A-444-2754-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2754/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02757-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 32; 74.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Marijai Gaidukevič, advokatui Justui Viliui,

atsakovo atstovui Julijai Poliakovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litpost“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litpost“ skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. UAB „Litpost“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 1V-1185 „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo UAB „Litpost“ (toliau – ir Įsakymas), sumažinant Bendrovei paskirtą ekonominę sankciją iki 100 Lt; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Patikslintame skunde (b. l. 14-17) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1V-1185 pareiškėjui buvo paskirta 3 121,91 Lt ekonominė sankcija. Su Įsakymu bei paskirta sankcija nesutiko. Mano, kad atsakovo teiginys, jog Bendrovės veiksmuose nebuvo įžvelgta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir Pašto įstatymas) 16 straipsnio 7 d. nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pašto ir/arba pasiuntinių paslaugų teikėjai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Nurodė, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo pažeidimas buvo padarytas netyčia, t. y. dėl kurjerio klaidos, už kurį šis buvo nubaustas drausmine nuobauda. UAB „Litpost“ pažeidimą padarė esant neatsargumui, t. y. daug lengvesnei kaltės formai.

Pažymėjo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nesukėlė žalos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iš UAB „Vilniaus energija“ sąskaitų gavėjų būtų negavęs sąskaitos. Įsakyme nebuvo vertintas ar konstatuotas pareiškėjo žalos sukėlimo faktas, o tai rodo, kad pareiškėjo veiksmai niekam žalos nesukėlė. Be to, skiriant ekonominę sankciją UAB „Litpost“, nebuvo atsižvelgta į jos įvardintas lengvinančias aplinkybes. Viso tyrimo metu sąžiningai ir geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, kurias pareiškėjas akcentavo sprendžiant klausimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta ir Įsakyme apsiribota tik fraze, kad UAB „Litpost“ atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad Įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2007 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-350/2007 tvirtina, kad būtent atsakovui, kaip Lietuvos Respublikos pašto įstatyme paskirtai priežiūros institucijai, taikant administracinę atsakomybę UAB „Litpost“ atžvilgiu, kilo pareiga nustatyti visas bylos aplinkybes, įvertinti pareiškėjo pažeidimo faktą, o taip pat visas aplinkybes, turinčias reikšmės skirtinos ekonominės sankcijos dydžiui. Tvirtina, kad atsakovas nesiaiškino aplinkybių, nurodytų Pašto įstatymo 16 straipsnio Neįvertinusi minėtų aplinkybių, Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią įstatymo nuostatą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Mano, kad turėjo būti skirta mažesnė, nei ekonominės sankcijos vidurkis, bauda.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 24-28) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto asmens 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1V-1185 „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo UAB „Litpost“ Bendrovei už Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų bei Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-1544 (toliau – ir Taisyklės) 20.1 ir 20.2 punktų pažeidimą buvo skirta 3 121,91 Lt dydžio bauda.

Tarnyba 2011 m. gegužės 9 d. gavo Ilonos Šuopienės 2011 m. gegužės 2 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog 2011 m. kovo 15 d. savo gaunamųjų laiškų dėžutėje rado jai siųstą UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntą (sąskaitą), adresuotą Sluškų g. 7-10, Vilnius, pažymėtą Bendrovės antspaudu su žyma „Pasiuntinių paslaugos“. Atsižvelgiant į I. Šuopienės 2011 m. gegužės 2 d. prašyme išdėstytas aplinkybes ir vykdant Tarnybos direktoriaus įgalioto asmens 2011 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1V-519 „Dėl neplaninio UAB „Litpost“ veiklos patikrinimo atlikimo“, 2011 m. gegužės 23 d. buvo atliktas neplaninis pareiškėjo veiklos patikrinimas (toliau – ir Neplaninis patikrinimas), kurio metu nustatyta, jog UAB „Litpost“ su UAB „Biznio mašinų kompanija“ yra sudariusi 2011 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 11/02/01 dėl pasiuntinių ir kitų paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartis). Sutarties pagrindu pareiškėjas gaudavo iš UAB „Biznio mašinų kompanija“ pristatymui siuntėjo UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntas. Sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad UAB „Litpost“ yra įsipareigojusi teikti UAB „Biznio mašinų kompanija“ pasiuntinių ir pašto paslaugas, t. y. surinkti, paskirstyti, pristatyti ir pasirašytinai įteikti gavėjams asmeniškai per pasiuntinį pašto siuntas, suteikiant užsakovo pageidaujamas papildomas paslaugas.

Neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Litpost“, teikdama pasiuntinių paslaugas 2011 m. kovo mėnesį, neįteikė UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntos I. Šuopienei, asmeniškai pasirašytinai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir Taisyklių 20.1 punkte nustatytus reikalavimus. Neplaninio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio mėnesį teikdamas UAB „Biznio mašinų kompanija“ pasiuntinių paslaugas turėjo įteikti gavėjams asmeniškai pasirašytinai ir ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo pašto siuntų įteikimo dienos saugoti UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntų įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančius dokumentus, tačiau nesaugojo visų 2011 m. balandžio mėnesį pristatytų UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntų Įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 6 mėnesius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 d. 2 punkte bei Taisyklių 20.2 punkte numatytus reikalavimus.

Vadovaudamasi Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnyba 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (17.1) 1B-2069 pranešė pareiškėjui apie nustatytus Lietuvos Respublikos pašto įstatymo ir Taisyklių pažeidimus bei nustatė 1 mėnesio nuo pranešimo gavimo dienos terminą pažeidimams pašalinti ir raštu apie tai informuoti Tarnybą. Atsakydamas į Tarnybos pranešimą, pareiškėjas 2011 m. birželio 22 d. raštu informavo Tarnybą, kad pažeidimo nepašalino.

Vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas per Tarnybos nustatytą terminą pažeidimo nepašalina, Tarnyba inicijuoja ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą. Pagal Pašto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuris nesilaiko Taisyklių reikalavimų, Tarnyba skiria baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 Lt. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas nepašalino nustatyto pažeidimo, Tarnyba, vadovaudamasi Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktu, 15 straipsnio 1 ir 13 dalimis, 16 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 17 straipsnio, Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktais ir siekdama užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą, Įsakymu skyrė pareiškėjui Pašto įstatymo 14 straipsnio numatytą ekonominę sankciją – piniginę baudą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog neįteikė UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntos I. Šuopienei ir nesaugojo visų 2011 m. balandžio mėnesį pristatytų UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntų įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 6 mėnesius, t. y. neneigia pažeidimų, už kuriuos jam buvo skirta ekonominė sankcija, padarymo fakto. Pažymėjo, kad pareiškėjas aiškiai pripažino pažeidimų padarymo faktą 2011 m. birželio 22 d. rašte Tarnybai nurodydamas, kad negali per vieną mėnesį pašalinti Tarnybos nustatyto pažeidimo ir surinkti 144 797 asmenų, kuriems buvo įteiktos siuntėjo UAB „Vilniaus energija“ siuntos, parašų. Pareiškėjas ginčija tik už padarytus pažeidimus paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

Pažymėjo, kad Pašto įstatymo nuostatos pažeidėjo kaltės formos nepriskiria prie lengvinančių aplinkybių skiriant ekonomines sankcijas. Be to, pareiškėjas tariamą kurjerio klaidą, kurios byloje negrindžia jokiais įrodymais, nepagrįstai traktuoja kaip lengvinančią Bendrovės kaltę. Nurodė, kad teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymiai (būdas, vieta, laikas ir priemonės) yra būdingi kiekvienai veikai, tačiau jie neįtakoja pažeidėjo kaltės. Pareiškėjas atsako už savo darbuotojų veiksmus ir, neatsižvelgiant į tai, kieno faktiniais veiksmais buvo padarytas pažeidimas, būtent jam tenka atsakomybė už Lietuvos Respublikos pašto įstatyme bei Taisyklėse įtvirtintų pasiuntinių paslaugų teikėjams nustatytų pareigų laikymąsi. Pažymėjo, kad UAB „Litpost“ elgesį būtina vertinti pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo verslininko elgesio matą. Pareiškėjui, kaip komercinei įmonei, savo rizika siekiančiai pelno, atsižvelgiant į įmonės ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, atidumo ir rūpestingumo standartai vykdant pareigas, kylančias iš profesinės veiklos, yra aukštesni lyginant su fiziniais asmenimis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai yra iš esmės susiję tik su jos padarytu pažeidimu dėl pašto siuntos neįteikimo I. Šuopienei, tuo tarpu ekonominė sankcija UAB „Litpost“ buvo skirta ir už tai, kad pareiškėjas nesaugojo visų 2011 m. balandžio mėnesį pristatytų UAB „Vilniaus energija“ pašto siuntų Įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 6 mėnesius. Pažymi, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas turėjo pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau jų neatliko, todėl jos kaltais veiksmais buvo pažeistos Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkto bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punkto nuostatos.

Pažymėjo, kad Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktuose numatytų pažeidimų sudėtis yra formalioji, kas reiškia, jog tai teisės pažeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus arba neįvykdžius nustatytos pareigos, o atsakomybė už jų padarymą kyla neatsižvelgiant į tai, ar atsirado kokie nors padariniai. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas yra pats veikimas arba neveikimas. Pašto įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, nustatančių pasiuntinių paslaugų teikėjo pareigą įteikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai ir saugoti įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančius dokumentus ne mažiau kaip 6 mėnesius, neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra susijęs su atsakomybėn patraukto pasiuntinių paslaugų teikėjo neveikimu ar nepakankamu veikimu vykdant pavestas pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė pareiškėjui už padarytus pažeidimus atsirado pažeidus Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktų reikalavimus, tuo tarpu pagal Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 d., jei žala padaroma ir yra pašalinama, tik tai gali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi pagrindas ekonominės sankcijos mažinimui yra Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Tik nustačius šių aplinkybių egzistavimą, svarstant konkretaus ekonominės sankcijos dydžio klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje išvardintus faktorius (kaltę, žalos dydį ir kt.), kuriais skunde remiasi pareiškėjas. Tarnyba, priimdama Įsakymą, veikė savo kompetencijos ribose ir laikydamasi ekonominių sankcijų skyrimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 14-16 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Kadangi Tarnyba nenustatė jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebuvo jokio teisinio pagrindo skiriant ekonominę sankciją pareiškėjui vadovautis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl ekonominės sankcijos dydžio mažinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kaip jis bendradarbiavo su Tarnyba. Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamas išsamus atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas. Pareiškėjas apie Neplaninio patikrinimo metu nustatytus Pašto įstatymo ir Taisyklių pažeidimus buvo informuota 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (17.D1B-2069, tačiau iki 2011 m. lapkričio 2 d. t. y. iki posėdžio Tarnyboje dėl ekonominės sankcijos skyrimo dienos šių pažeidimų nebuvo pašalinusi. UAB „Litpost“ tęsiami pažeidimai nepaisant Tarnybos įpareigojimų pašalinti nustatytus pažeidimus ir vengiant vykdyti teisės aktų reikalavimus negali būti laikomi pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Mano, kad pareiškėjas nepateikia teismui nė vieno įrodymo, kuris sudarytų pagrindą abejoti Įsakymo teisėtumu. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-62-350/2007. Cituojama teisės aiškinimo taisyklė yra susijusi su baudžiamosios atsakomybės atribojimu nuo administracinės atsakomybės, o faktinės aplinkybės yra visiškai nepanašios į šios bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad ekonominės sankcijos yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir jomis sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį ūkio subjektų, traukiamų teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nurodydama tariamą juridinį skundo pagrindą, pareiškėjas apsiriboja lakonišku teiginiu, kad Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, tačiau nenurodo konkrečių teisės normų, kurių neatitinka Įsakymas, o ekonominės sankcijos skyrimo motyvai yra aiškiai pateikiami Įsakymo dėstomojoje dalyje. Pažymėtina, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktų pažeidimo padarymo faktas yra įrodytas byloje esančia medžiaga, Įsakymas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai išanalizavus visas ekonominės sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad ekonominių sankcijų, kaip ir bausmių ar administracinių nuobaudų, paskirtis sietina ne tik su pažeidėjo nubaudimu, bet su bendrąja ir specialiąja prevencija, todėl pareiškėjui Įsakymu skirta ekonominė sankcija yra adekvati jos padarytam pažeidimui bei ekonominės sankcijos tikslams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo veika pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktus kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymo neginčija ir pats pareiškėjas, įrodyti byloje esančiais įrodymais, ekonominė sankcija paskirta teisėtai. Dėl paskirtos sankcijos dydžio remdamasis Pašto įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pareiškėjo veikloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo mažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį. UAB „Litpost“ paskirta bausmė atitinka jos padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei nesudaro pagrindo išvadai, jog ji yra aiškiai per griežta.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 99-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1648-426/2012 ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti UAB „Litpost“, skundą ir sumažinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. direktoriaus įsakymu paskirtą baudą iki 100,00 Lt (vieno šimto litų ir 00 ct).

Apeliantas nurodo, jog tiek 2011 m. lapkričio 2 d. Ryšių reguliavimo tarnyboje vykusiame posėdyje, tiek posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu buvo prašoma atsižvelgti į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas lengvinančias aplinkybes, tačiau Įsakyme buvo apsiribota konstatavimu, jog atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (2.2.5 punktas). Pabrėžia, kad ATPK bendroji dalis, kurioje be kita ko yra įtvirtintos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės, yra taikoma tiek administracines nuobaudas skiriant pagal ATPK specialiąją dalį, tiek ir pagal kitus teisės aktus, nustatančius atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe pagal Pašto įstatymą. Taigi šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į Pašto įstatyme įtvirtintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 2 dalimi, kuri, kaip minėta aukščiau, numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių, ir į ATPK 31 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent į aplinkybę, jog UAB „Litpost“ nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „LITPOST“ apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Pabrėžia, jog atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, pažymėtina, kad ekonominių sankcijų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams už Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų nesilaikymą skyrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja ne ATPK, bet specialus teisės aktas - Pašto įstatymas. Tas faktas, kad ekonominės sankcijos savo esme yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir jomis sudaromos prielaidos daryti neigiama poveiki ūkio subjektu, traukiamu teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai), nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skiriant ekonomines sankcijas pagal specialius šių sankcijų skyrimo tvarka ir sąlygas reglamentuojančius teisės aktus, turi būti vadovaujamasi ATPK nuostatomis.

Pažymi, kad Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamas išsamus baigtinis pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę lengvinančiu aplinkybių sąrašas, nustatant, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Apelianto argumentas, kad skiriant UAB „Litpost“ ekonominę sankciją turėjo būti atsižvelgta ir į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes ATPK 31 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių, yra atmestinas, nes ekonominė sankcija apeliantui buvo skirta ne ATPK, bet Pašto įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pabrėžtina, kad Pašto įstatymas nenumato, jog Tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, Pašto įstatyme nenumatytas, aplinkybes ar atsižvelgti į kituose teisės aktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Mano, kad UAB „Litpost“ apeliaciniame skunde remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone, nepateikdamas jokiu konkrečiu ir objektyviu įrodymu dėl savo reikalavimu pagrįstumo.

Pažymėtina, kad UAB „Litpost“ padarytas Pašto įstatymo ir Taisyklių reikalavimų pažeidimas pagal jo mastą vertintinas kaip rimtas (UAB „Litpost“ 2011 m. balandžio mėn. teikdama pasiuntinių paslaugas, be kita ko, turėjo įteikti gavėjams asmeniškai pasirašytinai ir ne mažiau kaip 6 mėn. nuo pašto siuntų įteikimo dienos saugoti 147 816 vnt. UAB „Vilniaus energija" pašto siuntų Įteikimą gavėjams asmeniškai pasirašytinai patvirtinančių dokumentų, tačiau saugojo tik 3 019 vnt.), o byloje nenustatyta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Litpost“ kaip juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pranešęs Tarnybai apie pasiuntinių paslaugių teikimo pradžią, privalėjo žinoti jam taikomų teisės aktų reikalavimus, tinkamai jų laikytis ir atitinkamai informuoti apie tokius reikalavimus savo darbuotojus. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas pageidauja, jog ekonominės sankcijos dydis jam būtu sumažintas, negali paneigti padaryto imperatyviu Pašto įstatymo ir Taisyklių nuostatu pažeidimo ir negali turėti įtakos skirtos ekonominės sankcijos dydžiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčijamu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1V-1185 pareiškėjui buvo paskirta 3 121,91 Lt ekonominė sankcija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veika pagal Pašto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 20.1 ir 20.2 punktus kvalifikuota teisingai, pažeidimai įrodyti byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Skundu ir apeliaciniu skundu pareiškėjas siekia paskirtos baudos sumažinimo vadovaujantis Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi.

Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl padaryto pažeidimo žala niekam nebuvo kilusi.Akcentuoja, kad pareiškėjas tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, padėjo atskleisti pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Įsakyme nepagrįstai konstatuota, kad Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Įsakymo 2.2.5 punktas). Byloje esančių dokumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad aplinkybė, nurodyta Pašto įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje – pareiškėjas padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu – egzistuoja. Įvertinus byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, o tai laikytina lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pažeidimo padarymu būtų sukelta žala, kas, nors ir nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina kaip palanki pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą pakeisti skundžiamą Įsakymą, paskirtą baudą sumažinant iki 2 000 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1V-1185 3 punktą, nurodant, kad UAB „Litpost“ skiriama 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė