2021-01-13 Nr. AB-785-3-63-3-00313-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl sprendimo ir sutikimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-01-13 Nr. AB-785-3-63-3-00313-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.) (toliau – ir Sutikimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-3-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.7; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl sprendimo ir sutikimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.) (toliau – ir Sutikimas).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundas patenkintas ir skundžiami sprendimai panaikinti. Pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteistas 525,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.
Pareiškėjai 2020 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą – iš atsakovo NŽT pareiškėjų naudai papildomai priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų už jų atstovavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo posėdyje ir pasirengimą šiam teismo posėdžiui. Pareiškėjai paaiškino, kad 2020 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog teisinių paslaugų teikimas apmokestinamas valandiniu įkainiu, t. y. pagal jų atstovės faktiškai dirbtą laiką. Todėl iki administracinės bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjai neturėjo objektyvios galimybės pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, kadangi šios išlaidos buvo patirtos ir jų dydis tapo aiškus tik pasibaigus paskutiniam teismo posėdžiui. Už praeitą mėnesį klientams teiktas teisines paslaugas advokatų kontora sąskaitas išrašo ir pateikia jas apmokėjimui tik iki kito mėnesio 15 dienos. Šiuo atveju už rugsėjo mėnesį pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, t. y. pasirengimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, kontora sąskaitą išrašė 2020 m. spalio 12 d. Tokia atsiskaitymo tvarką patvirtina ir anksčiau į bylą pateiktos sąskaitos faktūros bei jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Pagal teismų praktiką advokatas ir klientas gali susitarti dėl teisinių paslaugų apmokėjimo jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos taikant papildomo sprendimo institutą. 2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2020/976 ir 2020 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderis Nr. 036 patvirtina, kad išlaidų dydis pareiškėjams nebuvo žinomas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, šios išlaidos pareiškėjų faktiškai buvo patirtos tik 2020 m. spalio 15 d. atlikus mokėjimą už 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį, tai yra būtent už paskutinį teismo posėdį. Todėl pareiškėjai neturėjo objektyvios galimybės iš anksto žinoti, kokias išlaidas jie patirs už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje. Atitinkamai pareiškėjai neturėjo ir objektyvios galimybės pateikti teismui šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai, teikdami skundą šioje administracinėje byloje, prašė priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimą teismas išsprendė priimdamas 2020 m. spalio 5 d. sprendimą.
Teismas pažymėjo, kad papildomą sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsniu, galima priimti tik esant pagrindams, nurodytiems ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje.
Teismas vertino, kad neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo sprendžiamas tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kai toks klausimas turėjo ir galėjo būti išspręstas konkrečioje bylos stadijoje, nes proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą, o teismas šio prašymo neišsprendžia (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.).
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo šioje byloje priimti papildomą sprendimą, kadangi pareiškėjų išlaidos patirtos jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą posėdžiui pateiktas jau po 2020 m. spalio 5 d. teismo sprendimo priėmimo, t. y. pareiškėjams iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus šių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir nepateikus prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo. Teismas sprendė, kad nėra teisinių prielaidų ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priimti papildomą sprendimą, todėl pareiškėjų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.
III. Pareiškėjai L. V. ir P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo NŽT priteisti pareiškėjų naudai 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, jog nėra teisinių prielaidų priimti papildomą sprendimą, tačiau visiškai nevertino jų argumentų, kodėl šias bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir po 2020 m. spalio 5 d. sprendimo priėmimo.
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pagal suformuotą teismų praktiką advokatas ir klientas gali susitarti dėl teisinių paslaugų apmokėjimo jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos taikant papildomo sprendimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai. CPK nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad šiuo atveju papildomo sprendimo institutas turi būti taikomas ne todėl, kad priimant sprendimą apskirtai nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
10. Pareiškėjai teigia, kad 2020 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog teisinių paslaugų teikimas yra apmokestinamas valandiniu įkainiu, t. y. pagal faktiškai dirbtą laiką. Už praeitą mėnesį klientams teiktas teisines paslaugas advokatų kontora sąskaitas išrašo ir pateikia jas apmokėjimui iki kito mėnesio 15 dienos. Šiuo atveju už rugsėjo mėnesį pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, t. y. pasirengimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, kontora sąskaitą pareiškėjams išrašė 2020 m. spalio 12 d. Tokia atsiskaitymo praktika byloje buvo taikoma ir anksčiau. 2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2020/976 ir 2020 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderis Nr. 036 patvirtina, kad išlaidų dydis pareiškėjams nebuvo žinomas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, šios išlaidos pareiškėjų faktiškai buvo patirtos tik 2020 m. spalio 15 d. atlikus mokėjimą už paskutinį 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį. Pareiškėjai neturėjo objektyvios galimybės iš anksto žinoti, kokias išlaidas jie patirs už atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje ir neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjai teigia, kad tokios praktikos laikosi ir bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismai. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika bylinėjimosi išlaidų klausimu negali būti iš esmės skirtinga. Todėl yra pagrindas taikant papildomo sprendimo institutą priteisti pareiškėjams jų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjai neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą dėl NŽT Sutikimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo patenkino ir iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, t. y. pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteistas 525,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas.
Pareiškėjai 2020 m. spalio 19 d. padavė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams prašymą priimti papildomą sprendimą – priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas paskutiniame – 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykusiame teismo posėdyje. Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo būtent už šį posėdį, nes nebuvo žinoma kiek jis truks, kokia bus išlaidų suma, nes buvo sutarta, kad apmokama pagal faktiškai atstovo advokato dirbtą laiką. Be to, advokatų kontora išrašo sąskaitas ir pateikia jas apmokėjimui kitą mėnesį. Tokiu būdu pareiškėjai išlaidas patyrė jau po teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2020 m. spalio 15 d.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino, kadangi pareiškėjų išlaidos patirtos jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą posėdžiui pateiktas jau po 2020 m. spalio 5 d. teismo sprendimo priėmimo, t. y. pareiškėjams iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus šių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir nepateikus prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra teisinių prielaidų ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priimti papildomą sprendimą.
Pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 2 d.). Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 4 d.). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų prašymas teismo sprendimu iš dalies buvo patenkintas – jiems priteistas 525,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas. Pareiškėjai, prašydami priimti papildomą sprendimą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, už advokato teisines paslaugas, suteiktas paskutinio teismo posėdžio metu, t. y. baigiant bylą nagrinėti iš esmės, kurias jie realiai patyrė, t. y. apmokėjo jau po teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl jo apeliacinius skundus padavė abi proceso šalys. Pareiškėjai teismo sprendimą skundžia dėl to, kad jų nuomone, teismas nepagrįstai tenkino jų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjams 1039,66 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas NŽT prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, susidarius tokiai situacijai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs proceso šalims pateikus apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Papildomo sprendimo ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu klausimas iš esmės spręstinas tik pirmosios instancijos teismo sprendimui įsiteisėjus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-497-525/2018, 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-219-438/2017).
Pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais nustačius, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019, aiškindamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog ši procesinė teisės norma (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, buvo pakeista ir pakartoja CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, taikytinas teisės aiškinimas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1350-575/2019; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).
Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjai prašyme priimti papildomą sprendimą ir nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjų argumentų nevertino. Remiantis aptarta teismų praktika, turi būti nustatomos ir vertinamos aplinkybės, įrodančios, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Kadangi prašymo dėl papildomo sprendimo nagrinėjimas šiuo atveju iš esmės galimas tik pirmosios instancijos teismo sprendimui įsiteisėjus, be to, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikina ir pareiškėjų prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė