai, medijavo ginčo situacijas ir konfliktus sprendė objektyviai ir dalykiÅ¡kai (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 52 min.; nuo 3 val. 21 min.). Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus apie darželyje taikytÄ su darbo santykiais susijusios veiklos analizės metodÄ â€“ „refleksijÄ â€œ, teismas sprendžia, jog Å¡is metodas taikytas ne iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės, bet ir kitų kolektyvo narių atžvilgiu, t.y. ieÅ¡kovė Å¡iuo atžvilgiu diskriminuojama nebuvo.

Kita vertus, teismas sprendžia, jog aptarto metodo panaudojimas pats savaime niekaip neįrodo darbdavio ieÅ¡kovei taikyto psichologinio smurto. IeÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad buvo siekta jÄ atleisti dėl amžiaus. Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas vertina, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė buvo diskriminuojama amžiaus pagrindu.Teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (1 t., b. l. 108, 110), Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, susijusius su „žirnių“ ir „veidrodžio“ atvejais, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai niekaip nepatvirtina darbdavio taikyto psichologinio spaudimo ieÅ¡kovei.

Teismas laiko, kad minėti įvykiai vertintini tarp ieÅ¡kovės, kaip darbuotojos, ir darbdavio atstovės vykusia dalykine diskusija, gairių, kuriomis turi vadovautis darbuotoja, nustatymu. Kiti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, kuriais ieÅ¡kovė apibÅ«dina jos teigimu, darbdavio jai taikytÄ psichologinį spaudimÄ , taip pat nėra patvirtinti į bylÄ surinktais objektyviais įrodymais, todėl laikytini iÅ¡ esmės deklaratyviais.IeÅ¡kovė ginčo laikotarpiu tuo pat metu buvo ir vieÅ¡osios įstaigos dalininkė, ir darbuotoja.

IÅ¡ pateiktų susirinkimų protokolų bei elektroninio susiraÅ¡inėjimo teismas sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovės bei kitų darželio dalininkų, valdybos narių, o taip pat ir kitų darželio darbuotojų vyko nesutarimai įvairiais darželio valdymo, pedagogikos bei kasdieniniame darbe kylančiais klausimais (1 t., b. l. 101-108). Tikėtina, jog ieÅ¡kovė visus Å¡iuos nesutarimus priskyrė darbdavio kompetencijai ir klaidingai vertino, kaip darbdavio spaudimÄ jai. Teismas pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, darbdavį atstovavo administratorė J.

Č. (1 t., b. l. 146-150), todėl tik jos veiksmai ir/ar neveikimas galėtų bÅ«ti priskiriami darbdaviui.IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji keturis vaikus, kuriems yra 2-3 metai, vežė transporto priemone be reikiamų saugumo priemonių (automobilinių kėdučių). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas (1 t., b. l. 100). Teismas vertina, kad ieÅ¡kovė tokiu savo elgesiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 203 punktÄ , nustatantį, jog vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

Kartu teismas vertina, kad darbdavys turėjo pagrindÄ tirti, ar tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Atitinkamai teismas sprendžia, jog darbdavys turėjo pagrindÄ aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes papraÅ¡yti darbuotojos paaiÅ¡kinimo, kartu turėjo pagrindÄ Ä¯spėti jÄ ateityje vengti analogiÅ¡kų pažeidimų. Darbdavio veiksmai, susiję su minėto įvykio aiÅ¡kinimusi, jo aptarimu, negalėtų bÅ«ti vertinami, kaip ieÅ¡kovei daromas psichologinis spaudimas. Teismas pažymi, jog baigiamosiose kalbose ieÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ atsakovės įstaigoje.

Esant nepasikeitusiam darbdavio atstovui, Å¡i aplinkybė vertintina, kaip paneigianti ieÅ¡kovės teiginius apie jos atžvilgiu darbdavio taikytÄ psichologinį smurtÄ .Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad darbdavio atstovė J. Č. naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtÄ (CPK 178 str.).Dėl darbdavio sutartinių įsipareigojimų ir/ar įstatymų pažeidimoIeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nebuvo įvardijusi atsakovės veiksmų neteisėtumo tuo pagrindu, kad, priskirdama ieÅ¡kovei nepriklausančias darbo funkcijas, pažeidė darbo sutartį.

Tokį ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovė iÅ¡sakė tik žodžiu teismo posėdyje. Viena vertus, ieÅ¡kovė darbdavio sutartinių įsipareigojimų pažeidimu įvardijo aplinkybę, kad jai buvo priskirta patalpų valymo funkcija. Kita vertus, ieÅ¡kovė patvirtino, jog nebuvo kreipusis į darbdavį dėl nepagrįstai jai priskirtų darbo funkcijų (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min.). J. Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė patalpų pakartotinio valymo funkcijÄ atliko savo iniciatyva, laikydama, kad valymo funkcijÄ atliekantis darbuotojas nepakankamai kokybiÅ¡kai iÅ¡valė.

Kartu nurodė, kad Å¡iÄ funkcijÄ ieÅ¡kovė taip atlikdavo oficialiai pavaduodama laikinai nedirbantį darbuotojÄ , kuriam buvo priskirta darželio valymo funkcija. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama advokato, į bylÄ nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kad jai darbdavys neteisėtai buvo priskyręs papildomÄ darbo funkcijÄ . Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad darbdavys be teisėto pagrindo reikalavo atlikti jai nepriskirtÄ darbo funkcijÄ (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė neįvardijo, koks konkretus darbdavio įsipareigojimas pagal darbo sutartį buvo pažeistas.

IeÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio pagrindu nurodė darbdavio jai taikytÄ psichologinį spaudimÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad darbdavys pažeidė DK 191 straipsnio 7 punktÄ . Minėtame punkte nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti kitas sÄ lygas, reikalingas konkretiems darbams atlikti. Teismas vertina, jog Å¡i įstatymo nuostata nėra susijusi su draudimu darbdaviui taikyti darbuotojui psichologinį spaudimÄ . IÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad darbdavys pažeidė DK 191 straipsnio 7 punktÄ .

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad darbdavys pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalį, konkrečiau neįvardindama, kurį Å¡iame straipsnyje nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ ir kokiu bÅ«du darbdavys pažeidė. 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad darbdavys pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad: „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“. Teismas vertina, kad Å¡ioje normoje, kaip ir minėtame DK 191 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti iÅ¡ esmės materialinio ir techninio pobÅ«džio darbo sÄ lygas. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė minėtÄ Ä¯statymo normÄ pažeidė.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad darbdavys pažeidė kokiÄ nors konkrečiÄ Ä¯statymo normÄ , sudarydamas teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovei nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (CPK 178 str.).Dėl atleidimo pagrindoDarbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimÄ .

Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iÅ¡ tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 127 str.). AiÅ¡kindamas ir taikydamas DK 127 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų (DK 127 str. 1 d. redakcija XI-927, galiojusi ginčo darbo sutarties nutraukimo dienÄ ).

Ä®statyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalÅ«s darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitÄ darbuotojÄ . Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys – pareigÄ Ä¯forminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008).

Ä®spėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybes surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietÄ kitÄ darbuotojÄ , užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumÄ . Toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iÅ¡ dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (14 darbo dienų) bei sutikti su darbuotojo praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui.

Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintÄ teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju.Teismas pažymi, kad pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė savo valios nutraukti darbo santykius su atsakove neginčijo. IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 30 d., 20 val. 4 min. elektroniniu laiÅ¡ku, adresuotu pedagogų tarybai, parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti nemokamų atostogų iki rugsėjo 2 d. pablogėjus sveikatai (1 t., b. l. 120).

Minėta, kad ieÅ¡kovė tuo pačiu elektroninio paÅ¡to adresu 2016 m. rugpjūčio 31 d., 11 val. 16 min. iÅ¡siuntė tos pačios dienos savo praÅ¡ymÄ atsakovei, kuriuo prašė atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dėl patirto psichologinio smurto darbe ir dėl to pablogėjusios sveikatos (1 t., b. l. 12). Elektroniniame laiÅ¡ke nurodė: „PraÅ¡ymÄ prisegu, su paraÅ¡u atsiųsiu“ (1 t., b. l. 12, 105, 130). Praėjus penkioms minutėms (2016 m. rugpjūčio 31 d., 11 val. 21 min.) ieÅ¡kovė nusiuntė dar vienÄ laiÅ¡kÄ , informuodama, kad parduos ir savo dalininko įnaÅ¡Ä (1 t., b. l. 12, 106).

Teismo posėdyje J. Č. paaiÅ¡kino, kad tiek ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo, tiek ir praÅ¡ymÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo, administratorė perskaitė tuo pačiu metu – 2016 m. rugpjūčio 31 d. (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įraÅ¡as nuo 1 val. 34 min.). Teismas, įvertinęs, kad savo atostogų praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė į elektroninio paÅ¡to adresÄ , skirtÄ pedagogų tarybai, nusiuntė jau po darbo valandų, daro tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

Č. šį laiÅ¡kÄ perskaitė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teismas vertina, jog ieÅ¡kovė, pateikdama darbdaviui du praÅ¡ymus (dėl atostogų suteikimo ir dėl atleidimo) bei atleidimo datÄ nurodydama 2016 m. rugsėjo 1 d. (ankstesnė nei praÅ¡ytų atostogų pabaigos data), elgėsi nenuosekliai. Darbdavio atstovė, kompleksiÅ¡kai vertindama du vienas kitam prieÅ¡taraujančius darbuotojos praÅ¡ymus, pagrįstai nesprendė praÅ¡ymo suteikti nemokamas atostogas, laikydama šį praÅ¡ymÄ neaktualiu. 2016 m. rugpjūčio 31 d., 13 val. 13 min. darbdavio atstovė nusiuntė ieÅ¡kovei atsakymÄ , kuriame nurodė, jog siekiant imtis veiksmų, turi bÅ«ti pristatytas praÅ¡ymas su paraÅ¡u.

Tos pačios dienos 15 val. 10 min. darbdavio atstovė ieÅ¡kovei parašė, jog norint, kad darbo sutartis bÅ«tų nutraukta nuo rugsėjo 1 d., praÅ¡ymas turi bÅ«ti gautas iki rugsėjo 1 d., 11.00 val. Buvo pasiÅ«lyta atvykti pas ieÅ¡kovę paimti jos pasiraÅ¡yto praÅ¡ymo (1 t., b. l. 105). 2016 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu pateikė jau pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ nutraukti darbo santykius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovei atsiuntus nepasiraÅ¡ytÄ atleidimo praÅ¡ymÄ , o vėliau iÅ¡siuntus ir pasiraÅ¡ytÄ to paties turinio praÅ¡ymÄ , darbdaviui nebuvo pagrindo suabejoti ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo santykius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. tikrumu.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad turi vadovaujamo darbo patirties. Kartu nurodė, kad į darželį atėjo „padėti susitvarkyti dokumentus“ (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min.). Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė turėjo žinoti, kad siekdama nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai savo praÅ¡yme nurodyti konkretų darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡yme nurodė, kad darbo sutartį nutraukia dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau jokių jos ligÄ patvirtinančių dokumentų prie praÅ¡ymo nepridėjo.

Darbdaviui neturint duomenų apie galimai pablogėjusiÄ darbuotojos sveikatos bÅ«klę, jis pagrįstai netaikė atleidimo pagrindo, numatyto DK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė savo ligos arba neįgalumo, trukdžiusio toliau atlikti pareigas, taip pat nebeįrodinėjo, t.y. Å¡io pagrindo atsisakė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme dėl atleidimo nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos ar formuluotės, susijusios su darbdavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir/ar įstatymų pažeidimu.

Teismas vertina, jog darbdaviui iÅ¡ darbuotojos negavus objektyvių duomenų apie jo padarytus sutarties ir/ar įstatymo pažeidimus bei žinant visÄ su ieÅ¡kovės darbo santykiais susijusį kontekstÄ , nekilo pareiga aiÅ¡kintis susidariusiÄ situacijÄ , siekiant nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ . Teismas vertina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės darbdaviui pateikto praÅ¡ymo turinio darbdavys neturėjo pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti darbo santykius dėl to, kad darbdavys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir/ar pažeidžia įstatymus (DK 127 str. 2 d.).2016 m. rugsėjo 1 d. darbdavio atstovė elektroniniu paÅ¡tu atsakė ieÅ¡kovei į elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo pateiktas ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas nutraukti darbo santykius.

Minėtame laiÅ¡ke nurodyta, kad „sutinkama patenkinti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo nesilaikant 14 d. termino“. Nurodoma, jog bus padarytas įraÅ¡as darbo sutartyje ir praÅ¡oma atvykti su savo darbo sutarties kopija pasiraÅ¡yti (1 t., b. l. 50). Teismas vertina, kad iÅ¡ Å¡io darbdavio atstovo elektroninio laiÅ¡ko turinio ieÅ¡kovė turėjo suprasti, jog bus atleidžiama pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, kadangi bÅ«tent Å¡ioje normoje darbdavio naudai įtvirtintas 14 darbo dienų įspėjimo terminas, kurio darbdavys nurodė atsisakantis.

Teismas akcentuoja, kad ieÅ¡kovė, nei gavusi aptartÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , nei nuvykusi pasiraÅ¡yti darbo sutartyje, neginčijo jai nurodyto atleidimo pagrindo (DK 127 str. 1 d.). Ä® bylÄ pateiktame 2016 m. rugsėjo 29 d. Neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokole Nr. 20160929-2 užfiksuoti V. D. teiginiai, kad ieÅ¡kovė tris kartus per metus pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir du pirmus kartus praÅ¡ymÄ atsiėmė, o trečiasis buvo patvirtintas. Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės 2015 m. liepos 20 d. praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b. l. 201).

IeÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad praėjus mėnesiui nuo įsidarbinimo buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min.). Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas patvirtina atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad 2015 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau administratorės ir kolegų buvo įtikinta likti darbe (1 t., b. l. 201). Teismas sutinka, kad minėta aplinkybė paneigia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad darbdavys siekė jos atleidimo. 2016 m. rugsėjo 29 d. protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovė Å¡iame susirinkime taip pat nekėlė abejonių dėl jos atleidimo pagrindo teisėtumo (1 t., b. l. 103).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė, pateikdama pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl atleidimo, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbdavys neturėjo duomenų, leidžiančių jam svarstyti kito darbo sutarties nutraukimo pagrindo – dėl darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo ir/ar darbdavio padarytų įstatymų pažeidimų – taikymo galimybes.IeÅ¡kovė pasinaudojo Darbo kodekso 127 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teise inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ .

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė neginčijo, kad pageidavo bÅ«ti atleista kitÄ dienÄ , nei nurodyta jos praÅ¡yme. VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ neteisėtu.Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, neteisėtu ir panaikinti „(duomenys neskelbtini)“ administratorės 2016 m. rugsėjo 1 d.

įsakymÄ Nr. AP-2016/09/01-01 „Dėl L. B. atleidimo iÅ¡ darbo“.Teismas pabrėžia, jog ieÅ¡kovė neginčijo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbdaviui atsisakius jo naudai numatyto 3 darbo dienų įspėjimo termino, ieÅ¡kovės darbo sutartis laikoma nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas atmeta, kaip nepagrįstÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ 2015 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. 08 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

Netenkinus pagrindinių patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, atmetami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo. Papildomai teismas pažymi, kad patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kus reikalavimÄ darbo sutartį laikyti nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. darbuotojo pareiÅ¡kimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti buvus priverstinę pravaikÅ¡tÄ .Dėl neturtinės žalosDK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.Kasacinis teismas dėl Å¡ių įstatymo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kino, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ grindė, jos teigimu, 6 mėnesius jai taikytu psichologiniu spaudimu, to pasekoje pablogėjusia sveikata, darbo netekimu (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min.).Ä® bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. lankėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ bei lankė psichologo konsultacijas (1 t., b. l. 22; 165-167; b. l. 183-185).

Pateikti gydytojo psichiatro 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. iÅ¡raÅ¡yti receptai ir vaistų pirkimo kvitai (1 t., b. l. 179-180, 182). Teismas pažymi, jog Å¡ie dokumentai patys savaime neįrodo darbdavio neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad minėtų medicininių dokumentų turinys, susijęs su darbu, iÅ¡ esmės suraÅ¡ytas iÅ¡ ieÅ¡kovės žodžių. Kartu teismas pažymi, kad į bylÄ pateikta ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorija patvirtina, kad ieÅ¡kovė Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre pradėjo lankytis nuo 2007 m. gegužės 14 d. (1 t., 167).

MinėtÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pati ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad jai buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min.). IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad gydytojai atsisakė ieÅ¡kovei iÅ¡duoti pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio jos psichikos sveikatos bÅ«klė buvo iÅ¡ esmės pagerėjusi. Teismas pažymi, jog minėtÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, turėjo galimybę įrodyti pilna apimtimi pateikdama savo ligos istorijÄ , tačiau to nedarė.

Kartu teismas pažymi, jog nors darbo bylos priskirtos nedispozityvių bylų kategorijai, tai neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad jos sveikata ženkliai ir Å«miai pablogėjo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Kartu teismas vertina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad darbdavio veiksmai ir/ar neveikimas bÅ«tų lėmę esminį jos sveikatos pablogėjimÄ .Konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės naudoto psichologinio smurto ir/ar kitokio pobÅ«džio neteisėtų veiksmų/neveikimo, bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir jai kilusios žalos, nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovei priteisimo.Dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo iÅ¡sprendimui, teismas nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPateikta atsakovės ir advokato V.

B. atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 74). Pateiktas praÅ¡ymas priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir Å¡ių iÅ¡laidų detalizacija bei jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 4-7). Advokatas parengė atsiliepimus į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

Atmetus patikslintÄ ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos, kaip pagrįstos ir įrodytos, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei.Atmetus patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 7,45 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7,45 Eur (septynis eurus 45 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Rasa Urbanavičiūtė