77507a07-c988-4ac9-8bf2-47cffe1e71be · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1420-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08372-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.3; 2.6.10.2.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

Å ., L. Å ., R. Å . ir atsakovo RUAB „Diena Media News“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. Å ., L. Å ., R. Å . ieÅ¡kinį atsakovams RUAB „Diena Media News“, J. Å . dėl teisės į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. Å ., L. Å ., R. Å . prašė nustatyti, kad atsakovai 2015-10-10 dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ Nr. 234 (20695) 1 ir 7 puslapyje J.

Å . straipsnyje „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“ neturėdami ieÅ¡kovų sutikimo paskleidė neteisėtai surinktÄ informacijÄ apie jų privatų gyvenimÄ , t. y. kad L. Å . yra R. Å . įdukra, kuriÄ jis įsivaikino, ir tokiu bÅ«dų pažeidė jų teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai po 20 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo už teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2015-10-10 dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ bei internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kurį parengė žurnalistė J.

Å .. Straipsnyje buvo apraÅ¡oma baudžiamoji byla, kurioje ieÅ¡kovai buvo patraukti kaltinamaisiais, ir pavieÅ¡inta, kad L. Å . yra įvaikinta. Pažymėjo, kad atsakovai, rinkdami duomenis apie ieÅ¡kovų privatų gyvenimÄ ir paskleisdami tokiÄ informacijÄ be ieÅ¡kovų sutikimo, pažeidė ieÅ¡kovų teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę. Tvirtino, kad informacija paskleista apie ieÅ¡kovų Å¡eimos gyvenimÄ ir susijusi su kiekvieno iÅ¡ jų privatumu negavus sutikimo tokiai informacijai paskleisti.

Pažymėjo, kad tokios informacijos pateikimas nėra susijęs su visuomenės intereso patenkinimo tikslu. Pateikiant informacijÄ , buvo siekiama suintriguoti skaitytojÄ , leidžiant jam suprasti, kad atsakovai disponuoja straipsnio herojų privatus gyvenimo informacija, taip didinant leidinio reitingus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ . Straipsnyje paskleidus informacijÄ , ieÅ¡kovai patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, susilaukė daug neigiamos reakcijos iÅ¡ aplinkinių ir draugų, buvo klausinėjami dėl informacijos tikrumo, dėl ko patyrė dvasinio pobÅ«džio pakenkimų, sukėlusių emocinio ir psichologinio pobÅ«džio kančias bei iÅ¡gyvenimus, negatyvų draugų ir pažįstamų vertinimÄ , pažeminimÄ , neigiamÄ poveikį jų asmeniniam gyvenimui.

Atsakovai RUAB „Diena Media News“ ir J. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad straipsnio publikavimo metu ieÅ¡kovė L. Å . buvo 37 metų amžiaus, todėl paskelbtai informacijai netaikoma įvaikinimo konfidencialumo apsauga. IeÅ¡kovei buvo žinomas įdukrinimo faktas. Nurodė, kad giminystės ryÅ¡iai nepatenka į privataus gyvenimo sampratÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai neslėpė informacijos apie įvaikinimÄ , todėl laikytina, kad jie davė sutikimÄ jÄ skelbti.

Informacija buvo paskelbta vieÅ¡o teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kovai, kaip kaltinami padarę sunkias nusikalstamas veikas, neturi teisės naudotis maksimalia privataus gyvenimo apsauga, kadangi jie tampa vieÅ¡ais asmenimis. Atkreipė dėmesį, jog informacija nėra straipsnio tema, pavartota tik vienÄ kartÄ , ieÅ¡kovai niekada nesikreipė į atsakovÄ informacijos paÅ¡alinimo, nors tokiÄ teisę turėjo. Teigė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ .

Informacija vidutiniam normalaus jautrumo asmeniui nelaikytina sÄ lygojančia neturtinės žalos atsiradimÄ . Informacija teigiamai charakterizuoja ieÅ¡kovus R. Å . ir L. Å ., o ieÅ¡kovės L. Å . atžvilgiu yra neutrali. Nurodė, kad atsakovų finansinė padėtis yra sunki.IeÅ¡kovai pateikė dublikÄ , kuriame nesutiko su atsiliepimuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad niekada informacijos apie įvaikinimÄ nebuvo pateikę ir nėra davę sutikimo Å¡iai informacijai skleisti. Nurodė, kad straipsnyje pabrėžiama, kad L.

Å . yra įvaikinta. Pažymėjo, jog frazės paÅ¡alinimas nesugrÄ Å¾intų ieÅ¡kovų į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo. Informacijai paskleisti nebuvo teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso. Triplikuose atsakovai RUAB „Diena Media News“ ir J. Å . nesutiko su dublike iÅ¡dėtytais argumentais. Nurodė, jog nagrinėjamame straipsnyje buvo nurodyti ne Å¡eimos gyvenimo faktai, o tik Å¡eimos narių tarpusavio giminystės ryÅ¡iai. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai nesiekdami kuo greičiau nutraukti tokios informacijos publikavimo ir nesikreipdami į atsakovus dėl informacijos paÅ¡alinimo, nesiekė nutraukti tokio pažeidimo II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad atsakovai 2015-10-10 dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ Nr. 234 (20695) 1 ir 7 puslapyje straipsnyje „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“ neturėdami ieÅ¡kovų sutikimo paskleidė informacijÄ apie ieÅ¡kovų privatų gyvenimÄ , t. y. kad L. Å . yra R. Å . įdukra, kuriÄ jis įsivaikino, ir tokiu bÅ«dų pažeidė ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ .

Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. po 200 Eur kiekvienam ieškovui. Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams 833,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 416,63 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovams 992,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 330,84 Eur iš kiekvieno ieškovo. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų ir atsakovų 20,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nustatė, kad 2015-10-10 dienraštyje „Kauno diena“ bei to paties dienraščio internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo išspausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kuri parengė žurnalistė J.

Å .. Straipsnyje nurodytos aplinkybės, jog L. Å . yra R. Å . įdukra, kuriÄ jis įsivaikino.Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovų nurodytas teiginys „o Å . su įdukra, kuriÄ Ä¯sivaikino“, kurio paskelbimÄ jie praÅ¡o pripažinti teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimu, priskirtinas privataus gyvenimo kategorijai, kadangi paskleista informacija neabejotinai yra apie ieÅ¡kovų vidinius Å¡eimos santykius. IeÅ¡kovų, liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatė, jog Å¡i informacija buvo ieÅ¡kovų slepiama.

Ä®sivaikinus ieÅ¡kovę, jai buvo suteikta nauja pavardė, Å¡eima persikėlė gyventi kitur, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog duomenys apie įvaikinimÄ apima ir asmeninių faktų slaptumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ privataus gyvenimo sampratos aspektų. Nurodė, kad duomenys apie įvaikinimÄ negali bÅ«ti laikomi informacija apie giminystės ryÅ¡ius. Konstatavo, kad atsakovų iÅ¡spausdintame (paskelbtame) straipsnyje buvo atskleistas ieÅ¡kovų privatus gyvenimas. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovų sutikimo dėl jų Å¡eimos privačios informacijos skelbimo atsakovai nebuvo gavę.

Atmetė atsakovų argumentus, jog informacija jau buvo tapusi vieÅ¡a, kadangi paskelbta vieÅ¡ame teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų privataus gyvenimo detalės, t. y. įvaikinimo fakto, paskelbimas buvo visiÅ¡kai nebÅ«tinas ir nesvarbus visuomenės požiÅ«riu. Taip pat Å¡i informacija neįtakojo kitų asmenų teisių ir laisvių, tokios informacijos paskelbimas neapsaugojo kitų asmenų nuo neigiamų pasekmių. Nurodė, kad vieÅ¡ai skelbti informacijos apie ieÅ¡kovo privatų gyvenimÄ nebuvo jokios pagrįstos bÅ«tinybės, kadangi Å¡i informacija nėra susijusi su ieÅ¡kovų veiksmais, nagrinėjamais baudžiamojoje byloje, ginčo informacija nėra informacija apie įstatymų pažeidimÄ , nors ginčo straipsnyje buvo apraÅ¡oma ieÅ¡kovų baudžiamoji byla.

Teismas priėjo iÅ¡vados, jog atsakovams paskelbus ginčo straipsnį buvo neteisėtai kiÅ¡amasi į ieÅ¡kovų privatų gyvenimÄ . Teismas nurodė, jog tikėtina, kad informacijos pavieÅ¡inimas galėjo sukelti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovams. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodoma emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas daugiau susiję su ieÅ¡kovų baudžiamÄ ja byla. Priėjo iÅ¡vados, jog labiau tikėtina, kad didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovų neturtinės žalos atsiradimo sÄ lygojo bÅ«tent baudžiamasis procesas, o ne privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas.

Teismas sprendė, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinus ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas RUAB „Diena Media News“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad minima informacija nebuvo tapusi vieÅ¡a iki jos publikavimo 2015-10-10 dienraÅ¡tyje.

L. Å . įvaikinta, kai jai buvo 11 metų. PrieÅ¡ įvaikinimÄ ieÅ¡kovė turėjo kitÄ pavardę. IeÅ¡kovams tai buvo antroji santuoka. Teismas nepagrįstai nesuteikė reikÅ¡mės RUAB „Diena Media News“ kviestų liudytojų parodymams, kad ieÅ¡kovai neslėpė L. Å . įdukrinimo fakto. L. Å . įdukrinimo faktas buvo paskleistas dar iki straipsnio paskelbimo, vieÅ¡ai nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje ieÅ¡kovai yra kaltinamieji. IeÅ¡kovai nedėjo jokių pastangų apriboti paskelbtos informacijos sklaidÄ , dėl ko galima manyti, kad ieÅ¡kovai neprieÅ¡taravo tokios informacijos skelbimui.Nurodė, kad nusikalstamos ieÅ¡kovų veikos apraÅ¡ymas bÅ«tų neiÅ¡samus, jeigu nebÅ«tų identifikuojamas kaltinamųjų tarpusavio ryÅ¡ys.

Jų Å¡eiminiai santykiai glaudžiai susiję su jų vykdyta nusikalstama veika, kadangi ieÅ¡kovai veikė kaip Å¡eima, taip save pristatydavo nukentėjusiesiems ir tokiu bÅ«du pelnė nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ . Atsakovai visiÅ¡kai nesiekė jokios sensacijos bei visuomenės sudominimo Å¡ia ieÅ¡kovų gyvenimo detale. Pati informacija savo esme visiÅ¡kai nesensacinga, neÅ¡okiruojanti, teigiama.Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog patyrė kokiÄ nors neturtinę žalÄ . Straipsnis publikuotas 2015-10-10, o ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį pateikė teismui tik 2016-03-09, t. y. po 5 mėnesių.

Informacijos publikavimas ieÅ¡kovams jokios žalos nedarė, nes patys nesiekė jo nutraukti ir taip sumažinti keliamÄ Å¾alÄ . Informacija, kad ieÅ¡kovė L. Å . yra ieÅ¡kovo R. Å . įdukra, priskirtina iÅ¡imtinai teigiamos informacijos sričiai. Atsakovė J. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad prisideda prie atsakovo RUAB „Diena Media News“ apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad atsakovų pozicija sutampa ir atsakovė palaiko visus argumentus iÅ¡dėstytus apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo – atsakovui priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinant, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas atlyginti visiÅ¡kai; atleisti ieÅ¡kovus L. Å . ir R. Å . nuo likusios dalies – 396,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo kiekvienam; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieÅ¡kovams stipraus emocinio streso nesukėlė.

Paskelbtos privačios informacijos pavieÅ¡inimas sukėlė ieÅ¡kovams stresÄ , sÄ lygojusi esamų lėtinių sveikatos sutrikimų paÅ«mėjimÄ : ieÅ¡kovei L. Å . paÅ«mėjo skausmai stubure, kuriuos ji gydėsi ambulatoriÅ¡kai, o jiems nepraėjus buvo nukreipta stacionariniam gydymui; ieÅ¡kovui R. Å . sutriko psichinė sveikata, dėl ko jis atsidÅ«rė krizių centre, tačiau nesant vietų buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, tačiau pablogėjus sveikatai buvo nukreiptas stacionariniam gydymui.Nurodė, kad ne baudžiamoji byla ar straipsnio apie bylos eigÄ paskelbimas sÄ lygojo ieÅ¡kovų santykius su draugais, o pavieÅ¡inta, ieÅ¡kovų kruopščiai slėpta informacija apie R.

Å . įvaikintÄ L. Å .. Baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas santykiams su ieÅ¡kovams artimais asmenimis nedarė jokios įtakos. Liudytoja I. J., skirtingai nei nurodo teismas, aiÅ¡kiai nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovės santykiai po informacijos paskelbimo atÅ¡alo, nors iki tol jos kalbėdavosi atvirai. Liudytojai nurodė, kad paskleista informacija apie įvaikinimÄ jiems buvo netikėta, ir kad ieÅ¡kovai su jais nenorėjo apie tai kalbėti, jautėsi sutrikę. Informacijos slėpimas nuo artimų draugų, sutrikdė bendravimÄ ir sutrikę dėl to jautėsi ieÅ¡kovai, kas ir lėmė bendravimo sumažėjimÄ .

L. Å . apie paskleistÄ informacijÄ teiravosi klasiokai, kurie jiems mokantis pavydėjo jos ir tėvo artimų santykių, tačiau ieÅ¡kovė negalėjo su jais kalbėtis.Pažymėjo, kad keturių mėnesių terminas ieÅ¡kiniui dėl pažeistos teisės gynimo paduoti yra protingas ir nesudarantis pagrindo mažinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Privataus gyvenimo informacijos pavieÅ¡inimas neigiamai įtakojo ieÅ¡kovus iÅ¡ karto po jos paskleidimo ir Å¡ios informacijos paÅ¡alinimas nepanaikintų ieÅ¡kovų teisės pažeidimo.

Straipsnis apie ieÅ¡kovus buvo paskelbtas ir popieriniame dienraÅ¡tyje, kurio paÅ¡alinimas yra neįmanomas.Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskaičiavimÄ grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85, kuris negalioja nuo 2015-03-19. Pagal rekomendacijas maksimalus valandinis darbo užmokestis už advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje gali bÅ«ti ne didesnis nei 74,80 Eur, atsakovo valandinis tarifas yra 105 Eur.Atsakovas RUAB „Diena Media News“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės neįrodo, kad sveikatos pablogėjimas įvyko bÅ«tent dėl paskelbtos informacijos, o ne dėl kitų priežasčių, tarp kurių yra ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, skolos, pačios ligos specifika. R. Å . sveikata pradėjo blogėti prieÅ¡ informacijos paskelbimÄ , ryÅ¡kÅ«s bÅ«klės pablogėjimai pasireiÅ¡kė keletÄ kartų (2010 m. kovo mėn., 2012 m. kovo mėn.). L. Å . medicininiam iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad skausmai stubure pasireiÅ¡kia nuo 1992 metų, kad per metus bÅ«na 2-3 paÅ«mėjimai, taigi bÅ«klės pablogėjimai bÅ«dingi ligai.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad sumažėjo jų bendravimo galimybės. IeÅ¡kovų delsimas kreiptis į teismÄ , nereikalavimas paÅ¡alinti ginčo objektu esančiÄ informacijÄ iÅ¡ internetinės erdvės rodo, kad pačios informacijos publikavimas nepažeidžia ieÅ¡kovų interesų. Informacijos, publikuotos internete, sklaida yra žymiai didesnė nei popierinio laikraščio. Pirmosios instancijos teismais teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė J. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ paÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepime palaikė RUAB „Diena Media News“ pozicijÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo Byloje kilęs ginčas dėl privataus gyvenimo fakto, ieÅ¡kovės L.

Å . įvaikinimo fakto iÅ¡vieÅ¡inimo žiniasklaidoje be ieÅ¡kovų sutikimo, taigi dėl teisės į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ pažeidimo bei neturtinės žalos ieÅ¡kovams atlyginimo. Apeliantai nurodo, jog atsakovai, neturėdami ieÅ¡kovų sutikimo, vieÅ¡ai paskleidė neteisėtai surinktÄ informacijÄ apie jų Å¡eimos gyvenimÄ , L. Å . įvaikinimo faktÄ , tokiu bÅ«du pažeisdami ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ ,Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. 2015 10 10 dienos dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ bei to paties dienraščio internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kurį parengė atsakovė žurnalistė J.

Å . (1 t., e. b. l. 1521).Straipsnyje raÅ¡oma apie straipsnio publikavimo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , Nr. 1A-483-245/2016 kurioje, kaip matyti iÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, 2016 05 05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. Å . buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl turto užvaldymo sukčiavimo bÅ«du, pagal BK 300 straipsnį dėl paskolos sutarčių suklastojimo, iÅ¡ viso pagal 32 epizodus; L. Å . pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis iÅ¡viso pagal 2 epizodus:

L. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡ viso pagal du epizodus. Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2017 05 22 nutartimi nuteistųjų R. Å . ir L. Å . gynėjų advokatų V. F. ir V. S. apeliacinius skundus atmetė. Nuteistosios L. Å . gynėjos advokatės N. G. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 05 05 nuosprendį dalyje dėl L. Å . nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį viename epizode panaikino, ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį bei jÄ iÅ¡teisino.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros, Kauno apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje R. Å . atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikino ir laisvės atėmimo 4 ketverių metų bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. L. Å . ir L. Å . paskyrė papildomus įpareigojimus.CK 2.23 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama tik jo sutikimu.

Po asmens mirties tokį sutikimÄ gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 3 dalyje įsakmiai numatyta, jog draudžiama rinkti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Draudžiama skleisti surinktÄ informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ , nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtÄ ir pagrįstÄ visuomenės interesÄ tokiÄ informacijÄ Å¾inoti.

Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas teismų praktikoje pripažįstama, jog žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos, kai nustatoma Å¡ių faktų visuma:

1) informacijos paskleidimo faktas;

2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimÄ ;

4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo;

5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso, Å¡iÄ informacijÄ Å¾inoti. Byloje nėra ir pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje, kad Å¡i informacija paskelbta apie ieÅ¡kovus ir yra apie jų privatų gyvenimÄ . IeÅ¡kovai nurodė, jog straipsnyje pateikta informacija „o Å . su įdukra, kuriÄ Ä¯sivaikino“, yra apie jų privatų gyvenimÄ . Atsakovai apeliaciniuose skunduose neginčija aplinkybės, jog žinia, kad ieÅ¡kovė L.

Å . yra įvaikinta priskirtina duomenims apie jos ir L. Å . bei R. Å . privatų gyvenimÄ , bet teigė, jog Å¡is faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas iki ginčo straipsnio, rėmėsi liudytojų parodymais Å¡ioje ir baudžiamojoje bylose, nurodė, kad ieÅ¡kovai tokiam iÅ¡vieÅ¡inimui neprieÅ¡taravo, neprašė uždaro bylų nagrinėjimo. Å iuos argumentus kolegija atmeta, ta aplinkybė, kad dalis liudytojų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, paminėjo žinoję apie įvaikinimÄ nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovai konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad Å¡is faktas bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡intas spaudoje, nesudaro pagrindo taip teigti ir faktas, kad ieÅ¡kovai neprašė bylos nagrinėti uždarame teismo posėdyje, nes nenustatyta, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų kaip nors davę suprasti atsakovams, jog sutinka su Å¡io fakto vieÅ¡inimu žiniasklaidoje.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog duomenys apie įvaikinimÄ , Å¡iuo atveju faktas, kad ieÅ¡kovė L. Å . yra ieÅ¡kovo R. Å . įdukra, yra privataus gyvenimo sritis, ir kad leidimo šį faktÄ iÅ¡vieÅ¡inti žiniasklaidoje nei raÅ¡tu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais ieÅ¡kovai atsakovams nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios distancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo dalyku Å¡ioje byloje nėra įvaikinimo konfidencialumo pažeidimas, bet teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimas, todėl aplinkybė, jog tokios informacijos paskelbimo metu įdukra (ieÅ¡kovė L.

Å .) buvo sulaukusi pilnametystės, neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovų Å¡eimos privataus gyvenimo slaptumo ribų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog negalima teigti, kad tokia informacija yra apie giminystės ryÅ¡ius, todėl nelaikytina privačia, nes bÅ«tent per įvaikinimo procedÅ«rÄ Ä¯tėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos prilyginamos giminaičių pagal kilmę teisėms ir pareigoms (CK 3.227 straipsnio 1 dalis CK 3.227 straipsnio 2 dalis, CK 3.228 straipsnio 1 dalis), ir bÅ«tent todėl duomenims apie įvaikinimÄ taikomas konfidencialumo institutas patvirtinantis, jog Å¡iam faktui įstatymo leidėjas taiko specialiÄ teisinę apsaugÄ (CK 3.221 straipsnis).Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog tik pats asmuo turi teisę spręsti, kokiÄ informacijÄ apie savo privatų gyvenimÄ ir kiek jos atskleisti vieÅ¡ai.

Sutiktina su pirmosios instancijos pastebėjimais kad, duomenų paskleidimo artimoje aplinkoje ir draugų rate ar nagrinėjant bylÄ teisme suponuoja visiÅ¡kai kitÄ duomenų paplitimo mastÄ , laipsnį, asmenų, susipažinusių ar turėjusių potencialiÄ galimybę su paskleistais duomenimis susipažinti skaičių, paskleistos informacijos pobÅ«dį, turinį, todėl toks duomenų paskleidimo bÅ«das ir mastas neatleidžia žiniasklaidos atstovų nuo atsakomybės. Kolegija taip pat sutinka su teismo vertinimu, jog faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovai nesikreipė į atsakovus dėl duomenų paÅ¡alinimo, negalima vertinti kaip fakto patvirtinančio jų sutikimÄ iÅ¡reiktÄ konkliudentiniais veiksmais vieÅ¡inti privataus gyvenimo faktÄ , nes pirma toks sutikimas turi bÅ«ti gaunamas prieÅ¡ publikacijÄ , antra asmens teisė į privatų gyvenimÄ suponuoja ir jo teisę pasirinkti gynybos bÅ«dus esant teisės pažeidimui.Informacijos apie asmens privatų gyvenimÄ paskleidimas pateisinamas ir leistinas tik iÅ¡imtiniais atvejais, esant pagrįstam visuomenės interesui tokiÄ informacijÄ Å¾inoti, pvz. siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių.

Tuo tarpu Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste, žiniasklaidos priemonėje nuÅ¡viečiant bylos eigÄ Â Ä¯vaikinimo fakto, paskelbimas nebuvo bÅ«tinas, nes įvaikinimo faktas nebuvo aktualus visuomenei, jo iÅ¡vieÅ¡inimas neapsaugojo ir kitaip neįtakojo kitų asmenų interesų, teisių ar pareigų, taigi nebuvo realaus visuomenės socialinio intereso žinoti šį ieÅ¡kovų privataus gyvenimo faktÄ . Kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡sakytais teiginiais, jog žinia apie įvaikinimÄ nėra sensacija, o jos paskelbimas nesietinas su atsakovo siekiu, jog publikacija įgytų sensacingÄ atspalvį, nes dėmesys straipsnyje vis tik buvo koncentruotas į ieÅ¡kovų nusikalstamus veiksmus, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Å¡io fakto iÅ¡vieÅ¡inimu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės į privatų gyvenimÄ .

Taip pat atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog neiÅ¡vieÅ¡inus įvaikinimo fakto nebÅ«tų galima iÅ¡samiai nuÅ¡viesti ieÅ¡kovų veikų, nes jie veikė kaip Å¡eima taip save pristatydami nukentėjusiesiems ir įgaudami jų pasitikėjimÄ . Kadangi ieÅ¡kovų teisė nevieÅ¡inti informacijos apie įvaikinimÄ Ä¯tvirtinta įstatyme, be to pats įvaikinimo faktas reiÅ¡kia kad ieÅ¡kovai ir buvo Å¡eima, Å¡io  fakto iÅ¡vieÅ¡inimas ar nutylėjimas niekaip negalėjo įtakoti nukentėjusiųjų elgesio ir jų priimamų sprendimų santykiuose su ieÅ¡kovais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, įvairius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 - 6.249 straipsnių nuostatomis taikant civilinę atsakomybę bÅ«tina nustatyti visas Å¡ios atsakomybės taikymo sÄ lygas:

a) neteisėtus veiksmus;

b) žalÄ arba nuostolius;

c) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių);

d) bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.Kolegijos nuomone teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovų bei liudytojų A. Z., A. T., I. J. paaiÅ¡kinimai apie jų fizinę ir psichinę bÅ«klę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai įrodė, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų iÅ¡vieÅ¡inant įvaikinimo faktÄ patyrę neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nes Å¡iÄ informacijÄ nuo aplinkinių kruopščiau slėpė jÄ galėjo žinoti tik seni jų draugai ir artimieji, L.

Å . po įvaikinio buvo pakeista pavardė ji buvo perkelta į kitÄ mokyklÄ , ieÅ¡kovai, net po įvaikinimo buvo pakeitę gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl tikėtina, kad jos pavieÅ¡inimas galėjo sukelti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovams.Tačiau taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo byloje pateiktu vertinimu, jog didžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovų nurodoma neturtinė žala anot jų pasireiÅ¡kusi emocine depresija, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių ir rato sumažėjimas paaiÅ¡kinamas su baudžiamojo byloje konstatuotomis pačių ieÅ¡kovų nusikalstamomis veikomis ilgÄ laikÄ vykusiu baudžiamuoju procesu, inkriminuotų nusikaltimų veikų skaičiumi ir pobÅ«džiu, pareiÅ¡kiant kaltinimÄ ir nuteisiant ieÅ¡kovus pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis (sukčiavimas), 300 straipsnio 3 dalį (klastojimas).

Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas patys ieÅ¡kovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog baudžiamoji byla paveikė jų sveikatÄ ir emocinę bÅ«klę labai smarkiai. Akivaizdus, jog faktas, kad baudžiamasis procesas ir informacijos apie tokį procesÄ sužinojimas suteikia kaltinamam asmeniui stresÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus ir atitinkamai įtakoja tokio asmens artimųjų pažįstamų požiÅ«rį į tokį asmenį ir galimai susiaurinÄ jo bendravimo ratÄ , ko negalima pasakyti apie įvaikinimo faktÄ , kuris negali pakeisti nuomonės apie įvaikinamÄ jį ar įvaikintojÄ Â Ä¯ neigiamÄ pusę ar sÄ lygoti tokio asmens ignoravimÄ , nusistovėjusiame bendravimo rate.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovų neturtinės žalos atsiradimo sÄ lygojo bÅ«tent baudžiamasis procesas, o nei privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas. Tokios iÅ¡vados teisingumÄ taip pat patvirtina ieÅ¡kovų L. Å . ir R. Å . medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog Å¡ių ieÅ¡kovų sveikatos problemos atsirado iki ginčo publikacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteisiamos žalos dydį atsižvelgė, į aplinkybę, kad ieÅ¡kovai ėmėsi teisės į privatų gyvenimÄ gynimo po publikacijos praėjus nemažam laiko tarpui, o pretenzijos paÅ¡alinti Å¡iÄ informacijÄ atsakovui iÅ¡ viso nereiÅ¡kė ir sprendė, jog toks jų elgesys galėjo prisidėti prie neturtinės žalos apimties padidinimo.

Taip pat, atsižvelgė į tai, kad pati pavieÅ¡inta žinia apie sutuoktinės vaiko įvaikinimÄ yra žinia apie pozityvų ieÅ¡kovo elgesį. Kolegijos nuomone tokio pobÅ«džio žinia negalėjo sukelti neigiamų ieÅ¡kovo aplinkos emocijų ar į neigiamÄ pusę pakeisti aplinkinių nuomonę apie ieÅ¡kovus.Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes kolegija sprendžia, jog teismas, priteisdamas žalÄ , pagrįstai sumažino jos dydį proporcingai teisės pažeidimui ir kilusioms pasekmėms bei ieÅ¡kovų patirtiems praradimams.  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nesutiktina ir su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nes ieÅ¡kovai teigdami, jog ieÅ¡kovų atstovės nurodytas advokatės valandinis įkainis virÅ¡ija rekomenduojamus maksimalius įkainius neatsižvelgė, jog ta pati advokatė atstovavo dviem ieÅ¡kovams, o ta aplinkybė, kad sprendime nebuvo nurodyta naujesnė Teisingumo ministro Rekomendacijų Å¡iuo klausimu redakcija taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas iÅ¡spręstas neteisingai ar netinkamai.

Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, aiÅ¡kino ginčo sutartį atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu.Kadangi abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai atmesti bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinėje instancijoje, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis nepriteisiamos nei vienai iÅ¡ Å¡alių.     Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1                   punktu,                            NUTARIA:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d.  sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                     Teisėjai                                                                    Liuda Uckienė                                                                                                       Ramunė Mikonienė                                                                                                       Vidas Stankevičius