7753b2db-2c5d-469c-97a2-eec41f02ebd7 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-576/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52648-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; 2.1.3.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorams Larisai Fedotovai, Gyčiui Normantui, nuteistajam M.

D., nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vertėjaujant Ingridai Petrulienei, Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ M.

D. priteista 3 099,69 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. D. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis, 2019 m. gruodžio 12 d. apie 21.20 val., gatvėje netoli namo (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. K. (A. C.) metu tyčia dÅ«rė jam vienÄ kartÄ peiliu į kairę pilvo sritį, padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo sienos kairės pusės žaizdÄ su storosios žarnos ir kairio inksto sužalojimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje neįvykdė, jis tik gynėsi nuo kirviu jį puolančio A. K.. 2.1. Skunde nurodoma, kad nuo pat M. D. sulaikymo pradžios buvo daromi pažeidimai: tyrėja ir prokurorė suklastojo visÄ bylos medžiagÄ , liudytojai ir nukentėjusysis davė melagingus parodymus, su jais nebuvo atlikta akistata, I.

B. apklausos metu teisėjas jam leido klausimus užduoti tik netiesiogiai, vienas advokatas blogino jo padėtį ikiteisminio tyrimo metu, o kitas advokatas – bylÄ nagrinėjant teisme, tyrėja su prokurore leido nukentėjusiajam ir liudytojams iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, todėl jie neliudijo teisme. Nuteistasis nurodo, kad jis iÅ¡ pat pradžių viskÄ pripažino ir sakė, kad gynėsi, nurodo, kad surašė pareiÅ¡kimÄ ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 2.2. Apeliantas skunde nurodydamas 2019 m. gruodžio 12 d.

įvykio aplinkybes, pirmiausia teigia, kad tÄ dienÄ V. V. turėjo mokėti darbo užmokestį jam, I. B. ir A. K., pastarasis iÅ¡ anksto suplanavo konfliktÄ , kuris kilo dėl pinigų. V. V. davė I. B. ir A. K. alkoholio ir pasakė A. K. jį užmuÅ¡ti kirviu. 2019 m. gruodžio 12 d. konflikto metu A. K. iÅ¡traukė kirvį iÅ¡ po striukės ir užsimojo siekdamas kirsti apeliantui per galvÄ , todėl iÅ¡sigandęs smogė A. K. peiliu į pilvÄ vienÄ kartÄ . Pats įvykio metu buvo blaivus. 2.3. Toliau skunde detaliai aptariami liudytojo I.

B. parodymai, teigiama, kad pastarasis nurodė kirvį paėmęs iÅ¡ spintos, o iÅ¡ jo kirvį paėmė A. K. ir paslėpė kelnėse už diržo. Teigiama, kad kai I. B. po konflikto pakėlė A. K. nuo žemės, Å¡alia buvo kirvis, kurį nukentėjusiajam davė I. B.. Pastarasis su kirviu įėjo į namÄ . Atkreipia dėmesį, kad po to kirvis dingo, mano, kad jis buvo paslėptas. Pasak apelianto, minėtos aplinkybės įrodo, kad A. K. jį norėjo užmuÅ¡ti su kirviu. 2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jį policija sulaikė 2019 m. gruodžio 12 d., o krata buvo atlikta po dviejų savaičių.

Per tokį laiko tarpÄ V. V. spėjo paslėpti kirvį ir susitarti su I. B. ir A. K., kad pastarieji duotų melagingus parodymus. 2.5. Pažymi, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu elgėsi keistai, viskÄ darė savaip, o jo praÅ¡ymÄ paimti teisėtu bÅ«du uždirbtus 6000 eurų iÅ¡ V. V. ir padėti į jo sÄ skaitÄ , atsisakė patenkinti, bylÄ sufabrikavo. Apeliantas teigia, kad informacija, kuriÄ jis tyrimo eigoje pateikė raÅ¡tu tyrėjai, specialiai nebuvo tirta ir patikrinta, tyrėja neatsižvelgė į tai, kad V.

V. jį iÅ¡naudojo kaip darbo jėgÄ , nemokėjo pinigų už darbÄ , sudarė apgaulingÄ kontraktÄ , susitarė su I. B. ir A. K., kad pastarieji duotų melagingus parodymus. Nurodo, kad teismas, žinodamas, kad byla sufabrikuota, jį nuteisė, tikslingai ir specialiai nevertino duomenų jo naudai. Pažymi, kad teisminis tyrimo procesas taip pat buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, teisėjas neatsižvelgė į jo parodymus. Jam skirtas advokatas jokios realios gynybos jam nesuteikė, o tik blogino jo padėtį, tačiau teisėjas jo praÅ¡ymo dėl advokato atsisakymo netenkino. 2.6.

Dar nurodo, kad ant A. K. kÅ«no nebuvo jokių žaizdų, kas pasak apelianto rodo, kad jis tik gynėsi ir vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu gindamasis. Apie tai nurodo ir liudytojas I. B.. 2.7. Liudytojai V. V., I. B. ir A. K. į teismÄ neatvyko, parodymų nedavė ir nors jis nesutiko su minėtų asmenų nedalyvavimu, teismas jo nuomonę ignoravo. Teisėjas jo net nesiklausė, nebuvo jokio teisminio tyrimo, kvietė liudytojus į teismÄ , kurie neturi jokio ryÅ¡io su 2019 m. gruodžio 12 d. įvykiu. Tik liudytojas J.

Å ., kuris buvo jų kaimynas, konflikto dienÄ buvo gatvėje, buvo apklaustas. J. Å . parodymai patvirtina apelianto parodymus. Å is liudytojas nurodė, jog V. V. užsiima nusikalstama veika – priima žmones į darbÄ , po to žmones iÅ¡naudoja kaip vergų jėgÄ , juos apgaudinėja, nemoka uždirbtų pinigų. Be to, jis paliudijo, kad V. V. specialiai organizavo 2019 m. gruodžio 12 d. konfliktÄ . 2.8. Skunde nurodo, kad liudytojas V. V. davė melagingus parodymus, kad apeliantas konflikto dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus, kad yra teistas, nes bÅ«tent jis ir buvo nusikaltimo organizatorius ir bendrininkas.

V. V. specialiai davė melagingus parodymus, kad galėtų išvykti iš Lietuvos. Pažymi, kad nukentėjusysis A. K. ir liudytojas I. B. nebuvo apklausti teisme.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. D. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, be kita ko, nuteistasis prašė atkreipti dėmesį į liudytojo M. V. parodymus. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan.

Tiksliai suformuluoti konkretÅ«s praÅ¡ymai paprastai nustato aiÅ¡kesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobÅ«džio reikalavimai. Tačiau apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo praÅ¡ymÄ , apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iÅ¡ skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-648/2017). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, teigia, kad jis tik gynėsi nuo jį puolančio nukentėjusiojo, taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliacinės instancijos teismas atliko byloje dalinį įrodymų tyrimÄ tikslu apklausti nukentėjusįjį A. K. ir liudytojÄ V. V.. Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusysis A. K., tiek liudytojas V. V. nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, neatvyko ir neprisijungė apklausai nuotoliniu bÅ«du apeliacinės instancijos teisme, kad jie yra Moldovos Respublikos piliečiai, apygardos teismas, vadovaudamasis 1993 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (ratifikuota 1993 m. kovo 16 d., įsigaliojo 1995 m. vasario 18 d.), kreipėsi į Moldovos Respublikos teisingumo ministerijÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu.

Byloje 2022 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė teismui iÅ¡ Moldovos Respublikos teisingumo ministerijos gautÄ A. K. apklausos protokolÄ ir susijusius dokumentus, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje atnaujinus įrodymų turimÄ (7 t., b.l.70-87). 6.1. Pateiktuose pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ dokumentuose užfiksuota, kad A. K. apklaustas Jedineco teisme-Centriniame biure. Apklausos metu nukentėjusysis A. K. atsakydamas į jam užduotus klausimus parodė, kad jo ir V. V. santykiai buvo darbiniai.

Jo santykiai su M. D. buvo darbiniai, su juo buvo kilę žodinių ir smurtinių konfliktų. 2019 m. gruodžio 12 d. tarp jo su M. D. kilo konfliktas dėl to, kad M. D. jam nesumokėjo pinigų už atliktÄ darbÄ statybose. Å iame konflikte dalyvavo jis, V. V., I. B., S. Z. bei M. D.. Konfliktas buvo ir žodinis, ir smurtinis, iÅ¡ pradžių kilo namuose, o vėliau persikėlė į laukÄ ir į gatvę. M. D. dÅ«rė jam peiliu į paslėpsnio sritį, pažeidė kairį inkstÄ ir žarnynÄ . Jis pats įvykio metu neturėjo jokio įrankio, kirvio neturėjo.

PrieÅ¡ suduodant smÅ«gį, I. B. perdavė jo paties praÅ¡ymu pakelį cigarečių. Jis įvykio metu M. D. nepadarė jokių kÅ«no sužalojimų ir nebuvo užsimojęs jokiu įrankiu. Ä®vykio metu nevilkėjo striukės, vilkėjo pilkos spalvos megztinį. KonfliktÄ matė V. V., I. B. ir S. Z..(7 t., b. l. 70-87) 7. Teisėjų kolegija iÅ¡ karto pažymi, kad Moldovos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolas, vadovaujantis 1993 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Å alies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomÄ jÄ galiÄ , laikytinas tinkamu įrodymu byloje, todėl teismas juo vadovaujasi priimant sprendimÄ .

8. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 9. BK 135 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

10. Nuteistasis M. D. neneigia peiliu sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A. K. ir tokiu bÅ«du padaręs Å¡iam sužalojimÄ , kuris pagal specialisto iÅ¡vadÄ vertinamas sunkiu, tačiau nesutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų atitiktimi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto aiÅ¡kinimu, atlikdamas tokius veiksmus jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo A. K., tuo metu užsimojusio kirviu, todėl jokios nusikalstamos veikos neįvykdė, t. y. teigia veikęs bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (BK 28 straipsnis). Dar teigia, kad byla sufabrikuota, o liudytojai V. V., I. B., nukentėjusysis A. K. davė melagingus parodymus. Apelianto aiÅ¡kinimu, apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, o tyrėja ir prokurorė buvo tendencingos.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , įvertinusi nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto ir jo gynėjo iÅ¡sakytus argumentus, teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei teigiama, Å¡ioje byloje apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias motyvuotas iÅ¡vadas dėl M.

D. padarytų veiksmų ir šių veiksmų juridinės kvalifikacijos. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo išvadomis ir abejoti nuteistojo M. D. nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra. Apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu gauti ir ištirti duomenys, t. y. nukentėjusiojo A. K. apklausa pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nekeičia, o priešingai, jas tik patvirtina.

12. Apelianto teigimÄ , kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę pozicijÄ , jo kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartÄ Ä¯vertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apelianto argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

13. Spręsdamas klausimÄ dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais bÅ«dais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais.

14. Byloje M. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo A. K.. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, įvykio metu (2019 m. gruodžio 12 d. apie 21.20 val.) nukentėjusiajam A. K. nuteistasis M. D. konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu į kairę pilvo sritį, dėl ko, Å¡is patyrė specialisto iÅ¡vadoje Nr. Nr. G517/2020(01) nustatytus sužalojimus, kurie dėl kiauryminio pilvo žaizdos pobÅ«džio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas) (1 t., b. l. 136-137).

15. Kad nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ lėmęs sužalojimas buvo padarytas nagrinėjamo įvykio metu ir nustatytu bÅ«du šį sužalojimÄ nukentėjusiajam padarė M. D., abejonių nėra. TÄ Ä¯rodo (patvirtina) paties nuteistojo M. D. duoti parodymai, kad jis rankoje turėtu peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį (dÅ«rė) nukentėjusiajam į pilvÄ (3 t., b. l. 24-26, 5 t., b. l. 84-88). AnalogiÅ¡kai nuteistasis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 35-55). Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybės, kad lauke, pokalbio metu, pakėlus cigaretę prie lÅ«pų pajuto smÅ«gį iÅ¡ M. D. pusės (1 t., b. l. 102-121) bei apklausoje, atliktoje pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , nukentėjusysis nurodė, kad M. D. dÅ«rė jam peiliu į paslėpsnio sritį, pažeidė kairį inkstÄ ir žarnynÄ (7 t., b. l. 70-87).

16. Liudytojas S. Z. sužalojimo aplinkybių nematė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė girdėjęs V. V. Å¡aukiant, kad M. padÅ«rė peiliu A. (2 t., b. l. 93). Liudytojas A. M., policijos pareigÅ«nas vykęs į įvykio vietÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad atvykus nukentėjusysis A. K. teigė, kad jam skauda, aiÅ¡kino, kad jį peiliu sužalojo M. D., vėliau M. D. buvo sulaikytas automobilyje Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo rastas metalinis peilis „plaÅ¡takė“, o M.

D. patvirtino, kad Å¡iuo peiliu jis sužalojo A. K. (1 t., b. l. 38-44, 1 t., b. l. 71, 4 t., b. l. 167-169). Liudytojas policijos pareigÅ«nas T. K. patvirtino peilio radimo faktÄ automobilyje „Alfa Romeo“ (5 t., b. l. 83-84). Liudytojas J. Å . patvirtino konflikto faktÄ ir nurodė nukentėjusiojo sužalojimo peiliu aplinkybių nematęs (4 t., b. l. 171-173). Liudytojas V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad kieme vyko barnis, jis bandė atstumti M. D. nuo A. K., patvirtino, kad M. D. deÅ¡ine ranka smÅ«giavo A.

K. į pilvo sritį, pastarasis griuvo ant žemės ( 2 t., b. l. 33-34). Liudytojas I. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad M. ir A. pykosi, po to A. rėkė, kad jį padÅ«rė (1 t., b. l. 152-155), Å¡iÄ aplinkybę analogiÅ¡kai nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 159-182). Liudytojas M. V. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 110-112), tad minėto liudytojo parodymai, kaip ir kitų, kuriuos apklausė tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013).

Pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. V. asmeniškai jokių nukenėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematė.

17. Specialisto iÅ¡vada Nr. G517/2020(01), atlikus pateiktų medicininių dokumentų tyrimÄ , konstatuota, kad A. K. buvo nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo sienos kairės pusės žaizda su storosios žarnos ir kairio inksto sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiai - pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, neužilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl kiauryminio pilvo žaizdos pobÅ«džio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ ;sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 136-137).

18. Taigi, nukentėjusiojo A. K. sužalojimo padarymo bÅ«das, jo mastas, sužalojimÄ padaręs asmuo, nustatytas neginčijamai ir, kaip minėta pirmiau, paties nuteistojo M. D. nėra neigiamas. Visgi, nuteistojo nuomone, jis baudžiamojon atsakomybėn už nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ , patrauktas nepagrįstai, argumentuojant byloje esančiais duomenimis dėl kirvio nukentėjusiojo rankoje buvimo/nebuvimo ir tuo pačiu Å¡ios aplinkybės sÄ lygotų jo, M. D., veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (smÅ«gio peiliu sudavimo). 18.1.

Vertinant tokius apelianto argumentus, nustatyta, kad nuteistasis M. D. duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes iÅ¡ tiesų teisme parodė, kad peiliu sudavė nukentėjusiajam tik todėl, kad pastarasis iÅ¡ striukės iÅ¡sitraukė kirvį ir juo užsimojo, buvo kirvį iÅ¡kėlęs virÅ¡ galvos, be kita ko, prieÅ¡ tai A. K. buvo pasislėpęs, jis, M. D., spėjo apsiginti, dÅ«rė peiliu vienÄ kartÄ . Teigė, kad nukentėjusysis nieko nesakė, tuo metu tarp jų buvo pusės metro atstumas, iÅ¡ tamsos iÅ¡niręs A.

K. norėjo jam suduoti kirviu. Dar aiÅ¡kino, kad po suduoto smÅ«gio visi pradėjo bėgti į jo pusę ir jis bėgo, tačiau matė, kad I. B. pakėlė nukentėjusįjį ir kirvį, kuris gulėjo Å¡alia jo. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis A. K. norėjo suduoti nuteistajam kirviu, M. D. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. 18.2. Savo ruožtu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausoje, gautoje pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , nukentėjusysis A. K. neigė kirvio rankoje turėjimo faktÄ .

Pirminėje apklausoje nukentėjusysis jokių aplinkybių apie rankoje turėtus daiktus nenurodė (1 t., b. l. 84-86), vėliau apklausiamas paaiÅ¡kino, kad rÅ«kant deÅ¡inę rankÄ laikė už nugaros, kažkas jam stuktelėjo į nugarÄ , pasisukęs mate I. B., paėmė tai, kÄ pastarasis davė, pajuto medinę rankenÄ , galvojo, kad tai pagalys, o M. D. smÅ«giavus jis nukrito ir nepamatė, kÄ jam buvo davęs I. B. (1 t., b. l. 91-94), parodymų patikrinimo vietoje metu teigė, kad I. B. jam padavė cigarečių pakelį (1 t., b. l. 102-121), analogiÅ¡kai, t.y. kad buvo perduotas cigarečių pakelis, nurodė ir apklausiamas pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ . 18.3.

Pažymėtina, kad vertinant tokį nukentėjusiojo A. K. ir nuteistojo M. D. aiÅ¡kinimÄ byloje svarbÅ«s kitų asmenų, pirmiausia liudytojo I. B. parodymai. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ I. B. parodė, kad jis davė kirvį A. maždaug pusvalandis iki įvykio dar bÅ«nant namuose, dar aiÅ¡kino, kad jis nesuprato, kas atsitiko, tačiau kai priėjo, A. ranka laikė žaizdÄ , sakė, kad skauda, kirvukas buvo Å¡alia, metro atstumu nuo A. (1 t., b. l. 194-197). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 18 d. nurodė analogiÅ¡kai, kad matė nukritusį ant žemės nukentėjusįjį ir prie jo kirvį raudona rankena (1 t., b. l. 152-155), parodymų patikrinimo vietoje metu I.

B. parodė, kad kai jis padavė nukentėjusiajam kirvukÄ , nematė, kur pastarasis jį padėjo, kai M. padÅ«rė A., A. K. jis rado gulintį, jam prie galvos ant žemės gulėjo kirvis, kurį jis paėmė (1 t., b. l. 159-182). Liudytojas V. V., tiesiogiai dalyvavęs įvykio metu, parodymų patikrinimo vietoje metu tik patvirtino, kad M. D. turėjo peilį ir jokių aplinkybių apie kirvio buvimÄ Ä¯vykio metu nenurodė ( 2 t., b. l. 32-44). 18.4. Taigi apie tai, kad A. K. tuo metu, kai M. D. jam sudavė peiliu turėjo rankoje kirvį, kuriuo buvo užsimojęs, parodė tik nuteistasis M.

D., kitų duomenų, kurios patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, nėra. Liudytojas I. B. tik tvirtino perdavęs nukentėjusiajam kirvį, tvirtino radęs prie gulinčio nukentėjusiojo kirvį, o kad pastarasis bÅ«tų laikęs rankoje kirvį ar juo užsimojęs – tokių aplinkybių nenurodė; nukentėjusysis A. K. apie tai, kad jam I. B. jo suvokimu padavė pagalį nurodė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, o tokie jo parodymai kaip jau minėta negali bÅ«ti vertinami kaip savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis; nukentėjusysis parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiamas pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ teigė, kad I.

B. jam padavė cigarečių pakelį, nurodė, kad kirvio neturėjo. Liudytojai V. V., J. Å . jokių aplinkybių dėl kirvio nenurodė. 18.5. Å ioje byloje, proceso dalyvių parodymai apie tai, ar nukentėjusysis turėjo kirvį, yra prieÅ¡taringi. Tačiau pažymėtina, kad esant byloje prieÅ¡taringiems parodymams, jų vertinimas atliekamas visų byloje nustatytų duomenų kontekste, kadangi tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , taip pat kiek priimtina kiekvieno proceso dalyvio nurodoma pozicija, po ko daromos iÅ¡vados, ar pakanka duomenų pripažinti bylos aplinkybes įrodytomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka konstatuoti, kad nukentėjusysis turėjo kirvį jo sužalojimo M. D. metu. 18.6. Nurodomos aplinkybės dėl galimo kirvio buvimo nukentėjusiojo A. K. rankoje jo sužalojimo metu, teisėjų kolegijos vertinamos ir analizuojamos visų byloje esančių duomenų kontekste ir tiek, kiek Å¡i aplinkybė turėjo reikÅ¡mės M. D. veikos kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nuteistasis parodė apie nukentėjusiojo turėtÄ kirvį, tačiau kartu įvertintina ir liudytojo I.

B. nurodyta aplinkybė, kad jis kirvį nukentėjusiajam davė prieÅ¡ įvykį, o po to rado prie nukentėjusiojo jau po jam padaryto sužalojimo, tačiau pastarasis nenurodė matęs, kad sužalojimo metu nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs kirvį. Visgi, kirvis prie nukentėjusiojo buvo rastas Å¡io liudytojo. Å iÄ aplinkybę I. B. nurodo nuosekliai, ji Å¡ioje dalyje sutampa su nuteistojo parodymais. 18.7. Taip pat, negalima neatsižvelgti į tÄ faktÄ , kad V. V., A. K., M. D., I. B. –buvo vykusio konflikto dėl pinigų dalyviai, tad jų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, jais grindžiamas nuosprendis tiek, kiek liudytojų nurodytas aplinkybes grindžia kiti bylos duomenys, sudarantys nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinę.

Kita vertus, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nei vienas iÅ¡ bylos proceso dalyvių neparodė, kad nukentėjusysis A. K., įvykio metu bÅ«tų grasinęs ar atlikęs kokius nors kitus agresyvius veiksmus, kurie bÅ«tų iÅ¡Å¡aukę Å¡ioje byloje aptariamÄ nuteistojo veiksmÄ â€“ sudavimÄ peiliu nukentėjusiajam. 18.8. Nurodyti M. D. parodymai (kad nukentėjusysis turėjo kirvį), liudytojo I. B. parodymai (kad perdavė kirvį nukentėjusiajam), ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai (kad jam I.

B. perdavė jo supratimu pagalį), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A. K. įvykio metu turėjo kirvį. Nukentėjusiojo parodymai, kad jam I. B. perdavė cigarečių pakelį, nėra patvirtinti jokiais bylos įrodymais, Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir I. B., todėl teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusiajam buvo perduotas kirvis. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė dėl nukentėjusiojo turėto kirvio įvykio metu nors ir įrodyta, tačiau ji Å¡iuo atveju nėra esminė.

Kaip jau minėta, nei vienas iÅ¡ bylos proceso dalyvių, iÅ¡skyrus nuteistÄ jį, neparodė, kad nukentėjusysis įvykio metu bÅ«tų kam nors grasinęs ar atlikęs kokius nors kitus agresyvius veiksmus, ar bÅ«tų užsimojęs kirviu, kurie bÅ«tų iÅ¡Å¡aukę Å¡ioje byloje aptariamÄ nuteistojo veiksmÄ â€“ sudavimÄ peiliu nukentėjusiajam.

19. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo į visumÄ . Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ M.

D.padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų duomenų įvertinimÄ . 20. Vertinant, ar M. D. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-165/2015).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. D. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo tyčios turinį atkleidžia jo įvykio metu prieÅ¡Â nukentėjusįjį panaudotas įrankis – peilis, tai, jog dÅ«ris peiliu buvo atliktas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ - pilvo sritį. Å ie M. D. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, bÅ«damas pilnametis, bÅ«damas blaivus (3 t., b. l. 15), suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodant peiliu smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (pilvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, nukentėjusiajam bus sutrikdyta sveikata ir tokių padarinių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) 22. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kadangi jis tik gynėsi nuo kirviu jį puolančio A. K., tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo M. D. veiksmus vertinti kaip gintį ar jos ribų peržengimÄ (BK 28 straipsnis), nėra teisinio pagrindo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tinoji gintis konstatuojama tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veikÄ neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. Tuo tarpu bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija.

Nustatant bÅ«tinosios ginties situacijÄ , orientuojamasi į tai, jog itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Be to, laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018).

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

24. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padarytais esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

25. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad juo buvo atmesta versija apie A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ veikiant M. D. bÅ«tinosios ginties situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties buvimo, taikyti nėra galimybės. Byloje nenustatyta, kad aptariamo įvykio metu, nukentėjusysis A. K. puolė ar atliko nusikalstamus veiksmus nuteistojo M.

D. ar kitų konflikto metu buvusių asmenų atžvilgiu. IÅ¡vada, kad iÅ¡ nukentėjusiojo pusės buvo akivaizdus pavojingas kėsinimasis, tiesiogiai kėlęs grėsmę nuteistojo sveikatai bei kitiems įstatymo saugomiems interesams ir kad dėl tokio A. K. pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, dėl kurio M. D. bÅ«tų turėjęs ir galėjęs gintis, juo labiau, panaudoti gynybai peilį, negalima. Pastebėtina, jog teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį neatsiranda, jei aiÅ¡kiai nėra reikalo gintis.

Nustatant bÅ«tinosios ginties situacijÄ yra reikÅ¡mingos aplinkybės, atskleidžiančios įvykio pradžiÄ , eigÄ , apibÅ«dinančios jo dalyvių elgesį ir pan. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti duomenys, kurių Å¡altiniai nėra vien tik nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai, leido pirmosios instancijos teismui padaryti iÅ¡vadas ne tik dėl pačios įvykio situacijos, bet ir atsižvelgus į Å¡iame įvykyje dalyvavusių asmenų elgesį, spręsti dėl bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvimo.

26. IÅ¡ nuteistojo M. D. pirminių parodymų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. vakare buvo name, adresu (duomenys neskelbtini), su M. V.. Apie 21 val. į šį namÄ atėjo neblaivÅ«s A. K., I. B., V. V. ir vyras vardu S. Z., atsinešė su savimi alkoholio, kurį vartojo. Po to tarp jo ir V. V., A. K. prasidėjo žodinis konfliktas dėl pinigų. S. Z. provokavo žodžiais. Po to M. D. išėjo į kiemÄ , iÅ¡ paskos išėjo V. V. ir A. K., I. B. ir S. Z.. Kieme V. V. norėjo suduoti kumščiu į veidÄ , tačiau nepataikė.

V. V. pasakė A. K., kad pastarasis M. D. nužudytų. Tada A. K. iÅ¡ po striukės iÅ¡traukė kirvį ir laikydamas deÅ¡inėje rankoje užsimojo kirviu, norėdamas jam suduoti per galvÄ , tuomet jis turėtu peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė A. K. į pilvo sritį. A. K. ranka su kirviu nusileido ir kirvį paėmė I. B. (3 t, b. l. 24). Vėlesnėje apklausose tvirtino, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ namo paėmė peilį, o apibÅ«dindamas nukentėjusiojo veiksmus teigė, kad eidamas link namo prie važiuojamosios dalies matė vienÄ A.

K., kuris stovėjo Å¡ešėlyje prie tvoros, staiga iÅ¡niro iÅ¡ Å¡ešėlio ir iÅ¡ po striukės iÅ¡ užančio iÅ¡sitraukė kirvį ir ėjo link jo, tuomet jis rankoje laikytu peiliu dÅ«rė A. K.. Nukritus A. K. ant Å¡aligatvio, pamatė, kad S. Z., V. V. ir I. B. apsisuko ir ėmė grįžti atgal, o jis pradėjo nuo jų bėgti. (3 t., b. l. 30-31); 2020 m. gegužės 5 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, jog tÄ vakarÄ tarp jo ir A. K. konflikto nebuvo (3 t., b. l. 67-69); teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad V.

V. sugalvojo konfliktÄ tarp jo ir A. K.. A. K. pradėjo su juo konfliktÄ , kurio metu A. K. kažkÄ laikė po striuke. S. Z. parodė jam Å¡autuvÄ , atitraukę striukę, liepė kalbėtis rusiÅ¡kai, eiti muÅ¡tis, o jam atsisakius S. Z. pasakė, kad nuÅ¡aus jį. V. V. laikė rankoje juodÄ peilį. Teigė, kad visi judėjo, V. V. mojavo, taikėsi smogti, A. K. užsimojo, jis atsitraukė. Kai jie atsidÅ«rė gatvėje, visi keturi asmenys buvo prieÅ¡ jį ir jis iÅ¡sitraukė peilį, kad iÅ¡gÄ sdinti.

Kiti asmenys mėtė į jį akmenis, nuėjo namo. Jam priėjus prie stotelės, iš tamsos išėjo A. K., kuris iš striukės išsitraukė kirvį ir užsimojo. Jis norėjo apsiginti, pabėgti neturėjo galimybės, intuityviai smogė jam su peiliu. Vėliau jie visi ėmė bėgti į jo pusę. I. B. pakėlė A. K., pakėlė kirvį. Jis su šeimininke nuėjo namo, paėmė raktus, dokumentus ir su automobiliu nuvažiavęs sustojo kitame kvartale ( 5 t., b. l. 83-88).

27. Liudytojas S. Z. 2019 m. gruodžio 30 d. apklausos metu nurodė, jog konfliktas kilo dėl pinigų. Jis matė, jog konfliktas rimtėja ir jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, todėl jis išėjo iÅ¡ kambario. Jis neatsisukdamas ėjo iki automobilių aikÅ¡telės per gatvę, jis nuėjo nusilengvinti ir kas tiksliai įvyko kieme nematė. Po to girdėjo, kad V. V. Å¡aukė, kad M. D. padÅ«rė peiliu A. K. (2 t., b. l. 93). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (2 t., b. l. 94-95). Teisme jis nurodė, jog tÄ dienÄ tarpusavyje konfliktavo V. V., M. D., I. B. ir A. K.. Ä®vykio nematė, dėl kirvio nieko negirdėjo (4 t., b.l. 117-118).

28. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog konflikto metu name M. D. vienu metu paÅ¡oko nuo kėdės ir iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė metalinį peilį „plaÅ¡takę“, kurį iÅ¡ jo atėmė V. V. ir padėjo į spintelę virÅ¡ kriauklės. Jie toliau pykosi kambaryje. Po to išėjus į laukÄ rÅ«kė, pakėlė kairę rankÄ , kai M. D. žengė link jo ir smÅ«giavo. Jis iÅ¡ karto suprato, kas įvyko, iÅ¡girdo kaip V. V. Å¡aukė, kad padÅ«rė peiliu (1 t., b.l. 84-86).

Kitos apklausos metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog įvykio metu jiems bÅ«nant kieme ir rÅ«kant, Å¡alia jo stovėjo V. V. ir S. Z., jis rÅ«kė cigaretę, o deÅ¡inę rankÄ laikė už nugaros Å¡iaip sau. I. B. tuo metu Å¡alia nebuvo. Po minutės pajautė kaip kažkas jam stuktelėjo į nugarÄ kažkokiu daiktu, jis iÅ¡tiesė deÅ¡inę rankÄ ir paėmė tai, kad jam davė I. B., bet kas ten tiksliai buvo, jis nesuprato, bet pajuto medinę rankenÄ , pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti pagalys.

Jis suprato, kad I. B. jam tai padavė, kad jis apsigintų. Nuo to laiko, kai I. B. padavė medinį daiktÄ , galėjo praeiti iki 10 minučių, kai vienu metu pakėlęs kairę rankÄ su cigarete pajuto smÅ«gį iÅ¡ M. D.. Jis nukrito ant žemes, o kÄ jam tiksliai buvo davęs I. B. jis nepamatė (1 t., b. l. 91-94). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad I. B. jam perdavė ne pagalį, o cigarečių pakelį, kitas aplinkybes nurodė analogiÅ¡kai, t. y. kad kai pakėlė cigaretę kaire ranka prie lÅ«pų, pajuto smÅ«gį iÅ¡ M.

D. (1 t., b. l. 102-105). Apklausiamas pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ Moldovos Respublikoje nukentėjusysis nurodė, jog 2019 m. gruodžio 12 d. tarp jo su M. D. buvo kilęs konfliktas dėl pinigų, konflikte dalyvavo jis, V. V., I. B., S. Z. bei M. D.. Konflikto metu M. D. peiliu dÅ«rė jam į paslėpsnio sritį, pažeidė kairį inkstÄ ir žarnynÄ . Nukentėjusysis nurodė, jog jis neturėjo jokio įrankio, jis neturėjo kirvio. Jis M. D. nepadarė jokių kÅ«no sužalojimų ir nebuvo užsimojęs jokiu įrankiu.

Prieš tai, kai jam buvo suduotas smūgis, I. B. jo prašymu perdavė jam pakelį cigarečių.

29. Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio vakarÄ kilo konfliktas tarp M. D. ir A. K., kad M. D. visÄ laikÄ rankose turėjo metalinį peilį „peteliÅ¡kę“, kurį sukiojo rankose. S. Z. ar V. V. atėmė peilį ir kažkur padėjo. Vienu metu visi išėjo į laukÄ , kur jis buvo atokiau. Jie išėjo link važiuojamosios dalies, jis iÅ¡girdo, kad kažkodėl atsilikęs A. K. suÅ¡uko stotelėje. Atsisukęs pamatė, kad M. D. bėga nuo A. K., o A. K. suÅ¡uko, kad jį padÅ«rė ir kad jam skauda.

Jis dar iÅ¡ pykčio paėmė akmenį ir metė M. D., bet nepataikė. A. K. buvo nukritęs ant žemės ir matė ant pilvo kraujÄ . Jis pamatė prie A. K. ant žemės kirvį, kuris buvo pas jį virtuvėje, kaip jis atsirado pas A. K., nežino. Jis matė A. K. lauke rÅ«kantį, tačiau pas jį rankose nieko nematė (t. 1, b.l. 152-154). IÅ¡ 2020 m. sausio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (1 t. b. l. 159-161). IÅ¡ 2020 m. sausio 20 d. liudytojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjos, protokolo matyti, jog liudytojas nurodė padavęs A. kirvį, kurį Å¡is laikė už nugaros, tačiau nenurodė aplinkybės, kad Å¡alia sužaloto nukentėjusiojo gulėjo jo paduotas kirvukas (1 t., b. l. 194-197).

30. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. gruodžio 12 d. bÅ«nant lauke, konflikto metu M. D. staiga iÅ¡ kažkur iÅ¡sitraukė peilį, kuriuo smogė vienÄ kartÄ A. K. į Å¡onÄ (2 t., b. l. 2). 2019 m. gruodžio 17 d. papildomos apklausos metu liudytojas V. V. nurodė, jog visi išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir apsiraminti. Jis negali tiksliai pasakyti, kas įvyko tarp A. K. ir M. D., tik vienu metu pamatė, kaip A. K. nukrito ant žemės. Priėjęs prie A. K. jis pamatė kruvinus rÅ«bus, o pakėlęs rÅ«bus matė durtinę žaizdÄ .

Kaip tiksliai buvo sužalotas A. K. jis negali pasakyti, nematė, viskas įvyko greitai (2 t., b. l. 5). Iš 2019 m. gruodžio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. M. D. pradėjo reikalauti pinigų, tada A. K. atsakė, kad jis neduos jam pinigų. Tada M. D. laikydamas rankoje metalinį peilį „plaštakę“ pašoko nuo kėdės, V. V. priėjęs trenkė ranka ir peilis iškrito ant žemės po stalu. V. V. paėmė peilį ir padėjo į spintelę virš kriauklės. Kieme V.

V. stovėjo nuteistajam iš dešinės pusės, priešai stovėjo A. K., šalia buvo I. B.. Kieme toliau tęsėsi barnis. M. D. toliau reikalavo pinigų, o A. K. sakė, jog jų nemokės. Kieme jie bandė atstumti M. D. nuo A. K.. Po 2-3 minučių ir M. D. dešine ranka smūgiavo A. K. į pilvo sritį. A. K. nugriuvo ant žemės, M. D. pabėgo, jie su I. B. pakėlė A. K. ir pasodino ant suolo lauke. (t. 2 b.l. 32-34).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusysis su kirviu pavojingai kėsinosi į nuteistÄ jį. Nors teismo vertinimu byloje pakanka įrodymų, jog nukentėjusysis konflikto metu turėjo kirvį, tačiau apygardos teismas laiko nepagrįsta apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad tai, jog A. K. turėjo kirvį rodo, kad jis norėjo nuteistÄ jį užmuÅ¡ti. Teismas pažymi, jog nukentėjusysis nurodė, kad jis suprato, kad I. B. jam padavė daiktÄ su medine rankena tam, jog Å¡is apsigintų nuo nuteistojo. Be to, liudytojai I. B., V. V. bei nukentėjusysis A. K. vienodai nurodė, jog dar bÅ«nant namuose nuteistasis rankose laikė metalinį peilį „plaÅ¡takę“.

32. Nors nuteistasis akcentuoja aplinkybę, jog jis buvo vienas, o nukentėjusysis su kitais liudytojais buvo keturiese, visi buvo neblaivÅ«s ir buvo prieÅ¡ jį nusiteikę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje, kur nuteistasis sužeidė peiliu A. K. jokių kitų asmenų Å¡alia nebuvo, jis nebuvo apsuptas, buvo tik vienas A. K.. Å iÄ aplinkybę patvirtino pats nuteistasis (tik pirminės apklausos metu nuteistasis teigė, kad A. K. norėjo jam suduoti kirviu bÅ«nant kieme ir jis su peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė A.

K. į pilvo sritį, o tuomet pradėjo nuo jų bėgti) tačiau vėlesnėse apklausose jis teigė, jog pirmiausia pradėjo nuo jų bėgti, o kai kiti asmenys nuėjo namo, jis nusprendė grįžti namo pasiimti dokumentus, raktus nuo automobilio. Kai jis priėjo prie stotelės, nuo kurios prieÅ¡ tai pradėjo bėgti, iÅ¡ tamsos išėjo A. K.). Be to, Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir liudytojas I. B.. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nei vienas iÅ¡ bylos proceso dalyvių neparodė, kad nukentėjusysis A.

K. įvykio metu bÅ«tų kam nors grasinęs ar atlikęs kokius nors kitus agresyvius veiksmus, kurie bÅ«tų iÅ¡Å¡aukę Å¡ioje byloje nuteistojo veiksmus – peilio pasiėmimÄ iÅ¡ namų ir vėliau jo panaudojimÄ prieÅ¡ A. K..

33. Aptartų įrodymų pagrindu spręstina, kad nukentėjusysis jokių realių veiksmų, kuriais būtų kėsinęsis, grasinęs M. D. nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad jis grasino kirviu nuteistajam M. D.. Gi, kaip jau buvo pažymėta, pripažįstant esant būtinosios ginties situacijai, kėsinimasis negali egzistuoti besiginančioje vaizduotėje, kaip šiuo atveju. Jis turi būti pavojingas, realus bei akivaizdus. Nagrinėjamu atveju, tokio kėsinimosi nebuvo nustatyta, todėl nesusidarė būtinosios ginties situacija ir pagrindo spręsti, kad M.

D. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, nėra. Aplinkybė dėl nukentėjusiojo rankoje turėto kirvio nėra esminė bei neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nuteistasis M. D. turėjo gintis nuo nukentėjusiojo jam duriant peiliu. Nenustačius, kad A. K.atliko kokius nors pavojingus, realius ir akivaizdžius veiksmus, nuo kurių bÅ«tų turėjęs teisę gintis M. D., nėra pagrindo pripažinti buvus Å¡iuo atveju bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Kiti skunde keliami klausimai 34. Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad liudytojai bei nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivÅ«s, tuo tarpu jis, prieÅ¡ingai, alkoholio nevartojo ir buvo blaivus.

Aplinkybę, kad M. D. buvo blaivus patvirtina byloje esantys duomenys: asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, kad 2012 m. gruodžio 12 d. 23.55 val. M. D. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (3 t., b. l. 15). Dėl liudytojų nustatytos tokios aplinkybės: asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad: 2012 m. gruodžio 12 d. 23.20 val. I. B. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 147); 2012 m. gruodžio 12 d. 22.01 val. V. V. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 198).

Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis nieko nepaaiškino, buvo akivaizdžiai neblaivus. Liudytojas T. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, nelabai kalbėjo, kaltininkas buvo blaivus.

35. Visgi Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti, kada asmenys buvo apklausti liudytojais. Byloje A. K. pirmÄ kartÄ apklaustas 2019 m. gruodžio 18 d. 09,10 val. (1 t., b. l. 84-86), kitos apklausos ir procesiniai veiksmai atlikti vėlesnėmis datomis. Liudytojas I. B. apklaustas 2019 m. gruodžio 18 d. 14,15 val. (1 t., b. l. 152-154), liudytojas V. V. apklaustas 2019 m. gruodžio 13 d. 02,17 val. (2 t., b. l. 2-4), liudytojas S. Z. apklaustas 2019 m. gruodžio 30 d. (2 t., b. l. 43), liudytojas M. V. apklaustas 2019 m. gruodžio 12 – gruodžio 13 d., apklausos pradžia 23,14 val. (2 t., b. l. 110-112), liudytojas J. Å . 2020 m. vasario 26 d. (2 t., b. l. 116).

36. Teismų praktikoje nurodoma, jog be jokių abejonių, neblaivaus asmens, kuris nurodo aplinkybes apie įvykį, kurio metu jis taip pat buvo neblaivus, teiginiai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai. Tokį vertinimÄ lemia tai, kad toks asmuo dėl savo bÅ«klės (apsvaigimo) gali neprisiminti ar sÄ Å¾iningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Tuo pačiu teigtina, jog aplinkybė, kad asmuo parodymus apie reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes davė bÅ«damas neblaivus, savaime nereiÅ¡kia, jog jo parodymais negalima vadovautis, jie yra nepatikimi. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apklausti neblaivių asmenų bei asmenų, kurie konkrečių įvykių metu buvo neblaivÅ«s. Tokie parodymai vertinami kaip ir kiti byloje surinkti duomenys (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-670-935/2019).

37. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl apklausų laiko ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie įvykio metu buvo neblaivÅ«s, parodymai, dėl Å¡ios aplinkybės laikytini netinkamais įrodymais. Bylos duomenimis nukentėjusysis ir liudytojai (iÅ¡skyrus V. V. ir M. V.) apklausti praėjus net keletui dienų po įvykio, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo ir liudytojo I. B. parodymai Å¡iuo aspektu bÅ«tų nepatikimi. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi visuma byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, kurie buvo pakankami priimti M. D. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

38. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų I. B. ir V. V., teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog liudytojai M. V., V. V. bei nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo bei pirmosios instancijos teismo apklausti nebuvo. Tuo tarpu liudytojas I. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme kaip jau minėta buvo gautas pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolas ir jis buvo iÅ¡tirtas, o priimant sprendimÄ vertinta visuma byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, kurie aptarti.

39. Be kita ko, pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių iÅ¡kviesti ir apklausti tiek nukentėjusįjį, tiek ir liudytojus. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio nustatyta, jog į jį neatvyko nukentėjusysis. Visgi, teismas nutarė pradėti bylos nagrinėjimÄ , nes nukentėjusiajam apie teismo posėdį praneÅ¡ta. Teismas nurodė, jog jis yra pateikęs priežastis kodėl jis negali dalyvauti teismo posėdyje (4 t., b.l. 115-118).

Nustatyta, jog nukentėjusysis nurodė, jog negali dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos bÅ«klės po sužalojimo, taip pat jis negali matyti jį sužalojusio asmens. Nurodė, jog jis dalyvaus teismo posėdyje, kuris vyks Moldovoje (4 t., b.l. 102). Siųsti Å¡aukimai į MoldovÄ liudytojams I. B., M. V. - buvo neįteikti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog liudytojas I. B. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o liudytojas M. V. įvykio aplinkybių nematė, sprendė Å¡aukimų pakarotinai nesiųsti (4 t., b.l. 166-175).

Liudytojas V. V. teismui nurodė, jog Å¡iuo metu laikinai gyvena PrancÅ«zijoje ir vyks namo. Nurodė, kad apie įvykį viskÄ papasakojo tyrėjai ir patvirtina, kad davė teisingus parodymus, galima jais tikėti. Sutiktų bÅ«ti apklaustas nuotoliniu bÅ«du per programas „Watsap“ ar „Viber“. Programa „Skype“ nesinaudoja (4 t., b. l. 137; 5 t., b. l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo V. V. iÅ¡kviesti į teismo posėdį nepavyko ir nebuvo galima apklausti jo nuotoliniu bÅ«du, kadangi liudytojo nurodytomis kompiuterinėmis programomis negalima surengti vaizdo konferencijos, teismas sprendė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pagarsinti.

Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apklausti nukentėjusįjį bei nurodytus liudytojus, tačiau šiems neatvykus į teismo posėdžius bei neprisijungus nuotoliniu būdu, teismas sprendė pagarsinti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagarsindamas liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgiant į tai, jog jų apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės, įstatymų reikalavimų nepažeidė (vadovaujantis BPK 276 straipsniu).

40. Be to, nors nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę, kad tik po dviejų savaičių po įvykusio konflikto buvo atlikta krata įvykio vietoje ieÅ¡kant kirvio, todėl kirvis galėjo bÅ«ti paslėptas, tačiau bylos duomenys - 2019 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra buvo atlikta tÄ pačiÄ dienÄ , kai įvyko minėtas įvykis (1 t., b. l. 30-39), o iÅ¡ byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. kratos protokolo matyti, jog krata įvykio vietoje, su tikslu rasti kirvį su raudona rankena, buvo atlikta praėjus savaitei po įvykio (2t., b. l. 144-149). Atsižvelgiant į tai, Å¡is nuteistojo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl Å¡aliÅ¡kumo 41. Skunde apeliantas teigia, jog tyrėja ir prokurorė ikiteisminio tyrimo metu buvo Å¡aliÅ¡kos bei sufabrikavo bylÄ , motyvuojant tuo, jog:

1) tik po dviejų savaičių po įvykusio konflikto buvo atlikta krata įvykio vietoj ieškant krivio, nors aplinkybę apie kirvį apeliantas minėjo nuo pat jo sulaikymo;

2) tyrėja pas jį atvyko tik trečiÄ dienÄ ;

3) tyrėja suklastojo visÄ bylos medžiagÄ ir protokolus nuo pat tyrimo pradžios – jo raÅ¡tu suraÅ¡yti pareiÅ¡kimai buvo įteikti tyrėjui, tačiau dingo ir nebuvo tirti;

4) tyrėja nesiėmė veiksmų dėl nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusysis ir liudytojai davė melagingus parodymus, nebuvo atlikta nei viena akistata;

5) tyrėja ir prokurorė atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl advokato atsisakymo;

6) tyrėja būdama informuota, kad V. V., I. B. ir A. K. duoda melagingus parodymus, vis tiek leido jiems išvykti iš Lietuvos.

42. Apeliantas skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia abejonė gali bÅ«ti laikoma pagrįsta. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti grindžiamas tuo, kad atmetami (motyvuotai) kai kurių proceso dalyvių praÅ¡ymai, o kitų proceso dalyvių praÅ¡ymai yra tenkinami, arba apskritai nesutinkant su teismo padarytomis iÅ¡vadomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-55-699/2017).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ proceso eigÄ , bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo, tyrėjos ar prokurorės tendencingumÄ ir keliančių abejonių jų neÅ¡aliÅ¡kumu, esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta, o vien apelianto nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, priimtu sprendimu, ikiteisminio tyrimo organizavimu, praÅ¡ymų netenkinimas, negali bÅ«ti laikoma pakankamomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis Å¡aliÅ¡kumÄ .

44. Apeliantas teigia, kad jo raštu surašyti pareiškimai buvo įteikti tyrėjai, tačiau dingo ir nebuvo tirti, tačiau šie argumentai laikytini nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 106-112; 143-146; 153-155; 161-162), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos metu (4 t., b. l. 105-108, 138-163; 5 t., b.l. 95-100, 115-123, 150-152) teikti rašytiniai paaiškinimai, skundai, yra prijungti prie bylos medžiagos.

45. Apeliantas teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui I. B., tačiau vadovaujantis liudytojos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjos protokolu, nuteistajam buvo suteikta teisė užduoti liudytojui klausimus bei jis Å¡ia teise pasinaudojo. Šį protokolÄ nuteistasis M. D. patvirtino savo paraÅ¡u (1 t., b.l. 194-197).

46. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisingas bei pagrįstas, pagrindo jį keisti ar naikinti, nėra. Dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 47. 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 8 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-855 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 108 Eur už M. D. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos procese.

48. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistajam M. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , užtikrinti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas procesinėmis ir jas priteisti iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybÄ , todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo A M. D. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 108,00 Eur iÅ¡ nuteistojo M. D. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė