2023-09-13 Nr. AB-16309-3-64-3-01423-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-428-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01423-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ametija“ ir UAB „Biorent“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-16; 2) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. AST-41-(22.12.); 3) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-71; 4) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-72; 5) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-85; 6) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-60; 7) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. VST2-70; 8) UAB „Ekspertika“ 2021 m. spalio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE21-09/01-01; 9) UAB „Ekspertika“ 2021 m. spalio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE21-09/01-02; 10) UAB „Ekspertika“ 2021 m. spalio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE21-09/01-03; 9) 11) UAB „Ekspertika“ 2021 m. spalio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE21-09/01-04; 12) UAB „Ekspertika“ 2021 m. spalio 12 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE21-09/01-05.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų UAB „Ametija“ ir UAB „Biorent“ skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami skundą, siekia inicijuoti ginčą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimtų Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų, kuriais užfiksuoti pastatų (sporto salės, laisvalaikio centro), stadiono, ūkio pastato ir tvoros patikrinimo duomenys, taip pat dėl UAB „Ekspertika“ Statinio techninės būklės įvertinimo aktų panaikinimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų turinys patvirtina, kad šie aktai buvo surašyti po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, siekiant nustatyti statinių bei inžinerinių pastatų būklę bei įvertinti, ar UAB „Biorent“ įvykdė 2021 m. rugpjūčio 2 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AST-41-(22.12.) nurodytus reikalavimus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtuose Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimtuose Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose pareiškėjams nėra nurodyta jokių įpareigojimų ar reikalavimų. Skundžiamais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais buvo tik konstatuota pastatų (sporto salės, laisvalaikio centro), stadiono, ūkio pastato ir tvoros būklė, jų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Taigi, teismo vertinimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai patys savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme.

Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), teismas sprendė, kad tokie aktai patys savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų keliamas ginčas dėl šio konstatuojamojo pobūdžio aktų iš esmės yra ginčas dėl faktų, todėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų būtent tokių aktų pagrindu, sukeliančius kitus priimtus administracinius sprendimus.

III. Pareiškėjai UAB „Ametija“ ir UAB „Biorent“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria priimti nagrinėti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-650/2023 kopiją.

Pareiškėjai teigia, kad byloje skundžiami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai ne tik sukelia, bet jau ir sukėlė pareiškėjams rimtų teisinių pasekmių, nes byloje ginčijamų aktų pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracija ėmėsi teisinių veiksmų dėl statinių nugriovimo.

Pareiškėjai nurodo, kad prašomais panaikinti aktais pareiškėjams buvo duoti privalomi nurodymai, t. y. pareiškėjams atsirado pareiga tvarkyti, perstatyti, užkonservuoti statinius, atlikti kitus veiksmus. Pareiškėjų nuomone, teismas netinkamai nustatė aktų esmę ir prigimtį bei padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamais aktais pareiškėjams nebuvo sukelta jokių materialiųjų teisinių padarinių.

Pareiškėjai teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi ginčijamais Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl pareiškėjams priklausančių statinių nugriovimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija vadovavosi būtent aktuose surašyta informacija neva pareiškėjų statinių būklė kelia pavojų aplinkai, ko pasėkoje, statinius reikia nugriauti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-43-650/2023 tenkino tokį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir nusprendė įpareigoti pareiškėjus nugriauti jiems priklausančius statinius, o pareiškėjams jų nenugriovus – suteikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teisę pačiai nugriauti pareiškėjų turtą. Pareiškėjai akcentuoja, kad būtent dėl skundžiamų aktų ir juose fiksuotų aplinkybių apie statinių būklę Šiaulių miesto savivaldybės administracija įgijo teisę reikalauti pareiškėjams priklausančius pastatus nugriauti. Be to, skundžiamais aktais buvo tiesiogiai sukurtos sąlygos apriboti pareiškėjų nuosavybę.

Pareiškėjų nuomone, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo jų skundo priėmimo klausimą, padarė klaidingas išvadas neva ginčijami aktai nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių, todėl buvo nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, spręsdamas, kad pareiškėjų prašomi panaikinti Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktai ir Statinio techninės būklės įvertinimo aktai (toliau kartu – ir Aktai) yra konstatuojamojo pobūdžio aktai, kuriuose konstatuota stadiono, ūkio pastato ir tvoros būklė, jų trūkumai, juose pareiškėjams nėra nurodyta jokių įpareigojimų ar reikalavimų, todėl tokie aktai patys savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad ginčijami Aktai jiems ne tik sukelia, bet ir sukėlė teisines pasekmes, nes jų pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pareiškėjams priklausančių statinių nugriovimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43-650/2023, kuriuo tenkino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir nusprendė įpareigoti pareiškėjus nugriauti jiems priklausančius statinius, o pareiškėjams jų nenugriovus – suteikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teisę pačiai nugriauti pareiškėjų turtą. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Aktų esmę ir prigimtį bei padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamais Aktais pareiškėjams nebuvo sukelta jokių materialiųjų teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, teikdami skundą, siekia inicijuoti ginčą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimtų Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų, kuriais užfiksuoti stadiono, ūkio pastato ir tvoros patikrinimo duomenys, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto, kuriuo pareiškėjams suformuluoti reikalavimai: atlikti stadiono, ūkinio pastato ir tvoros remonto darbus arba nugriauti likusias stadiono, ūkinio pastato ir tvoros dalis, taip pat dėl UAB „Ekspertika“ Statinio techninės būklės įvertinimo aktų, kuriais buvo įvertinta pareiškėjams priklausančių statinių techninė būklė, nurodant, jog statiniai (stadionas, ūkinio pastatas ir tvora) yra fiziškai nusidėvėję bei kelia pavojų žmonių gyvybei, saugumui bei aplinkai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau – ir Reglamentas). Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio Reglamento 102.3 papunktį, savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius Reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais ir UAB „Ekspertika“ Statinio techninės būklės įvertinimo aktais buvo tik konstatuota stadiono, ūkio pastato ir tvoros būklė, jų trūkumai, tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialių teisių apgynimu teismo sprendimu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte, kuriame nurodyta pareiškėjams atlikti stadiono, ūkinio pastato ir tvoros remonto darbus arba nugriauti likusias stadiono, ūkinio pastato ir tvoros dalis, nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Taigi minėtame statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai pareiškėjams savo pobūdžiu taip pat negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes. Tai reiškia, kad ginčijami Aktai patys savaime nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme, nes netgi pareiškėjų skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pastatų savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodė patys pareiškėjai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43-650/2023 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius, kuriuo tenkino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir nusprendė įpareigoti pareiškėjus nugriauti jiems priklausančius statinius, o pareiškėjams jų nenugriovus – suteikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai teisę pačiai nugriauti pareiškėjų turtą. Pareiškėjai dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kurio apeliacinės instancijos teismas dar nėra išnagrinėjęs. Akcentuotina, kad minėtoje civilinėje byloje, priimant teismo sprendimą, be kita ko, buvo įvertinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktai, UAB „Ekspertika“ Statinio techninės būklės įvertinimo aktai, todėl pareiškėjų ginčijamų Aktų pagrįstumo klausimas bus įvertintas, priimant galutinį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43-650/2023.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius