7742ac2d-9f49-4481-976b-c3e2ffb7b166 · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1558-905/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00536-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.2; 128.19 VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. M. ir V. M. (Miroslavskij) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka PareiÅ¡kėjai praÅ¡o:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos J. M. (J. M.) nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus, esančius Vilniuje, Niesvieska gatvėje (dabar Panevėžio g.) 1764,50 kv. m ploto ir VarÅ¡avska gatvėje (dabar Lenkų g.) 2177,50 kv. m ploto;

2) atnaujinti pareiÅ¡kėjams įstatymo nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. (pareiÅ¡kėjų senelio) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus pirmiau nurodytus žemės sklypus, kuriuos jis pirko 1939 metais. PareiÅ¡kėjų teigimu, jie įstatyme nustatytu laiku pateikė giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir dokumentus apie J. M. turėtÄ Å¾emę.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 2 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjus, kad skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2011 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu nusprendė, kad pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ . Kadangi apie komisijos sprendimÄ pareiÅ¡kėjai informuoti tik 2012 m. sausio 2 d. raÅ¡tu, tai, pareiÅ¡kėjų nuomone, įstatymo nustatytÄ terminÄ jie praleido dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Anot pareiÅ¡kėjų, pateikti archyviniai dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto teismo 1939 m. birželio 7 d. sprendimu J. M. pripažinta teisė iÅ¡pirkti du Vilniaus miesto gminai priklausančius žemės sklypus Vilniuje, Niesvieska gatvėje (21/19) ir VarÅ¡avska gatvėje (18/7), kurių plotai 2177,50 kv. m ir 1764,50 kv. m. Å ių sklypų iÅ¡pirkimo kainÄ J. M. sumokėjo 1939 m. birželio 15 d., o tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs.Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo sutinka su pareiÅ¡kimo motyvais ir argumentais. Teismo nustatytos bylos aplinkybės PareiÅ¡kėjai yra Jono (Ivano, Jano) Miroslavskio vaikaičiai (b. l. 22, 23, 27, 29). Jų senelis J. M. mirė 1943 m. balandžio 28 d. 79 metų amžiaus (b. l. 22), o tėvas M. M.– 1968 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 25).PareiÅ¡kėjas V. M. 2000 m. vasario 15 d. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį J. M. nekilnojamÄ jį turtÄ Niesvieska ir VarÅ¡avska gatvėse.

PareiÅ¡kėjas J. M. 2001 m. gruodžio 29 d. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti senelio I. M. žemę Panevėžio g. 17/18 (b. l. 20).Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai informuoti apie tai, kad buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos turėta žemė ties Lenkų ir Panevėžio gatvėmis (buvusios VarÅ¡avska 18/Niesvieska 21) priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei (b. l. 15-16).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010 m. kovo 3 d. raÅ¡te nurodoma, kad archyve saugomuose fonduose dokumentų, patvirtinančių, jog J. M. buvo įteiktas Vilniaus miesto teismo vykdomasis raÅ¡tas, patvirtinantis žemės sklypų, esančių Niesvieska g. 21 ir 19 bei VarÅ¡uvos g. 18 ir 7, iÅ¡pirkimÄ , ir paties vykdomojo raÅ¡to nerasta (b. l. 19). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2011 m. gruodžio 13 d. pasiÅ«lymu nutarė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko J.

M. turėtos žemės bendro 0,3942 ha ploto nepakanka nuosavybės teisėms atkurti (b. l. 11-12). Atsižvelgdamas į šį komisijos pasiÅ«lymÄ , Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 2 d. raÅ¡tu paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjams, kad jie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo arba ieÅ¡koti papildomų įrodymų (b. l. 8-10).Vilniaus miesto teismo 1939 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l.

35) J. M. pripažinta teisė išpirkti du žemės sklypus, esančius Vilniuje, Niesvieska ir Varšavska gatvėse, kurių plotai 2077,50 kv. m ir 1764,50 kv. m ir kurių ribos bei matavimai pažymėti 1938 m. balandžio 27 d. sudarytame plane. Teismo sprendime nustatyta šių žemės sklypų išpirkimo kaina – 1173,60 zlotų.Iš 1939 m. birželio 15 d. kasos kvito (b. l.

39) matyti, kad J. M. tÄ dienÄ sumokėjo 1173 zlotų už žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ .J. M. 1939 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kimu (b. l.

41) Vilniaus miesto teismui pateikė 1173 zlotų iÅ¡pirkimo kainos kvitÄ , taip pat mokėjimo reikalavimÄ dėl turto savininko pakeitimo mokesčio sumokėjimo ir Å¡io mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo kvitÄ ; prašė teismo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Ant Å¡io J. M. pareiÅ¡kimo ranka užraÅ¡yta rezoliucija „iÅ¡duoti nurodytÄ dokumentÄ ; už iÅ¡raÅ¡o iÅ¡davimÄ sumokėti 60 grÄ Å¡ių; 1939 m. liepos 5 d.“.Vilniaus apylinkės teismas 1943 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu (b. l. 42-43) patvirtino J.

M. 1943 m. vasario 26 d. sudarytÄ notarinį testamentÄ , kuriuo J. M. visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį prie Lenkų gatvės Nr. 18 ir Panevėžio gatvės Nr. 21, susidedantį iÅ¡ sklypo žemės ploto 1709,53 kv. m, paliko savo žmonai S. M.. Aplinkybių teisinis įvertinimas Dėl žemės sklypų valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo.Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal CPK 185 straipsnio 1, 2 dalis teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis.Pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡vadas apie tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ teismas padaro, iÅ¡analizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Ä®rodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui. Spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes.

Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (prieÅ¡ingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismÄ ) ir daromos prielaidos. Å ios prielaidos turi bÅ«ti motyvuotos ir atitinkamai turi bÅ«ti pagrįsta, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-273/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 1939 m. liepos 5 d., tenkinant J. M. 1939 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kimÄ , buvo priimta rezoliucija iÅ¡duoti praÅ¡omÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Å i aplinkybė teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad iki žemės nacionalizacijos J. M. iÅ¡ tikrųjų įgyvendino jam Vilniaus miesto teismo 1939 m. birželio 7 d. sprendimu pripažintÄ teisę iÅ¡pirkti du žemės sklypus, esančius Vilniuje, Niesvieska ir VarÅ¡avska gatvėse, kurių plotai 2077,50 kv. m ir 1764,50 kv. m.

Å iÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, kad po žemės nacionalizacijos J. M. vis dar priklausė nurodytoje vietoje esanti žemė (jos dalis), kuri testamentu užraÅ¡yta J. M. sutuoktinei.Nuo Å¡ios teisės įgyvendinimo 1939 metų liepos mėn. iki 1940 m. liepos 21 d. įvykdytos žemės nacionalizacijos praėjo maždaug 12 mėnesių. Tuo tarpu nuo žemės nacionalizacijos iki J. M. notarinio testamento sudarymo (1943 m. vasario 26 d.) praėjo du su puse metų, t. y. dvigubai ilgesnis laikotarpis negu nuo nuosavybės teisių įgijimo iki nacionalizacijos.

Be to, nuo nacionalizacijos (1940 m. liepos 21 d.) iki testamento sudarymo (1943 m. vasario 26 d.) Vilniaus mieste įvyko nemažai esminių (kardinalių) visuomeninio gyvenimo pokyčių – slinko karo fronto linija, TSRS valdžiÄ pakeitė Vokietijos valdžia. Atsižvelgiant į tai, gali bÅ«ti daroma prielaida, kad J. M. nuosavybės teises į vienÄ iÅ¡ dviejų 1939 metais įgytų žemės sklypų prarado (perleido) jau po nacionalizacijos, o ne iki jos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testamento sudarymo metu J.

M. jau buvo 79 metų amžiaus. Dėl to gali bÅ«ti daroma ir ta prielaida, kad J. M. amžius testamento sudarymo metu taip pat galėjo turėti įtakos tam, kad testamente J. M. detaliai neįvardijo visų konkrečių palikimÄ sudarančių žemės sklypų, o nurodė tik vienÄ iÅ¡ jų – sklypas testamente įvardijamas tik kaip vienas iÅ¡ (nekilnojamojo) turto visumos. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas prielaidas, kurios viena kitai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, taip pat remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (palyginti trumpu laikotarpiu nuo nuosavybės teisių įgijimo iki nacionalizacijos ir dvigubai ilgesniu laikotarpiu nuo nacionalizacijos iki testamento, kuriame konkrečiai įvardijama tik dalis iki nacionalizacijos įgytos žemės, sudarymo, taip pat testatoriaus amžiumi testamento sudarymo metu), teismas sprendžia, kad tokių bylos duomenų pakanka iÅ¡vadai, jog J.

M. 1939 metais įgijo nuosavybės teises į du nurodytus žemės sklypus ir juos nuosavybės teisėmis valdė iki nacionalizacijos. Dėl to nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos J. M. nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus, esančius Vilniuje, Niesvieska gatvėje (dabar Panevėžio g.) 1764,50 kv. m ploto ir VarÅ¡avska gatvėje (dabar Lenkų g.) 2177,50 kv. m ploto. Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. IX-2490 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. spalio 26 d.) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (2004 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. IX-2490 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. spalio 26 d.) nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį J. M. nekilnojamÄ jį turtÄ padavė 2000 m. vasario 15 d. ir 2001 m. gruodžio 29 d., t. y. iki įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.). Akivaizdu, kad to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ iki 2003 m. gruodžio 31 d.

– pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus pareiÅ¡kėjai praleido ne dėl savo kaltės (pateiktų dokumentų (jų informatyvumo) trÅ«kumÄ kompetentinga institucija konstatavo tik 2011 m. gruodžio 13 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad įstatyme nustatytas terminas praleistas dėl svarbių, pateisinančių priežasčių, todėl atnaujintinas. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir atnaujintinas įstatyme nustatytas terminas.Suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimui, todėl Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M. (J. M.) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 21 d.) nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus Vilniuje, Niesvieska gatvėje (dabar Panevėžio g.) 1764,50 kv. m ploto ir VarÅ¡avska gatvėje (dabar Lenkų g.) 2177,50 kv. m ploto.Atnaujinti pareiÅ¡kėjams J.

M. ir V. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 3-iÄ jį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Vitalijus Abramovičius