2016-05-27 Nr. AB-11484-3-62-3-00033-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-375-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00033-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272; įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuosavybės teises; panaikinti atsakovo Kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 25 d. bei 2015 m. vasario 24 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 2 d. skundo trūkumams pašalinti: pasiūlė pareiškėjui ginčyti jam teisines pasekmes sukeliantį Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 sprendimą Nr. cspr1-197 ir patikslinti bylos šalis, atsakovu nurodant VĮ Registrų centrą.

2016 m. vasario 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis suformulavo tuos pačius reikalavimus ir nurodė tą patį atsakovą – VĮ Registrų centro Kauno filialą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme ir išaiškino pareiškėjui, kad skundą jis turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15, 17–19 straipsniais ir pažymėjo, kad skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo teismo įpareigoti atsakovą išregistruoti žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. bei panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo. Kadangi nagrinėjamu atveju tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų panaikinimo ir išregistravimo, byla dėl šio centrinio administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.), atsakovu nurodant VĮ Registrų centrą, nes šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini ir su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas skundžia ir teisines pasekmes jam sukėlė centrinio, o ne teritorinio administravimo subjekto priimtas sprendimas. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent teritorinio administravimo subjekto 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas, o ne vėlesnis Centrinio registratoriaus, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priimtas sprendimas, nes būtent 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo netenkintas pareiškėjo 2015 m. spalio 21 d. prašymas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-821/2014 suformuota praktika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neskundė teisinių pasekmių nesukėlusio Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo ir neprašė jo panaikinti. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atmetė visus pareiškėjo prašymus, o Komisija 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. cspr1-272 paliko galioti atsakovo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuris yra ginčo objektas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas yra nepagrįstas, neišsamus, juo nepagrįstai nenagrinėjama atsakovo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pradėta administracinė procedūra, t. y. nepagrįstai yra nurodomas neva tuo pačiu klausimu priimtas 2015 m. rugsėjo 28 d. ankstesnis Centrinio registratoriaus sprendimas, iš tikrųjų buvęs priimtas esant kitokioms faktinėms aplinkybėms ir nagrinėtiniems dokumentams (pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas su jo priedais ir 2015 m. gruodžio 3 d. skundas su jo priedais akivaizdžiai skiriasi). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepriėmė sprendimo „šios skundo dalies nenagrinėti“, kaip nepagrįstai padaryta Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo ir Centrinio registratoriaus nuomonė dėl pareiškėjo prašymo ir skundo, nepaisant pateiktų naujų faktinių duomenų, iš esmės sutampa.

Pareiškėjo teigimu, jis skunde buvo nurodęs, kad nebuvo pagrindo vertinti, jog šiuo atveju yra taikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalis ir kad sprendimas tuo pačiu klausimu jau yra priimtas ar kad skundas buvo išnagrinėtas. Jei pirmosios instancijos teismas vertintų, kad 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas taip pat sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes dėl to, kad juo buvo atsisakyta nagrinėti jo 2015 m. gruodžio 3 d. skundą nauju pagrindu – dėl to, kad toks pats skundas jau buvo tariamai išnagrinėtas, pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje būtų nurodęs pareiškėjui pašalinti kitokį skundo trūkumą – skųsti ne Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d., bet 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, tačiau tokio trūkumo ir skundžiamos nutarties priėmimo motyvo pirmosios instancijos teismas nenurodė. Pagal teisės aktus Centrinis registratorius neturėjo teisės spręsti pareiškėjo prašymų, nes jam yra suteikta teisė tik palikti galioti atsakovo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą nepakeistą (arba jį panaikinti, arba pakeisti).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas S. B. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 4 dalį, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.). Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas skunde atsakovu nurodė VĮ Registrų centro Kauno filialą ir suformulavo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588, panaikinti Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272 ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų panaikinimo ir išregistravimo, byla dėl šio centrinio administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.), atsakovu nurodant VĮ Registrų centrą, nes šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini ir su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 8 straipsnio nuostatas teritorinis registratorius yra Centrinio registratoriaus įsteigtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo padalinys, veikiantis Centrinio registratoriaus nustatytoje teritorijoje (1 d.). Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 d.). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai (2 d.). Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (3 d.). Pagal minėto įstatymo 30 straipsnį teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (1 d.), o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (2 d.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatyta skundo pateikimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje įtvirtinta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka. Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų (32 str. 1 d.). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija (32 str. 2 d.). Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų (32 str. 3 d.). Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą (32 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), be kita ko, reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 str.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimai reglamentuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimas – šio įstatymo 13 straipsnyje, Kadastro tvarkytojo teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti – 14 straipsnyje, o Kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimas – 15 straipsnyje.

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai ne kartą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenustato išimtinio bylų dėl Centrinio registratoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl, sprendžiant bylų dėl registratorių priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo nuosavybės teises; panaikinti ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti gretimų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenis; atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. cspr1-197 pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, kadangi dėl pirmojo skundo reikalavimo pareiškėjas nebuvo kreipęsis į teritorinį registratorių, o dėl antrojo – neturėjo teisės teikti prašymo, kadangi nėra minėtų žemės sklypų savininkas. Pareiškėjo atstovas 2015 m. spalio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas: 1) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo nuosavybės teises; 2) panaikinti ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis.

VĮ Registrų Centro Kauno filialas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo pirmąjį reikalavimą, nurodydamas pareiškėjui, kad teisės aktai nesuteikia jam teisės kreiptis dėl nuosavybės į trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo (kadastro duomenų pakeitimo) atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad nuspręsta atsisakyti pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, nes pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypų savininkas ar patikėjimo teise valdantis šiuo žemės sklypus ar jų dalį asmuo. Be to, teritorinis registratorius atkreipė pareiškėjo dėmesį į Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės teikti prašymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo. Atsakovas taip pat paaiškino pareiškėjui dėl Kadastro tvarkytojo veiksmų 2015 m. vasario 25 d. įrašant žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas sprendė, kad Kadastro tvarkytojas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., kadastro duomenis.

Pareiškėjas pateikė Centriniam registratoriui 2015 m. gruodžio 3 d. skundą, kuriame prašė panaikinti VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo nuosavybės teises bei panaikinti ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti gretimų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenis. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. cspr1-272 paliko galioti VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 bei vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi minėtas pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. cspr1-197.

Akcentuotina, kad ginčas turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme tokiu atveju, jeigu šio ginčo objektu būtų tik VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-1588 ir Komisijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 dalis, kuria paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas teigia, kad jo skundas nagrinėtinas Kauno apygardos administraciniame teisme, pažymi, kad Komisija 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. cspr1-272, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčija, ne tik priėmė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą, t. y. paliko galioti atsakovo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą, tačiau taip pat taikė VAĮ 23 straipsnio 6 dalį ir dalį pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. skundo atsisakė nagrinėti.

Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ne tik nesutinka su paliktu galioti teritorinio registratoriaus sprendimu, tačiau pateikia argumentus ir dėl nepagrįsto VAĮ 23 straipsnio 6 dalies taikymo Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime. Ginčas dėl tokio Centrinio registratoriaus atsisakymo nagrinėti dalį pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. skundo teisėtumo ir pagrįstumo pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes ši Komisijos sprendimo dalis nėra pareiškėjo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka rezultatas.

Kadangi pareiškėjas šiuo atveju skunde suformulavo reikalavimus ne tik dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-1588, Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 dalies, kuria paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas, panaikinimo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau taip pat skundė ir Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 dalį atsisakyti pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalį nagrinėti dalį pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. skundo, konstatuotina, kad byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vienas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl vadovaujantis ABTĮ 17 ir 19 straipsniais byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o atsakovais šioje byloje turi būti tiek teritorinis registratorius (VĮ Registrų centro Kauno filialas), tiek ir VĮ Registrų centras. Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad visas jo keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad nagrinėjama situacija skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-821/2014, kuria atskirajame skunde remiasi pareiškėjas, susiklosčiusios situacijos, nes joje buvo konstatuota, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik asmeniui teisines pasekmes sukėlę VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimai. Kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjas, be kita ko, ginčija kaip nepagrįstą Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. cspr1-272 išdėstytą atsisakymą nagrinėti dalį pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. skundo ir ši Centrinio registratoriaus sprendimo dalis nėra priimta nagrinėjant pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 17, 19 str.). Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo priimtinumo ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būtų tenkinamas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė