2020-12-16 Nr. AB-24290-3-61-3-00093-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2184-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00093-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genys Brewing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genys Brewing“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Genys Brewing“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-205/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovei paskirta 2 896 Eur bauda už tai, kad socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje skleisdama informaciją su savo prekės ženklu „Genys Brewing Co“, Bendrovė didino prekės ženklo bei gaminamos alaus produkcijos žinomumą ir tuo skatino vartotojus ją įsigyti bei vartoti. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalis nedraudžia socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyrą naudoti reklamai, išskyrus alkoholio reklamą Lietuvos Respublikoje. AKĮ nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kada alkoholio reklama yra skirta Lietuvos, o ne užsienio šalių rinkoms. AKĮ nenustato draudimų ar apribojimų alkoholinių gėrimų gamintojams, įskaitant Lietuvos Respublikoje registruotus gamintojus, reklamuoti savo produkciją ne Lietuvos Respublikoje ar skleidžiant informaciją naudotis socialiniais tinklais, sukuriant juose gamintojo informacijai skleisti skirtą paskyrą. Bendrovė nusprendė skelbti informaciją ne tik gamintojo puslapyje, bet ir paskyroje, kurioje informaciją skelbė užsienio kalba. Vertinant kalbiniu bei geografiniu požiūriu, įgyvendinusi minėtus pakeitimus, Bendrovė pakeitė reklamos tikslinę auditoriją. Socialiniame tinkle „Facebook“ neleidžiama pasirinkti, kad paskyra nebūtų skelbiama konkrečiose valstybėse. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikoje yra matomos visų žinomiausių pasaulyje ir parduodamų Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamintojų socialinio tinklo „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų paskyros, kuriose pateikiama informacija nesiskiria nuo informacijos, už kurios skelbimą Departamentas nubaudė tik pareiškėją. Tai patvirtina, jog vienintelis efektyvus būdas pakeisti socialinio tinklo „Facebook“ paskyros auditoriją, kad reklama nebūtų skirta Lietuvos rinkai, – paskyroje vartoti užsienio kalbą.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir suklydo nustatydamas Bendrovės paskyroje skleidžiamos informacijos tikslinę auditoriją. Atsakovas nenustatė tikrosios paskyros tikslinės teritorijos, atkreipė dėmesį tik į paskyros sekėjus lietuviškais vardais bei pavardėmis, išvadas darė remdamasis tik savo įsitikinimu, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Tarp paskyros sekėjų yra ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių, taip pat lietuvių, gyvenančių ne Lietuvos Respublikoje. Bendrovė 2018 metais aktyvią veiklą vykdė penkiose valstybėse: Lietuvoje, Anglijoje, Airijoje, Lenkijoje ir Japonijoje. Strateginis pareiškėjo tikslas – ženkliai padidinti produkcijos apimtis, išplečiant veiklos teritoriją į Baltijos ir Skandinavijos šalių rinkas. Pateikdama informaciją apie alaus prekybos vietas Lietuvoje ne Lietuvos Respublikoje esančiai tikslinei auditorijai, Bendrovė siekė parodyti, kad gaminiai yra skirti parduoti mažmeninėje rinkoje ir kad platus pardavimo vietų tinklas patvirtina prekių ženklų žinomumą.

4. Pasak pareiškėjo, draudimas tik Bendrovei naudoti paskyrą informacijai skleisti užsienio kalba sudaro nevienodas konkurencines sąlygas prekybos alkoholio produktais rinkoje, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas tarp Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų veikiančių alkoholio produktų gamintojų ir prekiautojų. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyras, skirtas žymių alkoholinių gėrimų prekių ženklų reklamai, seka daug sekėjų, tarp kurių yra daug lietuvių. Departamentui uždraudžiant pareiškėjui ne lietuvių kalba skelbti informaciją apie savo gaminius socialiniame tinkle „Facebook“, yra suvaržoma jo teisė laisvai verstis ūkine komercine veikla ir sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos, palyginti su įmonėmis, ta pačia veikla besiverčiančiomis ne tik užsienio valstybių, bet Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Departamentas nepagrįstai teigė įspėjęs pareiškėją apie AKĮ pažeidimą iki skundžiamo Nutarimo priėmimo. Gavęs Departamento 2018 m. sausio 16 d. reikalavimą pareiškėjas jį įvykdė ir pašalino nurodytą alkoholio reklamą iš interneto svetainės www.genysbrewing.lt bei socialinio tinklapio „Facebook“ paskyros. Nuo to momento pareiškėjas nė karto nenaudojo interneto svetainės ar paskyros alkoholio reklamai skleisti Lietuvos Respublikoje.

6. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl AKĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 4 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, esant legislatyvinei omisijai.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas nurodė, kad socialinio tinklapio paskyros, kuriomis naudojasi ūkio subjektai, nelaikytinos internetinėmis svetainėmis, todėl socialinio tinklapio internetinėse svetainėse pateikta informacija, atitinkanti alkoholio reklamos apibrėžimą, laikytina alkoholio reklama. Socialiniuose tinklapiuose jų nariai įmonių skelbiamą informaciją apie alkoholinius gėrimus gali dalintis, ją skleisti savo kontaktams ir pan., tokiu būdu šią informaciją gautų kiti vartotojai, nepriklausomai nuo jų valios ar noro. Departamentas pažymėjo, jog absoliutus alkoholio reklamos draudimas internetinėje erdvėje pateiktai informacijai taikomas nustačius, kad draudžiamą informaciją pasiekė vartotojai Lietuvos Respublikoje. AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimui kvalifikuoti pakanka, kad pateikta informacija yra alkoholio reklama ir kad ji buvo pasiekiama Lietuvos Respublikos vartotojams. Be to, išanalizavus pareiškėjo paskyrą, akivaizdžiai matyti, kad dauguma šios paskyros sekėjų yra asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad Bendrovė nurodo Lietuvos Respublikoje esančias vietas, kuriose kviečia įsigyti ir paragauti jos gaminamos produkcijos, papildomai patvirtina, kad pateikiamos informacijos tikslinė auditorija yra būtent Lietuvos Respublikoje. Alkoholio reklamos pateikimas anglų kalba nepanaikina pažeidimo sudėties. Departamento teigimu, Lietuvos Respublikoje gyvenantis vidutinis vartotojas pareiškėjo prekės ženklą „Genys Brewing Co.“ bei gaminamos produkcijos etiketes identifikuoja kaip informaciją apie alkoholio gamintoją bei jo gaminamą produkciją. Šiai informacijai identifikuoti nereikalingos anglų kalbos žinios. Tekstinės ir vaizdinės informacijos visuma sudaro prielaidas pateiktą medžiagą suprasti bei įvertinti ją kaip alkoholio reklamą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Genys Brewing“ skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įkėlė vaizdinę medžiagą, kurioje pavaizduotas alaus „Grapefruit Ipa“ logotipas (nurodyta alkoholio koncentracija 4,8 proc. tūrio), prie šio logotipo įkeltas parašytas tekstas anglų kalba, kurį išvertus į lietuvių kalbą matyti, kad pareiškėjas apibūdina alų su greipfruto skoniu; pareiškėjas savo socialinio tinklo paskyroje skelbė ir kitas alkoholio reklamas, paskyroje nurodyti adresai, kuriais galima rasti siūlomo alaus, yra Lietuvoje; pareiškėjas savo socialinio tinklo paskyroje taip pat kvietė į artėjantį alaus degustavimo renginį Kaune. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio socialiniame tinkle skelbiami pranešimai ir vaizdinė medžiaga laikytini alkoholio reklama AKĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme, nes Bendrovė taip pristato savo vykdomą komercinę veiklą ir jos gaminamą (tiekiamą) objektą, t. y. alų, ir pranešimai skirti skatinti parduodamos prekės vartojimą, informuojant apie naują sukurtą skonį, tiesiogiai kviečiant dalyvauti alaus degustavimo renginiuose, apsilankyti vietose, kuriose tokiu alumi yra prekiaujama.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad AKĮ 29 straipsnio 2 dalis daro išimtį ir leidžia atitinkamą informaciją apie alkoholinius gėrimus skleisti asmens (juridinio asmens) internetinėje svetainėje, tačiau tai nėra prilyginama reklamos skelbimui socialiniame tinkle „Facebook“. Interneto svetainę valdo ir ji priklauso iš esmės vienam asmeniui, o tai reiškia, kad internetinėje svetainėje paskelbtas turinys gali būti valdomas jį paskelbusio asmens; informaciją, pateiktą alkoholiu prekiaujančios bendrovės interneto svetainėje, asmuo gali pasiekti dėl savo valinių veiksmų, t. y. įsijungęs bendrovės internetinę svetainę. Socialiniame tinkle paskelbta informacija gali būti pasiekiama kitiems šiame tinkle užsiregistravusiems asmenims be jokio jų valinio veiksmo, tiesiog prisijungus prie socialinio tinklo bet kokiais kitais tikslais, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad nėra būtina atskirai domėtis alkoholiu prekiaujančios bendrovės veikla, nes tokia informacija pasiekia vartotoją ir be jo atskiros valios išraiškos, todėl socialinio tinklo paskyroje skelbiamai medžiagai taikytini griežtesni kriterijai, laikytina, kad socialinio tinklo paskyroje skelbiama alkoholio reklama Lietuvos Respublikoje yra draudžiama.

12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo socialiniame tinkle skelbiama tekstinė ir vaizdinė medžiaga buvo skirta ne Lietuvos gyventojų auditorijai, atkreipė dėmesį, kad Bendrovė socialiniame tinkle kvietė apsilankyti ir paragauti naujo skonio alaus ne užsienio šalių baruose ar kavinėse, o Lietuvoje esančiose vietose, taip pat kvietė į artėjantį alaus degustavimo renginį Kaune, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia reklama buvo skirta ne Lietuvos gyventojams. Aplinkybė, kad pranešimai socialiniame tinkle buvo skelbiami anglų kalba, nepanaikina Bendrovės atsakomybės, nes tai savaime nereiškia, kad lietuvis vartotojas šios reklamos negalės suprasti. Kalba, kuria skelbiama reklama, AKĮ 29 straipsnio 1 dalies draudimui konstatuoti vertinama sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skelbė ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę medžiagą, kuriai suprasti papildomos užsienio kalbos žinios nėra reikalingos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovė vykdo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, nepanaikina pareigos laikytis Lietuvos Respublikoje taikytino alkoholio reklamos draudimo.

13. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas laikė, kad Departamentas įspėjo pareiškėją apie bendrą draudimą reklamuoti alkoholinius gėrimus Lietuvos Respublikoje, todėl nesvarbu, ar pareiškėjas įspėjimo apie draudimą metu skelbė reklamą lietuvių ar anglų kalba, reklamos pobūdis nuo to nepakito.

14. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Genys Brewing“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją, nurodo, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalis riboja alkoholio reklamą Lietuvos Respublikoje (apibrėžta teritorija), tačiau nedraudžia Lietuvos alkoholio gamintojams jungtis į visame pasaulyje veikiančius socialinius tinklus, bendruomenes, pateikti jose informaciją užsienio valstybių rinkoms, komunikuoti su užsienio valstybių verslo partneriais, taip nėra jokių draudimų ar apribojimų alkoholinių gėrimų gamintojams, įskaitant Lietuvos Respublikoje registruotus gamintojus, reklamuoti savo produkciją ne Lietuvos Respublikoje. AKĮ nustatytas alkoholio reklamos draudimas negali būti aiškinamas griežčiau nei tai įtvirtinta įstatyme, t. y. nustatant atsakomybę be kaltės, nepriklausomai nuo teritorijos, ypač kai šis draudimas lemia ekonominių sankcijų, baudžiamojo poveikio priemonių taikymą ūkio subjektams.

17. Pareiškėjo teigimu, jis neturėtų būti baudžiamas už tai, kad savo paskyroje socialiniame tinkle, kuri nėra laisvai pasiekiama kitiems prie socialinio tinklo prisijungusiems asmenims, be jų pačių valinių veiksmų, siekdamas plėtros užsienio rinkose, skelbė informaciją anglų kalba, skirtą ne Lietuvos Respublikai. Toks plečiamas įstatymo taikymas neapsiriboja apibrėžta teritorija ir peržengia jurisdikcijos ribas, neatitinka nei AKĮ, nei jo tikslų ir be teisinio pagrindo riboja pareiškėjo konstitucines teises. Pareiškėjas pažymi, jog norint socialiniame tinkle surasti konkretaus asmens paskyrą ir joje pateiktą informaciją reikia specialiai jos ieškoti, ji nėra bet kam matoma tik prisijungus prie socialinio tinklo. Paskyroje pateikta informacija negali būti pasiekiama kitiems tinkle užsiregistravusiems asmenims be tikslingų jų asmenų valinių veiksmų. Socialinio tinklo „Facebook“ asmens paskyroje pateikta informacija nėra laikoma išorine reklama (pareiškėjas pateikia pavyzdį, kad azartinių lošimų reklamos ribojimai socialiniams tinklams negalioja). Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo ar bet kurio gamintojo ar asmens sekėjai (asmenys, kurie specialiai domisi ir ieško jiems reikalingos informacijos) gali skleisti informaciją ir iš pareiškėjo ar bet kurių kitų asmenų internetinių tinklapių / svetainių (ne tik socialinių tinklų), tačiau įstatymas nenumato, kad pareiškėjas būtų baudžiamas už tokius jų veiksmus. Pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų, ieškančių juos dominančios informacijos ir / ar ją skleidžiančių, veiksmus.

18. Pasak pareiškėjo, asmens paskyroje pateikta informacija bei reklama socialiniame tinkle yra skirtingi dalykai. Jei norima, kad atitinkamas asmuo būtų reklamuojamas socialiniame tinkle, reikia užsisakyti reklamą (specialios aplikacijos, reklamos iškėlimas, jos rodymas pasirinktai teritorijai ar teritorijoms, ar kitos specialiai pritaikytos informacijos skleidimo priemonės). Pareiškėjas reklamos iš „Facebook“ administruojančių asmenų neužsakinėjo ir tokių priemonių nenaudojo, šių aplinkybių atsakovas nenustatė bei neįrodinėjo. Be to, alkoholio reklamos socialiniame tinkle užsisakyti Lietuvos teritorijai neįmanoma. Todėl Departamento interpretacijos, neva pareiškėjas skleidė alkoholio reklamą Lietuvos rinkai, neatitinka tikrovės ir teismas neturėtų jomis vadovautis. Pareiškėjo paskyroje esanti informacija yra skirta užsienio valstybėms. Pareiškėjas pabrėžia, jog nacionaliniai įstatymai, turi derėti ir su laisvo paslaugų, prekių judėjimo principais ir negali drausti Lietuvos gamintojų veiklos kitose valstybėse.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 4 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, esant AKĮ legislatyvinei omisijai. Pareiškėjas pažymi, kad informacijos apie alkoholinių gėrimų gamintojus pateikimo ribojimai ir draudimai nebėra griežtai apibrėžti vietos (teritorijos) požiūriu, ribojimai ir draudimai yra selektyvūs, jais galbūt diskriminuojami Lietuvos gamintojai, teikiamos privilegijos kitų valstybių gamintojams. Atsiranda grėsmė, kad alkoholio reklamos draudimas gali būti pritaikytas grupės asmenų tarpusavio bendravimui pasauliniame lygmenyje, keitimuisi nuomonėmis, informacija ir pan., ar net ribojama teisė į informaciją, žodžio ar išraiškos laisvė. Toks plečiamasis AKĮ aiškinimas nesiderina su šio įstatymo tikslais ir be jokio teisinio pagrindo riboja tiek pareiškėjo, tiek ir visos visuomenės konstitucines teises.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Genys Brewing“ skirta 2 896 Eur bauda už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad Bendrovės socialiniame tinkle „Facebook“ skelbta ginčo tekstinė informacija ir vaizdinė medžiaga laikytinos alkoholio reklama AKĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme, taip pat kad Bendrovė socialiniame tinkle kvietė apsilankyti ir paragauti naujo skonio alaus Lietuvoje esančiose vietose, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia reklama buvo skirta ne Lietuvos gyventojams.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad AKĮ nedraudžia socialiniuose tinkluose skelbti informaciją bei reklamuoti savo produkciją užsienio valstybių rinkoms, taip pat kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikta informacija nėra laikoma išorine reklama, pareiškėjas reklamos iš „Facebook“ administruojančių asmenų neužsakinėjo.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), kurio 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama (AKĮ 29 str. 1 d.). Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse (AKĮ 29 str. 2 d.).

26. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal AKĮ ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (žr., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Šie neigiami padariniai (inter alia tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose (žr., pvz., 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pačiame AKĮ paskelbtas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

27. Taigi AKĮ nustatyti alkoholio reklamos ribojimai turi būti suvokiami ir taikomi atsižvelgiant, be kita ko, į įstatymų leidėjo siekiamus įtvirtinto reguliavimo tikslus. Kartu pažymėtina, jog tokie ribojimai negali būti aiškinami griežčiau, nei tai įtvirtinta įstatymuose, ypač tais atvejais, kai šių ribojimų nesilaikymas lemia ekonominių sankcijų taikymą atitinkamiems ūkio subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-914-525/2016).

28. AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog alkoholio, kaip dėl savo specifikos ypatingo reguliavimo reikalaujančios prekės, reklamos sąvoką reglamentuoja specialusis teisės aktas – AKĮ, kuris nustato, kad alkoholio reklama yra laikoma visomis formomis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje AKĮ redakcijoje buvo įtvirtintas absoliutus tokios informacijos skleidimo draudimas, išimtį darant tik AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytai informacijai, įskaitant alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse pateikiamą informaciją – Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatytus ženklinimo rekvizitus ir kitą ženklinimo informaciją, alkoholinio gėrimo grupę, pogrupį, kategoriją, alkoholinio gėrimo kilmės šalį, geografinę nuorodą, regioną, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimus ir registruotus prekių ženklus, alkoholinio gėrimo kainą.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Bendrovė skelbė informaciją apie savo gaminamą produkciją (naujas alaus rūšis), paskelbė tekstinę informaciją: „Greipfrutas. Be to, kad tai yra vaisius, kaip dar galėtume jį apibūdinti? Ar jis rūgštus? Kartus? O gal šiek tiek saldus? Mes taip pat nežinome. Tik žinome, kad jis mums patinka ir dėl to nusprendėme atlikti eksperimentą ir sumaišyti su mūsų taip mėgstamu alumi! Mes žinome, kad greipfruto naudojimas indiško šviesaus alaus gamyboje nėra pati ortodoksiškiausia mintis, bet laikydamiesi tradicijų nebūtume pasiekę to, ką turime dabar.

Visko pasiekėme darydami tai, ką mėgstame ir kuo tikime labiausiai. Pasitikime savo skoniu ir esame tiki, kad jums taip pat patiks. Mūsų naujausių skonių alaus galite paragauti HOP DOC, Klimas, DOCK, Drops Bar, Local pub, cask2l5, Alaus biblioteka, Uncle Sam's American Pub, prohibicija, Šnekutis, Šnekutis-polocko 7A Šnekutis-Šv. Stepono 8, Distilerija“. Taigi kartu su informacija apie savo gaminamas alaus rūšis Bendrovė nurodė ir konkrečias Lietuvos Respublikoje esančias šios produkcijos pardavimo vietas – viešojo maitinimo įstaigas, kuriose „galima paragauti“ jos gaminamų naujausių skonių alaus, pateikė tekstinį vienos iš gaminamų alaus rūšių („Grapefiuit Ipa“ (alkoholio koncentracija 4,8 proc. tūrio)) skonio savybių aprašymą bei išreiškė lūkestį, kad vartotojams jis patiks.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie duomenys negali būti vertinami kaip AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendro pobūdžio alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse apie jų produkciją pateikiama informacija, kuri AKĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme nėra laikoma alkoholio reklama. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių šią išvadą paneigiančių teisės aktais bei bylos aplinkybėmis pagrįstų argumentų.

Pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikta informacija nelaikytina išorine reklama, nes pareiškėjas neužsakinėjo reklamos iš „Facebook“ administruojančių asmenų, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip minėta, tai, kas yra laikoma alkoholio reklama, apibrėžia specialusis teisės aktas – AKĮ, o ne pareiškėjo privatūs verslo santykiai reklamos užsakymo srityje. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra keliamas išorinės reklamos AKĮ 2 straipsnio 10 dalies bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme klausimas (žr., pvz., jau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-914-525/2016).

30. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sprendžiant dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo, byloje nustatytos aplinkybės (alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių veiksmai) turi būti vertinami sistemiškai. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes – pareiškėjo „Facebook“ paskyroje pateiktą tiek tekstinę, tiek vaizdinę informaciją, jos turinio pobūdį, produkcijos skonio savybių apibūdinimą, produkciją vartoti skatinančius išsireiškimus bei nurodytas konkrečias būtent Lietuvos Respublikoje esančias vietas, kuriose minėtos produkcijos galima paragauti, laikytina, jog aplinkybė, kad šią informaciją pareiškėjas paskelbė anglų kalba savaime neįrodo, kad informacija buvo skelbiama ne Lietuvos rinkai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje esančių viešojo maitinimo įstaigų lankytojų (vartotojų) skatinimas paragauti Bendrovės gaminamų naujų alaus rūšių yra susijęs būtent su prekės ženklo žinomumo Lietuvos Respublikoje didinimu, o ne, kaip teigia pareiškėjas, su komunikacija su užsienio valstybių verslo partneriais.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.). Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies atitiktimi Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 4 dalies bei 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokių argumentų, ypač atsižvelgdama į jau minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl alkoholio produkcijai nustatyto specialaus teisinio reguliavimo (ribojimų), nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti aptariamą pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Genys Brewing“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė