2022-05-04 Nr. AB-11348-3-62-3-03335-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2264-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03335-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S36174 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento antrosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1998 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir nėra tikra, ar (duomenys neskelbtini), dėl to jaučia baimę. Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko, kadangi nėra kito pasirinkimo, (duomenys neskelbtini) neturi teisių gyventi (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad būtų užtikrintas jos tiesioginis išklausymas. Prieglobsčio prašytojo teisė būti išklausytam yra fundamentali. Tačiau atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nebuvo užtikrintas pareiškėjos dalyvavimas skundo nagrinėjime.

4. Nesutikdama su skundžiamais atsakovo sprendimais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, pareiškėja nurodė, kad prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai. Pareiškėja nurodė individualias aplinkybes bei priežastį, t. y. ji yra (duomenys neskelbtini), ir dėl to kilo pavojus sveikatai, gyvybei. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

5. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjos nurodytos aplinkybes patvirtina apie realią grėsmę, todėl jai turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas šių aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Pareiškėjos teigimu, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas paaiškino, kad, įvertinęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja labiausiai akcentavo, kad visas pasaulis žino, (duomenys neskelbtini). Visgi, oficialiais duomenimis, (duomenys neskelbtini). Kilmės šalyje pareiškėjos niekas nepersekiojo, jos gyvybei negrėsė pavojus. Apibendrinus pareiškėjos pasakojimą, galima daryti išvadą, kad pagrindinė jos išvykimo iš šalies priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjos siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė bendra situacija kilmės šalyje, konkrečių individualių aplinkybių, kad prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką buvo diskriminuojama ar persekiojama. Pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, kaip vertina Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA), susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Nors pareiškėja (duomenys neskelbtini), tačiau ji turi tėvus, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, apklausos metu buvo klausiama ar yra kažkokių kitų, apart priklausymo (duomenys neskelbtini), priežasčių, dėl kurių asmuo patiria persekiojimą, tačiau papildomų priežasčių neįvardijo. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę.

11. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad pareiškėja atvyko neteisėtai, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėja gali pasislėpti. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

12. Departamento teigimu, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punkte įtvirtintą taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 3) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. spalio 18 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), ten nesijaučia saugi, visi jos giminės išvyko į (duomenys neskelbtini), ji jaučia pavojų, todėl prašo prieglobsčio Lietuvoje.

14.2. Departamente 2021 m. spalio 26 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Išvyko, nes nėra pasirinkimo, nėra teisių gyventi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

14.3. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

16. Teismo vertinimu, byloje ginčo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), nebuvo. Tačiau buvo pažymėta, kad vertinant pareiškėjos individualią situaciją, jog pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl (duomenys neskelbtini). Taigi, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

17. Nagrinėjamu atveju, kad iš Departamento, pareiškėjos paaiškinimų ir jos skunde nurodytos informacijos bei teismui į bylą 2021 m. gruodžio 16 d. pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, jog (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau ši informacija savaime nebuvo pagrindu pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįstą, nes, kaip jau buvo minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, o to nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo. Pareiškėja ir Migracijos Departamente ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog individualiai betarpiškai grėsmės nepatyrė, vadovavosi bendro pobūdžio situacijos apibūdinimu.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino ir bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę.

19. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Departamentas, įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje beatodariškas smurtas, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti, teismo buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdama gyventi Europos Sąjungos valstybėje. Tai patvirtino pareiškėja, duodama paaiškinimus ir Departamente, ir teisme.

20. Teismas sutiko, kad atsakovas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismo vertinimu, pareiškėja taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Vadovaudamasis Aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Teismo vertinimu, pareiškėja savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pabrėžta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

22. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos – pareiškėjos prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Kartu įvertinęs pareiškėjos atvykimo aplinkybes į Lietuvą, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog yra tikimybė, kad pareiškėja slėpsis.

23. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, pareiškėjos individualią situaciją, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir protingas. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Teismas nurodė, kad aptariama Sprendimo dalis keistina ir pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos.

24. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

26. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

27. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Nesutiktina su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini)negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma kilmės šalies informacija, remiamasi EPPB (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Taigi kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

29. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja yra moteris ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Šiuo atveju, pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

31. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi ne pačia naujausia EPPB informacija, kuri yra apibendrinta ir rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas turėjo vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini).

32. Pareiškėja pabrėžia, kad kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2017 metų rugsėjį (duomenys neskelbtini).

33. Akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus.

34. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

35. Pareiškėja pažymi, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti Pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

37. Departamentas pabrėžia, kad iš pareiškėjos pasakojimo matyti, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei pareiškėjos atvykimą į Lietuvą nulėmė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja labiausiai akcentavo, kad visas pasaulis žino, kaip (duomenys neskelbtini). Visgi, (duomenys neskelbtini). Apibendrinus pareiškėjos pasakojimą, galima daryti išvadą, kad pagrindinė jos išvykimo iš šalies priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

38. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kilmės valstybėje jai gresia žiaurus elgesys, atsakovas nurodė, jog tyrimo metu taip pat nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyvena vietovėje, kur (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėja nėra pažeidžiamas asmuo ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, t. y. pareiškėja neatitinka įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga. Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, atsižvelgiama į tai, kad ji pasakojimo metu nėra nurodžiusi, kad šituo laikotarpiu jai kas nors realiai grėstų (duomenys neskelbtini), pasakojimu apibūdino bendrą situaciją šalyje, anksčiau patirtus įvykius. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi.

39. Dėl Departamento surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo atsakovas nurodo, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (duomenys neskelbtini) apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis atsakovas ir teismas. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pažymime, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjai nepateikė.

40. Atsakovo teigimu, ir Departamentas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36174 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 6K-1998 teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

44. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą 5 metų terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl šį terminą teismas sutrumpino iki 3 metų.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

47. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

51. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, (duomenys neskelbtini). Iš Departamento Sprendimo matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pareiškėjos niekas nepersekiojo, jos gyvybei pavojus negrėsė, o pagrindinė jos išvykimo iš šalies priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos Departamentui teiktus paaiškinimus, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja jai gresiantį pavojų sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini), bendra ekonomine situacija kilmės šalyje (pareiškėjos gyvenamajame regione), o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos Departamente metu nenurodė, jog pastaruoju metu būtų tiesiogiai susidūrusi su persekiojimu ar kitais neigiamais veiksmais, išskyrus aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja abstrakčiai teigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybių, taip pat nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau kokius ji sunkumus patyrė kilmės valstybėje iki išvykimo, išskyrus (duomenys neskelbtini) įvykius, nedetalizavo. Todėl Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 86 str. 1 d.).

54. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjos nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, nevertino, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka skundžiamo Sprendimo turinio. Iš šio Sprendimo matyti, kad atsakovas nustatė ir vertino, jog pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys, padidinantis persekiojimo tikimybę ((duomenys neskelbtini)). Be to, vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad ji visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, turi tėvus, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja nenurodė, kad jai būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjos grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatavimui nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjos situaciją.

55. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

56. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

57. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan