2017-12-06 Nr. AB-22731-3-62-3-00654-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2529-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00654-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–9, 17–19) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo kalinamas Kybartų PN baudos izoliatoriaus ir drausmės grupės kamerose netinkamomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis sąlygomis. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 1, 2 ir 5 buvo perpildytos, pareiškėjas jose buvo laikomas su 4–6 asmenimis, taigi jam teko apie 1,5 kv. m ploto. Baudos izoliatoriaus kamerose prie stalo nebuvo pakankamai sėdimų vietų, todėl valgė atšalusį maistą. Kamera nebuvo tinkamai aprūpinta inventoriumi, nes pareiškėjas neturėjo, kur susidėti asmeninius daiktus, patalpoje silpnas apšvietimas, pasivaikščiojimo kiemelių sąlygos blogos. Pareiškėjas pataisos namuose buvo sumuštas ir po šio įvykio uždarytas į baudos izoliatorių kartu su asmenimis, kurie galėjo su juo susidoroti. Kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, buvo žalojama jo sveikata. Prausimosi patalpoje nebuvo atskirų kabinų, pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų ir kitų nuteistųjų, taip pat patalpoje nebuvo veidrodžio, lentynėlių asmeninėms priemonėms susidėti. Drausmės grupėje ne kartą buvo sukeltas gaisras, dėl to pareiškėjui pablogėjo sveikata, jam sutriko (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose iki šiol nėra priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko pareiškėjas jaučia baimę. Atsakovas, laikydamas pareiškėją minėtomis sąlygomis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą ir papildyme (b. l. 60–63, 66) nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas slepia informaciją apie jo kalinimą baudos izoliatoriaus kamerose. Šiose kamerose buvo silpnas apšvietimas, netinkama ventiliacija, blogai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai. Visus pareiškėjo skundus ir prašymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pataisos namų pareigūnai išmesdavo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22–26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą.

5. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. nuobaudų baudos izoliatoriuje neatlikinėjo. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas nuobaudas atlikinėjo drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Kamerose plotas vienam nuteistajam ne visada atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau šis pažeidimas tik formalus ir negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vadinti kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pareiškėjas tyčia darė režimo pažeidimus suvokdamas, kad už tai bus skirtos nuobaudos ir jis bus patalpintas į drausmės grupės patalpas. Kybartų PN buvo pradėti eksploatuoti 2006 metais laikantis tuo metu galiojusių higienos normų. Skundo dalis dėl netinkamo apšvietimo yra nepagrįsta, nes pareiškėjas dėl to niekada nesiskundė. Drausmės grupės ir baudos izoliatoriaus kameros yra tinkamai aprūpintos kietuoju inventoriumi, kamerų remontas atliekamas nuolat pagal poreikį. Duomenų apie tai, kad drausmės grupės kameroje Nr. 124 ginčo laikotarpiu būtų sukeltas gaisras, nėra. Pataisos namuose 2012 m. vasario 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00206-12 dėl pareiškėjo sumušimo, kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjas pataisos namuose ginčo laikotarpiu būtų sumuštas, nėra. Pareiškėjas pats išreiškė valią būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 78‑84) bylos dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (dėl lentynėlės higienos priemonėms) nutraukė, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kybartų PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higienos sąlygų į pataisos namų administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 25 d., todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą. Taip pat teismas pažymėjo, kad jei, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis jautė nepatogumus, išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Be to, pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. pritaikė ieškinio senaties terminą, o pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kybartų PN nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl jo kalinimo Kybartų PN baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas baudos izoliatoriuje nebuvo laikomas. Atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo baudos izoliatoriaus kamerose yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Byloje nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo laikomas, teismas atitinkamai nepasisakė dėl skundo aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis baudos izoliatoriuje ir baudos izoliatoriaus pasivaikščiojimų kiemeliuose.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Kybartų PN buvo sumuštas, pareigūnai jį patalpino į baudos izoliatoriaus kamerą kartu su asmenimis, kurie galėjo su juo susidoroti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šio pažeidimo nedetalizavo, nepaaiškino, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas ir patalpintas į baudos izoliatorių. Bylos duomenys patvirtina, kad Kybartų PN 2012 m. vasario 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00206-12 dėl pareiškėjo sumušimo bendrabučio tipo patalpose 2012 m. sausio 25 d. Iš Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1/8-1776 matyti, kad šis skyrius neturi kitų duomenų apie pareiškėjo sumušimą. Nagrinėjamu atveju byloje pritaikius senaties terminą, pareiškėjo argumentai dėl jo sumušimo Kybartų PN 2012 m. sausio 25 d. detaliau nebuvo aptariami ir buvo atmesti.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad drausmės grupės kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, dėl to buvo žalojama jo sveikata, teismas pažymėjo, jog Kybartų PN atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas pageidavo nuobaudas atlikti kartu su rūkančiais asmenimis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Kybartų PN direktoriaus nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundo argumentus dėl jo laikymo drausmės grupės kamerose kartu su rūkančiais asmenimis atmetė kaip nepagrįstus.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad drausmės grupėje ne kartą buvo sukeltas gaisras, dėl kurio patyrė sveikatos pablogėjimą, sutriko (duomenys neskelbtini), be to, Kybartų PN iki šiol nėra priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko pareiškėjas jaučia baimę, teismas pagal Kybartų PN atsiliepimo paaiškinimus nustatė, jog duomenų apie tai, kad drausmės grupės kameroje Nr. 124, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, būtų kilęs gaisras, nėra. 2012 m. birželio 17 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 114 buvo užfiksuotas gaisro atvejis, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, pritaikęs senaties terminą, pareiškėjo argumentų šioje dalyje detaliau neaptarė ir atmetė. Be to, Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 1/27 nurodyta, kad Kybartų PN drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose yra avariniai išėjimai ir priešgaisrinė signalizacija. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo minėtas aplinkybes, išdėstė savo samprotavimus, tačiau nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Kybartų PN prausimuisi tiekiamas netinkamas vanduo, patalpoje nebuvo veidrodžio, lentynėlės asmeninėms priemonėms susidėti, o lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi, teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. Iv‑2282-554/2015 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų PN, kurioje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų, neaprūpinant lentynėle asmeninėms higienos priemonėms susidėti prausykloje (duše). Atsižvelgiant į tai, kad teismas dėl minėtų aplinkybių jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-715-756/2016) dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis, jog prausimosi patalpoje nebuvo įrengta atskirų kabinų, todėl pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų ir kitų nuteistųjų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų konstrukcinių ypatumų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad jam nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiškėjui galimybę nusiprausti, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

14. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl pareigūnų netinkamo elgesio, jog jo skundai ir prašymai buvo išmesti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė minėtų pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip deklaratyvūs.

15. Teismas nustatė, kad byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo prausyklos įrengimo (lubų, sienų ir grindų danga susidėvėjusi, nebuvo veidrodžio) bei nekokybiško vandens, todėl konstatavo, jog Kybartų PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismui nekilo abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 89–91) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Jis buvo laikomas Kybartų PN baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1, 2 ir 5. Kamerose buvo laikomi 4–6 asmenys. Kamerose buvo laikomas su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis. Kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta byla yra visai nesusijusi su nagrinėjama byla, teismas neišreikalavo iš atsakovo jo prašytų įrodymų (nuotraukų, videoįrašų).

18. Kybartų PN atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 94–97) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Papildomai pažymi, kad pats pareiškėjas pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 17 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

22. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 17 punkte išdėstytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas daliai pareiškėjo skundo reikalavimų už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. pritaikė ieškinio senaties terminą, o kitą dalį reikalavimų (už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) išnagrinėjo (žr. nutarties 7 ir 8 p.). Pirmuoju laikotarpiu (nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 24 d.) įvyko dauguma įvykių (pareiškėjo sumušimas, gaisras, kalėjimas baudos izoliatoriuje; b. l. 33, 36, 56), kuriais pareiškėjas grindė savo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismui, atsakovo prašymu, pagrįstai pritaikius ieškinio senaties terminą, šių reikalavimų nenagrinėjus ir atitinkamai šią pareiškėjo skundo dalį atmetus kaip nepagrįstą, neliko esminės pareiškėjo skundo dalies. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su jo kalinimo drausmės grupėje sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. gruodžio 30 d., be kita ko, ir dėl lentynėlės higienos priemonėms susidėti, buvo išnagrinėti kitoje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Kybartų pataisos namams iškeltoje administracinėje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-715-756/2016; b. l. 45–54), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (dėl lentynėlės higienos priemonėms) nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Pripažintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (žr. Nutarties 15 p.) pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dėl likusių laikymo Kybartų PN sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau jis neįrodė, kad dėl jų jam galėjo kilti neturtinė žala, todėl šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus teisingai atmetė.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pastebėtina, kad šie skundo argumentai buvo paneigti atsakovo atstovo paaiškinimais, jog pats pareiškėjas pageidavo būti kalinamas su rūkančiais (b. l. 96). Pareiškėjas nenurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją, jog būtų laikomas kartu su nerūkančiais, tačiau toks jo prašymas nebuvo tenkintas, taigi nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Ž. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius