775a86a3-e1c0-491c-9474-8a98031a2d26 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2755-431/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17736-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; (S) 3.1.18.3; 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.

I., R. I. ir J. V. Vilniaus radijo studijos ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo antraeiliu (priklausiniu), trečiasis asmuo byloje – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovei priklausantį Å«kinį pastatÄ , uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims, įpareigojo VÄ® „Registrų centras“ nedelsiant sustabdyti visas vieÅ¡o aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procedÅ«ras.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2335-431/2018 minėtÄ nutartį paliko nepakeistÄ .

2. Atsakovė prašė užtikrinti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovus pateikti 65 188,75 Eur nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Nurodė, jog už paskelbimÄ apie parduodamÄ turtÄ informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje www.evarzytines.lt VÄ® „Registrų centas“ sumokėjo 52,77 Eur. Bylai pasibaigus ir pakartotinai skelbiant apie parduodamÄ turtÄ , tokiÄ pat sumÄ teks sumokėti iÅ¡ naujo. Už varžytynėse parduodamo turto įvertinimÄ atsakovė UAB „Apus Turtas“ sumokėjo 84,98 Eur. Jeigu byla bÅ«tų nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, turto vertinimÄ reiktų atlikti iÅ¡ naujo.

3. Pradinė turto pardavimo kaina buvo 65 051 Eur. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė prarado du pirkėjus, kurie buvo užsiregistravę aukcione. Todėl atsakovės nuostolius kartu su patirtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis sudaro iš viso 65 188,75 Eur. Ieškovai negalės atlyginti tokio dydžio nuostolių, nes jie neturi turto. Ieškovai taikos sutartimi siūlė atsakovei atsisakyti sandėliuko už 1 500 Eur. Toks pasiūlymas leidžia įvertinti ieškovų finansines galimybes. Pagal viešai prieinamus duomenis ieškovai nevykdo jokios pelningos veiklos ir tai leidžia abejoti ieškovų galimybe atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

4. IeÅ¡kovai nesutiko su praÅ¡ymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atÅ¡auktame aukcione kartu su Å«kiniu pastatu (sandėliuku) parduodamas žemės sklypas, kuris nėra Å¡ios bylos dalykas ir atsakovei nepriklauso. AtÅ¡auktame aukcione Å¡io sklypo pradinė pardavimo kaina sudarė 63 981 Eur, tuo tarpu sandėliuko pradinė pardavimo kaina siekė tik 1 070 Eur. Be to, sandėliuko pradinė pardavimo kaina negali bÅ«ti laikoma atsakovės patirtais nuostoliais, nes ieÅ¡kinį atmetus, atsakovė galėtų organizuoti naujÄ aukcionÄ ir jame sandėliukÄ parduoti.

Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina bÅ«tų mažesnė, nei buvusi atÅ¡auktame aukcione. Nepriklausomai nuo to, ar laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos toliau, ar jos bÅ«tų panaikintos, atsakovė bet kuriuo atveju už naujo sandėliuko aukciono paskelbimÄ VÄ® „Registrų centras“ turėtų pakartotinai sumokėti aukciono paskelbimo kainÄ .

5. Atsakovė nepaaiÅ¡kino, kodėl naujame aukcione nebegalės vadovautis jau atlikto turto vertinimo duomenimis. Aukcione, nustatant parduodamo turto pradinę pardavimo kainÄ , yra vadovaujamasi 2-3 metų senumo turto vertinimo rezultatais ir tokie rezultatai nėra laikomi pasenusiais ar nebeaktualiais. Taigi manytina, kad ir Å¡iuo atveju atsakovei ateityje nebus bÅ«tinybės užsakinėti naujÄ turto vertinimÄ . Be to, atsakovė 84,98 Eur sumokėjo ne tik už sandėliuko vertinimÄ , tačiau taip pat ir už atsakovei nepriklausančio VÄ® „Turto bankas“ valdomo žemės sklypo, kuris nėra Å¡ios bylos dalykas, vertinimÄ .

Už atsakovei nepriklausančio žemės sklypo vertinimÄ atsakovės sumokėta kainos dalis negali bÅ«ti laikoma dėl Å¡ios bylos patirtais nuostoliais, kadangi atsakovė neturi prievolės apmokėti svetimo turto vertinimo paslaugų. Tokio dydžio nuostolių suma yra objektyviai nedidelė ir trys ieÅ¡kovai yra pajėgÅ«s tokiÄ sumÄ atsakovei kompensuoti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino.

7. Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys ir atsakovės nurodyti argumentai nepatvirtina, jog varžytynėse, kurios buvo nutrauktos pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatyta turto kaina (65 051 Eur) gali bÅ«ti laikoma realiais atsakovės nuotoliais. IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovei liks turtas ir ji galės jį parduoti, gaudama pajamų. Byloje nėra įrodymų, kad turto vertė dėl jo ypatybių stipriai pasikeistų ar turto visai neliktų, todėl teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog Å¡io turto nebegalės parduoti už tokiÄ pat sumÄ . Taip pat atsakovė nepagrįstai galimais nuostoliais laiko visÄ aukcione parduodamo turto kainÄ , nors ginčo dalyku byloje yra tik sandėliukas. Atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina bÅ«tų mažesnė, nei buvusi atÅ¡auktame aukcione.

8. IÅ¡laidos, susijusios su paskelbimu apie turto pardavimÄ ir turto vertinimu, sudaro 137,75 Eur. Net ir tuo atveju, jei bylos nagrinėjimas užsitęstų ilgiau nei dvejus metus ir dėl to atsakovei tektų iÅ¡ naujo atlikti turto vertinimÄ bei skelbti apie varžytynes (papildomai neanalizuojant, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir laikytinos atsakovės nuostoliais), byloje nėra duomenų, kad Å¡ios sumos iÅ¡siieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovų, atsižvelgiant į jos dydį ir ieÅ¡kovų skaičių, bÅ«tų apsunkintas.

Todėl teismas netenkino praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Teismas atsakovei iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo atsisakymas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimÄ neužkerta kelio atsakovei ateityje bendra tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovės praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡ esmės vien tik dėl to, jog atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina bÅ«tų mažesnė, nei buvusi atÅ¡auktame aukcione. Atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau patyrė konkretaus dydžio faktinių nuostolių tiek iÅ¡laidų, tiek negautų pajamų prasme, tai yra sumokėjo su aukciono organizavimu bei vykdymu susijusius mokesčius bei negavo pajamų į savivaldybės biudžetÄ , kuris yra griežtai planuojamas.

Å ie nuostoliai yra neabejotinai dideli, o ieÅ¡kovai, neturėdami tokio dydžio lėšų, gali vengti juos atlyginti. Teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos, kaip vieÅ¡ieji finansai, yra planuojamos iÅ¡ anksto – tai yra daroma, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų viešųjų paslaugų teikimÄ miesto gyventojams. 9.2. Biudžeto planavimo, rengimo, tvirtinimo procedÅ«ros yra griežtai reglamentuotos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau - Taisyklės), Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje, kiekvienų metų pradžioje Vyriausybės nutarimu tvirtinamame ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane ir kituose teisės aktuose.

Pagal Taisyklių 25 ir 26 punktus savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintu savivaldybės biudžetu, pajamų paskirstymu ketvirčiais, programų sÄ matomis pagal administracijos direktoriaus nustatytas formas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytÄ savivaldybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planÄ (iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä ) pagal asignavimų valdytojus, programas ir iÅ¡laidų ekonominę klasifikacijÄ . Jį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, tuo tarpu savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės biudžeto pajamas, lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto numato pagal Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ (Vilniaus miesto savivaldybės 2018 metų biudžetas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1357). 9.3.

Tokia situacija, kai einamaisiais biudžetiniais metais iÅ¡ turto pardavimo suplanuotos gauti lėšos nebegali bÅ«ti ne tik gaunamos, tačiau ir apskritai planuojamos neapibrėžtÄ laikÄ vien dėl akivaizdžiai nepagrįstų fizinių asmenų interesų, vienareikÅ¡miÅ¡kai prieÅ¡tarauja teisėto finansų valdymo principams bei vieÅ¡ajam interesui. Einamaisiais biudžetiniais metais negauta didesnė negu 65 000 Eur suma vieÅ¡Ä sias funkcijas vykdančiam subjektui yra itin reikÅ¡minga ir reikalinga griežtai planuojamame biudžete.

Todėl Å¡ios sumos negavimÄ einamaisiais biudžetiniais metais atsakovė laiko nuostoliu, kuris nėra mažas, ir kuris atsirado bÅ«tent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nevertino. 9.4. Palikus galioti skundžiamÄ teismo nutartį, bus ne tik pažeista ieÅ¡kovų bei atsakovės interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyra, tačiau bus pateisinti ir savivaldybės biudžeto plano einamaisiais biudžetiniais metais ribojimai.

Neužtikrinus nuostolių, po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovė turėtų pradėti naujus teisminius ginčus ir siekti nuostolių atlyginimo, kurio savivaldybė galėtų tikėtis sulaukti tik dar po kelerius metus paprastai trunkančių ginčų nagrinėjimo teismuose. Kadangi savivaldybė, kaip vieÅ¡Ä sias paslaugas teikiantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo biudžetÄ privalomai planuoja iÅ¡ anksto, siekdama užtikrinti sklandų, efektyvų ir nepertraukiamÄ viešųjų paslaugų miesto gyventojams teikimÄ , akivaizdu, kad tokia situacija savivaldybės biudžetui yra ne tik nuostolinga, tačiau ir pavojinga, kadangi gali sutrikdyti viešųjų paslaugų teikimÄ .

10. IeÅ¡kovai R. I., R. I. ir J. V. Vilniaus radijo studija atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pagal teismų praktikÄ bÅ«tent atsakovė privalo pateikti įrodymus, kad dėl Å¡ioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali patirti nuostolius, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovų bÅ«tų apsunkintas.

Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Atskirajame skunde atsakovė iÅ¡ esmės tik pakartojo deklaratyvius teiginius apie tariamÄ sandėliuko areÅ¡to poveikį savivaldybės biudžetui ir iÅ¡ to kylantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau nepateikė jokių naujų argumentų, kurie patvirtintų galimų nuostolių atsiradimo galimybę ir tokių nuostolių dydį. 10.2. Atsakovė sÄ moningai klaidina teismÄ , nurodydama, kad atÅ¡aukus sandėliuko aukcionÄ , atsakovė patyrė mažiausiai 65 051 Eur nuostolių.

Teismas teisingai nurodė, jog atÅ¡auktame aukcione kartu su sandėliuku parduodamas žemės sklypas ne tik nėra Å¡ios bylos dalykas, tačiau atsakovei netgi nepriklauso – žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, valdoma VÄ® „Turto bankas“. AtÅ¡auktame aukcione Å¡io sklypo pradinė pardavimo kaina sudarė 63 981 Eur, tuo tarpu ginčo sandėliuko pradinė pardavimo kaina siekė tik 1 070 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad teismui Å¡ioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įvykus aukcionui ir turtÄ pardavus už jo pradinę kainÄ , atsakovė bÅ«tų gavusi ne 65 051 Eur, bet tik 1 070 Eur pajamų, o likusi suma tektų sklypo valdytojui VÄ® „Turto bankas“. 10.3.

Sandėliuko pradinė pardavimo atÅ¡auktame aukcione kaina negali bÅ«ti laikoma atsakovės patirtais nuostoliais dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, atsakovė galėtų organizuoti naujÄ aukcionÄ ir jame sandėliukÄ parduoti. Atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokiame naujame aukcione nustatyta sandėliuko pradinė pardavimo kaina bÅ«tų mažesnė, nei buvusi atÅ¡auktame aukcione. Net sandėliukui per bylos nagrinėjimo laikotarpį nuvertėjus, dėl nuvertėjimo atsakovės patirti nuostoliai sudarytų tik dalį pradinės sandėliuko pardavimo kainos ir bÅ«tų nedideli.

Todėl atsakovė turėtų realiÄ galimybę tokio dydžio nuostolius, esant pagrindui, prisiteisti ir iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ trijų ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusių ieÅ¡kovų. IeÅ¡kovams priklauso trys butai, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis yra 173 620 Eur. Todėl ieÅ¡kovai bÅ«tų pajėgÅ«s atlyginti atsakovei ir 65 188,75 Eur nuostolius, jeigu bÅ«tų galima pripažinti juos pagrįstais. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 11.

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta įpareigoti ieÅ¡kovus užtikrinti galimus atsakovės nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalį Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

13. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieÅ¡kovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieÅ¡kovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimÄ . CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali bÅ«ti taikomas, kai nustatoma tokių sÄ lygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017).

Galimų nuostolių tikėtinumÄ ir kitas pirmiau nurodytas sÄ lygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori (iÅ¡ pat pradžių) aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).

15. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovei priklausantį Å«kinį pastatÄ , uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims, ir įpareigojo VÄ® „Registrų centras“ sustabdyti visas vieÅ¡o aukciono, kuriame parduodamas atsakovei priklausantis Å«kinis pastatas kartu su valstybei priklausančiu žemės sklypu, vykdymo procedÅ«ras. Atsakovė teigia, jog dėl vieÅ¡o aukciono procedÅ«rų sustabdymo ji patyrė 65 188,75 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 65 051 Eur negautų turto pardavimo pajamų, kadangi paskelbtame aukcione registravosi du pirkėjai, ir 137,75 Eur, sumokėtų už aukciono paskelbimÄ ir parduodamo turto vertinimÄ .

16. Pirmos instancijos teismas detaliai vertino byloje esančius duomenis apie galimÄ atsakovės nurodomų nuostolių realumÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei ieÅ¡kovų pajėgumÄ Å¡iuos nuostolių atlyginti, jeigu jų ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Atskirajame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių duomenų, galinčių paneigti skundžiamos nutarties motyvus dėl atsakovės 65 188,75 Eur dydžio nuostolių pagrįstumo. Tačiau atsakovė teigia, jog teismas neatsižvelgė į jos nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, jos biudžetas yra griežtai planuojamas ir einamaisiais biudžetiniais metais negauta didesnė negu 65 000 Eur suma vieÅ¡Ä sias funkcijas vykdančiam subjektui yra itin reikÅ¡minga, todėl jos negavimas turi bÅ«ti pripažintas nuostoliais.

17. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakove, jog jos pajamos bei iÅ¡laidos, atsižvelgiant į jos vykdomas vieÅ¡Ä sias funkcijas, yra griežtai planuojamos ir numatomos iÅ¡ anksto. Vilniaus miesto savivaldybės 2018 metų biudžetas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1-1357. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1674 minėtas sprendimas dėl 2018 m. savivaldybės biudžeto tvirtinimo buvo pakeistas, jame buvo numatytos ir patvirtintos didesnės pajamų, asignavimų, tame tarpe ir asignavimų iÅ¡ pajamų už parduotus valstybinės žemės sklypus sumos, negu 2018 metų pradžioje.

18. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyto aukciono pabaiga buvo numatyta 2018 m. birželio 14 d., o pačios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2018 m. birželio 12 d., tai yra dar iki sprendimo dėl 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pakeitimo priėmimo. Todėl atsakovė turėjo galimybę persvarstyti biudžetÄ , atsižvelgdama į tai, kad numatytos 65 051 Eur turto pardavimo lėšos per 2018 m. gali bÅ«ti negautos. Atsakovė nepateikė jokių argumentų bei juos patvirtinančių duomenų, kaip 65 051 Eur lėšų negavimas per 2018 m. gali įtakoti 2019 m. biudžeto formavimÄ bei lemti realius tokio pat dydžio ar panaÅ¡ius nuostolius ateityje.

19. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kokiai sričiai bei kokia apimtimi 65 051 Eur suma yra bÅ«tina iki 2018 m. pabaigos, taip pat nepagrindė, kad Å¡ios sumos negavimas per 2018 m. lemtų didesnes iÅ¡laidas tam tikroms numatytoms funkcijoms atlikti ar projektams įgyvendinti, jog jų nebÅ«tų galima kompensuoti 2019 m. ar vėlesnių metų biudžete, kai byloje bÅ«tų priimtas galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Gerasičkinienė