2019-07-11 Nr. AB-14218-3-66-3-00071-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-53-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00071-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1; 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai R. R. ir jos atstovams advokatui Gintarui Černiauskui ir advokato padėjėjai Aurelijai Adomaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. R. 2019 m. birželio 26 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. Sp-300 2 dalį ir 4 dalies 4.3 punktą (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, išrinktos pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ iškeltų kandidatų surašą, įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Taip pat Komisija tuo pačiu Sprendimu nusprendė laisvą Kauno miesto tarybos mandatą pripažinti I. K., Kauno miesto savivaldybės tarybos narei, išrinktai pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ iškeltų kandidatų sąrašą.

3. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, nurodė, kad 2019 m. buvo išrinkta Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 14 d. deklaravo gyvenamąją vietą Kauno mieste, taip pat Kauno mieste jos deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo 2019 m. birželio 10 d. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 1 d. sudarė panaudos sutartį su teta V. R. M. ir apsigyveno su savo pussesere L. M. tetos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2019 m. birželio 10 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. jos mama A. R. baigė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą ir pradėjo tvarkyti kitus juridinius klausimus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu, bei turėdama elektroninio prisijungimo duomenis tiek savo, tiek pareiškėjos, savo iniciatyva deklaravo savo ir pareiškėjos gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, sužinojusi apie tai, pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pagal 2019 m. kovo 1 d. sudarytą panaudos sutartį faktiškai gyveno ir gyvena šiame bute.

5. Pareiškėjos nuomone, Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino ir neanalizavo, su kokia savivaldybe Kauno miesto ar Kauno rajono sietina pareiškėjos gyvenamoji vieta ir kuri savivaldybė yra nuolatinės gyvenamosios vietos vieta. Akcentavo, kad deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo veiksmą atliko ne ji pati, o kitas asmuo (jos motina), todėl ji negali atsakyti už kito asmens poelgį. Mano, kad aplinkybė, jog ji pasitikėdama mama patikėjo jai savo elektroninio prisijungimo duomenis, laikytina pareiškėjos neveikimu, o ne kalte dėl tam tikro poelgio.

6. Pareiškėja teigė, kad teisinis reglamentavimas numato, jog Komisija priimdama sprendimą remiasi tuo, kad tarybos nario deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje. Šiuo atveju objektyvūs duomenys rodo, jog tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. faktinė ir juridinė gyvenamoji vieta sutapo ir buvo būtent Kauno miesto teritorijoje, į kurios savivaldybės tarybą yra išrinkta pareiškėja. Pabrėžė, kad šioje situacijoje taip pat privalu vertinti jos atžvilgiu priimto Sprendimo santykį su aktyviąja Kauno miesto gyventojų teise rinkti miesto tarybos narius ir ginčijamo sprendimo proporcingumą.

II. 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 89 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant 88 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, taip pat atsižvelgiant į Gyventojų registro 2019 m. birželio 6 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2019 m. kovo 15 d. yra (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo dieną pareiškėja savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravusi tos pačios savivaldybės, kurios tarybos nare išrinkta, miesto teritorijoje, teisiniam vertinimui įtakos neturi, kaip ir kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bei teismui pateikti įrodymai. Pažymi, kad nors pareiškėja teigia, jog faktiškai niekada neišvyko nuolat gyventi iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribų, tačiau vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu pripažinti, jog savivaldybės tarybos narys išvyko nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, užtenka Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų.

10. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja ne pirmą kartą, todėl turėjo žinoti ir suprasti teisines gyvenamosios vietos deklaravimo kitoje savivaldybėje pasekmes. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjos motina A. R. visą laiką tvarkė pareiškėjos finansinius dokumentus, turėjo jos prisijungimus prie el. valdžios vartų portalo bei galėjo atlikti veiksmus pareiškėjos vardu, patvirtina, jog pareiškėja, leisdama kitiems asmenims naudotis savo asmeniniais duomenimis, turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai. Atsakovas pabrėžia, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėja negalėjo atsakyti, kur ji faktiškai gyvena daugiau – Kauno rajoje ar Kauno mieste.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime prašo pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. teigė, kad į bylą yra įtraukta nepagrįstai ir negali vertinti, ar pareiškėja pažeidė Lietuvos teisės aktų reikalavimus bei išsakyti savo poziciją dėl Komisijos sprendimo teisėtumo, kadangi ji nėra susijusi su pareiškėjos veiksmais, kurie nulėmė tarybos nario įgaliojimų panaikinimą. Pažymi, kad palikus galioti Komisijos sprendimą pripažinti pareiškėjos įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, savivaldybės tarybos nario mandatą ji Įstatymo pagrindu bet kuriuo atveju įgytų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 13. Komisija 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. Sp-300 „Dėl Kauno miesto, Mažeikių rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 dalimi nusprendė pripažinti pareiškėjos R. R., Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, išrinktos pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 4 dalies 4.3. papunkčiu pripažino, jog savivaldybių tarybose atsiradus laisvoms vietoms, savivaldybių tarybų nare tampa I. K..

14. Pareiškėja nesutinka su nurodytomis Komisijos sprendimo dalimis, teigdama, kad jos Kauno miesto savivaldybės tarybos narės įgaliojimai prieš terminą nutraukti nepagrįstai.

15. Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2582 redakcija) nustato, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

16. Komisija ginčijamą sprendimą nutraukti Kauno miesto savivaldybės tarybos narės R. R. įgaliojimus prieš terminą priėmė remdamasi Gyventojų registro duomenimis apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybėje.

17. VĮ Registrų centro 2019m. birželio 6d. Gyventojų registro išraše nurodyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta 2019m. kovo 15d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57). Taigi pareiškėjai deklaravus gyvenamąją vietą kitoje, nei ji buvo išrinkta tarybos nare, savivaldybėje, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

18. Pareiškėja teigia, kad ji nuolat gyveno ir gyvena Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo pakeistas jos motinos A. R. iniciatyva, kadangi pareiškėja yra davusi savo motinai leidimą naudotis jos elektroninio prisijungimo duomenimis prie el. valdžios vartų portalo.

19. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (2018 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XIII-961 redakcija) (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą.

20. Gyvenamosios vietos deklaravimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tam tikros savivaldybės teritorijoje yra viena iš alternatyvių sąlygų pripažinti asmenį nuolatiniu (šios) savivaldybės gyventoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R469-14/2007). Taigi remiantis nurodytomis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai asmuo savo gyvenamąja vieta deklaruoja tą vietą, kurioje jis faktiškai gyvena ir su kuria jis labiausiai susijęs socialiniais, ekonominiais ir kitokiais ryšiais.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2019 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registre savo gyvenamąją vietą įregistravo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, t. y., pareiškėja deklaravo, kad išvyko nuolat gyventi iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribų, todėl tai, jog ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo metu pareiškėja gyvenamąją vietą buvo vėl deklaravusi Kauno mieste, t. y. savivaldybės, kurios tarybos nare buvo išrinkta, teritorijos ribose, teisiniu ir faktiniu aspektu nėra reikšminga. Pareiškėjos argumentai, kad deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimą inicijavo jos motina be pareiškėjos žinios, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusią faktinę situaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja motinai buvo perdavusi savo elektroninio prisijungimo prie el. valdžios vartų portalo duomenis ir leidusi tvarkyti savo teisinius klausimus, sudaro pagrindą manyti, jog tarp pareiškėjos ir jos motinos buvo susiklostę įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai, kurių pagrindu motina (įgaliotinė) savo valia ir veiksmais išreiškė pareiškėjos (įgaliotojos) valią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 str., 6.757 str.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad deklaruojamosios gyvenamosios vietos pakeitimu nebuvo išreikšta pareiškėjos valia, pareiškėja deklaruojamosios gyvenamosios vietos pakeitimo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurios tarybos nare buvo išrinkta, teritorijoje deklaravo panašiu metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, tuo siekdama išvengti galimų teisinių pasekmių. Vien pareiškėjos ir jos motinos paaiškinimai apie per klaidą deklaruotą gyvenamąją vietą, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepatvirtina ginčijamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja, pasitikėdama motina leido jai naudotis savo asmeniniais duomenimis ir dėl to kilo teisinės pasekmės, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisija nepagrįstai pareiškėjai taikė Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

23. Įstatymo 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

24. Nagrinėjamu atveju Komisija, remdamasi VĮ Registrų centro 2019 m. birželio 6 d. Gyventojų registro išrašu, nustatė, kad pareiškėja išvyko nuolat gyventi už Kauno miesto savivaldybės, kurios tarybos nare buvo išrinkta, teritorijos ribų, todėl pagrįstai ginčijamo sprendimo 2 punktu nusprendė nutraukti jos Kauno miesto savivaldybės tarybos narės įgaliojimus prieš terminą, o 3 punktu pripažino jos pažymėjimą negaliojančiu.

25. Nutraukus pareiškėjos – Kauno miesto savivaldybės tarybos narės – įgaliojimus prieš terminą ir savivaldybės taryboje atsiradus laisvai savivaldybės tarybos nario vietai, Komisija Sprendimo 4 dalies 4.3 punktu pagrįstai pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nare tampa I. K.. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti Komisijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. Sp-300 2 dalį ir 4 dalies 4.3 papunktį nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos R. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. Sp-300 „Dėl Kauno miesto, Mažeikių rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 dalies ir 4 dalies 4.3 punkto panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė