77451b4e-60f9-4ee9-b2b3-6539cf9e2025 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1509-555/2016 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00886-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.4.4.2.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. D. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-19-876/2016 pagal pareiÅ¡kėjų V.

D. ir V. B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai V. D. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

D. ir V. B. faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimÄ , kuris atsirado po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) 2. PareiÅ¡kime nurodė, kad po pareiÅ¡kėjų senelės mirties, (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi buvo manoma, kad visus palikimo reikalaus sutvarkė jų tėvai. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjų tėvui S. B., V. D. kreipėsi į Z. D. antrÄ jį notarų biurÄ , kur jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties, tačiau tarp paveldimo turto nebuvo įtrauktas pareiÅ¡kėjų senelei M.

B. nuosavybės teise priklausęs 6,33 ha žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai įrodinėjo, kad nurodytÄ Å¾emės sklypÄ jie priėmė faktiÅ¡kai jį valdydami, kadangi juo naudojosi daug metų ir manė, kad po senelės mirties jį palikimu perėmė jų tėvas, dėl ko, sužinoję, kad nepriimtas palikimas gali pereiti valstybės žinion ir jie neteks žemės sklypo, kreipėsi į tesimÄ . PareiÅ¡kėjai užtikrino, kad nėra kitų asmenų, galinčių pretenduoti į M.

B. palikimÄ arba jį ginčyti, nes jų tėvas S. B. buvo vienintelis M. ir J. B. sÅ«nus, o pareiÅ¡kėjų brolis R. B. sutinka, jog jie priėmė ir faktiÅ¡kai valdo senėles turtÄ ir jokių pretenzijų dėl to taip pat neturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å akių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. D. ir V. B. faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po jų senelės M.

B. mirties (duomenys neskelbtini) faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

4. Teismas pasisakė, kad byloje esanti medžiaga, liudytojų ir pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais per įstatymo nustatytÄ terminÄ faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimÄ savo interesais, kuris atsirado po jų senėlės M. B. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiÅ¡kėjai negali įgyvendinti savo teisės paveldėti. Dėl to, teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai po senelės mirties faktiÅ¡kai perėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja V. D. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apeliacinį skundÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. D. viena faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po jos senelės M. B. mirties, o iÅ¡ V. B. praÅ¡o atimti bet kokiÄ galimybę priimti palikimo dalį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. PrieÅ¡ pareiÅ¡kėjai kreipiantis į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjos broliai R. B. ir V. B. sutiko, jog pareiÅ¡kėja priėmė ir faktiÅ¡kai valdo senėlės M. B. turtÄ , dėl to nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Tuo tarpu tik pradėjus nagrinėti bylÄ teisme jos brolis, V. B., persigalvojo ir pakeitė savo interesus, dėl jam tenkančio paveldėjimo teisės ir pareiÅ¡kė į jÄ pretenzijas. 1.2.

PareiÅ¡kėjos brolis, V. B., niekada nesirÅ«pino po senelės mirties likusiu žemės sklypu ir neprieÅ¡taravo, kad pareiÅ¡kėja prižiÅ«ri ir naudojasi Å¡iuo sklypu kaip savo turtu. Tuo tarpu teisme pakeitęs savo nuomonę dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, nepateikė teismui visų reikiamų dokumentų ir įrodymų, kurių iÅ¡ jo teismas reikalavo, teismo posėdžiai buvo atidedami ir juose pats nedalyvavo. 1.3. V. B. yra sumušęs savo, taip pat ir pareiÅ¡kėjos, motinÄ G.

B., kuri po sumuÅ¡imų neatsigavo ir mirė tÄ pačiÄ dienÄ , dėl ko jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. V. B. pasikėsino į motinos gyvybę siekdamas užvaldyti senÄ sodybÄ , kurioje motina gyveno, ir bÅ«tent kuri motinai buvo likusi po pareiÅ¡kėjos senelės M. B. mirties, Å¡iuo metu sodybos nebėra, likęs tik sklypas, ant kurio ji stovėjo, bÅ«tent dėl Å¡io sklypo ir vyksta ginčas. Vadovaujantis CK 5.6 straipsnio 1 dalimi brolis V. B., nužudęs savo motinÄ G. B., taip atimdamas iÅ¡ jos galimybę priimti ginčo sklypÄ , teisiÅ¡kai neturi galimybės pretenduoti į Å¡ios bylos nagrinėjimo objekto – žemės Å«kio paskirties sklypo palikimo dalį ir jį priimti. 1.4.

PareiÅ¡kėja senatvėje slaugė ir prižiÅ«rėjo savo tėvus, laidojo juos savo lėšomis, o dabar prižiÅ«ri tėvų kapus, tuo tarpu V. B. niekada nepadėjo ir neprisidėjo. Be to ginčo žemės sklypas yra vienintelis pareiÅ¡kėjos Å¡eimos pajamų Å¡altinis jau daugybę metų, o brolis V. B. tenori naudos, t. y. turi jau pirkėjÄ ir savo dalį ketina parduoti, kas sudarytų papildomus rÅ«pesčius, tektų atidalinti sklypÄ , kam pareiÅ¡kėja neturi lėšų, todėl bÅ«tų prarastas vienintelis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis.

6. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo sutinka ir patvirtina jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai nurodo, kad V. B. nepriklauso priimti senelio palikimo nei dalies, kadangi per jo kaltę jis ir jo sesuo neteko motinos. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai iÅ¡ esmės tapatÅ«s iÅ¡dėstytiems apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad neprieÅ¡tarauja aplinkybei, jog pareiÅ¡kėja siekia nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktÄ , jog ji po jos senelės mirties priėmė faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimÄ turtÄ â€“ žemės Å«kio paskirties sklypÄ .

8. Kiti proceso dalyviai atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjama civilinė byla iÅ¡kelta pagal pareiÅ¡kėjos V. D. 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateiktas V. D. ir V. B. patikslintas pareiÅ¡kimas, kuriuo buvo praÅ¡oma nustatytu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie abu priėmė palikimÄ , atsiradusį po jų senelės M.

B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, kurį visiÅ¡kai patenkindamas, Å akių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D. ir V. B. po senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, nurodant, kad juridinis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

11. PareiÅ¡kėja V. D. apeliaciniu skundu nesutinka su Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos apeliacinį skundÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. D. viena faktiÅ¡kai valdydama priėmė palikimÄ , kuris atsirado po jos senelės M. B. mirties, o iÅ¡ V. B. praÅ¡o atimti bet kokiÄ galimybę priimti palikimo dalį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui, kad ji po senelės M.

B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ , tačiau su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi jame nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ir jos brolis V. B. po senelės M. B. (duomenys neskelbtini) mirties kartu priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu tik jai vienai.

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. neįvertinta tai, kad po tėvų mirties pareiÅ¡kėja viena disponavo ir naudojosi ginčo žemės sklypu, taip pat senatvėje rÅ«pinosi tėvais, palaidojo juos savo lėšomis, Å¡iuo metu viena prižiÅ«ri tėvų kapus, tuo tarpu jos brolis V. B., prieÅ¡ tai sutikęs su nurodytomis aplinkybėmis, tik pradėjus teisminį procesÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo savo nuomonę pakeitė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato Å¡alių procesiniai dokumentai pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktÄ bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. YpatingÄ ja teisena bylų nagrinėjimas pradedamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kai yra pateiktas pareiÅ¡kimas atitinkantis CPK 447 straipsnyje numatytus reikalavimus (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Dėl paminėto, konstatuotina, jog teismui sprendžiant ar priėmė įpėdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, aiÅ¡kinamasi ar įpėdinio elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko elgesį.

14. PareikÅ¡ime nurodoma, kad po senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarÄ nesikreipė, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjų tėvui S. B., ir pareiÅ¡kėjai V. D. pateikus praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo į antrÄ jį notarų biurÄ , jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties, tačiau tarp paveldimo turto nebuvo įtrauktas pareiÅ¡kėjų senelei M. B. nuosavybės teise priklausęs 6,33 ha žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pateiktame pirmosios instancijos teismui patikslintame pareiÅ¡kime yra nurodyta, kad paveldimu turtu – žemės Å«kio paskirties sklypu pareiÅ¡kėjai naudojosi daug metų ir manė, kad po senelės mirties jį palikimu perėmė jų tėvas, todėl siekdami paveldėti turtÄ , teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie abu priėmė palikimÄ , atsiradusį po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal Z. U. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

16. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai, t. y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. D. ir V. B. faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po jų senelės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad juridinis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. IÅ¡ teismo sprendimo turinio spręstina, kad tokia teismo iÅ¡vada grindžiama pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, bylos medžiaga, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku kokiais bÅ«tent įrodymais ir kokiomis nustatytomis aplinkybėmis yra padaryta iÅ¡vada apie konkrečių faktų egzistavimÄ , t. y. kokie pareiÅ¡kėjų aktyvÅ«s veiksmai ir kitos aplinkybės patvirtino, kad abu pareiÅ¡kėjai, siekdami po senelės mirties priimti palikimÄ , elgėsi taip, lyg bÅ«tų paveldėto turto – žemės Å«kio paskirties sklypo, savininkai.

Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įvardijus tik įrodinėjimo priemones iš esmės yra visiškai nemotyvuotas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, suteikiančių pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , yra teismo sprendimas (nutartis) be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30).

18. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, taip pat yra konstatavęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – yra neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-72/2014).

19. Kaip jau yra nustatyta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo specifikÄ ir ypatybes, jį reglamentuojančias teisės normas bei gausiÄ teismų praktikÄ , vien ta aplinkybė, kad patikslintu pareiÅ¡kimu yra siekiama nustatyti juridinį faktÄ , jog abu pareiÅ¡kėjai, tiek pareiÅ¡kėja V. D., tiek ir pareiÅ¡kėjas V.

B., po senėlės M. B. mirties priėmė palikimÄ â€“ žemės Å«kio paskirties sklypÄ , jį pradėdami faktiÅ¡kai valdyti, neįrodo Å¡ių faktinių aplinkybių realaus egzistavimo. Pažymėtina, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. kaip minėta, ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis nevertino kiekvieno pretendento į mirusios senelės palikimÄ faktinių veiksmų ir jų pobÅ«džio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, taip pat nelygino kiekvieno įpėdinio elgesio su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose įvardijęs įrodinėjimo priemones neatliko Å¡ių įrodymų analizės, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina padarytas teismo iÅ¡vadas, kokias aplinkybes ir pareiÅ¡kėjų veiksmus jie patvirtina, siekiant paveldėti po senelės mirties likusį turtÄ , o taip pat net nepasisakė ir dėl kito brolio – R. B., kaip potencialaus įpėdinio, veiksmų, turto, kurį siekia paveldėti pareiÅ¡kėjai, atžvilgiu, t. y. nenustatė CPK 444-445 straipsniams taikyti reikÅ¡mingų aplinkybių.

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas palikimo priėmimo juridinį faktÄ , ne tik iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo visų bylos dėl juridinio fakto nustatymo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, bet ir visai nepateikė jokių motyvų, neatsižvelgė į bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo specifikÄ bei ypatybes, o taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės. Tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas naikintinas ir klausimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. Kadangi byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų priteisimo, tiek ir Å¡alių patirtų iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas