2015-11-04 Nr. AB-21311-3-61-3-04162-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1210-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04162-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sodininkų bendrijai „Pavasaris-3“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atkurti pareiškėjos E. K. nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal pareiškėjai E. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1.

Skunde nurodė, jog jos naudai atsakovo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perleidžiant pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, privalo būti neatidėliotinai vykdomas ir nurodo, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-8042(14.48.104) yra nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K. skundą atsakovui NŽT, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sodininkų bendrijai „Pavasaris – 3“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Išaiškino pareiškėjai, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo ji turi kreiptis į NŽT, prašydama panaikinti ginčijamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 20 d. raštą Nr. 48SD-8042(14.48.104) ir įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – atkurti pareiškėjos nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, administracinės bylos medžiagą, pažymėjo, jog šiuo atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-8042(14.48.104) nebuvo galutinai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, o buvo atsisakyta atlikti tokius veiksmus ir nurodyta, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai bus įtrauktas į sekantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektą ir pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės kitoje vietoje, todėl inicijuojamam ginčui buvo privalu laikytis išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Be to, tokia tvarka buvo nurodyta ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 20 d. rašte Nr. 48SD-8042(14.48.104). Pabrėžta, kad tik NŽT vadovui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus sprendimą, šis sprendimas galės būti skundžiamas teismui.

Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, ir nurodė, jog tam, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjos E. K. nuosavybes teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, būtų priimtas nagrinėti, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo atlikti šiuos veiksmus.

Nustatęs, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne teismo tvarka, teismas konstatavo, kad ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo NŽT, dėl įpareigojimo atkurti pareiškėjos E. K. nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal pareiškėjai E. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, nekilo.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne kaip numatyta – NŽT, t. y. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

III. Pareiškėja E. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje ir priimti skundą nagrinėjimui.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Bylos medžiaga – 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėjos prašymas NŽT ir 2015 m. liepos 20 d. NŽT atsakymas Nr. 48SD-8042-(18.48.104) – patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl to, jog NŽT ilgą laiką vilkino atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, šiuo metu apskritai atsisako toliau atlikti ir realiai neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjai.

2) 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėjos prašyme NŽT yra aiškiai pareikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (sklypo Nr. 1671-1) ir suformuluotas pareiškėjos prašymas NŽT imtis visų institucijos kompetencijoje ir atsakomybėje esančių priemonių, kad būtų užtikrintos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. NŽT 2015 m. liepos 20 d. atsakyme nurodyta, kad NŽT, iš naujo įvertinusi turimus dokumentus, sprendžia neatkurti pareiškėjai nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 1671-1, paaiškinant, kad šis žemės sklypas patenka į sodų bendrijai priskirtą teritoriją, nurodant, kad pareiškėjai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1671-1 turi būti panaikintas. Būtent NŽT specialistų teisės aktų aiškinimas ir NŽT priimtas sprendimas sudaro ginčo tarp šalių dalyką.

3) Šalių ginčo turinys ir pareiškėjos reikalavimai (dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo) lemia, kad ginčui spręsti turėtų būti taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje suformuluota taisyklės išimtis, t. y. ginčas turi būti nagrinėjamas teisme, be išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

4) Nesutinka, kad NŽT 2015 m. liepos 20 d. raštu nebuvo galutinai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, o buvo atsisakyta atlikti tokius veiksmus ir nurodyta, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai bus išspręstas vėliau. Pažymi, kad jos netenkina nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje. Pareiškėja reikalauja jai tenkančios žemės valdos dalį atkurti (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, pagal pareiškėjai jau suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino jai teisę dėl reikalavimų patenkinimo kreiptis išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog NŽT Vilniaus skyrius 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-8042(14.48.104), išnagrinėjęs pareiškėjos 2015 m. balandžio 21 d. prašymą, nurodė, kad negalima atkurti nuosavybės teisių į suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, nepanaudotas išvados likutis bus įtrauktas į sekantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą ir E. K. bus atkurtos nuosavybės teisės kitoje vietoje.

Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtu NŽT Vilniaus skyriaus raštu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo išspręstas galutinai, t. y. nuosavybės teisės pareiškėjai nebuvo atkurtos, nebuvo ir atsisakyta tai padaryti, nurodyta, jog nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja iš esmės ginčija NŽT Vilniaus skyriaus atsisakymą atkurti nuosavybės teisių į suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, t. y. ginčas iš esmės yra ne dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus, o dėl NŽT Vilniaus skyriaus atsisakymo atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, šiuo atveju taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjos akcentuota pastarosios teisės normos išimtis (išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes, minėta, NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-8042(14.48.104) nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjos nuosavybes teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1, būtų priimtas nagrinėti, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo atlikti šiuos veiksmus.

Kadangi pareiškėja nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir neapskundė NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo NŽT (manytina, jog pareiškėja tapatina NŽT, kaip centrinio valstybinio administravimo subjektą, su NŽT Vilniaus skyriumi, teritorinio valstybinio administravimo subjektu), vertintina, jog tarp šalių (pareiškėjos ir NŽT) ginčas dėl minėtų veiksmų atlikimo nekilo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl ko jos skundą priimti atsisakytina (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo ji turi kreiptis į NŽT, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 20 d. raštą Nr. 48SD-8042(14.48.104) ir įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – atkurti pareiškėjos nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojoje vietovėje, pagal pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1671-1.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas