2020-12-09 Nr. AB-23264-3-61-3-00508-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-756-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „XXT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „XXT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „XXT“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „XXT“) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 402-3 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. spalio 25 d. prašymo pritarti pareiškėjo siūlomam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) taikymui būsimajam sandoriui.

Atsakovo atstovas 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdyje prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nusprendęs sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, siekiant subendrinti administracinių teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 371 straipsnio pagrindu priimtų sprendimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 2020 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-2369-1066/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos galutinis procesinis sprendimas dėl apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020 (proceso Nr. 3-61-3-03033-2018-3).

Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas, vadovaujantis MAĮ 371 straipsniu. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020, taip pat nagrinėjant bylą dėl mokesčių administratorius sprendimo, priimto pagal MAĮ 371 straipsnį, kilo abejonių dėl susiformavusios praktikos, apibrėžiant nagrinėjimo dalyko ribas, bylose dėl mokesčių administratorius sprendimų pagal MAĮ 371 straipsnį, todėl 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje. Teismas pažymėjo, kad ir šioje byloje teismas turi įvertinti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Teismas darė išvadą, kad, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą, yra būtina sulaukti LVAT procesinių sprendimų, kuriais būtų pasisakyta dėl teismų praktikos tokiose bylose. Kitaip teismo sprendimas šioje byloje būtų pernelyg skubotas ir neatitiktų šalių interesų į teisingą teismą.

III. Pareiškėjas UAB „XXT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti LVAT suformuotai praktikai dėl administracinių bylų nagrinėjimo sustabdymo bei pažeidžia ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl šiuo atveju kilusio ginčo esmės, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020 sprendžiami analogiški teisės taikymo klausimai, nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės; teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios kliudytų teismui administracinę bylą nagrinėti iš esmės ir ją tinkamai išspręsti. Vien tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas pagal MAĮ 371 straipsnį, pareiškėjo manymu, per se (savaime) nereiškia, kad šioje administracinėje byloje ir LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020 sprendžiami analogiški teisės taikymo klausimai, nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės. Ginčo ribos (sprendžiami teisės taikymo klausimai) šioje administracinėje byloje yra kitos nei ginčo, kuris sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, skunde formuluodamas prašymą teismui nurodė, jog prašo panaikinti VMI Sprendimą ir perduoti prašymą VMI nagrinėti iš naujo. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo poziciją, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas teismo neprašo VMI Sprendimą, priimtą pagal MAĮ 371 straipsnį, išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl VMI Sprendimo atitikimo teisės aktų nuostatoms argumentavimo ir motyvų (VMI Sprendimas priimtas, remiantis ne teisės normomis, o Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo komentaru, pritaikyta akivaizdžiai neteisinga materialinės teisės norma) pateikimo prasme, kurio išsprendimui teismas, stabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, nenurodė jokių kliūčių.

Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad ginčas vyksta dėl MAĮ 371 straipsnio nuostatų taikymo, t. y., ar pagrįstai mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė nepritarti pareiškėjo prašyme nurodytam teisės aktų nuostatų taikymui. MAĮ 371 straipsnis įsigaliojo tik nuo 2012 m. sausio 1 d., tai yra naujas institutas, dėl kurio aiškinimo ir taikymo dar nėra suformuota teismų praktika. Dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo ne tik nėra suformuota teismų praktika, bet ir bylų, išnagrinėtų LVAT, yra tik vienetai. Į tai atkreipė dėmesį ir LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020, siūlydamas LVAT pirmininkui bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją. Minėtoje nutartyje detaliai argumentuota, jog šiuo metu neaiškios tokios bylos dėl MAĮ 371 straipsnio ribos ir bylos nagrinėjimo dalykas, nes 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1079-858/2015 pasisakyta, kad MAĮ 371 straipsnio pagrindu priimtas sprendimas mokėtojui tiesioginių pareigų nesukuria, tačiau, mokėtojai gina savo teisę užsitikrinti su mokesčių administratoriumi vienodą sudaromų būsimųjų konkrečių sandorių interpretaciją ir gauti atsakymą į pateiktą prašymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-443-438/2019 pažymėjo, kad argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų aiškinimu bei taikymu dėl galbūt būsimo mokėtojo apmokestinimo, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų, todėl jie šioje byloje nėra analizuojami. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, šiuo metu yra neaišku, kokia apimtimi turi būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas – ar tik dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, ar turi būti vertinami ir argumentai, siejami su faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normos aiškinimu ir taikymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas tikrinamą nutartį priėmė vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra būtina sulaukti LVAT sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020, kurioje taip pat nagrinėjant bylą dėl mokesčių administratorius sprendimo, priimto pagal MAĮ 371 straipsnį, teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl susiformavusios praktikos apibrėžiant nagrinėjimo dalyko ribas bylose dėl mokesčių administratorius sprendimų pagal MAĮ 371 straipsnį, todėl nutarta bylą nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja LVAT suformuotai praktikai dėl administracinių bylų nagrinėjimo sustabdymo bei pažeidžia ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Pareiškėjo manymu, ginčo ribos (sprendžiami teisės taikymo klausimai) šioje administracinėje byloje yra kitos nei ginčo, kuris sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020, todėl nebuvo pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Šiuo aspektu paminėtina, kad fakultatyvusis bylos nagrinėjimo sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014). Taip pat yra pripažįstama, kad, kai nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir LVAT nagrinėjamose administracinėse bylose yra aktualūs tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių, byla turi būti stabdoma (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-991/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija VMĮ 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 402-3 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“, kuriuo VMI, vadovaudamasi MAĮ 371 straipsniu, nusprendė nepritarti pareiškėjo prašyme nurodytam teisės aktų nuostatų taikymui. Pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. prašymu prašė VMI pritarti, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio nuostatas, Rumunijos įmonė MMM Projects Real Estate International SRL gali perduoti pareiškėjui savo 2019 m. mokestinius nuostolius.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinę bylą eA-1131-575/2020, kurioje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, keliami reikalavimai panaikinti VMI sprendimą dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui ir įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, bei keliamas klausimas dėl MAĮ 371 straipsnio „Mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo“ tinkamo taikymo, nutarta pasiūlyti nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje. LVAT toje byloje pateikė nuorodas į LVAT bylas Nr. AS-1079-858/2015 ir Nr. eA-443-438/2019 bei konstatvo, kad LVAT praktika dėl MAĮ 371 straipsnio taikymo yra nevienoda. Taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl administracinėje byloje eA-1131-575/2020 keliamų aktualių teisinių klausimų procesinis sprendimas gali būti reikšmingas vienodos administracinių teismų praktikos formavimui analogiškose bylose, kad LVAT nagrinėjamais aspektais, atsižvelgiant į šios bylos faktinį ir teisinį kontekstą, nėra išsamiai pasisakęs.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek aptartoje LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1131-575/2020 yra aktualūs tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, t. y. bus sprendžiamas klausimas dėl tinkamo MAĮ 371 straipsnio taikymo, vertinamos bylos nagrinėjimo ribos tokio pobūdžio bylose, todėl minėtoje LVAT byloje, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, priimtas sprendimas bus reikšmingas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą (ABTĮ 100 str. 1 d. 13 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „XXT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė