7755e33e-005b-447e-813d-e6d28d013741 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                Civilinė byla Nr. 2-8845-430/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02822-2016-2                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.20.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 atstovams advokatui Dariui Katauskui ir E. G.,atsakovei N. B., jos atstovui advokatui Edvardui Steckiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieÅ¡kinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: teisme priimtas ieÅ¡kovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 ieÅ¡kinys atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovė iki 2015-12-31 yra įsiskolinusi ieÅ¡kovui 724,24 Eur. Skola susidarė, kadangi atsakovė daug metų nemoka ieÅ¡kovui kaupimo lėšų. Atsakovė buvo įspėta apie tai, kad turi prievolę mokėti ieÅ¡kovui kaupimo lėšų, tačiau visus ieÅ¡kovo praneÅ¡imus atsakovė ignoruoja. Atsakovė valdo 154 kv.m. butÄ ir proporcingi turimam plotui turi mokėti kaupimo lėšas. Kaupimo dydis buvo numatytas 2006-04-11 bendrijos narių visuotinio susirinkimo, kuriame dalyvavo ir atsakovės vyras A.

B., metu. Teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 724,24 Eur skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovė turi nuosavybės teise butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jai kyla pareiga mokėti reikalaujamas įmokas. Nėra pateikta įrodymų, kad pareiga mokėti kaupiamÄ sias įmokas buvo nustatyta bendrijos, nėra tikslaus skolos skaičiavimo laikotarpio.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrindo buvimÄ . Atsakovės nuomone, kaupiamųjų lėšų periodiÅ¡kumas lemia tai, kad jos turėtų bÅ«ti laikomos periodinėmis iÅ¡mokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, todėl Å¡iuo atveju yra suėjęs ieÅ¡kinio 5 metų senaties terminas ir atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovas savo dokumentuose nustatė, kad palėpių savininkai turi pasirinkti bÅ«dÄ dėl stogo remonto, t.y. remontuoja stogÄ patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondÄ arba remonto darbus atlieka bendrija ir mokamos įmokos į kaupimo fondÄ .

IeÅ¡kovas nevykdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, todėl atsakovė pati savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma. Pažymėjo, kad atsakovės sutuoktinis ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl kaupiamųjų įmokų, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. Teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.              Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2001-11-21 buvo įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 (b.l. 102). Atsakovė nuosavybės teise valdo 153,69 kv.m. bendro ploto butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 97), atsakovė yra Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 narė.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 810 narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu buvo nustatytas kaupimo lėšų dydis (b.l. 2, 5-7), t.y. minėto susirinkimo metu kaupimo įmokos buvo padidintos iki 0,2 Lt/kv.m. ne Å¡ildymo sezono metu. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė iki 2015-12-31 yra įsiskolinusi ieÅ¡kovui 724,24 Eur (b.l. 8-13). Skola susidarė, kadangi atsakovė daug metų nemoka ieÅ¡kovui kaupimo lėšų. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu nurodė, kad ieÅ¡kovas nevykdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, todėl atsakovė pati savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurių vertė didesnė nei ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma, o savininkai, kurie remontuoja stogÄ patys įmokų į kaupimo fondÄ nemoka. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo, atsakovei atsisakius mokėti kaupiamÄ sias lėšas.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio, 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublik?s daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 3 dalis numato, kad Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo:

1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;

2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Sprendžiant gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Byloje nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad prašomos priteisti kaupiamosios įmokos būtų naudojamos ne bendram turtui išlaikyti nėra. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).             Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, ji neturi įstatyminės pareigos mokėti kaupiamÄ sias lėšas bendro naudojimo patalpų iÅ¡laikymui, kadangi palėpių savininkai pasirinko bÅ«dÄ dėl stogo remonto, t.y. remontuoja stogÄ patys ir nemoka įmokų į kaupimo fondÄ . Aplinkybei, kad atsakovė, jos manymu, yra atleista nuo įstatyminės pareigos vykdymo pagrįsti pateikė 2002-03-06 810-osios DNSB narių posėdžio protokolÄ ir protokolo nutarimÄ , kuriame pripažinta, kad N. B. atlikti stogo darbai yra namo stogo renovacija (rekonstrukcija), darbai yra ¼ dalis viso stogo ploto, remiantis tuo, N. B. nebus skaičiuojamos kaupimo lėšos.

N. B. savo lėšomis įsipareigoja prižiÅ«rėti ir atlikti einamuosius stogo remonto darbus kaip tai reglamentuoja 810-osios DNSB įstatai ir kiti LR norminiai aktai, įstatymai (b.l. 45, 92).             FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertindamas minimÄ Ä¯rodymÄ dėl 2002-03-06 vykusio bendrijos narių susirinkimo, pažymi, kad visas bendrijos susirinkimo protokolas buvo pateiktas tik teismui pareikalavus, o kartu su atsiliepimu buvo pateiktas Protokolo nutarimas, pasiraÅ¡ytas atsakovės sutuoktinio (b.l. 45).

Lyginant 2002-03-06 810-osios DNSB narių protokolÄ ir Protokolo nutarimÄ , akivaizdus jų raÅ¡ymo stiliaus, minčių dėstymo, motyvuotumo, aplinkybių detalizavimo nevientisumas, kas bÅ«tų iÅ¡ esmės tapatÅ«s, jeigu Protokolo nutarimas ir pats protokolas bÅ«tų raÅ¡omi tuo pačiu metu – 2002 metais. Svarbu ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Edvardas Steckis pasisakė, jog protokolo originalas jam pateiktas nebuvo, tvirtino neoriginalaus dokumento kopijÄ . Ä® bylÄ pateikti A.

B. 2011-03-01 ir 2015-04-04 praÅ¡ymai bendrijai, kuriuose nurodoma, kad pateikiama protokolo nutarimo kopija (b.l. 41,43). Abejuose praÅ¡ymuose minima protokolo nutarimo kopija, o ne bendrijos susirinkimo posėdžio protokolas, kuris pateiktas tik teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡kilus abejonėms dėl susirinkimo įvykimo. Kadangi į bylÄ pateiktas 2002-03-06 Protokolo nutarimas (b.l.

45) iÅ¡ esmės neatitinka bendrijos susirinkimo protokolui keliamų reikalavimų (nėra darbotvarkės, pirmininkaujančio, sekretoriaujančio, balsavimo rezultatų, dalyvių sÄ raÅ¡o, parašų ir kt.), pasiraÅ¡ytas tik tuo metu buvusio pirmininko A. B., jis negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu bendrijos susirinkimo vykimÄ ir tai, kad buvo priimtas sprendimas atleisti atsakovę nuo kaupimo lėšų mokėjimo. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ ir vertindamas tikimybių pusiausvyros principu, laiko, jog į pateiktas 2002-03-06 bendrijos protokolas yra nepatikimas įrodymas.

Labiau tikėtina, kad 2002-03-06 bendrijos protokolas buvo surašytas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, o ne dokumentas, kuriame užfiksuotas realiai įvykęs bendrijos narių susirinkimas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas atsakovės pateiktu bendrijos 2002-03-06 susirinkimo protokolu ir Protokolo nutarimu nesivadovauja.          Vadovaujantis Bendrijos įstatų 30.5 punktu, bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas (b.l. 71).

Pagal į bylÄ pateiktÄ 2002-12-09 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolÄ Â nutarta patikslinti, kad kaupiamo lėšas nutarta rinkti bendrijos visuotiniame susirinkime (20 ct/ kv.m.), 2006-04-11 Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810 susirinkimo protokolÄ Â buvo nutarta kaupimo įmokas padidinti iki 0,2 Lt/kv.m. ne Å¡ildymo sezono metu (b.l.6,87). IeÅ¡kovas pateikė skolos paskaičiavimo lentelę, kuriame paskaičiuotas 724,24 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai (b.l.8-13).

Kadangi nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo įstatyminės pareigos vykdymo, skola priteistina. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Dėl senaties.          Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieÅ¡kinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) IeÅ¡kinio senaties terminÄ teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, atsakovė praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimams dėl periodinių įmokų, iÅ¡mokų priteisimo pasisako, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tÄ pačiÄ rūšį ir kartu iÅ¡skiriantys iÅ¡ civilinių teisinių reikalavimų visumos, yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibÅ«dinti vartojamas terminas (iÅ¡moka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiÅ¡kai pasikartojantį prievolės vykdymÄ .

Nustatydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ periodinio pobÅ«džio iÅ¡mokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iÅ¡ einamųjų pajamų, iÅ¡vengti beviltiÅ¡kų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės iÅ¡mokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali bÅ«ti mokamos iÅ¡ skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtakÄ jo finansinei padėčiai ir Å«kinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

Nors minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje dėl skirtingų materialinių teisinių santykių, tačiau teisės aiÅ¡kinimo taisyklė yra aktuali Å¡iai bylai ir iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti periodines įmokas, taikytinas, laikant, jog Å¡ioje byloje taikytinas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti periodiÅ¡kai mokamas kaupiamÄ sias įmokas.           IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo laikÄ (objektyvųjį momentÄ ), kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, nes asmens nerÅ«pestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje tiek objektyvus, tiek subjektyvus sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentas sutampa, kadangi bendrija, vykdydama įstatyminę pareigÄ , žinojo tai, kad atsakovė įmokas moka savo pasirinkimu (to teismo posėdžio metu neneigė ir ieÅ¡kovo atstovai) ir negalėjo nežinoti apie teisės pažeidimÄ , kadangi kaupiamosios lėšos apskaitomos bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, pervedamos į specialiÄ sÄ skaitÄ .

Taigi, ieÅ¡kinio senaties pradžia - 2002-12-09, bendrijai priėmus sprendimÄ rinkti kaupiamas lėšas. Atsakovei nevykdžius įstatyminės ir bendrijos įstatuose numatytos bei susirinkimo sprendimais nustatytos pareigos mokėti kaupiamÄ sias lėšas, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant įsiskolinimÄ už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio imtinai, kas sudaro 645,70 Eur (b.l.8-13).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo paskaičiuotų įmokų dydžio atsakovė neginčijo.           Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 645,70 Eur skolos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 600,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos (b.l. 58,59,121,122).

Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos negali bÅ«ti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 2 kartus po 300,00 Eur už tas pačias advokato teiktas paslaugas, t.y. ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , konsultacijas ir atstovavimÄ teisme. IeÅ¡kovo pakartotinį mokėjimÄ už tas pačias advokato paslaugas teismas pripažįsta nepagrįstu iÅ¡laidavimu ir laiko, jog nėra teisinio pagrindo atlyginti visas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968) rekomendacijose nustatytus dydžius, parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieÅ¡kinys), teismo posėdžių skaičių (4 posėdžiai, bendra trukmė – 2 val. 33 min.), byloje keliamus reikalavimus, ir vadovaujantis realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas ieÅ¡kovo patirtas 300,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai laiko pagrįstomis.

Patenkinus 89,15 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 267,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).           IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių ieÅ¡kovas atleistas, t.y. 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).           GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 21,72 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

          Kadangi iÅ¡ atsakovės priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,78 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 str. , n u s p r e n d ž i a:           ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.         Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 810, j.a.k. 125794523, naudai 645,70 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki Eur 70 Eur ct) skolos ir 267,45 Eur (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septyni Eur 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.           Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,00 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio, kuris yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.          GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 810, j.a.k. 125794523, 21,72 (dvideÅ¡imt vienas Eur 72 ct) Eur žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimo pagrindu.          Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                             Loreta Braždienė