Legislator Case Law & Legislation
774be9bc-b91c-4c6e-a802-45d4da22b558 AI generated

774be9bc-b91c-4c6e-a802-45d4da22b558 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 774be9bc-b91c-4c6e-a802-45d4da22b558
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-1005-265/2013Teisėja E. Bartulienė              (Proceso Nr. 2-42-3-00339-2012-1)             Procesinio sprendimo kategorija              121.14; (S)                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K.

Legislator headnote

AI generated

774be9bc-b91c-4c6e-a802-45d4da22b558 · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-1005-265/2013Teisėja E. Bartulienė              (Proceso Nr. 2-42-3-00339-2012-1)             Procesinio sprendimo kategorija              121.14; (S)                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. B., n u s t a t ė : ieÅ¡kovė K. B., gim. 1991-03-05, prašė priteisti iÅ¡ tėvo, atsakovo R. B., iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 600 litų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki 2014-06-30, taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nors yra sulaukusi pilnametystės, tačiau mokosi Klaipėdos universitete, dieniniame skyriuje, mokslas tęsis iki 2014-06-30, neturi jokio turto. Nors mokosi gerai, tačiau negauna stipendijos, neturi galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, jÄ iÅ¡laiko mama, per mėnesį jai reikia apie 1200 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 600 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Å ilalės rajono apylinkės teismas 2013-03-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas R.

B. neturi jokio nekilnojamojo turto, tik automobilį, gyvena pas sugyventinę ir turi prisidėti prie maisto, malkų pirkimo, prie mokesčių mokėjimo, be to, paskutiniu metu nedirba, yra pensininkas ir gauna 549,29 Lt dydžio pensijÄ . Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, gydėsi Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės I kardiologijos skyriuje, turi riboti darbo krÅ«vį, todėl nebegali dirbti vairuotoju, patiria iÅ¡laidas pirkdamas vaistus, vitaminus, kelionėms į gydymo įstaigÄ Klaipėdoje.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovei K. B., studijuojančiai Klaipėdos universiteto dieniniame skyriuje, iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo atsakovo R. B. bÅ«tų galima priteisti tik tada, jei ji bÅ«tų iÅ¡naudojusi visas protingas galimybes pati pasirÅ«pinti lėšų, reikalingų jos gyvenimo iÅ¡laidoms, mokantis aukÅ¡tojoje mokykloje, dieniniame skyriuje. Viena iÅ¡ galimybių aukÅ¡tosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo iÅ¡laidoms.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė K. B. nepateikė įrodymų, kad pati stengiasi gauti pajamų gyvenimo iÅ¡laidoms: nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gavimo gyvenimo iÅ¡laidoms. Trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad dukra neėmė paskolos, nes neturėtų iÅ¡ ko jÄ grÄ Å¾inti. Teismo vertinimu, perdėtai atsargus ieÅ¡kovės požiÅ«ris į naudojimÄ si kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymÄ prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.IeÅ¡kovė su priimtu sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ siekiant pabloginti savo turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovas ieÅ¡kinio teismui pateikimo metu dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Jo pajamos laikotarpyje nuo 2012-07-05 iki 2012-12-20 sudarė mažiausiai 4 259,29 Lt, o nuo 2012-12-20 - 5 449,29 Lt. Pasak apeliantės, tokios atsakovo pajamos leidžia jam prisidėti prie jos iÅ¡laikymo.

Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas neteko darbo, ieÅ¡kovės vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi jis sÄ moningai atsisakė darbo ne dėl sveikatos bÅ«klės, o tam kad nereikėtų teikti jai iÅ¡laikymo. Esant Å¡ioms aplinkybėms mano, jog atsakovas negali bÅ«ti atleistas nuo pareigos teikti jai iÅ¡laikymÄ , kai tam yra bÅ«tinumas. Taip pat apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovui reikia papildomų iÅ¡laidų, kurios susijusios su vaistais ir vitaminais. Pasak ieÅ¡kovės, byloje esantys kasos kvitai yra surinkti nuo kasos, o ne paties atsakovo, kadangi vaistai pirkti po Å¡eÅ¡is kartus per dienÄ kelių minučių intervalu, suteiktos nuolaidos pagal 4 skirtingas nuolaidų korteles.

IeÅ¡kovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji nepasinaudojo visomis protingomis galimybėmis gauti lėšų, apeliantės vertinimu, protingos galimybės galėtų bÅ«ti tokios, kurios suteiktų jai lėšų pragyvenimui, tačiau nepagrįstai neapribotų jos teisių ir galimybių. IeÅ¡kovės vertinimu, nepaisant to, kad valstybė suteikia paskolÄ , tačiau už jÄ , kaip ir kitÄ paskolÄ , reikia mokėti palÅ«kanas. Apeliantės vertinimu, valstybės remiamai paskolai turėtų bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ tais atvejais, kai tėvai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių neturi jokios galimybės finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti savo pilnametį vaikÄ , tačiau toks prioritetas neturėtų bÅ«ti suteiktas, kai tai nesuvaržo tėvų finansinių galimybių.Atsakovas su ieÅ¡kovių apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bÅ«tina įvertinti ginčytinÄ situacijÄ remiantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vertindamas galimybę įstatymu įtvirtinti tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukÅ¡tosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose konstatavo, kad įstatymų leidėjas negali nepaisyti tos aplinkybės, kad Å¡iuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų - aukÅ¡tosios mokyklos studento ir jo vieno iÅ¡ tėvų ar abiejų tėvų.

Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ . Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryÅ¡iai yra konstituciÅ¡kai vertingi. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiÅ¡kai priimtų sprendimų įgyvendinimo naÅ¡ta bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal KonstitucijÄ ) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra nurodęs, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukÅ¡tosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų vykdyti teisingumÄ .

Antai įtvirtinant minėtÄ tėvų pareigÄ negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems Å¡eimos nariams, iÅ¡laikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iÅ¡ esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokiÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukÅ¡tosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti.

Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iÅ¡ jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli (pabrėžtina, kad jų dydis ar pakankamumas negali bÅ«ti vertinamas vien pagal Å¡iuo metu teisės aktuose nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigÄ priteisti iÅ¡laikymÄ paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukÅ¡tojoje mokykloje.Å ios konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad Å¡ie Konstitucinio Teismo nutartyje nurodyti imperatyvai yra aktualÅ«s bei jais bÅ«tina vadovautis nagrinėjant konkrečias civilines bylas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io nutarimo turinio, iÅ¡laikymo nepilnamečiams asmenims priteisimas, kai jie mokosi aukÅ¡tųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir iÅ¡ esmės galimas tik tais atvejais, kai tėvų ar vieno iÅ¡ tėvų pajamos ženkliai virÅ¡ija minimalų pragyvenimo lygį bei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų ir iÅ¡ esmės ženkliai finansiÅ¡kai neapriboja asmens, kuris įpareigojamas teikti iÅ¡laikymÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovės pareikÅ¡to apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja konstitucinės justicijos praktikai.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės supainioja du skirtingus teisinius reguliavimus, kai iÅ¡laikymas teikiamas nepilnamečiui asmeniui, ir kai to iÅ¡laikymo reikalauja jau pilnametis asmuo. IeÅ¡kovės nurodomi apeliacinio skundo argumentai turėtų teisinę reikÅ¡mę tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų nepilnametė, arba nors ir sulaukusi tokio amžiaus, tačiau vis dar tebesimokanti vidurinėje mokykloje. Nėra teisinio pagrindo pritarti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentams, jog atsakovas sÄ moningai nutraukė darbo sutartis su darbdaviais, kad iÅ¡vengtų iÅ¡laikymo pareigos.

Pažymėtina, jog atsakovas neturi ipso jure pareigos teikti iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei, tokia jo pareiga galėtų atsirasti tik iÅ¡samiai įvertinus visas bylos aplinkybės, todėl neturint teisinės pareigos iÅ¡laikyti savo dukrÄ sÄ moningai bloginant savo turtinę padėtį atsisakant pagrindinių pajamų, neturėtų logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas Å¡iuo metu yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi, gauna pensijÄ , kuri sudaro apie 480,63 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovo poreikio vaistams ir čekių, kaip įrodymų, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovo turtinė padėtis netgi ir nesant jam poreikio vaistams nesuponuoja sÄ lygų bei pagrindų teikti iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai.

SÄ lygų bei pagrindų nebuvimas ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo gali bÅ«ti grindžiamas ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ ir minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, suformulavo galimus iÅ¡laikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukÅ¡tojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos bÅ«tinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių jÄ teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-204/2009, 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi bÅ«ti iÅ¡naudojęs visas protingas galimybes pats pasirÅ«pinti mokytis reikalingomis lėšomis; sÄ Å¾iningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iÅ¡ kurių praÅ¡oma iÅ¡laikymo, padėtis: jie turi galimybių iÅ¡laikymui teikti; negalima iÅ¡ esmės pabloginti paramÄ teikiančių tėvų ir kitų Å¡eimos narių turtinės padėties; iÅ¡laikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistÄ paramÄ turi bÅ«ti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi bÅ«ti nereikalinga parama, globa ir pan.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sÄ lygas ir tvarkÄ reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grÄ Å¾inimo sÄ lygos: paskolos grÄ Å¾inimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grÄ Å¾inimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grÄ Å¾inimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimas (50, 51 punktai); palÅ«kanų apmokėjimas iÅ¡ valstybės lėšų (54(1), 59 punktai).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės nebandymas pasinaudoti valstybės suteikiamomis galimybėmis pagerinti savo finansinę padėtį dėl asmeninių įsitikinimų, negali bÅ«ti pateisinantis sunkiÄ jos materialinę padėtį bei pagrindas lėšų teikimo naÅ¡tÄ perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.              Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ bei pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Darytina iÅ¡vada, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Erika MisiÅ«nienė                                                                                                            Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė