7734c8e2-5be7-4e8e-9446-4ac721194ddf · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių Č. U. ir J. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020  m.  gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Č. U. ir J. B. dėl teisės įregistruoti sklypo kadastrinius matavimus pripažinimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. K. (toliau ir ieÅ¡kovė) pateiktu teisimui ieÅ¡kiniu prašė :

1) leisti jai suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių Č. U. ir J. B. (toliau ir atsakovės) sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu;

2) leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji, kaip ir atsakovės, yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Å is sklypas taip pat priklauso ir kitiems asmenims. Å iuo metu Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruoti sklypo kadastriniai matavimai pagal 1999 metais sudarytÄ planÄ , kuriame sklypo dalys iÅ¡skirtos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis. IeÅ¡kovė, gavusi atsakovių sutikimÄ , jai priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatė gyvenamÄ jį namÄ , atliko namo kadastrinius matavimus.

VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti namÄ ir ieÅ¡kovės nuosavybės teises į jį nepateikus žemės sklypo, kuriame stove statinys, kadastro duomenų. IeÅ¡kovė dar 2015 m. inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«rÄ , tačiau atsakovės, nepateikdamos jokių motyvų, atsisakė pasiraÅ¡yti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 22 d. pakartotinai inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«rÄ , tačiau vėlgi atsakovės nesutiko pasiraÅ¡yti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, teigdamos, kad nebuvo informuotos apie 2019 m. lapkričio 22 d. vykusiÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«rÄ .

IeÅ¡kovė jÄ inicijavo dar kartÄ , 2020 m. gegužės 27 d. atsakovėms iÅ¡siuntė kvietimus dalyvauti 2020 m. birželio 8 d. vyksiančioje žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedÅ«roje, tačiau atsakovės nedalyvavo. Buvo sudarytas 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris atsakovėms iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu, tačiau jokio atsakymo negauta. IeÅ¡kovė neturi galimybių teikti derinti sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ir įregistruoti namÄ be atsakovių sutikimo, kurio jos neduoda.

3. Atsakovės Č. U. ir J. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.

4. Nurodė, kad matininkė V. Å . 2020 m. birželio 8 d. buvo atvykusi į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovės 2020 m. kovo 4 d . ir 2020 m. liepos 8 d. raÅ¡tais bei 2020 m. birželio 8 d. matininkės kvietimu atvykus į žemės sklypÄ , ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų prieÅ¡ naujai pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimÄ turėtų bÅ«ti pas notarÄ pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir toks susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Kol žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, negalima įvertinti, ar ieÅ¡kovė teisėtai pasirinko gyvenamojo namo statybos vietÄ . IeÅ¡kovė nesutinka nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Pažymėjo, kad S. B. (S. B.), Č. U. ir J. B. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo patvirtintas notaro ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis ieÅ¡kovei neprivalomas ir ji akivaizdžiai jo nesilaiko, nes žemės sklypo bendro naudojimo dalyje „D“, kurioje numatytas privažiavimas prie atsakovės Č.

U. sklypo dalies „C“, jį įrengė darÅ¾Ä .

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės L. K. atstovas ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovei atiteko dalis žemės sklypo pagal dovanojimo sutartį. Joje nurodyta, kokia konkreti dalis perduodama ieÅ¡kovei. Atsakovės 2011 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei sutikimÄ statyti statinius. IeÅ¡kovė pastatė namÄ , tačiau negali įregistruoti, nes turi bÅ«ti patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t. y. iÅ¡orinės sklypo ribos ir statinių vieta žemės sklype. Bandyta ne kartÄ , tačiau atsakovės kadastrinių matavimų nepasiraÅ¡o, nors pastabų dėl iÅ¡orinių sklypo ribų neteikia.

Jei statinys pastatytas pažeidžiant statybÄ leidžiančius dokumentus, yra kitos procedÅ«ros tam prieÅ¡tarauti, visgi jomis atsakovės nesinaudojo, į valstybės institucijas dėl neteisėtos statybos nesikreipė. Tokiu bÅ«du yra apribotos ieÅ¡kovės galimybės valdyti statinį. Pažymėjo, kad nesutarimas egzistuoja dėl žemės dalių vidinio valdymo, be to, ne tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių, o tarp pastarųjų ir ieÅ¡kovės motinos. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyto daržo ieÅ¡kovė nesodino.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles”. Atstatyti riboženkliai. Sudarant žemės sklypo paženklinimo aktÄ naudojimosi tvarka nenustatinėjama. 1999 m. vidinės ribos buvo nurodytos (kaip preliminari naudojimosi tvarka), dabar to nereikia. Jos gali bÅ«ti nustatytos tik atidalinus žemės sklypo dalis arba nustačius naudojimosi tvarkÄ .

Tvora nėra registruota, tačiau ir neturi būti, todėl ir siena neturėjo buvo pažymėta plane.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. K. ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad VÄ® Registrų centras atsisakė registruoti namÄ , nes neatlikti kadastriniai matavimai. Matininkė buvo atvykusi, matavo, kalbėjosi su atsakovėmis, jos kėlė reikalavimus dėl vidinių ribų. 1999 m. atsakovės pasirašė susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jis neįregistruotas. Ten, kur atsakovės mini darÅ¾Ä , niekada pravažiavimo ir nebuvo. Ten bendro naudojimo plotas, daržas pasodintas seniai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovių Č. U. ir J. B. atstovas advokatas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pirmiau turi bÅ«ti nustatyta naudojimosi tvarka, o tik tuomet kadastriniai matavimai. Å iuo metu naudojimosi tvarka, kuri bÅ«tų visiems bendrasavininkiams privaloma, nenustatyta, todėl negalima registruoti ir namo. Matininkė atliko žemės sklypo iÅ¡orinių ribų ir žemės sklype esančių statinių matavimus. Nors atsakovės davė sutikimÄ namo statybai, jame nebuvo nurodyta, kurioje sklypo dalyje.

Kadangi ieÅ¡kovės motina pasodino darÅ¾Ä , pažeidė atsakovių teises. Naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora. Matininkės sprendimo neskundė, nes netikslinga, kadangi bet kuris savininkas gali kreiptis dėl riboženklių atstatymo II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino : leido ieÅ¡kovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V.

Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių Č. U. ir J. B. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu; leido ieÅ¡kovei L. K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių Č. U. ir J. B. praÅ¡ymo. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių po 1 005,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvienos.

9. Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga bei šalių paaiškinimais pirmos instancijos teismas nustatė, kad : 9.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (789/3181 dalys), S. B. paveldėtojams J. B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys) ir R. B. (500/3181 dalys), bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). 1999 metais sudarytame šio sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J.

B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planÄ 2000  m.  gegužės 5 d. atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. 9.2. Atsakovės J. B. ir Č. U. 2011 m. gruodžio 9 d. iÅ¡davė sutikimÄ , kad S. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje statytų gyvenamÄ jį namÄ bei kitus statinius, neiÅ¡laikant įstatymų nustatytų normatyvinių atstumų iki sklypo ribos, ir įregistruotų nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus VÄ® Registrų centre. 9.3. 2012 m. rugsėjo 4 d.

S. B. 789/3181 dalį iÅ¡ jo turimų 1289/3181 padovanojo ieÅ¡kovei. Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtÄ indeksu „A“, turinčiÄ 728 kv. m ploto, ir 61 kv. m žemės sklypo dalį, esančiÄ bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iÅ¡ viso turinčioje 323 kv. m. 9.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovei iÅ¡davė leidimÄ sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamÄ jį namÄ .

IeÅ¡kovė pastatė gyvenamÄ jį namÄ , UAB  “Geo  Baltija” 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau VÄ® Registrų centras 2015 m. birželio 15 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. Nepaisant ne kartÄ inicijuotos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedÅ«ros, atsakovės nepasiraÅ¡o ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pastatė namÄ , vadinasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002  m.  balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nuostatų) 15.5. punkto pagrindu jai kilo pareiga patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatai numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (Nuostatų 32.1.1. punktas), kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikÅ¡telių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (Nuostatų 32.1.3.1. punktas), apskaičiuojami žemės sklypo ir žemės naudmenų plotai (Nuostatų 32.1.5. punktas) bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro bylos parengimui ir įraÅ¡ymui į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Taigi nustatoma (tikslinama) sklypo išorinė riba, parengtame sklypo plane pažymimi sklype esantys statiniai.

11. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės iniciatyva matininkė V. Å . kelis kartus atliko 3181 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus bei sudarė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Paskutinis jų – 2020 m. birželio 8 d. Atsakydamos į praÅ¡ymÄ jį pasiraÅ¡yti, atsakovės 2020  m.  liepos  8  d. praneÅ¡ime nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo matavimai nebuvo vykdomi, sklypo planas sudarytas diena vėliau nei suraÅ¡ytas aktas, žemės sklypo plano nepasirašė kiti žemės sklypo bendrasavininkiai, tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuriÄ bÅ«tina nustatyti, kad jos pasiraÅ¡ytų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ .

Gavusi šį atsakovių atsakymÄ , matininkė nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti, nurodžiusi, kad sklypo ribos nepakitę, todėl tiesiog buvo atstatomi riboženkliai, patikslinama žemės sklypo iÅ¡orinė riba. PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypo plane nurodyta data nebÅ«tinai turi sutapti su paženklinimo-parodymo akte nurodyta data, kadangi ant plano raÅ¡oma žemės sklypo sudarymo data. Ä®vykus žemės sklypo ženklinimui neatvykusiems asmenims pakartotinai iÅ¡siunčiami praneÅ¡imai.

Kartu su praneÅ¡imu siunčiama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, bet ne žemės sklypo planas, nes žemės sklypo planas yra pilnai sudaromas ir pateikiamas pasiraÅ¡yti suėjus 30 dienų terminui, kai visi turi teisę pareikÅ¡ti pastabas. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimÄ nėra nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių.

12. Teismas nustatė, kad ir gavę matininkės atsakymÄ atsakovės pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ atsisakė, su tuo nesutiko ir viso bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis, kurių kaip pastabų neteikė matininkei, t. y. teigė davę sutikimÄ namo statybai, nenurodžius, kurioje sklypo dalyje; ieÅ¡kovės motina pasodino darÅ¾Ä , taip pažeidė atsakovių teises; naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora.

13. Teismas pažymėjo, kad visas pastabas atsakovės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikÅ¡ti teisme. Kita vertus, nei matininkei teiktos pastabos, nei tos, kurias atsakovių atstovas nurodė bylÄ nagrinėjant teisme, neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Su sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu sutiko visi bendrasavininkiai iÅ¡skyrus atsakoves. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė pastatė tvorÄ pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo bÅ«ti pažymėta plane.

Taip pat atsakovės niekuo nepagrindė savo argumento dėl plane nepažymėto privažiavimo prie jų sklypo dalies. Atkreipė dėmesį, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, kÄ jos pripažįsta ir pačios, todėl nurodyti privažiavimÄ prie konkrečių nenustatytų dalių nėra galimybės. Argumentai dėl ieÅ¡kovės motinos veiksmų pasodinant darÅ¾Ä apskritai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nes Å¡iuos veiksmus atliko ne ieÅ¡kovė, daržo sodinimas – sezoninis darbas, kuris kitais metais gali bÅ«ti neatliekamas, sudarant parodymo-patikrinimo aktÄ Å¡i aplinkybė nevertinama.

14. Teismas nustatė, kas iÅ¡ esmės atsakovės nesutiko pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadangi nėra pasiraÅ¡yta naudojimosi sklypu tvarka. Pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliÅ«tis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o iÅ¡orinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra.

Duomenų, kad matininkė bÅ«tų neteisingai pažymėjusi plane namÄ , taip pat nėra, jų nenurodė bei niekaip nepagrindė ir atsakovė. IeÅ¡kovė patvirtino, kad matininkė buvo atvykusi į sklypÄ ir jo ribas tikslino. Matininkės atvykimÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino ir pačios atsakovės. Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kadastriniai matavimai buvo atliekami (tikslinami), nėra jokių objektyvių priežasčių neleisti ieÅ¡kovei pabaigti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo procedÅ«ros pagal jos iniciatyva parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ .

15. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, atsakovėms ir kitiems asmenims, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ turi pasiraÅ¡yti ir kiti sklypo bendrasavininkiai; ginčo nėra, kad atsakovės gavo šį aktÄ , su juo susipažino ir jo nepasirašė, nurodydamos matininkei priežastis, kurios teismo nepripažintos svarbiomis; nesutikdamos pasiraÅ¡yti sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto atsakovės nepagrįstai varžo ieÅ¡kovės teises, trukdo tinkamai įgyvendinti jos nuosavybės teisę į namo ir žemės sklypo dalį; atsakovių teisių pažeidimo dėl kadastrinių matavimų patikslinimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi.

16. Tenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17. IeÅ¡kovės J. B. ir Č. U. (toliau ir apeliantės) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliančių naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė sprendimÄ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų neįtraukiant į bylÄ visus žemės sklypo bendrasavininkus, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymi, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimas turi įtakÄ visų žemės sklypo ir jame esančių statinių bendrasavininkų interesams, todėl jų įtraukimas į bylÄ trečiaisiais asmenimis yra bÅ«tinas. Skundžiamo sprendimo 7 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė visus žemės sklypo bendrasavininkus, tačiau į bylÄ neįtraukė J. B., P. B., J. B. ir S. B., kas sudaro pagrindÄ pripažinti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimÄ .

19. Be to, apeliančių nuomone, pirmosios instancijos skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės, formaliai taikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, t. y.: 19.1. Sprendimo 7 punkte nepagrįstai nurodė, kad „...1999 metais sudarytame šio sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č.

U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planÄ 2000-05-04 atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre....“. Apeliančių teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 1999  metais parengtas žemės sklypo planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. PrieÅ¡ingai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. 1/41413) 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2000 m. gegužės 4 d., t. y. kadastriniai matavimai buvo nustatyti 2000 m. gegužės 4 d., o ne 1999 metais. 19.2.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštaringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Sprendimo 7 ir 8 punktuose pirmosios instancijos teismas pasisakė apie tarp bendrasavininkų nustatytas ir naudojamas žemės sklypo dalis, o sprendimo 14 punkte nurodė, kad „...Atkreiptinas dėmesys, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka....“. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašė (registro Nr. 1/41413) nėra įrašo apie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo, todėl atsakovės pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bÅ«tina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . 19.3.

Apeliantės nurodo, kad pati ieÅ¡kovė teigia, jog žemės sklypo kadastrinius duomenis jai reikėjo patikslinti, nes jį žemės sklype pastatė gyvenamÄ jį namÄ . Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pastačius naujÄ statinį žemės sklype, bÅ«tina atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimÄ . Kadastrinių matavimų metu matininkas turi sudaryti žemės sklypo planÄ ir jame pažymėti naujai pastatytus ir jau buvusius statinius. Matininkė V.

Š. atsakovėms pranešė, kad ji ieškovės užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus tikslu atstatyti 2 sunaikintus riboženklius, o ne dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo. Kadastrinius matavimus reikėjo atlikti tam, kad žemės sklype būtų pažymėti ieškovės naujai pastatytas gyvenamasis namas, tačiau ieškovė ir matininkė klaidino atsakoves. Teigia, jog matininkė V. Š. nei gyvenamojo namo, nei naujai pastatytos mūrinės tvoros kadastrinių matavimų neatliko ir plane nepažymėjo.

Atsakovės 2020 m. birželio 8 d. buvo žemės sklype kai atvyko matininkė V. Š. ir jų akivaizdoje matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių. Faktiškai tuo metu vyko ginčas tarp bendrasavininkų dėl žemės sklypo naudojimo. Todėl atsakovės pagrįstai abejoja, kad egzistavo būtinumas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl sunaikintų riboženklių atstatymo, nes žemės sklypo plotas, koordinatės ir posūkių taškai nepasikeitė, o, kaip raštu pranešė matininkė, kadastriniai matavimai naujų statinių žemės sklype nebuvo vykdomi.

20. Apeliančių teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jos pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti žemės sklypo planÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ .

21. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

22. IeÅ¡kovės nuomone, pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ : 22.1. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliančių argumentais, jog teismas neįtraukė į bylÄ J. B., P. B., R. B., J. B., kas sudaro pagrindÄ pripažinti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimÄ . Pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo leidimas ieÅ¡kovei L. K. pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos  Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V.

Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių praÅ¡ymo. R. T. 22 punktu, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ turi pasiraÅ¡yti visi sklypo savininkai. IeÅ¡kovė laikydamasi visų imperatyviai nurodytų įstatymo normų, kartu su ieÅ¡kiniu pateikė sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje yra 2020 m. birželio 8 d.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo bendrasavininkai R. B., J. B. bei pati ieškovė. Taip pat kartu su ieškiniu byloje yra pateikta ir kitų sklypo bendrasavininkų (P. B. ir J. B.) bei gretimo žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai (A. G. ir J. L.). Sutikimuose nurodyta, jog tretieji asmenys pareiškia, kad susipažino su 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei minėto sklypo planu, kurį 2020 m. birželio 9 d. parengė matininkė V.

Å .. Taip pat visi tretieji asmenys pažymėjo, jog L. K. pateiktų suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Å . parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ bei jÄ pateiktų įregistravimui į VÄ® Registrų centras. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nepaisant to, jog į bylÄ kaip proceso Å¡alys nebuvo įtraukti apeliančių minėti asmenys, bylos nagrinėjimas kitokioms trečiųjų asmenų materialioms teisėms ir pareigoms, nei buvo gauti minėtų trečiųjų asmenų sutikimai – įtakos neturėjo.

IeÅ¡kovė pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas ir buvo bÅ«tent susijęs su žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktu ir planu, dėl kurio gauti trečiųjų asmenų sutikimai, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ kaip proceso Å¡alių, prieÅ¡tarautų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams. Be viso to, atkreipia dėmesys, jog šį klausimÄ dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylÄ , apeliantės iÅ¡kėlė tik pateiktame apeliaciniame skunde. 22.2.

Ieškovė teigia, kad apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštaringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos aplinkybių, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų padarė teisingas išvadas, nurodydamas, jog tik 1999 metais sudarytame sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J.

B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį (1999 m.) planÄ 2000 m. gegužės 4 d. atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Toliau teismas nurodė, jog realiai dalys nėra atidalintos ir nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Be viso to, byloje nėra ginčo tarp Å¡alių, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. TÄ patvirtina ir kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as. 22.3.

IeÅ¡kovės nuomone, apeliantės nepagrįstai nurodo, jog sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bÅ«tina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Pažymi, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas (atskirų žemės sklypo dalių priskyrimas atskiriems bendraturčiams žemės sklypo viduje). Å ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro žemės sklypo iÅ¡orinių ribų nustatymas ir įregistravimas atliekant naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau ir Nuostatai) bei Lietuvos  Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ (toliau ir Taisyklės), siekiant pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos skyriui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininko parengtÄ kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis – nuostatos, įpareigojančios sudaryti bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ â€“ nėra.

Normos, kuri įpareigotų privalėjo tai atlikti, apeliantės nenurodo. Todėl atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡taringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių – yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas tinkamai įvertino, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nebuvimas, nėra kliÅ«tis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o iÅ¡orinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra. 22.4.

Ieškovė teigia, kad apeliantės nepagrįstai nurodo, jog matininkė nei gyvenamojo namo, nei naujai pastatytos mūrinės tvoros kadastrinių matavimų neatliko ir plane nepažymėjo. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su žemės sklypo išorinėmis sklypo ribomis. Apeliančių argumentai yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. 22.5. Pažymi, kad apeliantės atsiliepime į ieškinį nenurodė nei vienos pastabos dėl tvoros. Pastabos dėl tvoros, nenurodytos ir apeliančių 2020 m. liepos 8 d. teiktose matininkei pastabose dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bei vykusio parengiamojo posėdžio metu (2020 m. spalio 8 d.).

Šį argumentÄ dėl tvoros, apeliantės iÅ¡kėlė tik paskutinio posėdžio metu, kuris vyko 2020 m. lapkričio 11 d. IeÅ¡kovė vykusio posėdžio metu, pateikė paaiÅ¡kinimus, kad galimai dėl atsakovių skundo dėl sklype esančios tvoros, 2020 m. lapkričio 4 d. buvo atliktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimas. Patikrinimo metu specialistai nustatė ir žodžiu patvirtino, jog nėra jokio pažeidimo, dėl to ieÅ¡kovei nebuvo suraÅ¡ytas privalomas nurodymas ar kitas institucijos sprendimas dėl neteisėtos tvoros ar jos nugriovimo.

Nurodytai tvorai statybÄ leidžiančio dokumento nereikia, todėl Å¡i tvora nelaikytina nekilnojamuoju daiktu, privalomu žymėti plane. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ tvora priskiriama prie I  grupės nesudėtingų kitos paskirties inžinerinių statinių (15-16 p., 12 p., 3 lentelės 3.1. punktas). Pagal LR Statybos įstatymo 16 punktÄ inžineriniais statiniais laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Toliau pagal Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 statybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas nuostatų 23 punktas, tvorai statybÄ leidžiančio dokumento nereikia. Nei Nuostatuose, nei Taisyklėse nėra įtvirtintos nuostatos, jog kadastrinėje byloje privalo bÅ«ti pažymėtas statinys, kuriam nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje. nurodyta, kad vieni iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro objektų yra statiniai, kurių statybai reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. 22.6. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės visas savo pastabas dėl parengto žemės sklypo plano privalėjo pateikti matininkei. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo bylų matyti, kad UAB „Geo Baltija“ dar 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje yra pažymėti visi privalomi statiniai, tačiau VÄ® Registrų centras 2015 m. birželio 15 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. 2020 m. birželio 9 d. matininkė V.

Å . parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje taip pat žymėti visi privalomi žymėti statiniai. Å ie įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog apeliančių argumentai nėra pagrįsti. Matininkė gavusi Å¡ias pastabas (tarp kurių nebuvo užsiminta apie tvorÄ , darÅ¾Ä ), 2020 m. liepos 10 d. pateikė SprendimÄ , kuriame argumentuotai, su nuorodomis į teisės aktus, nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti. Taip pat minėtame Sprendime, apeliantėms buvo nurodyta, jog toks matininkės Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantės Å¡ia ikiteismine tvarka nepasinaudojo ir tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek savo apeliaciniame skunde, kelia vis naujas pastabas. Apeliantės gavusios matininkės atsakymÄ ir toliau atsisakė pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ . Su tuo nesutiko ir pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis. Sprendime nurodyta, kad visas pastabas apeliantės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikÅ¡ti teisme. Teismas atsižvelgė į apeliančių teiktas matininkei pastabas, ir į teiktas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nustatė, jog jos neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliÅ«tis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežasties, pateisinanti atsakovių atsisakymÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje. IeÅ¡kovės nuomone pirmiausia yra tikslinga nustatyti iÅ¡orines žemės sklypo ribas ir tik patikslinus iÅ¡orines žemės sklypo ribas, remiantis jomis, bendrasavininkams nusistatyti vidines žemės sklypo dalis. 22.7.

IeÅ¡kovė nesutinka su apeliančių teiginiu, jog ieÅ¡kovė ir matininkė klaidino apeliantes dėl atliekamų kadastrinių matavimų. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, matyti jog apeliantės buvo žodžiu informuotos apie tai, kad yra atliekamas bÅ«tent žemės sklypo ribų ženklinimas. 2019 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, iÅ¡ kurio matyti jog buvo atliekami žemės sklypo ribų nustatymas, Apeliantės 2020 m. sausio 28 d. pateikė atsisakymÄ , kuriame nurodytos visai kitos atsisakymo pasiraÅ¡yti priežastys.

Taip pat 2020 m. gegužės 27 d. apeliantėms buvo iÅ¡siųstas kvietimas į žemės sklypo ribų ženklinimÄ . Toliau buvo siųstas 2020 m. birželio 9 d. informacinis praneÅ¡imas, jog buvo atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai. IeÅ¡kovė pažymi, kad apeliantės pateikė savo pastabas, kurios skiriasi nuo dabar nurodomų apeliaciniame skunde. Kaip jau buvo minėta, matininkė pateikė SprendimÄ Ä¯ apeliančių pastabas, kurio jos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

Todėl atsižvelgiant į nurodytÄ , nei ieÅ¡kovė nei matininkė niekada neklaidino apeliančių dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų, Apeliantės buvo kviečiamos fiziÅ¡kai dalyvauti žemė sklypo ribų ženklinimÄ . 22.8. Nesutinka su apeliančių argumentu, jog 2020 m. birželio 8 d. matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių. PaaiÅ¡kina, kad pagal Taisyklių 12 punktÄ Å¾emės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis Å¡iame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakyme „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ 3 punktas „Žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai.

Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus.“ Atsižvelgiant į tai, apeliantės nepagrįstai nurodo, jog matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo riboženklių. Iš 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 6 punkto matyti, jog nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 15 riboženkliais, iš kurių: panaudota anksčiau įtvirtinti 10 riboženkliai;

įtvirtinti nauji 2 riboženkliai , kurį pasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, iÅ¡skyrus apeliantes. Be viso to, dar 2020 m. liepos 10 d. matininkė savo Sprendime, apeliantėms pateikė iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ 2020 m. liepos 8 d. jų pastabas ir jos to Sprendimo neskundė. Todėl ieÅ¡kovės nuomone, dabar apeliaciniame skunde kelti vėl tas pačias pastabas yra ne tik netikslinga, bet ir nesilaikoma proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo principų, bet galima įžvelgti ir apeliančių piktnaudžiavimo proceso teisėmis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai netenkintini.

23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino : leido ieÅ¡kovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V. Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių Č. U. ir J. B. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu; leido ieÅ¡kovei L.

K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių Č. U. ir J. B. praÅ¡ymo. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių po 1 005,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvienos. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 25. Apeliantės teigia esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , t. y. jog pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė sprendimÄ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų neįtraukęs į bylÄ visų žemės sklypo bendrasavininkų J.

B., P. B., J. B. ir S. B..

26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

27. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktas numato, jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasiraÅ¡o visi žemės sklypo (esamieji arba bÅ«simieji) savininkai (bendraturčiai). Siekdama įvykdyti teisės normos imperatyvÄ , ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo aiÅ¡kiai apibrėžė jo nagrinėjimo ribas - prašė leisti jai suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V.

Å . parengtÄ 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių praÅ¡ymo.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (789/3181 dalys), J. B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys), R. B. (500/3181 dalys) bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). Byloje taip yra sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra 2020 m. birželio 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo bendrasavininkai R. B., J. B. bei pati ieškovė.

Taip pat kartu su ieškiniu byloje yra pateikta ir kitų sklypo bendrasavininkų (P. B. ir J. B.) bei gretimo žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai (A. G. ir J. L.). Sutikimuose nurodyta, jog tretieji asmenys susipažino su 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei minėto sklypo planu, kurį 2020 m.  birželio 9 d. parengė matininkė V. Š.. Taip pat visi tretieji asmenys pažymėjo, jog sutinka kad L. K. pateiktų suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V.

Å . parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ bei jÄ pateiktų įregistravimui į VÄ® Registrų centras. Kolegija konstatuoja, jog nepaisant to, jog į bylÄ kaip proceso Å¡alys nebuvo įtraukti visi sklypo bendrasavininkiai bei gretimų sklypų savininkai, bylos nagrinėjimas kitokioms trečiųjų asmenų materialioms teisėms ir pareigoms, nei buvo gauti minėtų trečiųjų asmenų sutikimai – įtakos neturėjo. Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos - gauti atsakovių sutikimÄ , susijusį su žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktu ir planu, dėl kurio kiti sklypo bendrasavininkiai ir gretimų sklypų savininkai savo sutikimus jau davė, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ kaip proceso Å¡alių nėra bÅ«tinas.

Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, prieštarautų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams.

29. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl naujų įrodymų 30. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

IeÅ¡kovė nurodo, jog bÅ«tinybė pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kvietimÄ Ä¯ patikrinimÄ iÅ¡kilo tik gavus apeliančių apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad atsakovės aplinkybę dėl jų nuomone neteisėtos tvoros iÅ¡kėlė tik vykusio paskutinio posėdžio metu (2020 m. lapkričio 11 d.), taigi ieÅ¡kovė vykusio posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti Å¡io dokumento, kaip atsikirtimo į apeliančių argumentÄ . Dėl to jį teikia tik su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , kuris ieÅ¡kovės nuomone neužvilkins bylos nagrinėjimo, o tik patvirtins pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, jog ieÅ¡kovė pastatė tvorÄ pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo bÅ«ti pažymėta plane.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo pobÅ«dį (dėl leidimo ieÅ¡kovei suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių praÅ¡ymo, o ne dėl neteisėtų statinių (ne)įregistravimo), įvertinusi Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nenustačiusi ieÅ¡kovės teikiamo įrodymo ryÅ¡io su byloje sprendžiamu ginču, įrodymÄ atsisako priimti (CPK 180, 302 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės 32. Byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, kad : 32.1. Ieškovė L. K. yra viena iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), savininkių, kuriai priklauso 789/3181 dalys Sklypo. Šis sklypas taip pat priklauso S. B. Sklypo dalies paveldėtojams R. B., J. B., P. B., J. B. bei atsakovėms Č. U. ir J. B.. 32.2. 1999 m. birželio 22 d. sudarytame Sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J.

B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Planas turi dvi žymas „SUDERINTA“, pirmoji - 1999 m. birželio 22 d. Vilniaus  apskrities virÅ¡ininko administracijos Viliaus miesto žemėtvarkos skyriaus, antroji - 2000 m. sausio 17 d. Naujininkų seniÅ«nijos architekto žemėtvarkininko. 32.3. Atsakovės J. B. ir Č. U. 2011 m. gruodžio 9 d. iÅ¡davė sutikimÄ Sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus. 32.4. 2012 m. rugsėjo 4 d. S. B. 789/3181 dalį iÅ¡ jo turimų 1289/3181 padovanojo ieÅ¡kovei.

Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtÄ indeksu „A“, turinčiÄ 728 kv. m ploto, ir 61 kv. m žemės sklypo dalį, esančiÄ bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iÅ¡ viso turinčioje 323 kv. m. 32.5. IeÅ¡kovė, jai padovanotoje Sklypo dalyje, pastatė gyvenamÄ jį namÄ bei 2015 m. kovo 12 d. atliko namo kadastrinius matavimus (Kadastrinių matavimų byla, 2015 m. gegužės 18 d.). 32.6.

IeÅ¡kovė kreipėsi į VÄ® Registrų centras dėl namo kadastro duomenų įregistravimo. Tačiau VÄ® Registrų centras 2015 m. birželio 1 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir nuosavybės teises į jį nekilnojamajame registre. VÄ® Registrų centras sprendime nurodyta, kad nuspręsta praÅ¡ymo netenkinti, nes nepatikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktas imperatyviai įpareigoja statytojÄ ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre pastačius, rekonstravus, kapitaliai suremontavus statinio ar iÅ¡kasus tvenkinius, nutiesus kelius ar įrengus kitus inžinerinius statinius (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitaliÅ¡kai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigÅ«racija) nepasikeičia), atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. 32.7.

Ieškovė inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimus 2015 metais, 2019 m. liepos 22 d., tačiau atsakovės atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų. Ieškovė pakartotinai 2020  m.  gegužės 27 d. atsakovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūroje. Buvo sudarytas 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris atsakovėms buvo išsiųstas registruotu paštu.

Atsakovės 2020  m. liepos 8 d. pateikė pastabas, į kurias matininkė V. Å . pateikė 2020 m. liepos 10 d. SprendimÄ , kuriame atsakė į visas atsakovių pastabas ir nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų. 32.8. Atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė.

33. Apeliantės apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo, todėl sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bÅ«tina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Jų teigimu, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, jų atsisakymas yra pagrįstas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu ginču nėra sprendžiamas ieškovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre (ne)teisėtumo klausimas ar sklypo bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas, o prašoma leidimo :

1) be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ieÅ¡kovei teikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos  Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Å . parengtÄ Sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ;

2) be atsakovių praÅ¡ymo pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Å . parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis. T. y. Å ios bylos nagrinėjimo dalykÄ iÅ¡ esmės sudaro žemės sklypo iÅ¡orinių ribų nustatymas ir įregistravimas atliekant naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus be apeliančių sutikimo. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, bÅ«tent atsakovėms tenka pareiga įrodyti savo atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumÄ .

35. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad prieÅ¡ingai net teigia apeliantės, 1999 m. birželio 22 d. tuometiniai Sklypo savininkai sutiko su Sklypo plane jo dalių iÅ¡skirstymu į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (Å¡iuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Tarp dabartinių bendrasavininkų sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Å ios aplinkybės neginčija ir ieÅ¡kovė. Tačiau iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų viseto (2011 m. gruodžio 9 d. atsakovių sutikimas, leidžiantis S. B. statyti gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius; 2012 m. rugsėjo 4 d. Dovanojimo sutartis), darytina iÅ¡vada, kad ir S. B. paveldėtojai, ir ieÅ¡kovė bei apeliantės Sklypu naudojasi faktiÅ¡kai pagal minėtu planu nustatytas dalis.

36. Kolegijos vertinimu, apeliantės neįrodė ir jų teiginio, kad prieÅ¡ teikiant Nekilnojamojo turto registrui ieÅ¡kovės paruoÅ¡tas kadastro bylas registruoti, bÅ«tina nustatyti Sklypo naudojimosi tvarkÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ (toliau – Taisyklės), siekiant pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos skyriui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininko parengtÄ kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis – nuostatos, įpareigojančios sudaryti bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ â€“ nėra.

Apeliantės nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu tokio imperatyvo nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos iÅ¡vada, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nebuvimas, nėra kliÅ«tis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o iÅ¡orinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra.

Todėl apeliančių argumentas, kad tarp Sklypo bendrasavininkų yra ginčas dėl jo naudojimosi tvarkos ir pirmiausia jÄ reikia tarp bendrasavininkų nustatyti, atmestinas kaip nepagrįstas.

37. Apeliančių teigimu, jos atsisakė pasiraÅ¡yti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , kadangi ieÅ¡kovė ir matininkė klaidino atsakoves, nes kadastrinių matavimų tikslas buvo Sklype pažymėti ieÅ¡kovės naujai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , o ne riboženklius. Be to, jų teigimu, 2020 m. birželio 8 d. matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių.

38. Å iuos apeliančių teiginius kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovei iÅ¡davė leidimÄ sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovė pastatė gyvenamÄ jį namÄ . Pažymėtina, kad Statybos leidimas galiojantis, byloje nėra jokių duomenų apie Å¡ios statybos neteisėtumÄ (CPK 178 straipsnis). UAB  „Geo Baltija” 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į VÄ® Registrų centras dėl namo kadastro duomenų įregistravimo. Tačiau VÄ® Registrų centras 2015 m. birželio 1 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti įregistruoti, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

39. Taisyklių 22 punktas numato, jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasiraÅ¡o visi žemės sklypo (esamieji arba bÅ«simieji) savininkai (bendraturčiai). Å ios normos pagrindu, ieÅ¡kovė inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimus. Byloje yra 2019 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas, iÅ¡ kurio matyti jog buvo atliekamas žemės sklypo ribų nustatymas. Taip pat 2020 m. gegužės 27 d. apeliantėms buvo iÅ¡siųstas kvietimas į žemės sklypo ribų ženklinimÄ ; siųstas 2020 m. birželio 9 d. informacinis praneÅ¡imas, jog buvo atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai.

Sudarytas 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas apeliantėms buvo išsiųstas registruotu paštu. Atsakovės 2020 m. liepos 8 d. pateikė pastabas, todėl akivaizdu, kad matė matininkės atliktus veiksmus, juos vertino ir teikė pastabas.

40. Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 32.1.1 punkte reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Taisyklių 3 punktas numato, kad žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai. Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus.

IÅ¡ 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkto matyti, jog nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 15 riboženkliais, iÅ¡ kurių: panaudota anksčiau įtvirtinti 10 riboženkliai; įtvirtinti nauji 2  riboženkliai, kurį pasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, iÅ¡skyrus apeliantes. Be to, 2020  m.  liepos  10 d. Sprendime matininkė apeliantėms pateikė iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ 2020 m. liepos 8 d. jų pastabas.

Pažymėtina, kad apeliantės Å¡io matininkės sprendimo įstatymų nustatyta neskundė. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek matininkė Sklypo iÅ¡orinių ribų paženklinimo procedÅ«ras atliko vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurių pažeidimo apeliantės neįrodė.

41. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė ir teismas teisingai nustatė, kad apeliantės atsisakė pasiraÅ¡yti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nesant tam svarbių priežasčių.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 43. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 44. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovių apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliaciniame procese tenka ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1452 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos jos naudai iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 726 Eur. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : atsakovių Č.

U. ir J. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. K., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių Č. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) po 726 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė