2024-12-04 Nr. AB-17838-3-61-3-00009-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-310-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00009-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „1Partner LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „1Partner LT“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „1ParnerLT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas, FNTT) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 1/6-3-4-3271 „Dėl UAB „1Partner LT“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. FNTT nusprendė skirti Bendrovei 2 755 Eur dydžio piniginę baudą už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų (Įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 d., 10 str. 6 ir 7 d., 19 str. 1, 7, 8, 9 ir 10 d., 22 str. 1 ir 2 d., 29 str. 1 ir 2 d.) pažeidimą. Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, kadangi nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, anksčiau paminėto Įstatymo nuostatos taikytos formaliai ir padarytos nepagrįstos išvados apie pareiškėjo padarytus pažeidimus.

2.2. Bendrovėje veikia 9 nekilnojamojo turto brokeriai, kurie veikia bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, kas reiškia, kad nekilnojamojo turto brokeriai nėra pareiškėjo darbuotojai, o veikia individualios veiklos pagrindu arba kaip savarankiški ūkio subjektai. Dėl to Bendrovė negali būti įpareigota tikrinti ar kontroliuoti jai nepavaldžių brokerių veiklą ar kaip tokie asmenys įgyvendina Įstatyme nustatytus įpareigojimus, o tuo labiau – prisiimti atsakomybę už individualiai veikiančius asmenis. Tuo atveju, jeigu brokerio ir pareiškėjo nesieja darbo santykiai, o brokeris veikia individualiai kaip nepriklausomas subjektas, pareiškėjas už tokį pažeidimą būti negali atsakingas, dėl ko negalėjo būti konstatuota, kad būtent Bendrovė padarė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14–18 dalių pažeidimą.

2.3. Bendrovė patikrinimo metu aiškiai nurodė, jog pasirašant sutartis klientas dalyvauja fiziškai, jo prašoma pateikti asmens dokumentą, t. y. kliento tapatybė tikrinama, prašant pateikti asmens dokumentą, todėl mano, kad tokie veiksmai, kai tapatybė nustatoma, remiantis dokumentu, yra pakankami.

2.4. Nebuvo įvertinta ir tai, ar visais atvejais apskritai yra galimybė įgyvendinti reikalavimą dėl asmens tapatybės dokumento kopijos padarymo, kaip to reikalaujama Įstatymo 10 straipsnio 5–7 dalyse. Įstatymas nenumato, kaip toks asmens dokumento patikrinimas turėtų būti atliekamas, o tai reiškia, kad turėtų pakakti ir vizualinės asmens dokumento apžiūros, kas ir būdavo atliekama (pareiškėjas sutartis su klientais pasirašydavo šiems dalyvaujant fiziškai, taip patikrinami asmens tapatybės dokumentai). Neturėdamas klientų sutikimų padaryti asmens dokumentų kopijas, tokių kopijų pareiškėjas nedarė, kad nepažeistų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau ši aplinkybė atsakovės nebuvo įvertinta.

2.5. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 7–8 dalys įpareigoja atitinkamus subjektus tvarkyti atitinkamų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalus, tačiau Įstatymas nenumato, kada privalo būti pradedamas pildyti atitinkamas žurnalas. Bendrovė pasirengusi užvesti ir pildyti atitinkamus žurnalus, tačiau patikrinimo metu nebuvo tokių aplinkybių atitinkamiems pranešimams teikti ar kitiems veiksmams atlikti, t. y. nebuvo gauta žinių apie aplinkybes, nurodytas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, atvejų, kuomet būtų atsiskaitoma už paslaugas grynaisiais pinigais ar būtų nutraukti santykiai su klientais Įstatymo 18 str. pagrindu. Aplinkybę, kad įmonės veiklos metu negauta jokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, patvirtino ne tik Bendrovės vadovo paaiškinimai, bet ir pateikti buhalteriniai dokumentai, todėl ir Įstatymo 19 str. 1 d., 7 d. ir 8 d. pažeidimai buvo konstatuoti tik formaliai.

2.6. Dėl Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, pastebėtina, kad nuo įmonės įkūrimo iki 2021 m. sausio 4 d. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. nurodytas atsakingas asmuo buvo Bendrovės direktorius, o nuo 2021 m. sausio 4 d. buvo paskirtas kitas asmuo. Tai reiškia, kad Bendrovė pareigą paskirti vadovaujantį darbuotoją vykdė (vykdo) tinkamai. Vien tai, kad buvo vėluojama pranešti apie atsakingo asmens paskyrimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks pažeidimas yra šiurkštus. Juolab, kad nuo įmonės įkūrimo nebuvo nustatyta įtartinų sandorių, nevyko grynųjų pinigų operacijos, nebuvo pagrindo nutraukti dalykinius santykius su klientu, o Bendrovė buvo pasirengusi, esant poreikiui, pranešti atitinkamą informaciją ir imtis kitų priemonių.

2.7. Dėl Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos (pareiškėjas nesiėmė tinkamų priemonių, kad atitinkami jo darbuotojai žinotų apie šio Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas) pažeidimo konstatavimo, pažymima, kad Bendrovės pagrindinė veikla nėra brokerių veikla. Brokeriai įmonėje nedirba darbo sutarčių pagrindu, kas reiškia, kad brokeriai nėra įmonės darbuotojai, todėl ir pareiškėjas neturi pareigos organizuoti individualiai veikiančių brokerių mokymų ar atskirų ūkio subjektų, kurie nepriklauso ir nėra pavaldūs Bendrovei, mokymų. Bendrovė patikrinimo metu pateikė duomenis, kad Bendrovėje buvo patvirtinti nekilnojamo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui. Taigi Bendrovei įvykdžius Įstatyme nustatytą reikalavimą nustatyti vidaus kontrolės procedūras, ji negali būti laikoma pažeidusia Įstatymo nuostatą.

2.8. Pažeidimo mastas yra mažas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos pareiškėjo padėtį gerinančios aplinkybės, pareiškėjo tyčios nebuvo. Todėl pripažinus, kad pareiškėjas bendradarbiavo ir kitas aplinkybes, net ir konstatavus padarytus pažeidimus, pareiškėjui galėjo būti skiriamas įspėjimas. Tuo labiau, jog dalis nurodomų pažeidimų, jeigu tokie ir padaryti, yra formalūs.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Bendrovė vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (pardavimų atstovais), suteikdama pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant atitinkamus sandorius, veikti UAB „1Partner LT“ vardu. Bendrovė, vadovaujama direktoriaus V. R., sudarė 7 tarpininkavimo paslaugų sutartis su klientais (5 rašytines ir 2 žodines), kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant ar išnuomojant nekilnojamojo turto objektus. Tarpininkavimo paslaugų sutartyse, grafose „sutarties šalys“, atstovu yra įvardijama Bendrovė, vadovaujama direktoriaus V. R., kartu su atstovu – atitinkamu brokeriu. Taigi, nekyla abejonių, kad Bendrovė veikia kaip nekilnojamojo turto agentas (brokeris), o būdama juridiniu asmeniu turi pareigą organizuoti veiklą taip, kad visi asmenys, per šią agentūrą klientui padedantys atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo ir (ar) su jais susijusius sandorius, įgyvendintų Įstatyme nustatytas prevencijos priemones.

3.2. Sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp UAB „1Partner LT“ ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad ir Bendrovė, atstovaujama direktoriaus V. R., ir bendradarbiavimo sutarties pagrindu su Bendrove dirbantis nekilnojamojo turto agentas (brokeris), veikiantis individualios veiklos pagrindu arba kaip savarankiškas ūkio subjektas, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą. FNTT įvertino visas nustatytas aplinkybes ir teisingai identifikavo Bendrovę, kaip įpareigotąjį subjektą, vykdantį nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, privalantį įgyvendinti visas Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

3.3. Asmens tapatybės nustatymas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, nėra tolygus tapatybės dokumento patikrinimui (kaip mano pareiškėjas), tapatybės dokumento patikrinimas yra tik vienas iš tapatybės nustatymo metu būtinų atlikti veiksmų. Kliento tapatybė turi būti nustatoma renkant duomenis apie tai, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, duomenis apie naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir duomenis apie kliento atstovo tapatybę, gaunant iš kliento informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, visą minėtą informaciją patikrinant remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, taip pat atliekant kitus Įstatyme nustatytus iš tapatybės nustatymo kylančius veiksmus, susijusius su nuolatine kliento dalykinių santykių stebėsena ir surinktų duomenų peržiūra ir atnaujinamu.

3.4. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti tapatybės nustatymo metu, kai klientas dalyvauja fiziškai. FNTT patikrinimo metu atsižvelgė į Bendrovės paaiškinimą, kad Bendrovės brokeriai, prieš pasirašydami sutartį, patikrina kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybės dokumentus, ar jie yra tvarkingi ir ar dokumente yra kliento nuotrauka, tačiau tai tik dalis tapatybės nustatymo metu būtinų atlikti veiksmų. Patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, ar klientas pats naudosis Bendrovės paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, taip pat nebuvo daromos fizinio asmens tapatybės dokumentų kopijos su tikrumo žymomis. Taigi Bendrovės skunde dėstomi argumentai, kad ji tinkamai vykdė ir nepažeidė Įstatymo nuostatų dėl tapatybės nustatymo, kai klientas dalyvauja fiziškai, ir kad Bendrovės naudotos priemonės gali būti laikomos pakankamomis, yra nepagrįsti.

3.5. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovėje nebuvo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų pagal Įstatymo nuostatas reikalaujamų registracijos žurnalų, taip pat jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Taigi, buvo nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–10 dalių reikalavimų pažeidimai.

3.6. Bendrovėje vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi nuo jos įregistravimo – 2019 m. liepos 10 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta tik 2021 m. liepos 29 d., nesilaikant 7 darbo dienų nuo jo paskyrimo ar pakeitimo termino. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, pagal kurias Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą, kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent ir įpareigojo Bendrovės direktorių tinkamai vykdyti Įstatymo reikalavimus ir šių dviejų įstatymų nuostatos negali būti laikomos analogiškomis. Bendrovė iki 2021 m. sausio 4 d. neturėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, joje nebuvo organizuojamas nei klientų tapatybės nustatymas, nei dalykinių santykių stebėsena, nebuvo atliekami sandorių tyrimai, organizuojamas nustatytos informacijos saugojimas, nebuvo teikiama informacija FNTT, t. y. joks prevencijos priemonių įgyvendinimas Bendrovėje nevyko. Nors nuo 2021 m. sausio 4 d. Bendrovėje paskirtas asmuo, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, tačiau apie paskyrimą buvo pranešta tik po to, kai su Bendrove FNTT susiekė dėl patikrinimo atlikimo datos.

3.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė, neigdama pareigą organizuoti mokymus nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), kurie nėra Bendrovės darbuotojai, tuos pačius asmenis supažindina su Bendrovėje patvirtintomis vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo. FNTT nuomone, supažindinimas su minėtomis tvarkomis, taip pat nuostatų dėl Įstatymo reikalavimų laikymosi įtraukimas į bendradarbiavimo sutartis buvo dalis Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos įgyvendinimo. Tačiau iki 2021 m. sausio 4 d., kai asmenys, dirbantys su Bendrove pagal bendradarbiavimo sutartis, buvo supažindinami su Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas būtų visiems žinoma.

3.8. Bendrovės 2021 m. sausio 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1 patvirtinti Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – ir Nurodymai), yra analogiški patvirtintiems FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-183 Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtiems nurodymams, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – ir FNTT Nurodymai). Šie nurodymai yra gairės, kuriomis vadovaujantis turėtų būti nustatyta atitinkama vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūros, pritaikant jas Bendrovės veiklai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, Bendrovėje patvirtinti tik 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi nuo jos įregistravimo. Tai reiškia, kad iki 2021 m. sausio 4 d. Bendrovėje nebuvo atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad Bendrovė būtų vykdžiusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

3.9. Bendrovės padarytas Įstatymo reikalavimų pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, priešingai – Įstatymo pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Pareiškėjo padėtį lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos sumažinant baudos dydį. FNTT taip pat atsižvelgė į tai, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma. Taigi Bendrovei paskirta tinkama poveikio priemonė, kuri yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą – panaikino FNTT Sprendimo dalį, kuria konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas, o likusią skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo pradėtas UAB „1Partner LT“ veiklos patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti, ar Bendrovėje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. FNTT 2021 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-3-5710 užbaigtas UAB „1Partner LT“ patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14– 8 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 7 – 10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai. FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus. Posėdyje Komisija išnagrinėjo UAB „1Partner LT“ patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės pateiktus paaiškinimus, 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė išvadą Nr. 04/6-3-4-8192 (toliau – ir Išvada), konstatuodama, kad Bendrovė padarė tyrimo metu nustatytus pažeidimus. FNTT direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 04/6-3-4-8376 pareiškėjui už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 7–10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimą skirta 2 755,00 Eur piniginė bauda.

6. Pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su pareiškėjo, kaip įpareigotojo subjekto, vykdančio nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, privalančio įgyvendinti visas Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančius duomenis nuo 2019 m. liepos 10 d. Bendrovė vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą. Įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nekilnojamojo turto brokeriai nėra pareiškėjo darbuotojai, todėl pareiškėjas negali būti įpareigota kontroliuoti jai nepavaldžių brokerių veiklos ar būti atsakinga už juos. Nors Bendrovę ir nekilnojamojo turto agentą (brokerį) siejo sutartiniai bendradarbiavimo santykiai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas veikia (veikė) kaip nekilnojamojo turto agentas (brokeris), kas reiškia, kad pareiškėjas yra įpareigotasis subjektas (Įstatymo 2 str. 10 d. 9 p.) ir būdamas juridiniu asmeniu turi pareigą organizuoti veiklą taip, kad visi asmenys, per šią agentūrą klientui padedantys atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo ir (ar) su jais susijusius sandorius, įgyvendintų Įstatyme nustatytas prevencijos priemones.

7. Vertindamas, ar pagrįstai pripažinta, kad Bendrovė nesilaikė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14–18 dalių reikalavimų, teismas analizavo šiose nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, ginčo šalių paaiškinimus dėl pareigos imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius, rinkti, tikrinti atitinkamą informaciją ir pan. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas numato pareigą imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius, taip pat numato pareigą visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę, bei privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Buvo pabrėžta, kad šią pareigą įpareigotieji subjektai privalo įgyvendinti remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, todėl teismas nesutiko su pareiškėju, kad šie Įstatyme nustatyti būdai yra tik alternatyvos, o tapatybės nustatytas fiziškai, patikrinant asmens dokumentą, yra pakankamas. Teismo vertinimu, Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 5 punkte aiškiai nurodyta, kad atliekant kliento tapatybės nustatymą, privaloma padaryti ir asmens dokumento kopiją; Įstatyme pateikta visa apie klientą žinotina informacija (ne tik kliento vardas ir pavardė, t. y. ne tik asmens dokumente pateiktoji informacija), tačiau ir kita būtina informacija.

8. Pažymėjęs, kad Įstatymo tikslais svarbi ne tik informacija apie asmenį, kuris kreipiasi dėl paslaugų, bet ir apie naudos gavėją, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas vykdyti informacijos apie klientą ir naudos gavėją rinkimo pareigą, išskyrus tai, kad prašydavo pateikti asmens dokumentą, kas nebuvo pakankama, priemonė. Nesant jokių objektyvių duomenų apie klientų rizikos vertinimą, kontroliuojančiai institucijai nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad tokia veikla apskritai atliekama. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo.

9. Pasisakydamas dėl Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų pažeidimo, teismas aptarė minėtose nuostatose įtvirtintas pareigas, susijusias su kliento tapatybės nustatymu, pareiškėjo ir FNTT argumentus dėl nustatyto pažeidimo. Teismo vertinimu, pagal Įstatymo 10 straipsnio 6–7 dalyse išvardytų privalomų atlikti veiksmų sąrašą nepakanka tik patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybės dokumentus, kadangi Įstatymas įpareigoja patikrinti ir kitus duomenis ir dokumentus, padaryti fizinio asmens tapatybės dokumentų kopijas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis vykdė aptartas pareigas, o pareiškėjo teiginiai, kad jis, neturėdamas klientų sutikimo, negali daryti asmens dokumentų kopijų. Teismas pabrėžė, kad asmens dokumentų kopijų darymas Įstatyme nurodytais pagrindais yra teisėtas ir pagrįstas, o tuo atveju, jeigu Bendrovės klientas arba jo atstovas atsisako duoti sutikimą daryti asmens dokumento kopiją, sandoriai negali būti vykdomi, o dalykiniai santykiai neturėtų būti užmezgami ar tęsiami. Teismas konstatavo, kad FNTT pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas dėl kliento tapatybės nustatymo.

10. Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–10 dalių reikalavimų pažeidimo teismas, vadovaudamasis šiose nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, pastebėjo, kad, bylos duomenimis, Bendrovėje nebuvo (nei elektroninėje laikmenoje, nei popierine forma) pagal Įstatymą privalomų vesti (tvarkyti) registracijos žurnalų, taip pat jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi, šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neginčijo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įstatymas nenustato, kada privalo būti pradedamas pildyti atitinkamas žurnalas ar kad žurnalas gali būti pradedamas pildyti tik tada, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės. Teismas vertino, kad pagal Įstatymą (nepaisant to, jog nebuvo duomenų, kad pareiškėjo praktikoje buvo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių) žurnalo užvedimas yra būtinas. Teismas sutiko, kad reikalavimas turėti žurnalą yra formalus, tačiau buvo matyti, kad pareiškėjas apskritai nebuvo pasiruošęs vykdyti pareigas, nustatytas Įstatyme, įskaitant ir pareigą užpildyti žurnalą, jeigu prireiktų. Teismas konstatavo, kad žurnalo neturėjimas laikytinas pažeidimu, be to, pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi, o šiuo klausimu FNTT išvados buvo pagrįstos.

11. Analizuodamas, ar pagrįstai Sprendime pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl vadovaujančiojo darbuotojo, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, paskyrimo, teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir pareiškėjas pripažįsta, kad Bendrovėje buvo vėluojama pranešti apie atsakingo asmens paskyrimą. Nepaisant to, kad, kaip tvirtino pareiškėjas, nuo Bendrovės įkūrimo iki 2021 m. sausio 4 d. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo buvo Bendrovės direktorius, teismas darė išvadą, kad Įstatyme nustatytos pareigos Bendrovė neįvykdė. Teismo vertinimu, toks pažeidimas galėjo būti laikomas formaliu, tačiau bendras pažeidimų kontekstas parodė, kad Bendrovė nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatytame nustatytų pareigų.

12. Įvertinęs Sprendimo ir Išvados turinį, kur konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus (Bendrovėje nebuvo vedami mokymai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija), teismas darė išvadą, kad Sprendimo aptariama dalis nėra pakankamai motyvuota, atsakovas išsamesnius motyvus pateikė tik atsiliepime teismui, todėl šią Sprendimo dalį panaikino.

13. Dėl Sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad Bendrovė nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir taip pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, teismas pabrėžė, kad Bendrovei pareiga nustatyti vidaus kontrolės procedūras, atsirado nuo jos įregistravimo – 2019 m. liepos 10 d., tačiau buvo įvykdyta tik 2021 m. sausio 4 d. Teismas atmetė Bendrovės argumentus, kad Įstatyme nustatytos pareigos įvykdymas pavėluotai nesudaro pagrindo vertinti, kad reikalavimai iš viso nebuvo vykdomi. Teismo vertinimu, šie argumentai buvo nepagrįsti, be to, tokio pobūdžio pažeidimas patvirtinto, kad Bendrovė apskritai nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatymo reikalavimų.

14. Spręsdamas dėl Bendrovei paskirtos baudos proporcingumo, teismas vadovavosi Įstatymo 37–38 ir 40 straipsniais ir iš Išvados nustatė, kad bauda buvo parinkta keliais etapais individualizuojant jos dydį, atsižvelgta į pažeidimo trukmę, mastą, kaltės formą (tyčios nenustatyta), ankstesnių pažeidimų nebuvimą, taip apyvartą ir pelną. Teismas nesutiko su Bendrovės pozicija, kad skiriant baudą FNTT nepagrįstai vertino visą apyvartą. Teismas pažymėjo, kad apyvarta yra objektyvus dydis vertinant poveikį įmonei. Tai, kad teismas panaikina Sprendimo dalį, susijusią su vienu iš pažeidimų, reikšmingos įtakos pažeidimo mastui ir pobūdžiui neturi, nes byloje nepaneigta, kad Bendrovė iš esmės nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatymo reikalavimus. Teismo įsitikinimu, Išvadoje buvo įvertintas baudos proporcingumas, skirta sankcija artima minimaliai (2 000 Eur), todėl teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.

III. 15. Pareiškėjas UAB „1PartnerLT“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti FNTT sprendimą.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo formaliai, neištyrė bylos medžiagos, netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (apeliaciniu skundu ginčijamą dalį). Apeliantas kėlė klausimą dėl tinkamo atsakomybės subjekto Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkto taikymo prasme, kadangi FNTT darbuotojo sąvoką aiškino plečiamai ir atsakomybės naštą dėl individualiai veikiančių nekilnojamojo turto brokerių, jeigu jie bendradarbiauja su juridiniu asmeniu nekilnojamojo turto agentūra, perkėlė juridiniam asmeniui.

16.2. Byloje pateikti duomenys, kad nekilnojamojo turto agentūrų veikla nuo Bendrovės įsteigimo sudaro itin mažą dalį jos vykdomos veiklos (2020 metais iš tarpininkavimo veiklos įmonė gavo 2 131 Eur pajamų (4 proc. visų veiklos pajamų), 2019 metais jokių pajamų iš tokios veiklos gauta nebuvo), taip pat buvo nurodyta, kad įmonėje darbo teisinių santykių pagrindu brokeriai nedirba. Taigi, teismui vertinant, kad Bendrovė yra įpareigotas subjektas pagal Įstatymo nuostatas, tai turėjo būti vertinama tik tai, kas susiję su Bendrovės, kaip nekilnojamojo turto brokerio, veikla ir Įstatyme nustatytų įpareigojimų vykdymu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad tarpininkavimo sutartis pasirašydavo ne tik apeliantas, bet ir kiti brokeriai, veikiantys individualios veiklos pagrindu, kadangi minėtas sutartis pasirašė Bendrovės atstovai – direktorius V. R. ir / ar direktoriaus pavaduotojas T. Z.. Taigi, teismas neteisingai konstatavo pareiškėjo pareigą atsakyti už individualią veiklą vykdančius asmenis ir tai, ar jie laikosi Įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantas apskritai negali būti laikomas padaręs dalį pažeidimų.

16.3. Dėl Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 dalies ir 14–18 dalių pažeidimo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo Įstatymo nuostatas, tačiau jokie konkretūs apelianto padaryti pažeidimai nėra įvardinami ir analizuojami, apibendrintai nurodant, kad pažeidimai padaryti visa apimtimi. Kita vertus, pirmos instancijos teismas susipažinęs su FNTT Sprendimu bei matydamas, kad nėra pateikti aiškūs motyvai dėl minėtų Įstatymo nuostatų pažeidimo, turėjo konstatuoti, kad atitinkama FNTT Sprendimo dalis naikintina, kaip netinkamai motyvuota.

16.4. Įstatymas negali būti taikomas formaliai. Bendrovė skunde pagrindė, kad ji turi bendradarbiavimo sutartis su devyniais (9) nekilnojamojo turto brokeriais, kurie vykdo individualią nekilnojamojo turto brokerio veiklą ir nėra saistomi su Bendrove darbo teisiniais santykiais. Įstatymo 9 str. 1 dalies 1 punktas nustato pareigas tik įpareigotam subjektui, taigi, apeliantas negali prisiimti atsakomybės už individualiai veikiančios brokerio veiklą.

16.5. Byloje įrodyta, kad Bendrovė savo klientų tapatybę patikrindavo susitikus su klientu ir paprašant jo asmens dokumento, kuris buvo apžiūrimas, buvo prašoma pateikti ir kitą būtiną informaciją. Todėl Bendrovė negali būti laikoma padariusi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatas asmens tapatybės kortelė ir pasas yra būtent tie dokumentai, kurie patvirtina asmens tapatybę ir pilietybę. Taigi, manytina, kad asmens tapatybės nustatymas ir tikrinimas pagal jo asmens dokumentą yra pakankamas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam įpareigojimui įvykdyti. Pats Įstatymas numato alternatyvius tapatybės tikrinimo būdus, ką patvirtina ir naudojama formuluotė (Įstatymo 3 str. 15 d.).

16.6. FNTT, Išvadoje konstatuodama atitinkamas aplinkybes ir Įstatymo 9 straipsnio (1 d. 1 p., 12 d., 14–18 d.) pažeidimus, apskritai nepateikė jokių konkretesnių argumentų, dėl nurodomų pažeidimų apimties. Teismas tik konstatavo FNTT Sprendimo pagrįstumą, neanalizuodamas ir nenurodydamas konkretaus pažeidimo apimties, o taip pat pažymėdamas, kad pareiškėjas nenurodė kokių konkrečių veiksmų ėmėsi vienai ar kitai Įstatymo nuostatai įgyventi. Apeliantas neturi galimybės gintis ar pateikti savo argumentų, kai FNTT Sprendimas buvo be aiškių motyvų ir be aiškiai nurodytų pažeidimų.

16.7. Remiantis išdėstytu, Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, kadangi toks įpareigojimas buvo vykdomas; pirmos instancijos teismo išvados dėl Įstatymo 9 straipsnio 12 ir 14–18 dalių pažeidimo laikytinos be motyvų, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas yra pagrindas tokią sprendimo dalį naikinti.

16.8. Nepagrįstos teismo išvados, kad Bendrovė nevykdė reikalavimų, susijusių su asmens tapatybės nustatymu, t. y. pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalis. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad asmens dokumento apžiūra dalyvaujant klientui nėra pakankama ir kaip pažeidimą akcentavo asmens dokumento kopijos nepadarymą. Tačiau Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos kalba apie asmens dokumento apžiūrą. Apeliantas nurodė, kad savo klientų tapatybę tikrindavo jiems dalyvaujant fiziškai (sutartys su klientais buvo pasirašomos šalims dalyvaujant) ir atitinkamą informaciją, kas yra jo klientas (kas naudosis paslaugomis), rinko. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Kliento – juridinio asmens – atveju buvo teikiama konsultacija, todėl nebuvo poreikio rinkti ir kaupti duomenis dėl šio kliento. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažeidimas šioje dalyje teismo buvo pripažintas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis.

16.9. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Įstatymas nenumato, kaip asmens dokumento patikrinimas turėtų būti atliekamas, kas reiškia, kad turėtų pakakti ir vizualinės asmens dokumento apžiūros, kurią apeliantas atlikdavo ir tokiu būdu vykdė Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

16.10. Dėl nepadarytų asmens dokumentų kopijų apeliantas laikosi pozicijos, kad neturėdamas klientų sutikimų padaryti asmens dokumentų kopijas, tokių kopijų nedarė, kad nepažeistų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės nuostatų. Šiuo aspektu apelianto pozicija nėra pakankamai išanalizuota ir neatsižvelgta į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatas, ES teisės aktų, kurių įgyvendinimas užtikrinamas Įstatymu, reikalavimus ir į tai, kad Bendrovė pati nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių nesudaro. Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pažeidimas konstatuotas formaliai, o pirmos instancijos teismas šioje dalyje FNTT Sprendimą pripažindamas pagrįstu, asmens tapatybės tikrinimą nepagrįstai prilygino asmens dokumento kopijos padarymui.

16.11. Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 7–8 dalių nuostatų pažeidimo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad neužvedęs atitinkamo žurnalo pareiškėjas, kaip įpareigotas subjektas, nebuvo pasiruošęs vykdyti Įstatyme nustatytas pareigas. Iš Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 8 dalies, 20 straipsnio 3 dalies formuluočių matyti, kad pareiga užvesti atitinkamą žurnalą ar teikti atsakovui pranešimus būtent ir siejama su tam tikrų aplinkybių paaiškėjimo. Bendrovė tyrimo metu nurodė ir byloje pagrindė, kad yra pasirengusi užvesti ir pildyti atitinkamus žurnalus, tačiau patikrinimo metu nebuvo atsiradę jokių aplinkybių atitinkamiems pranešimams teikti ar kitiems veiksmams atlikti.

16.12. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas taip pat yra formalus, ką iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, nuo įmonės įkūrimo iki 2021 m. sausio 4 d. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo UAB „1Partner LT“ buvo įmonės direktorius, o nuo 2021 m. sausio 4 d. buvo paskirtas kitas asmuo, kas reiškia, kad pareigą paskirti atsakingą asmenį, pareiškėjas vykdė (vykdo) tinkamai. Vėlavimas pranešti apie atsakingo asmens paskyrimą nesudaro pagrindo laikyti, kad toks pažeidimas yra šiurkštus (be to, Bendrovės veikloje nebuvo nustatyta įtartinų sandorių ir pan.). Apeliantas negali būti baudžiamas už trūkumą, kurį pats pripažino ir ištaisė – pateikė pranešimą FNTT.

16.13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad FNTT Sprendime Įstatymo 29 straipsnio 1–2 dalių pažeidimas konstatuotas pagrįstai, yra nemotyvuota, kadangi teismas neanalizavo skundo argumentų šiuo klausimu. Pareiškėjas pateikė įrodymu, kad buvo patvirtinti Bendrovės Nurodymai. FNTT Sprendime ir Išvadoje nebuvo jokių argumentų dėl įmonės patvirtinto dokumento netinkamumo ar nepakankamumo. Pirmos instancijos teismas taip pat nepateikė jokių argumentų dėl įmonės įsakymu patvirtintų Nurodymų trūkumų ar pan. Taigi, Bendrovei įvykdžius Įstatyme nustatytą reikalavimą nustatyti vidaus kontrolės procedūras, ji negali būti laikoma pažeidusia atitinkamą Įstatymo nuostatą patvirtinti atitinkamus nurodymus. Vien ta aplinkybė, kad Įstatymo reikalavimas įvykdytas pavėluotai, ką apeliantas pripažino dar FNTT patikrinimo metu, neturėtų būti pagrindas laikyti, kad padarytas sunkus pažeidimas ar apeliantas elgiasi piktybiškai ar nesiruošia vykdyti Įstatymo reikalavimų.

16.14. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ nustatytų pareigų tiesiogiai tirti įrodymus, sprendime nurodyti, įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas atmetė visus pareiškėjo teiktus argumentus (įrodymus) ir nenurodė, kodėl jų nevertina. Apelianto nuomone, svarbus yra ir visos faktinės situacijos bendras įvertinimas bei objektyvus ir visapusiškas apelianto pateiktų paaiškinimų ir kitų duomenų išanalizavimas. Teismas bes vertino vieną ar kitą pažeidimą pripažindamas formaliu tačiau į Apelianto pateiktus argumentus neatsižvelgė.

16.15. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad paskirta bauda yra proporcinga ir individualizuota, pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimo dalį panaikino, dalis Įstatymo pažeidimų yra formalaus pobūdžio, skunde buvo išdėstyti argumentai dėl Bendrovės gautų pajamų iš tarpininkavimo veiklos bei kitos reikšmingos aplinkybės, kad Bendrovė dalį pažeidimų ištaisė, neveikė tyčia, sukinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių Bendrovei negali būti skiriamas įspėjimas (Įstatymo 36 str. 1 d.), taip pat ar priežiūros tikslas negali būti pasiekiamas kitomis priemonėmis, netaikant poveikio priemonių.

17. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir pabrėžia, kad:

17.1. Atsižvelgiant patikrinimo metu surinktus duomenis, nekyla abejonių, kad apeliantas veikia kaip nekilnojamojo turto agentas (brokeris), o būdamas juridinis asmuo, privalo įgyvendinti Įstatyme nustatytas prevencijos priemones. Brokeriai savo veiklą vykdo bendradarbiaudami su Bendrove, todėl aiškinant Įstatymo nuostatas sistemiškai, Bendrovė ir Bendrovės brokeriai yra vertinami kartu kaip vienas vienetas (jų neišskiriant kaip atskirų subjektų). Tai reiškia, kad būtent Pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, tuo pačiu užtikrinti, jog fiziniai asmenys (brokeriai), kurie bendradarbiauja su ja, naudodami Bendrovės rekvizitus, taip pat tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.

17.2. Teismo išvados dėl Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14–18 dalių reikalavimų pažeidimo yra pagrįstos, o apeliacinio skundo teiginiai atmestini.

17.3. Dėl Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų pažeidimo pažymi, kad pagal Įstatymu įgyvendinamus ES teisės aktus asmens duomenų tvarkymas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais laikomas viešojo intereso klausimu. Taigi, teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad asmens dokumentų kopijų darymas Įstatyme nurodytais pagrindais yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantui taip pat nėra taikomi supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai, nustatyti Įstatymo 15 straipsnyje.

17.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–10 dalių reikalavimus dėl to, kad nevedė (netvarkė) atitinkamų registracijos žurnalų. Taip pat pagrįstai konstatuotas ir Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas dėl vadovaujančio darbuotojo savalaikio nepaskyrimo bei nepranešimo apie atsakingą asmenį, o apelianto teiginys, kad Bendrovės direktorius atliko kokius nors pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos veiksmus iki atsakingo asmens paskyrimo, neturi jokio pagrindo.

17.5. Dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo ir apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, jog Bendrovės vėlavimas patvirtinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimui skirtą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras yra Įstatymų nuostatų pažeidimas, kadangi Bendrovėje buvo laikotarpis, kuomet minėta tvarka apskritai nebuvo patvirtinta, kas sudarė prielaidas, jog Bendrovėje nebuvo vykdoma jokia prevencija. Bendrovė apeliaciniame skunde dėl Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pažeidimo nenurodo jokių argumentų, kodėl vertintina, kad Bendrovė laikėsi minėtų Įstatymo nuostatų. Byloje įrodyta, kad Bendrovė klientų rizikos nevertino.

17.6. Apelianto padarytas Įstatymo pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas); vadovaujantis šiuo aprašu baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai keliais etapais. Bendrovės padėtį lengvinančios ir gerinančios aplinkybės patikrinimo metu buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos atitinkamai sumažinant baudos dydį. FNTT įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą. Bendrovės pažeidimas nėra mažareikšmis, todėl nebuvo pagrindo taikyti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT Sprendimo, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pažeidimo subjekto nustatymo

20. Apeliantas teigia, kad tinkami pažeidimo subjektai yra bendradarbiavimo sutarčių pagrindu Bendrovėje veikiantys nekilnojamojo turto brokeriai, kurie yra ir savarankiški ūkio subjektai. Savo teiginius Bendrovė kildina iš bendradarbiavimo sutarčių tarp apelianto ir individualią veiklą vykdančių nekilnojamojo turto brokerių. Teismas pažymi, kad nepaisant šių sutarčių turinio, yra vertintina reali Bendrovės veikla. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad UAB „1Partner LT“, vadovaujama direktoriaus V. R., sudarė 7 tarpininkavimo paslaugų sutartis su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant ar išnuomojant nekilnojamojo turto objektus. Tarpininkavimo paslaugų sutartyse, grafose „sutarties šalys“, atstovu yra įvardijama UAB „1Partner LT“, vadovaujama direktoriaus V. R., kartu su atstovu – atitinkamu brokeriu. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „1Partner LT“ vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.

Dėl Įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., 12 d., 14-18 d. pažeidimo

21. Dėl šio pažeidimo, visų pirma, teismas pažymi, kad Įstatymo nuostatos dėl asmenybės nustatymo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje yra kur kas platesnės apimties nei esant kitiems civiliniams santykiams, kuriems nėra taikomos Įstatymo nuostatos. Siekiant įgyvendinti Įstatymo nuostatas apie klientą turi būti žinoma ne tik vardas ir pavardė, tačiau ir visa kita Įstatyme nustatyta informacija apie klientą. Tapatybės dokumento patikrinimas yra tik vienas iš tapatybės nustatymo metu būtinų atlikti veiksmų. Plati duomenų apie klientą imtis būtina Įstatymo įpareigotajam subjektui siekiant, kad šis turėtų galimybę nustatyti, ar kliento atliekama operacija ar sandoris yra įtartinas,

22. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Apeliantas Bendrovė teigia, kad asmens tapatybė būdavo nustatoma ir patikrinama, nes apeliantas nenustatęs kliento tapatybės ir nežinodamas, kas yra jo klientas, prarastų galimybę gauti atlygį už suteiktą paslaugą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad ši Įstatymo pareiga, ne tik įpareigoja patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, bet ir nustato laiką, kada tai turi būti padaroma – prieš pradedant dalykinius santykius. Kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė būdavo nustatoma tokiu laiku, objektyvių įrodymų teismui nėra pateikta.

23. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis nustato, kad visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad UAB „1Partner LT“ vykdė šį reikalavimą. V. R. patikrinimo metu paaiškino, kad klientams nėra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą. Taigi, byloje įrodyta, kad Bendrovė nevykdė Įstatymo 9 straipsnio 12 dalies reikalavimų.

24. Iš esmės apeliaciniame skunde nėra objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, kad Bendrovė būtų vykdžiusi pareigą gauti iš kliento informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį (Įstatymo 9 str. 14 d.), tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio (Įstatymo 9 str. 15 d.), vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį (Įstatymo 9 str. 16 d.), nuolat peržiūrėti ir atnaujinti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją (Įstatymo 9 str. 17 d.). Akivaizdu, kad Bendrovė, negalėdama užtikrinti Įstatymo 9 straipsnio nurodytų reikalavimų vykdymą, neturėjo teisės vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, taigi pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo.

25. Apelianto argumentai, kad nėra aiški pažeidimo apimtis, nėra pagrįsti, kadangi iš Sprendimo turinio matyti, kad pažeidimas nustatytas visų Bendrovės klientų atžvilgiu, kuriems Bendrovė teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant ar išnuomojant nekilnojamojo turto objektus.

Dėl Įstatymo 10 str. 6 ir 7 d. pažeidimo

26. Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatyta, kokie veiksmai turi būti atlikti tapatybės nustatymo metu, kai klientas dalyvauja fiziškai, tame tarpe reikia padaryti fizinio asmens pateikto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą, uždėti tikrumo žymą ir kt. Patikrinimo metu Bendrovė nurodė, kad tapatybės dokumento kopija nėra daroma ir prie sutarties nėra pridedama, taip pat nėra saugoma kitur Bendrovėje. Be to, byloje nesama įrodymų, kad Bendrovė būtų tikrinusi aplinkybes, kurioms esant būtina taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą – Bendrovė nesiaiškino, ar sandoriai atliekami su klientais, kurių naudos gavėjai yra politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys (fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai) ir kitų Įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

27. Pažymėtina, kad Įstatymas aiškiai įpareigoja padaryti fizinio asmens pateikto Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą. Taigi, įstatymo nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyvia ir nepagrįsta asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų interpretacija.

28. Dėl Apelianto nuorodos į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, teismas pažymi, kad valstybės narės šios direktyvos nuostatas perkėlė į nacionalinius įstatymus ir taiko nacionalinio teisės akto nuostatas. Supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai reglamentuoti Įstatymo 15 straipsnyje, o UAB „1Partner LT“ veiklai nėra taikytini Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai leidžiama taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, todėl apelianto teiginiai, kad Bendrovės veiklai galėtų būti taikomos ir supaprastintos tvarkos yra atmetami kaip nepagrįsti.

29. Apeliantas Bendrovė teigia, kad UAB „Bergama“ atveju nebuvo teikiama nekilnojamojo turto agento paslauga, buvo susitarta tik dėl konsultacijos, kas reiškia, jog nebuvo ir poreikio rinkti ir kaupti duomenis dėl šio kliento, kadangi nebuvo teikiama nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslauga. Teismo nuomone, apelianto nurodytas dokumentas (I t., b. l. 178) patvirtina, kad UAB „Bergama“ buvo teikiama ne bet kokia konsultacija, bet konsultacija nekilnojamojo turto klausimais. Teismo nuomone, ši veikla patenka į nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklos apimtį Įstatymo taikymo prasme, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu yra atmetami.

30. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė netinkamai vykdė ir pažeidė Įstatymo nuostatas dėl kliento tapatybės nustatymo.

Dėl Įstatymo 19 str. 1 d., 7–10 d. pažeidimo

31. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 7–9 dalių normos įpareigojo apeliantą vesti eilę registracijos žurnalų. Byloje įrodyta, kad UAB „1Partner LT“ nebuvo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų įstatymu numatytų registracijos žurnalų. Taigi, buvo pagrįstai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1, 7–9 dalių reikalavimų pažeidimai. Faktas, kad nebuvo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, Įstatymu numatytos pareigos turėti registracijos žurnalus nešalina. Tai, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio, taip pat nėra teisės numatytas pagrindas pripažinti pažeidimą nepadarytu. Todėl apelianto argumentai, kurias neigiamas šis pažeidimas, atmetami kaip nepagrįsti.

32. Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Byloje įrodyta, kad UAB „1Partner LT“ nedarė ir nesaugojo kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, naudos gavėjo tapatybės duomenų, kitų duomenų, gautų nustatant kliento tapatybę. UAB „1Partner LT“ jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Tuo UAB „1Partner LT“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

Dėl Įstatymo 22 str. 1 d. pažeidimo

33. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT. Byloje įrodyta, kad UAB „1Partner LT“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi nuo jos įregistravimo 2019 m. liepos 10 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta tik 2021 m. liepos 29 d., nesilaikant 7 darbo dienų termino.

34. Apeliantas teigia, kad šis pažeidimas yra formalus. Teismo nuomone, ši aplinkybė nėra teisės numatytas pagrindas pripažinti pažeidimą nepadarytu. Bendrame pažeidimų kontekste ši aplinkybė rodo, kad Bendrovė nebuvo pasiruošusi vykdyti Įstatytame nustatytų pareigų.

Dėl Įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. pažeidimo

35. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgdami į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis, taip pat su dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu ir kt. Byloje įrodyta, kad UAB „1Partner LT“ direktoriaus įsakymu Nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinti tik 2021 m. sausio 4 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi nuo jos įregistravimo 2019 m. liepos 10 d., t. y. laikotarpiu nuo Bendrovės veiklos pradžios iki 2021 m. sausio 4 d. Bendrovėje nebuvo atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nors pavėluotai, bet vis tik galiausiai pareiga buvo įvykdyta, pažeidimo padarymo fakto nešalina. Taigi, apelianto argumentai dėl šio pažeidimo atmetami.

36. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika. Apeliantas savo apeliaciniame skunde dėl Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pažeidimo nenurodė argumentų, todėl pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nenuginčijo.

Dėl poveikio priemonės paskyrimo

37. Visų pirma, teismas pažymi, kad UAB „1Partner LT“ padarytas Įstatymo reikalavimų pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu. UAB „1Partner LT“ Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius, todėl piniginė bauda yra paskirta pagrįstai.

38. Iš sprendimo turinio matyti, kad atsakovas įvertino apelianto padėtį lengvinančias ir gerinančias aplinkybes ir paskyrė nedidelę baudą. Skirta sankcija artima minimaliai (2 000 Eur) ir teismo nėra vertinama kaip per didelė.

Dėl apelianto nurodomų teismo sprendimo trūkumų

39. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo išvados laikytinos be motyvų. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus ir byloje yra aišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie teismo išvadų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu.

40. Apibendrinant teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Netenkinus UAB „1Partner LT“ apeliacinio skundo, konstatuotina, kad apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „1PartnerLT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan