2023-10-11 Nr. AB-18145-3-61-3-04418-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-386-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04418-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Švietimo pagalbos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Švietimo pagalbos projektai“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Švietimo pagalbos projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VšĮ Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ir Fondas, atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. Išsamaus sporto projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 tarpinės dalykinės ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) ir mokėjimo prašymo vertinimo komentarų ir išvadų dalį, kuria apskaičiuota 4 628,36 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos); 2) įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. M1418 ir tarpinėje dalykinėje ataskaitoje Nr. R2025 pateiktus įrašus dėl patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti, toje dalyje, kurioje apskaičiuota 4 628,36 Eur dydžio netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos), iš kurios 4 083,25 Eur yra išlaidos už fizinio rengimo specialistės S. R. ir S. P. prastovas 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais bei 545,11 Eur yra administravimo išlaidos, kurios tenka išlaidoms už prastovas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog S. R. ir S. P. prastovų išlaidos už 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius turi būti finansuojamos, tačiau tai turi padaryti Užimtumo tarnyba, tačiau ji S. R. ir S. P. prastovas finansuoti atsisakė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies nuostatomis, nes S. R. ir S. P. pas pareiškėją įdarbintos po karantino paskelbimo dienos, todėl subsidija darbo užmokesčiui negali būti paskaičiuota, neturint duomenų, koks buvo nustatytas darbo užmokestis darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dienos.

3. Pareiškėjas teigė, kad prastovų finansavimo klausimas pandemijos akivaizdoje buvo iškilęs dar prieš pareiškėjui prisiimant įsipareigojimus, susijusius su projekto „Sporto paslaugų plėtra autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams“ (toliau – ir Projektas) vykdymu. Tačiau tuo metu, kai buvo pasirašoma sutartis, buvo paskelbta informacija sporto projektų vykdytojams dėl force majeure (nenugalima jėga) taikymo ir išlaidų įskaitymo, kurioje buvo numatyta, kad jei veiklos nevyksta, įskaitomas darbo užmokestis už prastovą. Todėl žinant, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra labai neapibrėžta ir gali greitai kisti, kaip ir jos nulemti ribojimai, sprendimą pasirašyti sutartį bei prisiimti atsakomybę ir įsipareigojimus pradėti bei įgyvendinti Projektą numatyta apimtimi pasaulinės C0VID-19 pandemijos kontekste pareiškėjas priėmė, remdamasis išviešinta ir patvirtinta informacija, jog prastovos, veiklai nevykstant, – finansuojamos. Pareiškėjas priėmė sprendimą pradėti įgyvendinti Projektą 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje ir tęsti veiklas iki kol jos bus leidžiamos, taip sudarant sąlygas daugiau kaip 40-čiai psichosocialinę negalią turinčių vaikų šeimų gauti tęstines paslaugas. Nepaisant to, atsakovas, elgdamasis itin nesąžiningai, nusprendė vienašališkai pakeisti Projekto vykdymo sąlygas, tą darant pareiškėjui nenaudingu būdu. Atsakovas priėmė sprendimą puikiai žinodamas, kad yra tokių projekto vykdytojų, įskaitant pareiškėją, kurie negalės gauti finansavimo iš Užimtumo tarnybos, nes darbuotojai įdarbinti po karantino paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 7 d.) ir dėl to nėra duomenų, koks buvo nustatytas jų darbo užmokestis darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos.

4. Pažymėjo, kad atsakovo elgesys atsisakant finansuoti S. R. ir S. P. 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. prastovas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes projekto vykdymui turi būti taikomos sąlygos, galiojusios pasirašant sutartį, o ne tos, kurios vienašališkai atsakovo buvo pakeistos Projekto vykdymo eigoje ir kurios pablogina pareiškėjo padėtį, lyginant su ta, kuri buvo žadėta ir garantuota sporto projekto įgyvendinimo sutarties Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 (toliau – ir Sutartis) pasirašymo metu. Tokia situacija pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą. Taigi įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo.

5. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, savo sprendimo nekompensuoti S. R. ir S. P. prastovų 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisinį tikrumą, objektyvumą ir nešališkumą, pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tos projekto išlaidos, kurios netinkamos finansuoti, yra aiškiai nurodytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), 68 punkte. Jų sąrašas yra baigtinis. Tačiau prastovos, tuo labiau karantino metu paskelbtos, nepatenka į Aprašo 68 punkte nurodytą netinkamų finansuoti lėšų sąrašą. Visa tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti Ataskaitos ir mokėjimo prašymo vertinimo komentarų ir išvadų dalį, kuria apskaičiuota 4 628,36 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos), ir įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. M1418 ir tarpinėje dalykinėje ataskaitoje Nr. R2025 pateiktus įrašus dėl patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti, toje dalyje, kurioje apskaičiuota 4 628,36 Eur dydžio netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos), iš kurios 4 083,25 Eur yra išlaidos už fizinio rengimo specialistės S. R. ir S. P. prastovas 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais bei 545,11 Eur yra administravimo išlaidos, kurios tenka išlaidoms už prastovas.

7. Atsakovas Fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas darbuotojų S. R., S. P. atlyginimą grindžia 2020 m. gegužės 8 d. Fondo raštu, skirtu projektų vykdytojams (tuo laikotarpiu Projekto sutartis nebuvo vykdoma) dėl force majeure situacijos. Išaiškinimas buvo pateiktas tuo metu, kai plito pirmoji COVID-19 viruso banga ir buvo paskelbtas pirmasis karantinas su griežtais veiklos apribojimais, kuriuo tuometiniai projekto vykdytojai (sutartis sudarę iki pirmosios COVID-19 viruso bangos ir pirmojo karantino pradžios) negalėjo numatyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš pateikto force majeure apibrėžimo galima daryti išvadą, jog taikyti force majeure pareiškėjo atžvilgiu dėl nurodytų aplinkybių nėra galimybės, nes pareiškėjas Projekto sutartį sudarė 2020 m. birželio 22 d., t. y. praėjus vos 5 dienoms nuo pirmojo karantino pabaigos. Viešoje erdvėje buvo nuolat kartojama, kad orams atšalus tikėtina, jog COVID-19 susirgimų skaičius augs ir galimi nauji apribojimai visuomeniniame gyvenime. Pareiškėjas galėjo numatyti (atsižvelgdamas tiek į pirmos viruso bangos patirtį, tiek į bendrą informacinį lauką visuomenėje), jog bus teisinių ribojimų socialiniame gyvenime, įskaitant sportines veiklas. Pareiškėjas darbo sutartis su darbuotojais sudarė 2020 m. lapkričio 30 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) ir 2020 m. gruodžio 4 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 7 d.), kai visuomenėje ne tik buvo aiškiai suvokiama, jog ribojimai griežtės virusui nuolat plintant, tačiau net jau paskelbus pirmąjį karantiną beveik prieš mėnesį iki darbo sutarčių sudarymo (2020 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas dėl karantino paskelbimo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d.).

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas po Sutarties sudarymo turėjo teisę nukelti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Sutarties 29 punkte numatyta, jog Projekto įgyvendinimo laikotarpis pagrįstais atvejais gali būti pratęstas iki 4 metų termino, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 7 d. Dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo projekto vykdytojas motyvuotu prašymu kreipiasi į Atsakingą instituciją internete adresu www.srf.lt. Atsakinga institucija praktikoje visais atvejais, kai pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, kaip atsakingą instituciją, dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo dėl karantino metu ribojamų sporto veiklų, šalių susitarimu pratęsdavo projekto įgyvendinimo laikotarpį. Todėl pareiškėjas turėjo teisę nukelti projekto įgyvendinimo laikotarpį ir išvengti nebūtinų išlaidų darbuotojų, kurie įdarbinti po karantino paskelbimo, atlyginimams (kurie faktiškai neatliko jokių funkcijų) ir pratęsus projekto įgyvendinimo laikotarpį įdarbinti darbuotojus po karantino pabaigos. Pareiškėjo pateiktos sutartys su darbuotojomis – S. R. ir S. P., sutarčių 4 punktuose nurodyta, jog nustatomas bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė paklausimą ir 2021 m. vasario 1 d. gavo atsakymą, jog išlaidos darbuotojų atlyginimams, kurie faktiškai neatlieka jokių funkciją, nėra laikomos force majeure ir atsakovo nėra kompensuojamos. Pareiškėjas, kurio darbo sutartys įsigaliojo 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d., turėjo dar mėnesį galiojantį bandomojo laikotarpio laikotarpį, kuriuo remdamasis turėjo teisę nutraukti sutartis pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį, tačiau nepasinaudojo šia teise ir žinodamas apie atlyginimų išlaidų netinkamumą, toliau savo pasirinkimu mokėjo atlyginimus darbuotojams, kuriuos įdarbino jau prasidėjus karantinui ir kurie faktiškai neatliko jokių funkcijų projekto apimtyje, iš kurio finansavimo reikalavo mokėti atlyginimą.

11. Atsakovas vertino, kad Sutarties 15.1. papunktyje Projekto vykdytojas įsipareigojo 15.1. Fondo lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, panaudoti paraiškoje nurodytais tikslais ir terminais. Todėl darbuotojų įdarbinimas karantino metu (vienas darbuotojas įdarbintas tą pačią dieną, kai buvo priimtas nutarimas dėl kontaktinių sporto veiklų apribojimo), nepasinaudojimas teise pratęsti Sutartį ir nukelti projekto įgyvendinimo veiklas (taip kartu ir neprarandant finansavimo ir įgyvendinant projektą), atlyginimo mokėjimas tariamai iš projektų lėšų net po to, kai po paklausimo atsakovas pakartotinai išaiškino, jog išlaidos nebus užskaitomos, aiškiai pažeidžia pareiškėjo pareigą lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, panaudoti paraiškoje nurodytais tikslais ir terminais.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė įsakymą Nr. V-1415 „Dėl 2020 metų kvietimo teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti Sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino 2020 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui (toliau – ir Kvietimas).

14. Pareiškėjas pateikė Fondui paraišką Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 dėl projekto „Sporto paslaugų plėtra autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į nustatytą COVID-19 atvejį Lietuvos teritorijoje, 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Fondas, reaguodamas į viruso plitimą ir karantiną, 2020 m. gegužės 8 d. kreipėsi į sporto projektų vykdytojus dėl force majeure taikymo ir išlaidų įskaitymo (Atmintinė buvo skirta projekto vykdytojams, o projekto sutartis Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 su pareiškėju nebuvo sudaryta).

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu atšaukė karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. birželio 17 d.

18. Fondas su pareiškėju 2020 m. birželio 22 d. sudarė sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamo sporto projekto įgyvendinimo sutartį Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 (toliau – ir Projekto sutartis).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbė karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) sudarė darbo sutartį su S. R., o su S. P. darbo sutartis pasirašyta 2020 m. gruodžio 4 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 7 d.).

20. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pakeitimo”, nustatė, kad švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo srityje neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas (Nutarimo 2.2.9.3 punktas), nutarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 9 d.

21. Po šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pareiškėjas Projekto darbuotojoms S. R. ir S. P. nuo 2020 m. gruodžio 9 d. paskelbė prastovas iki 2021 m. balandžio 26 d.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 1 d. pateikė tarpinį mokėjimo prašymą Nr. M1418 ir tarpinę dalykinę ataskaitą Nr. R2025, kurią 2021 m. spalio 20 d. patikslino.

23. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą tarpinį mokėjimo prašymą Nr. M1418 ir tarpinę dalykinę ataskaitą Nr. R2025, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą dėl Išsamaus sporto projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0050 tarpinės dalykinės ataskaitos ir mokėjimo prašymo vertinimo komentarų ir išvadų, nustatant, kad: deklaruojama išlaidų suma yra 38 376,54 Eur; tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 33 698,45 Eur; netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 4 678,09 Eur; tinkamų finansuoti SRF išlaidų suma yra 30 327,22 Eur; išmokėta avanso suma 54 900,00 Eur. Netinkamos finansuoti išlaidos susijusios su S. R. ir S. P. prastovomis.

24. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. Fondui pateikė paklausimą elektroninėje sistemoje www.srf.lt dėl force majeure taikymo, todėl Fondas 2021 m. vasario 1 d. pakartotinai informavo pareiškėją, kad nuo 2021 m. sausio 25 d. darbuotojų prastovos nebus finansuojamos.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl S. R. ir S. P. prastovų finansavimo, tačiau Užimtumo tarnyba atsisakė jas finansuoti motyvuodama, kad pareiškėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimų, nes S. R. ir S. P. pas pareiškėją įdarbintos po karantino paskelbimo dienos, todėl subsidija darbo užmokesčiui negali būti paskaičiuota, neturint duomenų, koks buvo nustatytas darbo užmokestis darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dienos. Pareiškėjas šio sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neapskundė.

26. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Aprašo nuostatomis. Įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato pareigos Fondui kompensuoti pareiškėjo darbuotojų S. R. ir S. P. prastovas dėl paskelbto karantino, tuo labiau, jog pareiškėjas su šiomis darbuotojomis darbo sutartis pasirašė jau galiojant karantinui.

27. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovo elgesys atsisakant finansuoti S. R. ir S. P. 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. prastovas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes projekto vykdymui turi būti taikomos sąlygos, galiojusios pasirašant sutartį, o ne tos, kurios vienašališkai atsakovo buvo pakeistos Projekto vykdymo eigoje ir kurios pablogina pareiškėjos padėtį, lyginant su ta, kuri buvo žadėta ir garantuota Sutarties pasirašymo metu.

28. Teismas nurodė, kad nei Užimtumo įstatymas, nei DK, nei Aprašas nenumato pareigos Fondui finansuoti prastovas dėl paskelbto karantino, tuo labiau, jog UĮ ir DK numatyta tvarka ir sąlygos prastovoms finansuoti. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbus karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) sudarė darbo sutartį su S. R., o su S. P., darbo sutartį pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 7 d.). Šias veiksmais pareiškėjas prisiėmė visą riziką dėl vykdomos veiklos, taip pat ir darbuotojų apmokėjimo.

29. Teismo vertinimu, Fondo 2020 m. gegužės 8 d. išaiškinimas projektų vykdytojams, kai nebuvo vykdoma pirmoji Projekto sutartis dėl force majeure situacijos, kai plito pirmoji COVID-19 viruso banga ir buvo paskelbtas pirmasis karantinas su griežtais veiklos apribojimais, kuriuo tuometiniai projekto vykdytojai sutartis buvo sudarę iki pirmosios COVID-19 viruso bangos ir pirmojo karantino pradžios negalėjo numatyti, todėl Fondas pagrįstai išaiškinimu įsipareigojo kompensuoti prastovas. Šiuo atveju pareiškėjas Projekto sutartį sudarė 2020 m. birželio 22 d., t. y. praėjus 5 dienoms nuo pirmojo karantino pabaigos. Tuo metu viešoje erdvėje nuolat kartojama, jog orams atšalus tikėtina, kad COVID-19 susirgimų skaičius augs ir galimi nauji apribojimai visuomeniniame gyvenime, todėl pareiškėjas galėjo numatyti, kad bus teisinių ribojimų socialiniame gyvenime, įskaitant sportines veiklas, o po karantino paskelbimo sudaręs darbo sutartis su S. R. ir su S. P. prisiėmė visą riziką.

30. Iš byloje pateiktų sutarčių su darbuotojomis S. R. ir S. P., 4 punkte aiškiai nurodyta, kad nustatomas bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė paklausimą Fondui dėl prastovų finansavimo, tačiau 2021 m. vasario 1 d. gavo atsakymą, kad išlaidos darbuotojų atlyginimams, kurie faktiškai neatlieka jokių funkciją, nėra laikomos force majeure, Fondo nėra kompensuojamos. Tačiau pareiškėjas prisiimdamas riziką, toliau mokėjo atlyginimus darbuotojoms, kurias įdarbino jau esant paskelbtam karantinui, nors šios darbuotojos faktiškai neatliko jokių funkcijų Projekte, tikėdamasis gauti finansavimą iš Fondo.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl minėtų darbuotojų prastovų kompensavimo, tačiau prastovos nebuvo kompensuotos, kadangi pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies nuostatų, nes darbuotojos įdarbintos po karantino paskelbimo, todėl subsidija darbo užmokesčiui negali būti apskaičiuota, neturint duomenų, koks buvo nustatytas darbo užmokestis darbo sutartyje iki paskelbtos karantino dienos. Pareiškėjas šio sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

32. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 64.1 punktą, projekto vykdytojas privalo sporto rėmimo fondo lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, todėl pasirašydamas darbo sutartis su S. R. ir S. P. jau po karantino paskelbimo pareiškėjas elgėsi neatsargiai, nevertindamas visų įmanomų nenumatomų aplinkybių dėl plintančios ligos COVID-19. Be to, Aprašo 68.12 punkte numatyta, jog Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti skiriamos ir naudojamos papildomoms išmokoms sporto projekte dirbančiam personalui, kurios nėra susijusios su įprastomis darbo sutarties sąlygomis (skatinamosios išmokos, išmokos švenčių, jubiliejų ar kitomis progomis, tikslinėms atostogoms ir t. t.). Šiuo atveju, darbuotojų prastovos, darbuotojams neatliekant force majeure situacijos ir darbuotojams nevykdant darbinių funkcijų, susijusių su Projektu, negali būti laikomos susijusiomis su įprastomis darbo sąlygomis, darbuotojos neatliko įprastų darbo funkcijų. Pareiškėjo veiksmai po paskelbto karantino priimant į darbą pagal sutartis S. R. ir S. P. neatitinka sąnaudų pagrįstumo ir efektyvumo principų, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nevykstant veiklai prastovos turi būti finansuojamos.

33. Teismo vertinimu, darbuotojų įdarbinimas karantino metu, kai viena darbuotoja įdarbinta tą pačią dieną, kai buvo priimtas nutarimas dėl kontaktinių sporto veiklų apribojimo, šios darbuotojos apskritai neatliko jokių darbo funkcijų, pareiškėjas nepasinaudojo numatyta teise pratęsti Projekto sutartį ir nukelti projekto įgyvendinimo veiklas, atlyginimo mokėjimas tariamai iš projektų lėšų net po to, kai po paklausimo atsakovas 2021 m. vasario 1 d. pakartotinai išaiškino, jog išlaidos nebus užskaitomos, todėl pareiškėjas pažeidė Aprašo 64.1 punkto reikalavimus Projekto lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, naudoti paraiškoje nurodytais tikslais ir terminais.

34. Teismas, įvertinęs ginčijamos Ataskaitos turinį, sprendė, kad Ataskaita atitinka dabar galiojančio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Ataskaitoje nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

35. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai (elektroninis susirašinėjimas su Fondu) įtakos sprendimo priėmimui neturi, nes teisės aktai nenumato pareigos Fondui finansuoti darbuotojų prastovas karantino metu, be to, pareiškėjas neprašė Fondo pratęsti Projekto vykdymo terminą.

36. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas konstatavo, kad Fondas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Ataskaitą, todėl Fondo 2021 m. spalio 28 d. Ataskaitos dalį, kuria apskaičiuota 4 628,36 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos) paliko nepakeistą. Kadangi netenkino reikalavimo panaikinti Ataskaitos dalį, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturėjo finansuoti S. R. ir S. P. prastovų 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais (4 083,25 Eur) bei šioms išlaidoms tenkančių administravimo išlaidų (545,11 Eur), motyvuojant tuo, kad nei Užimtumo įstatymas, nei DK bei Aprašas nenumato pareigos atsakovui finansuoti prastovas dėl paskelbto karantino, tuo labiau, kad Užimtumo įstatyme ir DK numatyta tvarka ir sąlygos prastovoms finansuoti.

39. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra aktualios ne tik Užimtumo įstatymo ir (ar) Aprašo nuostatos, bet ir tos nuostatos, kurias tuo metu, kai buvo rengiamasi pasirašyti Sutartį ir ji buvo pasirašoma, pradedamas vykdyti Projektas, sudaromos darbo sutartys su S. R. ir S. P. bei jos pradėjo dirbti, skelbiamos prastovos S. R. ir S. P., buvo patvirtinęs bei išviešinęs pats atsakovas sporto projektų vykdytojams dėl force majeure taikymo ir išlaidų įskaitymo, numatant, kad jei veiklos nevyksta, įskaitomas darbo užmokestis už prastovą (2020 m. gegužės 8 d. Atmintinė). Taigi nepriklausomai nuo to, kad Užimtumo įstatymo, DK ir Aprašo nuostatos nenumato pareigos atsakovui finansuoti prastovas dėl paskelbto karantino, atsakovas, pats tokią pareigą prisiėmęs savo viešai paskelbtomis nuostatomis, skirtomis projektų vykdytojams, turi jos laikytis ir ją vykdyti. Priešingu atveju būtų pažeisti projektų vykdytojų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai.

40. Pareiškėjas dėl teismo argumento, kad Užimtumo įstatyme ir DK numatyta tvarka ir sąlygos prastovoms finansuoti, nurodo, jog Užimtumo įstatymo nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos, kadangi S. R. ir S. P. buvo įdarbintos po karantino paskelbimo (2020 m. lapkričio 7 d.). Dėl to nėra duomenų, koks buvo nustatytas jų darbo užmokestis darbo sutartyje iki karantino dienos. Tai lemia Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimų neatitikimą ir pagrindo gauti subsidiją iš Užimtumo tarnybos eliminavimą. Tačiau tai nereiškia, kad prastovų neturi finansuoti atsakovas, kuris tokią prievolę prisiėmė pats savo valia, ją išviešindamas ir deklaruodamas projektų vykdytojams, bei pats ja remdamasis ir vadovaudamasis, dengiant prastovas projektų vykdytojams iki pat 2022 m. sausio 25 d.

41. Tai, kad atsakovas buvo prisiėmęs prievolę padengti projektų vykdytojų prastovas ne tik pirmo, bet ir antro karantino metu, ir jog pats projektų vykdytojams buvo išviešinęs tą patvirtinančią informaciją, rodo faktinių aplinkybių visuma. Atsakovas apie 2020 m. gegužės 8 d. Atmintinės galiojimą 2020 m. rudenį skelbiamo karantino metu ne kartą skelbė tiek viešai, tiek informuodamas Projekto vykdytoją – pareiškėją asmeniškai. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, atsakovo paskelbta 2020 m. gegužės 8 d. Atmintinė, kurioje numatyta, kad galiojo ne tik pirmo karantino metu, bet ir po jo, tiek tiems projektų vykdytojams, kurie projektus pradėjo vykdyti iki pirmo karantino paskelbimo, tiek ir tiems, kurie projektus pradėjo vykdyti jau pasibaigus pirmam karantinui ir prasidėjus, pradžioje, lokaliam karantinui, vėliau ir visoje šalyje 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbtam (nacionaliniam) karantinui. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad 2020 m. gegužės 8 d. Atmintinė nėra įstatyminio lygmens, jokios esminės reikšmės neturi.

42. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju teismas daro esminę faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kadangi neskiria karantino paskelbimo dienos (2021 m. lapkričio 7 d.) nuo tos dienos, kada buvo paskelbti ribojimai individualiai kontaktinei veiklai – 2021 m. gruodžio 7 d., įsigaliojo 2021 m. gruodžio 9 d. Būtent su šių sugriežtintų ribojimų įsigaliojimu, t. y. 2021 m. gruodžio 9 d., tik ir buvo apribota pareiškėjo veikla. Iki to laiko ji nebuvo ribota ir (ar) negalima. Dėl to Projektas iki pat 2021 m. gruodžio 9 d. buvo sėkmingai vykdomas, S. P. ir S. R. atliekant darbines funkcijas Projekto vykdyme. Taigi, nors tuo metu, kai buvo sudaromos sutartys su S. R. ir S. P., ir buvo paskelbtas karantinas, tačiau jokių draudimų Projekto vykdytojo vykdomai pagrindinei veiklai – individualiems užsiėmimams su negalią turinčiais vaikais, nebuvo. Todėl pareiškėjas neturėjo jokių teisinių ir faktinių apribojimų vykdyti savo tiesiogines funkcijas, neturėjo jokių teisinių priežasčių atidėti paslaugų teikimą ir Projekto vykdymą bei tuo tikslu būtiną darbuotojų įdarbinimą.

43. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į dar vieną, šiuo atveju esminės reikšmės turinčią aplinkybę – darbo sutartis su S. P. 2021 m. gruodžio 7 d., t. y. tuo metu, kai buvo paskelbti sugriežtinti karantino ribojimai, jau buvo įsigaliojus. Dėl to atšaukti sutartį ar pan., objektyviai vertinant, nebuvo jokių galimybių. Tuo labiau, kad ir pati darbo sutartis su S. P. buvo jau sudaryta (2021 m. gruodžio 4 d.), S. P. darbo pradžią nukeliant į 2021 m. gruodžio 7 d. tik dėl to, jog 2021 m. gruodžio 5 d. buvo šeštadienis, 2021 m. gruodžio 6 d. sekmadienis, t. y. ne darbo dienos, o Sodrai pranešti apie darbuotojo įdarbinimą reikia 1 darbo dieną prieš jo darbo pradžią. Taigi, po darbo sutarties, sudarytos tiek su S. P., tiek ir su S. R., sudarymo ir jos įsigaliojimo, paaiškėjus, kad nuo 2021 m. gruodžio 9 d. įsigalioja griežtesni karantino ribojimai, pareiškėjaa nieko padaryti nebegalėjo, tik išleisti šias darbuotojas į prastovas. Finansavimą, esant pareiškėjo veiklos apribojimams, atsakovas buvo garantavęs tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir iki pradedant vykdyti Projektą bei įdarbinant S. R. bei S. P., Projekto vykdymui. Taigi teismas priėjo klaidingos išvados, kad pareiškėjas prisiėmė visą riziką dėl vykdomos veiklos, taip pat ir darbuotojų apmokėjimo, kadangi S. R. ir S. P. įdarbino jau po karantino paskelbimo (2021 m. lapkričio 7 d.).

44. Pareiškėjas pažymi, kad Sutartis, iš atsakovo pusės, buvo pasirašyta 2020 m. birželio 16 d., t. y. dar tuomet, kai buvo paskelbtas ir galiojo pirmas karantinas. Be to, duomenys Sutarčiai pradėti rinkti dar 2020 m. birželio 5 d. Pareiškėjas (Projekto vykdytojas) per SRF sistemą, buvo informuotas, kad iki 2020 m. birželio 10 d. turi pateikti duomenis Sutarčiai ir nurodyti Projekto pradžią, t. y. de facto (faktiškai) apsispręsti dėl Projekto vykdymo, o taip pat ir dėl jo vykdymo pradžios, pareiškėjas turėjo iki 2020 m. birželio 10 d. Dėl to Projekto pradžia papildomai buvo derinta susirašinėjimo metu su atsakovu 2020 m. birželio 9 d. Visa tai vyko karantino metu, esant paskelbtai 2020 m. gegužės 8 d. Atmintinei, pagal kurią jei veiklos nevyksta, darbo užmokestis už prastovą atsakovo finansuojamas. Jokių duomenų, kad ši prastovų finansavimo tvarka galios tik iki konkrečios datos, ar tik esant konkrečioms sąlygoms, nei skelbta, nei viešinta nebuvo. Tai rodo, kad sudarydamas Sutartį, pareiškėjas jokios rizikos, priešingai nei teigia teismas, neprisiėmė, kadangi atsakovas buvo garantavęs projektų vykdytojams, jeigu veikla bus apribota dėl karantino suvaržymų, į prastovas išleistų darbuotojų darbo užmokestis atsakovo bus finansuojamas.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad atleisti darbuotoją dėl to, jog darbdavys dėl paskelbtų sugriežtintų karantino ribojimų negali laikinai suteikti jam darbo, prisidengiant DK 36 straipsnio 3 dalimi, ne tik kad negalima, bet tai būtų buvęs grubus teisės normų pažeidimas.

46. Pareiškėjas dėl teismo argumentų, kad neskundė Užimtumo tarnybos sprendimo, nurodo, jog skųsti Užimtumo tarnybos sprendimą neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi neatitiko sąlygų, prastovų iš Užimtumo tarnybos finansavimui. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo pretenduoti į prastovų finansavimą iš atsakovo, kadangi atsakovas buvo patvirtinęs, jog prastovos projektų vykdytojams bus laikomos force majore aplinkybe ir atsakovo bus finansuojamos.

47. Priešingai nei nurodo teismas, pasirašydamas darbo sutartis su S. R. ir S. P. jau po karantino paskelbimo pareiškėjas nesielgė neatsargiai ir pan. Priešingai, darbo sutartys su šiomis darbuotojomis buvo sudarytos iš karto po pirmo projekto pabaigos, pradėjus vykdyti antrą projektą (ginčo Projektą), pirmiausia tam, kad būtų galima užtikrinti ir toliau pagalbos autizmo spektrą turintiems vaikams teikimą maksimaliai ilgai, kiek tai yra įmanoma. Be to, buvo ir toliau pagrįstai tikimasi, kad taikomi karantino ribojimai nebus tiek griežti, jog ribos pareiškėjo veiklą per individualias kontaktines veiklas su vaikais. Be to atsakovas garantavo, taip pat kaip ir kitiems projektų vykdytojams, kad net jeigu ir atsiras poreikis skelbti prastovas, jos atsakovo bus finansuojamos. Todėl šių aplinkybių kontekste kaltinti pareiškėją neatsakingu elgesiu yra nesąžininga. Darbo užmokesčio už prastovas mokėjimo išlaidos Projekto rezultatams neigiamos įtakos neturėjo. Priešingai, darbuotojų išsaugojimas leido Projektą įgyvendinti pilna apimtimi, didesniais nei numatyta rezultatais.

48. Pareiškėjas teigia, kad priešingai nei sprendė teismas, dėl karantino prastovoje esančiam darbuotojui mokamos ne kokios nors tai papildomos išmokos, kurios nėra susijusios su įprastomis darbo sutarties sąlygomis (skatinamosios išmokos, išmokos švenčių, jubiliejų ar kitomis progomis, tikslinėms atostogoms ir t. t.), kaip tai numatyta Aprašo 68.12 punkte, bet darbo užmokestis.

49. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovo elgesys jam atsisakant finansuoti S. R. ir S. P. 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. prastovas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, kadangi Projekto vykdymui turi būti taikomos sąlygos, galiojusios pasirašant Sutartį, pradedant vykdyti Projektą ir tuo tikslu įdarbinant darbuotojus, o ne tos, kurios vienašališkai atsakovo 2021 m. sausio 25 d. buvo pakeistos Projekto vykdymo eigoje, t. y. jau pasirašius Sutartį, pradėjus vykdyti Projektą ir tuo tikslu jau įdarbinus darbuotojus, ir kurios pablogina pareiškėjo padėtį, lyginant su ta, kuri buvo žadėta ir garantuota tiek Sutarties pasirašymo metu, tiek ir tuo metu, kai buvo pradėtas vykdyti Projektas bei įdarbinamos S. R. su S. P..

50. Pareiškėjas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teigia, kad priimant Ataskaitos ir mokėjimo prašymo vertinimo komentarus ir išvadas ginčijamoje dalyje, atsakovas taip pat neveikė nešališkai ir objektyviai, savo sprendimo nekompensuoti S. R. ir S. P. prastovų 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės priimant sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė ne tik į teisinį tikrumą, bet ir į objektyvumą bei nešališkumą. Taip pat buvo pažeistas įstatymo viršenybės principas ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas, numatantis, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas darbuotojų S. R., S. P. atlyginimą grindžia 2020 m. gegužės 8 d. Fondo raštu, skirtu projektų vykdytojams (tuo laikotarpiu Projekto sutartis nebuvo vykdoma) dėl force majeure situacijos. Pažymi, kad išaiškinimas buvo pateiktas tuo metu, kai plito pirmoji COVID-19 viruso banga ir buvo paskelbtas pirmasis karantinas su griežtais veiklos apribojimais, kurio tuometiniai projekto vykdytojai (sutartis sudarę iki pirmosios COVID-19 viruso bangos ir pirmojo karantino pradžios) negalėjo numatyti.

53. Atsakovas teigia, kad taikyti force majeure pareiškėjo atžvilgiu nėra galimybės.

54. Skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, projekto laikotarpis su atsakovu nėra derinamas. Visi paraiškas teikiantys asmenys paraiškose savarankiškai nurodo projekto laikotarpį (atsakovas, kaip atsakinga institucija, neturi teisės suplanuoti projekto įgyvendinimo už projekto vykdytojus), o atsakinga institucija turi teisę nesutikti su nurodytu laikotarpiu tik tuo atveju, jei jis prieštarauja teisės aktuose įtvirtintoms projekto laikotarpių riboms (maksimalus laikotarpis 4 metai). Pareiškėjas po sutarties sudarymo turėjo teisę nukelti projekto įgyvendinimo laikotarpį ir išvengti nebūtinų išlaidų darbuotojų, kurie įdarbinti po karantino paskelbimo, atlyginimams (kurie faktiškai neatliko jokių funkcijų) ir pratęsus projekto įgyvendinimo laikotarpį įdarbinti darbuotojus po karantino pabaigos.

55. Pareiškėjui (kaip ir visiems projekto vykdytojams) buvo siųsta rekomendacija nukelti Projekto veiklas. Atsakovas aktyviai visus projekto vykdytojus dar iki antro karantino paskelbimo dienos ragino pasinaudoti teise perkelti projekto veiklas. Atsakovas neturi teisės įpareigoti projekto vykdytojus nukelti projekto veiklas, todėl dėjo maksimalias pastangas savo galimybių ribose siekiant, jog valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai (kaip visi projekto vykdytojai yra įsipareigoję sutartimis), ragino projektų vykdytojus perkelti veiklas.

56. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad sudarydamas Sutartį, pareiškėjas jokios rizikos, priešingai nei teigia teismas, neprisiėmė, kadangi atsakovas buvo garantavęs projektų vykdytojams, įskaitant pareiškėją, kad jeigu veikla bus apribota dėl karantino suvaržymų, į prastovas išleistų darbuotojų darbo užmokestis atsakovo bus finansuojamas. Nei Sutartyje, nei teisės aktuose nebuvo numatyta jokių garantijų; Sutarties sudarymo dieną (2020 m. birželio 22 d.), t. y. kada pats pareiškėjas patvirtino šalių, įskaitant savo, sutartinius įsipareigojimus, karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo; pareiškėjas tokiu teiginiu preziumavo, jog 2020 m. birželio 22 d., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje net nebuvo karantino, atsakovas neva prisiėmė bet kokias rizikas dėl COVID-19 pandemijos ateityje. Pareiškėjas visiškai neatsižvelgia, jog nurodytos force majeure gairės (kai savo prigimtimi force majeure apibrėžiamas kiekvienu konkrečiu atvejui) buvo paskelbtos pirmo karantino metu, kai COVID-19 protrūkio niekas iš tuo metu projektus vykdžiusių asmenų negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti. Tuo metu 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje (kai jau karantinas buvo paskelbtas), buvo galima numatyti ribojimus visuomeninėje veikloje ir atitinkamai atsižvelgiant į rizikas planuoti savo veiklas bei pratęsti Projekto laikotarpį.

57. Atsakovas teigia, kad antrojo karantino metu, kai projektų vykdytojai pradėjo teikti paklausimus dėl COVID-19, atsakinga institucija 2021 m. sausio 26 d. paskelbė naujas gaires.

58. Atsakovo įsitikinimu, nėra ir negali būti force majeure taikymo gairių, kurios galėtų būti universalios bet kokiam atvejui. Atitinkamai, 2020 m. gegužės mėn. pradžioje paskelbtos (pirmojo karantino metu) gairės negali būti laikomos universaliomis gairėmis visiems galimiems force majeure atvejams ateityje. Antrojo karantino metu projekto vykdytojai, skirtingai nei pirmojo karantino metu, galėjo numatyti būsimus ribojimus ir kontroliuoti projekto vykdymą taip, jog nebūtų neefektyviai naudojamos lėšos.

59. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė darbo sutartis su jo darbuotojomis. Tiek S. R., tiek S. P. darbo sutarčių 4 punktuose nurodyta, jog nustatomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė paklausimą ir 2021 m. vasario 1 d. gavo atsakymą, kad išlaidos darbuotojų atlyginimams, kurie faktiškai neatlieka jokių funkciją, nėra laikomos force majeure ir atsakovo nėra kompensuojamos. Pareiškėjas, kurio darbo sutartys įsigaliojo 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d., turėjo dar mėnesį galiojantį bandomojo laikotarpio laikotarpį, kuriuo remiantis turėjo teisę nutraukti sutartis pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, tačiau nepasinaudojo šia teise ir žinodamas apie atlyginimų išlaidų netinkamumą, toliau savo pasirinkimu mokėjo atlyginimus darbuotojams, kuriuos įdarbino jau prasidėjus karantinui ir kurie faktiškai neatliko jokių funkcijų Projekto apimtyje, iš kurio finansavimo reikalavo mokėti atlyginimą.

60. Pareiškėjas skunde ne tik nenurodė, kuo remiantis galima išmokėti lėšas iš valstybės biudžeto Projekto finansavimui, tačiau nepateikė įrodymų, kodėl pareiškėjo išlaidos darbuotojų atlyginimams galima laikyti force majeure situacija.

61. Atsakovo įsitikinimu darbuotojų įdarbinimas karantino metu (vieno darbuotojo darbo sutartis įsigaliojo tą pačią dieną, kai buvo priimtas nutarimas dėl kontaktinių sporto veiklų apribojimo), nepasinaudojimas teise pratęsti Sutartį ir nukelti Projekto įgyvendinimo veiklas (taip kartu ir neprarandant finansavimo ir įgyvendinant projektą), atlyginimo mokėjimas tariamai iš projektų lėšų net po to, kai po paklausimo atsakovas pakartotinai išaiškino, jog išlaidos nebus užskaitomos, aiškiai pažeidžia pareiškėjo pareigą lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, panaudoti paraiškoje nurodytais tikslais ir terminais.

62. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas darbo sutartis su darbuotojais sudarė 2020 m. lapkričio 0 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) ir 2020 m. gruodžio 4 d. (įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 7 d.), kai visuomenėje ne tik buvo aiškiai suvokiama, jog ribojimai griežtės virusui nuolat plintant, tačiau net jau paskelbus pirmąjį karantiną beveik prieš mėnesį iki darbo sutarčių sudarymo (2020 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas dėl karantino paskelbimo valstybės teritorijoje, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d.).

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai teigia, kad pagrindas pripažinti darbuotojų išlaidas yra tai, jog buvo pasiekti projekto rodikliai. Atsakovas pažymi, kad už rodiklių nepasiekimą yra atskirai taikomos finansinės sankcijos projektų vykdytojams, pagal atskiras teisės normas, kurios pareiškėjui nebuvo taikomos ir, atitinkamai, nėra aktualios nagrinėjamo ginčo atveju. Teisės aktuose nėra numatytos išlygos, kad projekto vykdytojai turi teisę dalį lėšų panaudoti pažeidžiant teisės aktus, su sąlyga, jog bus pasiekti projekto tikslai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 64. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Fondo Ataskaitos dalies, kuria apskaičiuota 4 628,36 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma (iš 4 678,09 Eur nustatytos), teisėtumo ir pagrįstumo.

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, nustatęs, kad Ataskaita atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, sprendė, jog skundžiama Ataskaitos dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundą bei išvestinį reikalavimą atmetė.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturėjo finansuoti S. R. ir S. P. prastovų 2021 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais bei šioms išlaidoms tenkančių administravimo išlaidų motyvuojant tuo, kad nei Užimtumo įstatymas, nei DK bei Aprašas nenumato pareigos atsakovui finansuoti prastovas dėl paskelbto karantino. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl jas netinkamai įvertino.

67. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

68. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

69. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

70. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir naikinti ginčijamą Ataskaitos dalį bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

72. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nei Užimtumo įstatymas, nei Darbo kodekso ir Civilinio kodekso normos bei Aprašas šiuo atveju nenustato Fondui pareigos kompensuoti pareiškėjo darbuotojoms prastovas dėl paskelbto karantino.

73. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju susidariusi situacija taip pat negali būti vertinama kaip force majeure, kadangi, kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjo skundą bei apeliacinį skundą nurodo atsakovas, jog projekto vykdytojai, taip pat ir pareiškėjas, paskelbus antrąjį karantiną, skirtingai nei pirmojo karantino metu, galėjo ir turėjo numatyti galimus būsimus ribojimus ir kontroliuoti projekto vykdymą taip, kad Projektui skirtos lėšos nebūtų naudojamos neefektyviai.

74. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas su darbuotojomis sudarė darbo sutartis tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbė karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pakeitimo”, nustatė, kad švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo srityje neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas (Nutarimo 2.2.9.3 punktas), Nutarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 9 d.

75. Pagal Aprašo 64.1 punktą, projekto vykdytojas privalo sporto rėmimo fondo lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, pasirašydamas darbo sutartis su S. R. ir S. P. jau po karantino paskelbimo elgėsi neatsargiai, neįvertindamas aplinkybių dėl plintančios COVID-19 ligos bei Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino.

76. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Fondas bei pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į teisės normas, bet ir į 2020 m. gegužės 8 d. Atmintinę, o vienašališkai atsakovo 2021 m. sausio 25 d. pakeistus sąlygas Projekto vykdymo eigoje, t. y. jau pasirašius Sutartį, pradėjus vykdyti Projektą ir tuo tikslu jau įdarbinus darbuotojus, ir kurios pablogina pareiškėjo padėtį, lyginant su ta, kuri buvo žadėta ir garantuota tiek Sutarties pasirašymo metu, tiek ir tuo metu, kai buvo pradėtas vykdyti Projektas bei įdarbinamos S. R. su S. P., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Atmintinė, kaip nurodo atsakovas, buvo skirta projekto vykdytojams dėl force majeure taikymo ir išlaidų įskaitymo pirmojo karantino metu, tuo tarpu Projekto sutartį pareiškėjas sudarė 2020 m. birželio 22 d. Be to, Atmintinė nėra teisės aktas, kuriuo Fondui būtų nustatyta pareiga kompensuoti projektų vykdytojams prastovas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto antrojo karantino, taip pat ji negali būti vertinama kaip garantija, užtikrinanti prastovų kompensavimą. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties sąlygos nuo jos sudarymo dienos nebuvo keičiamos, o Fondui pareiga kompensuoti pareiškėjo darbuotojų prastovą Sutartyje nebuvo numatyta, priešingai, pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, Sutarties 15.1 papunktyje įsipareigojo Fondo lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, panaudoti paraiškoje nurodytais tikslais ir terminais. Taigi pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju buvo pažeisti jo teisėto lūkesčio ir teisinio tikrumo principai, nepagrįsti.

77. Pažymėtina ir tai, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepasinaudojo Projekto sutartyje numatyta galimybe nukelti projekto įgyvendinimo laikotarpį, taip pat neatsižvelgė ir į Fondo rekomendacijas perkelti projekto įgyvendinimo laikotarpį.

78. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog buvo ne tik pasiekti, bet ir viršyti projekto tikslai, nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

79. Nagrinėjamu atveju taip pat teisiškai nereikšmingos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Užimtumo tarnybos sprendimu, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti kompensaciją dėl pareiškėjo darbuotojų prastovos, šio sprendimo neapskundimo teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Fondo Ataskaitos dalies teisėtumas ir pagrįstumas, o pareiškėjo atžvilgiu priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nurodytų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

80. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei nepaneigia jų teisinio įvertinimo.

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

82. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Švietimo pagalbos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis