7751d485-079a-4259-95ae-e83505685403 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-156-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04854-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10925-466/2012 pagal ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra) ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas G. Å . pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį valstybei dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, jog neturtinė žala susidarė jam patyrus iÅ¡gyvenimus ikiteisminio tyrimo organams ir teismams begėdiÅ¡kai ignoruojant jo teises, o bÅ«tent: iÅ¡ ieÅ¡kovo nepagrįstai buvo atimta teisė turėti valstybės garantuojamÄ gynėjÄ ikiteisminio tyrimo metu - prokuroro nutarimu buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti neapmokamÄ gynėjÄ , aukÅ¡tesnis prokuroras bei teismai netenkino ieÅ¡kovo skundų, ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo konstitucinę teisę į gynybÄ ; jis buvo diskriminuojamas tautiniu požiÅ«riu; buvo pažeminti ieÅ¡kovo garbė bei orumas.IeÅ¡kovo teigimu, valstybės pareigÅ«nai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 6, 13 ir 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, 6, 7, 14, 29, 30, 31, 33, 109 ir 110 str. garantuojamas ieÅ¡kovo prigimtines teises į gynėjÄ bei nediskriminavimÄ dėl kalbos ir tautybės, taip pat teisę ginti savo teises remiantis Konvencija bei Konstitucija.   Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Teisingumo ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog ieÅ¡kovas klaidingai teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija be jokių iÅ¡lygų numato nemokamÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Pažymėjo, kad nemokančiais (nesuprantančiais) kalbos pripažįstami asmenys, kurie nemoka ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procese vartojamos Å¡nekamosios lietuvių kalbos ar jÄ moka prastai ir dėl to nesugeba iki galo, tiksliai ir teisingai suprasti vartojamų teiginių, posakių ar iÅ¡sireiÅ¡kimų. ProkuratÅ«ra, nagrinėdama ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, nenustatė pagrindo skirti jam valstybės garantuojamÄ gynėjÄ , o teismai, nagrinėdami ieÅ¡kovo skundus ikiteisminio tyrimo byloje, nenustatė pažeidimų neskiriant ieÅ¡kovui valstybės garantuojamo gynėjo bei pažymėjo, kad G.

Å . buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Taip pat nurodė, jog nepateikta įrodymų apie ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , be to ieÅ¡kovo nurodytas neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.     Trečiasis asmuo Generalinė prokuratÅ«ra prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, jog teisė į valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ atsiranda tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių asmeniui atsirado žala.

Nors valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ar teismo kaltės, ieÅ¡kovas neatleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų žalos atlyginimas nėra galimas. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nėra jokių papildomų sÄ lygų teisei į nemokamÄ gynėjo pagalbÄ realizuoti.

Teisė į gynybÄ gali bÅ«ti įgyvendinama ginantis pačiam arba pasinaudojant kvalifikuoto teisininko advokato pagalba. Lietuvos Respublikos BPK 50, 51 str. numato atvejus, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, tačiau pagal BPK 51 str. 2 d. prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami. Jei įtariamasis ar kaltinamasis praÅ¡o užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ , kurio dalyvavimas nėra bÅ«tinas pagal BPK 51 str. ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras iÅ¡aiÅ¡kina įtariamajam ar kaltinamajam teisės į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , tačiau jis 2012-07-18 bei 2012-10-22 apklausų metu savo iniciatyva atsisakė gynėjo. Be to ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu aktyviai gynė savo teises teikdamas įvairius raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, skundus kas paneigia ieÅ¡kovo argumentÄ , jog be gynėjo dalyvavimo ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, jog jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes su dalimi medžiagos jam buvo leista susipažinti.

Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo, todėl negali bÅ«ti prievolės atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovo pateikti argumentai bei įrodymai nepatvirtina jam padarytos neturtinės žalos, o reikalaujamos priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas neatitinkančiu konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.           Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00200-12 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 str. 2d. dėl kurstymo prieÅ¡ religinę žmonių grupę, kurio metu ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 5 skyriaus prokuroras T. U. 2012-11-12 nutarimu atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ skirti jam valstybės lėšomis apmokamÄ gynėjÄ , nenustatęs pagrindų, pagal kuriuos bÅ«tų pripažinta, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje, yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 5 skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Ž. 2012-12-04 nutarimu atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl prokuroro T. U. 2012-11-12 nutarimo, nes pripažino prokuroro T. U. 2012-11-12 nutarimÄ pagrįstu ir teisėtu, bei pakartotinai 2012-12-04 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

Ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdantis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2013-01-03 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl prokuroro A. Ž. 2012-12-04 nutarimo ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas parodymus davė lietuvių kalba, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas turėtų tokių sveikatos (fizinių ar psichinių trÅ«kumų) sutrikimų, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti bÅ«tinu gynėjo dalyvavimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2013-01-25 nutartimi ieÅ¡kovo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013-01-03 nutarties paliko nenagrinėtÄ , nes po skundžiamos teismo nutarties ieÅ¡kovas neteko įtariamojo statuso.Nustatytų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad 2012-07-18 ir 2012-10-22 ieÅ¡kovui, kaip įtariamajam, buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pasinaudoti gynėjo pagalba bei teisė kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ieÅ¡kovas pats atsisakė gynėjo, nagrinėjant civilinę bylÄ neneigė, kad moka lietuvių kalbÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovui pagal įstatymÄ turėjo bÅ«ti skirtas valstybės apmokamas gynėjas.

Teismas konstatavo, kad valstybės pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, nes ieÅ¡kovo teisės į gynybÄ klausimÄ pareigÅ«nai sprendė vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, kurių nuostatų nepažeidė, todėl G. Å ., kaip įtariamojo, teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar teisės aktai, kuriais buvo paremtas prokurorų ir teisėjo sprendimas neskirti apeliantui valstybės apmokamo gynėjo, o bÅ«tent Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir kiti norminiai aktai neprieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 bei 14 straipsniams, o taip pat Konstitucijos 21, 29 bei 31 straipsniams ta apimtimi, kad nepagrįstai apriboja lietuvių kalbÄ mokančių asmenų, o faktiÅ¡kai tik lietuvių, teisę į valstybės apmokamÄ gynėjÄ .

Nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvacija nėra adekvati, kadangi Konstitucijos 6 ir 30 straipsniai bei EŽTK 13 straipsnis įgalioja tiesiogiai remtis konstitucinėmis bei Konvencijoje įtvirtintomis normomis, o Konstitucijos 7 str. nustato, kad Konstitucijai prieÅ¡ingi įstatymai tiesiog negalioja. Anot apelianto, tiek prokurorai, tiek teisėjas pažeidė KonstitucijÄ bei KonvencijÄ , atsisakydami įgyvendinti jose įtvirtintas teises. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad negalima tenkinti jo praÅ¡ymo iÅ¡tirti apeliantui pritaikytų įstatymų konstitucingumÄ , kadangi Konstitucinio teismo nutarimai įsigalioja nuo jo paskelbimo.

Tai apriboja galimybę reikalauti kompensacijos tik tose bylose, kurios buvo pradėtos po Konstitucinio teismo sprendinio, todėl teisėjas Å¡iÄ normÄ pritaikė netinkamai. Taip pat nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kinio suma neatitinka teisminės praktikos, protingumo ir panaÅ¡ių kriterijų. Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai dėl netinkamai iÅ¡nagrinėtos bylos negali bÅ«ti laikomi teisiniais argumentais, turinčiais reikÅ¡mės nagrinėjant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nes nemokančiais kalbos, kuria vyksta baudžiamasis procesas, laikytini asmenys, kurie nemoka (nesupranta) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procese vartojamos Å¡nekamosios lietuvių kalbos ar jÄ moka (supranta) prastai (silpnai) ir dėl to nesugeba iki galo, tiksliai ir teisingai suprasti vartojamų teiginių, posakių ir iÅ¡sireiÅ¡kimų.

Tokiems asmenims yra būtinas gynėjo dalyvavimas, nes dėl proceso kalbos nemokėjimo jiems sudėtinga realizuoti visas savo procesines teises. Dėl šių priežasčių jie nesupranta su jais atliekamų veiksmų pobūdžio ir procesinių sprendimų esmės. Todėl tai, kad būtinas gynėjo dalyvavimas yra numatytas asmenims, kurie nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui, nes BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata siekiama užtikrinti asmenų, kurie nemoka valstybinės kalbos, teises.

Dėl to teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , kadangi vertinami anksčiau atlikti pareigÅ«nų veiksmai, kuomet jie vadovavosi tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 straipsnių ar kitų normų nuostatomis. Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad prokurorų procesinių sprendimų, kurių pagrindu buvo atsisakyta ieÅ¡kovui paskirti valstybės lėšomis apmokamÄ gynėjÄ , pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas instancine tvarka – jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Prokurorų 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimai, kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimti atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis ir vadovaujasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

IeÅ¡kovui adekvačiai suvokus procesÄ ir pilnavertiÅ¡kai jame dalyvavus, nebuvus pagal BPK 51 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bÅ«tino gynėjo dalyvavimo sÄ lygų, valstybės lėšomis apmokamo gynėjo nepaskyrimas jo, kaip mokančio proceso (lietuvių) kalbÄ asmens, teisės į gynybÄ , teisės turėti advokatÄ diskriminaciniu, žeminančiu orumÄ ar kitu pagrindu nepažeidė ir nesuvaržė. Taip pat nurodo, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo įsitikinimu, pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ieÅ¡kovo nurodytų BPK ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai nebuvo. Apeliacinis skundas atmetamas.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.Byloje sprendžiamas prokurorų ir ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančio teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas, kai atliekant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo, praÅ¡ymas skirti jam valstybės lėšomis apmokamÄ gynėjÄ nebuvo patenkintas. IeÅ¡kovas laiko valstybės pareigÅ«nų (minėtu prokurorų) ir ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančio teisėjo veiksmus neteisėtais ir teigia, kad dėl jų neteisėtų veiksmų jis patyrė iÅ¡gyvenimus - iÅ¡ ieÅ¡kovo nepagrįstai buvo atimta teisė turėti valstybės garantuojamÄ gynėjÄ ikiteisminio tyrimo metu, tokiu bÅ«du buvo pažeista ieÅ¡kovo konstitucinę teisę į gynybÄ , jis buvo diskriminuojamas tautiniu požiÅ«riu, buvo pažeminti ieÅ¡kovo garbė bei orumas.

           Taigi, ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimus iÅ¡ valstybės deliktinės civilinės atsakomybės.CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalÄ kitam asmeniui. Dėl tokiÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo ne kartÄ pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi valstybės pareiga atlyginti žalÄ ir jÄ patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007).

      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad prokurorų ir teisėjo veiksmai atitiko tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimus. Bylos duomenimis neginčitinai nustatyta, ir tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo atlikimo metu buvo iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 8 d. (kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka), taip pat nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 50 str. ir 51 str. nustatytos tvarkos ir sÄ lygų buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti jam valstybės lėšomis apmokamÄ gynėjÄ , praÅ¡ymas buvo pagrįstai atmestas, nesant įstatyminių pagrindų, kuriais vadovaujantis ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisę į valstybės garantuojamÄ gynėjÄ , arba gynėjo dalyvavimas bÅ«tų bÅ«tinas Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais atvejais (Gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas;

3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;

4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ ;

5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

6) Å¡io Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylÄ kaltinamajam nedalyvaujant;

7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;

9) nagrinėjant bylÄ teisme pagreitinto proceso tvarka).     Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnį, jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis praÅ¡o užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ ir gynėjo dalyvavimas nėra bÅ«tinas pagal Å¡io Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas iÅ¡aiÅ¡kina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ (3 d.). Byloje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad moka lietuvių kalbÄ ir parodymus davė lietuvių kalba, adekvačiai suvokė procesÄ ir pilnavertiÅ¡kai jame dalyvavo, apklausiamas kaip įtariamasis, pats atsisakė gynėjo, todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas nemokančių proceso kalbos asmeniu, dėl to taikyti jo atžvilgiu Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1d. 3 p. nebuvo teisinio pagrindo.     Apeliantas klaidingai supranta Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalies, 51 straipsnio bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalie esmę, dėl to nepagrįstai teigia, kad šie aktai nepagrįstai apriboja lietuvių kalbÄ mokančių asmenų, o faktiÅ¡kai tik lietuvių, teisę į valstybės apmokamÄ gynėjÄ .

     Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokančiais kalbos, kuria vyksta baudžiamasis procesas, laikytini asmenys, kurie nemoka (nesupranta) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procese vartojamos Å¡nekamosios lietuvių kalbos ar jÄ moka (supranta) prastai (silpnai) ir dėl to nesugeba iki galo, tiksliai ir teisingai suprasti vartojamų teiginių, posakių ir iÅ¡sireiÅ¡kimų. Tokiems asmenims yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, nes dėl proceso kalbos nemokėjimo jiems sudėtinga realizuoti visas savo procesines teises.

Dėl šių priežasčių jie nesupranta su jais atliekamų veiksmų pobūdžio ir procesinių sprendimų esmės. Todėl tai, kad būtinas gynėjo dalyvavimas yra numatytas asmenims, kurie nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neprieštarauja nei Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 bei 14 straipsniams nes BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata siekiama užtikrinti asmenų, kurie nemoka valstybinės kalbos, teises.

Taigi, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata taikoma asmenims nepriklausomai nuo asmens tautybės, todėl ieÅ¡kovas nediskriminuojamas tautiniu požiÅ«riu.      Pabrėžtina ir tai, kad įstatymo taikymu (netaikymu) neįmanoma pažeisti žmogaus nei garbės, nei orumo, nes garbė – tai teigiamas visuomeninis asmens vertinimas, o orumas - šio įvertinimo atspindys asmens sÄ monėjė, t.y. subjektyvus savęs vertinimas. Jeigu prokuroras įstatymo nustatyta tvarka atsisakė skirti ieÅ¡kovui valstybės lėšomis apmokamÄ gynėjÄ , ieÅ¡kovo visuomeninis vertinimas nepasikeitė, negalėjo pasikeisti ir paties ieÅ¡kovo savęs vertinimas, jeigu ieÅ¡kovas teisingai suprastų minėtų įstatymų nuostatų esmę.      Minėta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 51 str. numato bÅ«tinus gynėjo dalyvavimo atvejus, kurio 1 d. 3 p. nustatyta, kad yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas tuomet, kai nagrinėjamos nemokančių proceso kalbos asmenų bylos.

Jeigu sutikti su apelianto samprotavimais, kad minėti įstatymai apriboja lietuvių kalbÄ mokančių asmenų teisę į valstybės apmokamÄ gynėjÄ , tai tuo aveju valstybė privalėtų užtikrinti apmokamÄ gynėjÄ kiekvienam įtariamajam, o tai reikalautų didžiųlių finansinių iÅ¡teklių. Todėl įstatymo leidėjas nustatė valstybės pareigÄ užtikrinti apmokamÄ gynėjÄ tik atskirais, Baudžiamojo proceso kodekso 51 str. nustatytais atvejais.     Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui nusprendus, kad jam reikalaingas gynėjas, jis turėjo teisę samdyti advokatÄ savo nuožiÅ«ra, arba (esant sunkiai turtinei padėčiai) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . Taigi, įstatymu nustatytas reguliavimas visiÅ¡kai užtikrina ir žinančių valstybine kalba įtariamųjų teisę į gynybÄ .

      Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 2 dalis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis gali prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 ir 14 straipsniams, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Â kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (CPK 3 str. 3 d.).

      Minėta, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Byloje nenustatyta minėtų prokurorų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, Å¡is faktas konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io konkrečiu atvėju nėra pagrindo valstybės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieÅ¡kinys atmestas  pagrįstai.     IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, tai apeliacinis skundas atmetamas.

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r ė:      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Kolegijos teisėjai                                                                                              Natalja Cikoto Antanas Rudzinskas   JÅ«ratė Varanauskaitė