772d6736-e2a4-4c38-bbe1-a3658696baaa · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-130-1003/2020; Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02257-2015-0; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5; 2.4.1.4; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje, atsižvelgiant į dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, esant COVID-19 viruso pasaulinei pandemijai, posėdžio dalyvių skaičiaus ribojimÄ dėl nepakankamo posėdžių salių teismo rÅ«muose ploto, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Avitela“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nedalyvaujant atsakovams M.

K., S. K., R. L., K. B., I. B., R. V., K. L., G. V., L. M., V. A. S., L. B., G. Ž., J. K., E. D. Å ., K. M., K. M., I. L., V. L., D. Å ., J. N., A. J., R. S., R. B., R. B., L. S., R. Å ., R. Å ., atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Admituras“, iÅ¡vadÄ duodančių institucijų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Avitela“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“, M.

K., S. K., R. L., K. B., I. B., R. V., K. L., G. V., L. M., V. A. S., L. B., G. Ž., J. K., E. D. Å ., K. M., K. M., I. L., V. L., D. Å ., J. N., A. J., R. S., R. B., R. B., L. S., R. Å ., R. Å ., Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Admituras“, dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos pripažinimo teisėtu, atsakovės piniginio reikalavimo pripažinimo neteisėtu, atsakovės įsipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams praÅ¡o: - pripažinti 1998 metais atliktÄ ieÅ¡kovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtu; - pripažinti atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ reikalavimÄ ieÅ¡kovei sumokėti 8153,01 Eur bendrÄ sumÄ , nurodytÄ paskutinėje ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovės gautoje 2019-12-31 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (serija MAT08 Nr. 42181), neteisėtu, įpareigoti atsakovę UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiųsti ieÅ¡kovei visas nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras anuliuojančias kreditines sÄ skaitas bendrai minėtai 8153,01 Eur sumai, o taip pat įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuo 2012 metų lapkričio mėnesio ieÅ¡kovės mokėtinÄ atsakovei UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ sumÄ už ieÅ¡kovei tenkančios namo adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bendrųjų patalpų dalies Å¡ildymÄ pagal VKEKK 2005-07-22 nutarimu O3-41, pakeistu 2013-02-15 VKEKK nutarimu Nr. O3-33 (aktuali nutarimo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-08-01, iÅ¡dėstyta 2016-06-13 VKEKK nutarimu Nr. O3-184), patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5 ir atsiųsti ieÅ¡kovei atitinkamÄ perskaičiuotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėjimui; - priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 1998 metais pagal projektavimo firmos „Archartelė“ (Å¡iuo metu – UAB „TÅ«ris“) parengtÄ projektÄ buvo atlikta ieÅ¡kovei priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Rekonstruojant parduotuvę taip pat buvo pakeista patalpų Å¡ildymo sistema iÅ¡ centralizuoto patalpų Å¡ildymo į autonominę elektrinę. Buvo demontuoti patalpoje buvę centralizuoto Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai), vietoje jų įrengus elektrinius Å¡ildymo prietaisus.

Centralizuotos Å¡ildymo sistemos stovai (vamzdžiai) į kitus aukÅ¡tus, nutiesti vertikaliai per parduotuvės patalpas, buvo palikti. Parduotuvės rekonstrukcijos projektui pritarė visi kompetentingi asmenys, 1998-11-04 TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 239. Pabaigus patalpų rekonstrukcijÄ , parduotuvė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu suformuotos devynių narių komisijos buvo priimta naudoti 1998-12-17 parduotuvės priėmimo naudoti aktu (toliau tekste – Aktas).

Komisija pažymėjo Akte, jog iÅ¡orinės patalpų komunikacijos bei inžinierinė įranga, įskaitant ir Å¡ildymo sistemÄ , yra patikrintos bÅ«tinosios priežiÅ«ros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti. AktÄ su komisijos iÅ¡vadomis patvirtino TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojas. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad įvykdė visus atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl 1998 metais įvykdytas ieÅ¡kovės patalpų atsijungimas nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos pripažintinas teisėtas. 2008 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ sudarė Å ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V.B.2-1, pagal kuriÄ mokestis už suvartotÄ Å¡ilumÄ ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti skaičiuojamas pagal VKEKK 2005-07-22 nutarimu O3-41 patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5, kuris taikomas tuomet, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis ir kt.).

Tačiau atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ pažeidė 2008-03-03 sutarties sÄ lygas ir nuo 2012-11-01 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutarė ieÅ¡kovei priklausančios parduotuvės patalpas už Å¡ilumos paslaugas apmokestinti pagal VKEKK 2005-05-05 nutarimu O3-19 patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, kuris negali bÅ«ti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du. IeÅ¡kovei kas mėnesį buvo siunčiamos sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimui, jose nurodytos sumos virÅ¡ija pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5 turinčias bÅ«ti paskaičiuotas sumas maždaug keturgubai.

Savo veiksmais, taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, atsakovė grubiai pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ reikalavimas ieÅ¡kovei sumokėti 8153,01 Eur sumÄ pripažintinas neteisėtu, atsakovė įpareigotina perskaičiuoti ieÅ¡kovės mokėtinas už Å¡ilumos tiekimÄ sumas pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4.

3. IeÅ¡kovės atstovas patvirtino patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡ydamas tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydama, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nėra tinkama atsakovė, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės liečia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bendraturčių interesus. Jei teismas pripažintų ieÅ¡kovės atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtu, atsakovė atitinkamai perskaičiuotų ieÅ¡kovei ir kitiems namo butų savininkams mokėtinas už Å¡ilumos energijÄ sumas pagal atitinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , pasirinktÄ namo bendrasavininkų. Mano, kad ieÅ¡kovė neteisėtai atsijungė nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos, nes negavo daugiabučio namo gyventojų sutikimo, nesilaikė specialios patalpų atjungimo nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos procedÅ«ros (10 t., b. l. 165-170).

5. Atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovė I. B. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovė neteisėtai atsijungė savo patalpas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), centralizuoto Å¡ildymo sistemos, negaudama bendrasavininkų raÅ¡ytinių sutikimų, namo gyventojai nebuvo supažindinti su ieÅ¡kovės ketinimais atjungti savo patalpas nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos. IeÅ¡kovė niekada nebuvo pradėjusi atsijungimo nuo bendros Å¡ildymo sistemos procedÅ«ros, niekada nėra gavusi techninių sÄ lygų atsijungimui, leidimo vykdyti atsijungimÄ (10 t., b. l. 128-144).

7. Atsakovė L. S. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (10 t., b. l. 145).

8. Atsakovai S. K., M. K. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydami, kad ieÅ¡kovė neturėjo leidimo pertvarkyti patalpų Å¡ildymo sistemÄ . IeÅ¡kovė nėra teisėtai atsijungusi nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos, todėl jai pagrįstai taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Prašo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 151-156).

9. Atsakovai R. V., L. M., G. V., K. L., D. Å ., A. S., I. L., V. L., R. L., R. S. atsiliepimuose į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (10 t., b. l. 173, 175, 177, 179, 180, 182, 184; 11 t., b. l. 32, 34). Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.

10. PareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai, įvykdžius visus teisės aktų reikalavimus, 1998 metais atjungtos nuo gyvenamojo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, taip pat pripažinti atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ reikalavimÄ ieÅ¡kovei sumokėti 8153,01 Eur sumÄ už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ neteisėtu, įpareigojant Å¡iÄ atsakovę perskaičiuoti nuo 2012 metų lapkričio mėnesio ieÅ¡kovės mokėtinÄ atsakovei UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ sumÄ už ieÅ¡kovei tenkančios namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų dalies Å¡ildymÄ pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

5. Dėl ieÅ¡kovės patalpų atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtumo 11. Esminis dokumentas, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia savo veiksmų teisėtumÄ atjungiant jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, centralizuotos Å¡ildymo sistemos, yra 1998 m. gruodžio 17 d. rekonstruotos radijo prekių parduotuvės Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktas (1 t., b. l. 11-14; toliau tekste – Aktas). IÅ¡ Akto turinio matyti, kad leidimas statyti Nr. 239 iÅ¡duotas 1998 m. lapkričio 4 d., statyba (rekonstrukcija) pradėta 1998 m. lapkričio mėnesį.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1771 paskirta priėmimo komisija (toliau tekste – Komisija), apžiÅ«rėjusi pateiktÄ priimti pagal projektavimo firmos „Archartelė“ (Å¡iuo metu – UAB „TÅ«ris“) parengtÄ projektÄ Nr. 95-04 rekonstruotÄ radijo prekių parduotuvę „Avitela“ Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), patikrinusi objekto statybos (rekonstrukcijos) techninę bei vykdymo dokumentacijÄ , pripažino, kad rekonstruota radijo prekių parduotuvė „Avitela“ tenkina nustatytus reikalavimus ir priimtina naudoti.

Akto 8 punkte nurodyta, kad projekte numatyti inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, iÅ¡bandyti ir statytojo priimti aktais, kurie iÅ¡vardinti Akto 2 priede. Akto 9 punkte nurodyta, kad iÅ¡orinės komunikacijos bei inžinerinė įranga (Å¡ildymo, elektros, vandentiekio ir vandens paruoÅ¡imo, fekalinės, lietaus ir technologinės kanalizacijos, dujotiekio, televizijos, radijo, telefono, vėdinimo, oro kondicionavimo, iÅ¡metamo oro valymo, darbų patalpų ir aplinkos terÅ¡alų indikacijos ir kontrolės, radiacinio saugumo sistemų, atliekų nukenksminimo įrangos, prieÅ¡gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, dÅ«mų Å¡alinimo iÅ¡ evakuacijos kelių, automatinės gaisro gesinimo ir žmonių įspėjimo apie gaisrÄ sistemos) yra patikrintos bÅ«tinosios priežiÅ«ros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti; tai liudija pažymos, iÅ¡vardintos Akto 3 priede.

Akto 11 punkte nurodyta, kad atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus; patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. IÅ¡ Akto 12 punkto matyti, kad valstybinės priežiÅ«ros institucijos pagal kompetencijÄ patikrino statinio techninę bÅ«klę ir dėl jo priėmimo naudoti neprieÅ¡tarauja; jų pažymos iÅ¡vardytos Akto 5 priede. Aktas ir jo iÅ¡vados 1998 m. gruodžio 18 d. buvo patvirtintos TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo.

12. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ projektavimo firmos „Archartelė“ (Å¡iuo metu – UAB „TÅ«ris“) atlikto radijo prekių parduotuvės „Avitela“ Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto dokumentacijÄ (2 t., b. l. 56-64, 66-67, 75-110), iÅ¡ kurios turinio matyti, kad patalpų rekonstrukcija apėmė patalpų iÅ¡orės ir vidaus (sienų, lubų, grindų, inžinerinių sistemų ir kt.) pakeitimus, pertvarkas, įskaitant ir esamos patalpų Å¡ildymo sistemos demontavimÄ , paliekant Å¡ilumos sistemos stovus į kitus aukÅ¡tus, įrengiant elektrinę Å¡ildymo sistemÄ su norvegiÅ¡kais „Glamox“ firmos Å¡ildytuvais (2 t., b. l. 100, 102, 104).

13. Į byla pateikto 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės akto Nr. 19/03-01TE (8 t., b. l. 59-97) išvadoje nurodyta, kad 1998 metų UAB „Avitela“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rekonstrukcijos projekte, kurį parengė projektavimo firmos „Archartelė“ (šiuo metu – UAB „Tūris“), buvo numatyti sprendiniai parduotuvės patalpų atjungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos, t. y. nuo namo šildymo sistemos atjungiamas šildymas, keičiant jį į elektrinį (eksperto išvada kategoriška).

14. Atsižvelgiant į sprendimo 12, 13 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad į ieÅ¡kovės 1998 metais atliktÄ jai priklausančių patalpų rekonstrukcijÄ taip pat buvo įtraukta ir patalpų Å¡ildymo sistemos rekonstrukcija, atjungiant patalpų Å¡ildymÄ nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir įrengiant jose autonominę patalpų Å¡ildymo sistemÄ elektriniais norvegiÅ¡kais „Glamox“ firmos Å¡ildytuvais.

15. Atsakovai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės teiginiams, jog patalpų atjungimas nuo gyvenamojo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos buvo atliktas teisėtai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, savo prieÅ¡taravimus iÅ¡ esmės grįsdami aplinkybe, jog atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos darbams atlikti ieÅ¡kovė negavo pastato bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡kų sutikimų, todėl tikslinga nagrinėjamoje byloje įvertinti ieÅ¡kovės atliktus patalpų rekonstrukcijos veiksmus pagal 1998 metais galiojusius teisės aktus, reglamentavusius patalpų rekonstrukcijos darbus, įskaitant ir atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“ 1 punkte nurodyta, kad perplanuoti ir pertvarkyti gyvenamuosius namus, butus bei kitas gyvenamÄ sias patalpas į negyvenamÄ sias ir keisti ar perprojektuoti Å¡iose patalpose inžinerinę įrangÄ bei tinklus (dujotiekio, vandentiekio, Å¡ildymo, elektros) galima tik pagal nustatytÄ ja tvarka miesto (rajono) valdybos patvirtintÄ projektÄ , suderinus su atitinkamomis tarnybomis.

Pertvarkyti gyvenamÄ sias (ir pagalbines) patalpas komercinei ir Å«kinei veiklai bei keisti Å¡iose patalpose inžinerinę įrangÄ ir tinklus (dujotiekio, vandentiekio, Å¡ildymo, elektros) galima tik laikantis nustatytÄ ja tvarka suderinto su atitinkamomis tarnybomis ir miesto (rajono) valdybos patvirtinto projekto. Gyvenamosios (ir pagalbinės) patalpos laikomos pertvarkytos tuo atveju, jeigu keičiama jų paskirtis, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, matmenys ar rekonstruojama inžinerinė įranga ir tinklai (2 punktas).

17. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 122 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato statinio, statinių grupės ar statinio sudėtinės dalies (toliau – statinio) projekto rengimo tvarkÄ . Pagal 3.2 punktÄ statinio projektas – tai projektinės techninės dokumentacijos visuma, kurioje pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (tekstas, skaičiavimas, brėžiniai). Pagal statinio projektÄ gaunamas leidimas statyti, statinys statomas, pastatytas statinys priimamas naudoti, teisiÅ¡kai įregistruojamas ir naudojamas (3.4, 3.5 punktai).

18. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato statinių (naujai statomų, rekonstruojamų, remontuojamų) projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkÄ . Pagal nustatyta tvarka patvirtintÄ statinio projektÄ gaunamas leidimas statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinį (3.2, 3.3, 3.5 punktai).

19. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau – statyti) ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkÄ Lietuvos Respublikoje; 1.4 punkte nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (toliau – Inspekcija).

Pagal 4.2 punkto nuostatas leidimas statyti iÅ¡duodamas pateikus Å¡iuos dokumentus: nustatytos formos praÅ¡ymÄ (4.2.1 punktas); nustatyta tvarka suderintÄ projektÄ (4.2.2 punktas); projekto ekspertizės iÅ¡vadas, kai ekspertizė yra privaloma (4.2.3 punktas); dokumentÄ , patvirtinantį, kad paskirtas statybos techninis prižiÅ«rėtojas (4.2.4 punktas); sutartį su projektuotoju dėl statybos autorinės priežiÅ«ros, jei Å¡iai statybai ji privaloma (4.2.5 punktas); rekonstruojamo (remontuojamo) statinio techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos dokumentus (4.2.6 punktas); 4.5 punkte nustatyta, kad Inspekcija patikrina, ar statybos vadovas ir techninis prižiÅ«rėtojas turi kvalifikacijos atestatÄ , ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės iÅ¡vados (jei ji privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieÅ¡tarauja detaliajame plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar prie projekto pridėti Å¡ie dokumentai: dokumentas, patvirtinantis, kad statytojui priklauso nuosavybės teise arba yra iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kuriame pagal detalųjį vietovės planÄ galima tokio statinio statyba arba rekonstrukcija (4.5.1 punktas); notariÅ¡kai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda) priklauso dviem ar daugiau savininkų (4.5.2); daugiabutį namÄ eksploatuojančios institucijos ir visų namo savininkų sutikimas, jei rekonstruojamos (remontuojamos) bendro naudojimo patalpos, namo konstrukcijos arba inžineriniai tinklai (kai rekonstruojamos arba remontuojamos konstrukcijos tarp butų, inžinerinių tinklų dalys arba dviem ar keliems savininkams priklausančios patalpos, pakanka jas naudojančių savininkų sutikimo) (4.5.4 punktas).

20. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, suremontuotų ir kitaip pertvarkytų įmonių, jų padalinių, pastatų ir kitų statinių (toliau – statinių), kuriems statyti, rekonstruoti, remontuoti, pertvarkyti (toliau – statyti), reikalingas apskrities virÅ¡ininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimas, taip pat kitų teisiÅ¡kai registruojamų statinių priėmimo naudoti tvarkÄ .

Pagal 3.1.5 punktÄ statinį priima naudoti komisija, kuriÄ skiria apskrities virÅ¡ininkas arba jo įgaliota apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, komisija susideda iÅ¡ Å¡ių institucijų atstovų: komisijÄ paskyrusios institucijos (komisijos pirmininkas), apskrities virÅ¡ininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos (kai jis nėra komisijos pirmininkas); savivaldybės; statytojo (savininko); projektuotojo, parengusio priimamo naudoti statinio projektÄ ;

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos; Valstybinės darbo inspekcijos; generalinio rangovo arba statybos rangovų; statinio naudotojo.

21. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos TelÅ¡ių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2015 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡te (1 t., b. l. 121) nurodė, kad inspekcijos archyve yra saugomi tik priėmimo naudoti aktai, o jų priedai (techniniai projektai, pažymos ir kt.) nebuvo archyvuojami ir po atliktų procedÅ«rų jie bÅ«davo grÄ Å¾inami statytojui. Kadangi ieÅ¡kovė (statytoja) nepateikė į bylÄ statybos (rekonstrukcijos) leidimo, Akto priedų, spręstina, kad ji jų neturi.

Tačiau aplinkybė, jog Aktas buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovei, jame yra matomi suinteresuotų asmenų (institucijų atstovų) paraÅ¡ai, duomenys apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog Aktas iÅ¡duotas neteisėtai, o esminiai rekonstrukcijos darbai neatitinka sprendimo 16-20 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar statybos leidimas, Aktas buvo iÅ¡duoti ieÅ¡kovei, esant gyvenamojo namo bendrasavininkų raÅ¡ytiniams sutikimams dėl ieÅ¡kovės patalpų rekonstrukcijos, įskaitant ir patalpų atjungimÄ nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos, ar Å¡ie administraciniai dokumentai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duoti įgaliotiems pareigÅ«nams nusprendus, kad pagal STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ nuostatas tokių raÅ¡ytinių sutikimų, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės patalpų ir atliekamų darbų specifikÄ , apskritai nereikia.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į bendrasavininkus ir jokių raÅ¡ytinių bendrasavininkų sutikimų nėra gavusi, ieÅ¡kovė taip pat nepateikė į bylÄ tokių sutikimų, kuriuos gauti turėjo ji pati, todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo bendrasavininkų raÅ¡ytinių sutikimų dėl ieÅ¡kovės patalpų atjungimo nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos nebuvo, nei jie buvo. Pažymėtina, kad nei Aktas, nei statybos leidimas nebuvo apskųsti, jų teisėtumas, atitikimas 1998 metais galiojusiems teisės aktams, reglamentams nebuvo vertinami administracine tvarka atitinkamame administraciniame teisme, Å¡ie administraciniai dokumentai nebuvo nuginčyti teismine ar kitokia tvarka, todėl Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti jų teisėtumu, Akto, statybos leidimo, kitų su rekonstrukcija susijusių valstybės įgaliotų institucijų iÅ¡duotų dokumentų teisėtumo vertinimas, jų ginčijimas, atliktų rekonstrukcijos darbų techninis vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Darytina išvada, kad ieškovė, rekonstruodama patalpas (sienas, grindis, lubas, atlikdama lauko ir vidaus darbus; kt.), iš esmės įvykdė sprendimo 17-20 punktuose aptartų statybos techninių reglamentų reikalavimus.

22. IeÅ¡kovė nurodo, kad į bylÄ pateiktas 1996 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono mero potvarkis Nr. 587 nagrinėjamu atveju vykdant ieÅ¡kovės parduotuvės patalpų rekonstrukcijÄ buvo neaktualus, nes Å¡is mero potvarkis buvo skirtas bÅ«tent butų, t. y. gyvenamųjų patalpų atjungimui nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, o ieÅ¡kovės patalpos yra negyvenamosios, jų paskirtis – prekybinė.

23. Kaip nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.

Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai iÅ¡rinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras).

Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

24. Mažeikių rajono meras 1996 m. gruodžio 19 d. iÅ¡leido potvarkį Nr. 587 „Dėl leidimų alternatyvių Å¡ildymo sistemų įrengimui ir esamų atjungimui daugiabučių gyvenamųjų namų butuose“ (4 t., b. l. 41-42; 7 t., b. l. 27, 30), Å¡io potvarkio 2, 3 punktuose nurodyta, kad leidimas įrengti alternatyviÄ patalpų apÅ¡ildymo sistemÄ su tikslu atjungti esamus Å¡ildymo prietaisus įforminamas mero potvarkiu, remiantis suderintu projektu, atliktu pagal iÅ¡duotas sÄ lygas (detaliu apraÅ¡ymu) ir sudarytos rajono savivaldybės komisijos iÅ¡vadomis.

Projektas derinamas su 4 punkte nurodytomis institucijomis; alternatyviÄ Å¡ildymo sistemÄ leidžiama eksploatuoti tik turint visų projektÄ derinusių tarnybų ir organizacijų pažymas apie sistemos įrengimo užbaigimÄ ir tinkamumÄ eksploatacijai, savivaldybės komisijos priėmimo naudoti aktÄ ir mero potvarkį (5 punktas). Leidimas esamos pagrindinės Å¡ildymo sistemos atjungimui iÅ¡duodamas Mažeikių rajono mero potvarkiu, remiantis savivaldybės komisijos iÅ¡vadomis ir rekomendacijomis, turint bendrijos narių (valdybos) susirinkimo sutikimÄ , o kai bendrija neįkurta – namo patalpų visų savininkų sutikimus, patvirtintus paraÅ¡u (6 punktas).

Å ildymo prietaisų atjungimÄ nuo esamų tinklų vykdo tik namÄ eksploatuojančios organizacijos įgalioti darbuotojai, kurie suraÅ¡o prietaisų atjungimo aktÄ , kas yra pagrindas nemokėti už patalpų apÅ¡ildymÄ (10 punktas). Aptariamas mero potvarkis nėra teismine ar kitokia tvarka nuginčytas, nėra patvirtintas jo neatitikimas kitiems potvarkio priėmimo metu galiojusiems ar vėliau priimtiems teisės aktams, įskaitant ir aukÅ¡tesnės teisinės galios aktus, todėl teismas neturi pagrindo neverti Å¡io potvarkio.

25. Nagrinėjamu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiam tikslui buvo iÅ¡leistas mero potvarkis Nr. 587. Teismo įsitikinimu, potvarkis skirtas reglamentuoti tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, sujungtų bendra pastato centralizuoto Å¡ildymo sistema, atjungimÄ nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir alternatyvios patalpų apÅ¡ildymo sistemos (elektra, dujomis ir kt.) įrengimÄ , siekiant apsaugoti visų gyvenamojo namo patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, kartu įgyvendinant ir Civilinio kodekso (1964 metų) 122 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pats potvarkio tekstas suformuluotas taip, kad jame nėra iÅ¡skirtinai akcentuojama, jog potvarkis taikomas konkrečiai butams, visas potvarkio tekstas orientuotas į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, t. y. aptariamas ne buto, bet namo patalpų atjungimas nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos. Å iÄ nuostatÄ sustiprina potvarkio 6 punktas, jog leidimas esamos pagrindinės Å¡ildymo sistemos atjungimui iÅ¡duodamas turint bendrijos narių (valdybos) susirinkimo sutikimÄ , o kai bendrija neįkurta – namo patalpų visų savininkų sutikimus, patvirtintus paraÅ¡u. 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1998 metais galiojusi redakcija) 1 straipsnyje nurodyta, kad patalpomis vadinamos gyvenamosios (butai, kambariai) ir negyvenamosios (dirbtuvės, kontoros, parduotuvės, slėptuvės, sandėliai ir pan.) patalpos; pagal 3 straipsnio nuostatas daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo bÅ«das; bendrijÄ sudaro ne mažiau kaip trys fiziniai ar juridiniai, fiziniai ir juridiniai asmenys – namų patalpų savininkai.

IÅ¡ VÄ® Registrų centras pažymų (3 t., b. l. 2-6) matyti, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), įrengti 24 gyvenamieji butai ir ieÅ¡kovei priklausančios prekybinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini), namo patalpos Å¡ildomos centraliniu Å¡ildymu iÅ¡ centralizuotų sistemų. Visas pastate esančias patalpas sieja bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos. Spręstina, kad bet kuriam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų bendrasavininkui nusprendus 1998 metais atsijungti nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos, jis turėtų vadovautis potvarkiu ir gauti ne tik kitų gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir ieÅ¡kovės, kaip gyvenamajame name esančių negyvenamųjų patalpų savininkės, raÅ¡ytinį sutikimÄ .

26. Å io sprendimo 25 punkte aptartų aplinkybių kontekste, vertinant potvarkio Nr. 587 siekiamus tikslus, taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras 1997 m. lapkričio 10 d. informaciniame praneÅ¡ime Nr. 1-213-04-4 nurodė, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai daugiabučių namų gyventojai savavaliÅ¡kai pertvarko jų bute esančius namo Å¡ildymo, karÅ¡to vandens, dujų tiekimo sistemų elementus, elektros instaliacijÄ : padidina radiatorių sekcijų skaičių, visiÅ¡kai nuima radiatorius ir įsirengia elektrinį ar dujinį Å¡ildymÄ , dujinius ar elektrinius vandens Å¡ildytuvus arba atlieka kitokius pertvarkymus; tokiais veiksmais pakeičiama namo projekte nustatyta bendrosios inžinerinės įrangos instaliuota galia ir darbo režimas, pabloginamos kitų namo gyventojų gyvenimo sÄ lygos, nusižengiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15-ojo straipsnio nuostatoms.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių rajono valdyba 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 114 „Dėl daugiabučiuose namuose esančių patalpų Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens tiekimo sistemų atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos“ (4 t., b. l. 43; 7 t., b. l. 26, 28-29) 1-3 punktuose nustatė, kad leidimas įrengti alternatyviÄ patalpų Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ atsijungiant nuo bendros namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo sistemos įforminamas mero potvarkiu, remiantis savivaldybės komisijos iÅ¡vadomis bei laikantis patvirtintos daugiabučiuose namuose esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens tiekimo sistemų atsijungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos bei pakeitimo kita energijos rÅ«Å¡imi tvarkos.

Savivaldos institucijos sprendimas Nr. 114 iÅ¡ esmės patikslino, labiau sukonkretino atsijungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos tvarkÄ , nustatytÄ mero potvarkyje Nr. 587. 28. 1964 metų Civilinio kodekso (1998 metais galiojusi redakcija) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklÄ , taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais).

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (1998 metais galiojusi redakcija; toliau tekste – DNSBÄ®), pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , kaip reguliuojantis panaÅ¡ius santykius, yra taikomas ir tais atvejais, kada reikalingas teisinis reguliavimas santykiuose tarp butų savininkų daugiabučiame name, kuriame neįkurta savininkų bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1327/2002). DNSBÄ® 1 straipsnyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga – vandentiekio ir kanalizacijos stovai, dujotiekio ir Å¡ilumos tinklai bendrojo naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose iki uždaromosios armatÅ«ros, elektros skydinės, liftai, ventiliacijos kameros, televizijos kolektyvinės antenos, Å¡iluminiai mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kt.

Pagal DNSBÄ® 20 straipsnio 1 dalies nuostatas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai teisę prižiÅ«rėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti Å¡io namo bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ , bendrojo naudojimo namo konstrukcijas įgyvendina laikantis CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.

29. IeÅ¡kovė, bÅ«dama patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininke, atsižvelgdama į 1998 metais galiojusio CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėdama tikslÄ atjungti jai priklausančias patalpas nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, bÅ«dama sÄ Å¾ininga, rÅ«pestinga, atidi, galėjo kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę, kaip atitinkamoje teritorijoje esančios bendruomenės teises, teisėtus interesus užtikrinančiÄ savivaldos aukščiausiÄ institucijÄ , priimančiÄ administracinius sprendimus, užtikrinančiÄ Ä¯statymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikiančiÄ Ä¯statymų nustatytas administracines paslaugas, dėl potvarkio Nr. 587 iÅ¡aiÅ¡kinimo, jei turėjo pagrįstų abejonių, ar jos atveju potvarkis turi bÅ«ti taikomas, tačiau to nepadarė.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės veiksmus įgyvendinant potvarkį Nr. 587 ar veiksmus, kad potvarkis ieÅ¡kovės patalpų atsijungimo nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos atveju neturi bÅ«ti taikomas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė yra verslÄ vykdantis juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, tad ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl potvarkio taikymo srities, ar nagrinėjamu atveju jos situacija patenka į potvarkio reguliavimo sritį.

30. Gyvenamojo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema yra visų namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl dėl Å¡ios sistemos pertvarkymų turi nuspręsti visų namo patalpų savininkai. Savininkų sprendimÄ , kuriuo neprieÅ¡taraujama suinteresuoto savininko patalpų Å¡ildymo įrenginių atjungimui nuo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos, patvirtinantis dokumentas gali bÅ«ti gyvenamųjų ir negyvenamųjų savininkų susirinkimo protokolas arba surinkti patalpų savininkų paraÅ¡ai.

Kai atsijungusio vartotojo patalpose lieka įrengti ir toliau naudojami namo šildymo sistemos vamzdynai, turi būti susitarta, kad iškilus būtinybei, atsijungęs savininkas nedarys kliūčių apžiūrėti, reguliuoti ar remontuoti šiuos vamzdynus. Namo patalpų savininkų sprendime dėl suinteresuoto patalpų savininko atsijungimo taip pat turi būti išspręstas namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos atskyrimo iš visos name suvartotos šilumos kiekio ir jos išdalinimo visų butų ir kitų patalpų savininkams klausimas bei kiti aktualūs su atsijungimu susiję klausimai, pvz., dėl papildomų išlaidų namo šildymo sistemos subalansavimui ir sureguliavimui optimaliam darbo režimui po patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo sistemos atlyginimo kitiems bendrasavininkams, dėl išlaidų, susijusių su perėjimu prie naujo šilumos išdalijimo metodo visos name suvartotos šilumos kiekiui išdalinti, atlyginimo ir kt.

Savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vieno savininko interesai neturi pažeisti kitų savininkų teisėtų interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo. Todėl nesutiktina su ieškovės išsakytais teiginiais, kad 1998 metais ieškovės parduotuvei atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos bendroji dalinė nuosavybė (šilumos tinklai) įtakota nebuvo visiškai niekaip, atliekant šiuos veiksmus jokio kitų namo butų savininkų sutikimo ir nereikėjo.

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie jos ketinimus atsijungti nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos ji informavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, iÅ¡vieÅ¡ino savo ketinimus bendrasavininkams, gavo jų raÅ¡ytinius sutikimus dėl atsijungimo, įgyvendindama ir CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas. IÅ¡ byloje esančių namo patalpų bendrasavininkų skundų (4 t., b. l. 22-23, 33-36; kt.) matyti, kad namo patalpų bendrasavininkai nuo to momento, kai sužinojo apie ieÅ¡kovės patalpų atjungimÄ nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos, nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovė nesikreipė ir neinformavo savininkų apie ketinimus atsijungti nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, negavo bendrasavininkų sutikimo atsijungti.

32. Pažymėtina, kad 2003 m. sausio 15 d. datuotÄ skundÄ (4 t., b. l. 22-23) pasirašė savininkai: R. L., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė; K. B., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nuo (duomenys neskelbtini); L. M., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini); V. A. S., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini); D. Å ., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini), kurie tebegyvena name adresu (duomenys neskelbtini), įtraukti į bylÄ atsakovais, kategoriÅ¡kai neigia buvus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimui leisti ieÅ¡kovei atsijungti parduotuvės patalpas nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos (3 t., b. l. 9, 28-30, 46-47, 52-53).

Pripažintina, kad nuo 1998 metų pasikeitė dalies butų savininkai, į bylÄ Ä¯traukti atsakovais Å¡ie savininkai galėjo ir nežinoti 1998 metais ieÅ¡kovės vykdyto atsijungimo nuo pastato centralizuotos Å¡ildymo sistemos aplinkybių, tačiau savininkų pasikeitimas nepaneigia aplinkybės, kad tuometinių bendrasavininkų raÅ¡ytinius sutikimus turėjo gauti bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuri tokių sutikimų neturi ir negali pateikti teismui.

33. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant ieÅ¡kovės veiksmus atsijungiant nuo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ nuomonė. Atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ nėra tinkama atsakovė, patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės liečia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesus, atsakovė teikia atitinkamas Å¡ilumos energijos tiekimo paslaugas namo bendrasavininkams. Atsakovės nuomone, jei teismas pripažintų ieÅ¡kovės atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtu, atsakovė atitinkamai perskaičiuotų ieÅ¡kovei ir kitiems namo butų savininkams mokėtinas už Å¡ilumos energijÄ sumas pagal atitinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , pasirinktÄ namo bendrasavininkų.

34. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1863-289/2016 (nutartis įsiteisėjusi) konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 9 d. nekilnojamo turto registre padaryti įrašai, kuriais buvo pakeistas ieškovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų šildymo būdas iš „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ į „vietinis centrinis šildymas“, nesietini su galimais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų teisių pažeidimais, ieškovei UAB „Avitela“ 1998 metais atsijungus nuo namo centralizuoto šildymo sistemos be namo butų savininkų sutikimo, pažeistos bendrasavininkų teisės turi būti ginamos civilinio proceso tvarka. Taigi, ši nagrinėtina civilinė byla dėl atsijungimo nuo namo centralizuoto šildymo sistemos nesietina su aptarta administracine byla ir joje priimtu galutiniu procesiniu sprendimu.

35. Atsižvelgiant į sprendimo 22-32 punktuose nustatytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, 1998 metais atsijungdama jai priklausančias parduotuvės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuo daugiabučio gyvenamojo namo centralizuoto Å¡ildymo sistemos nepagrįstai nesivadovavo Mažeikių rajono mero 1996 m. gruodžio 19 d. potvarkiu Nr. 587, neatliko bÅ«tinų potvarkyje nurodytų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, neinformavo pastato bendrasavininkų apie ketinimus atsijungti, negavo bendrasavininkų raÅ¡ytinių sutikimų dėl atsijungimo, tuo nesilaikydama CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeisdama namo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti 1998 metais atliktÄ ieÅ¡kovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtu, patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir tinkamo Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymo 36. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ nepagrįstai nuo 2012 m. lapkričio mėnesio priskaičiavo apmokėjimui 8153,01 Eur mokesčių sumÄ už patiektÄ Å¡ilumÄ ieÅ¡kovės parduotuvės patalpoms, taikydama Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, bei praÅ¡o įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieÅ¡kovės mokėtinÄ atsakovei sumÄ pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

5. Å iuo reikalavimu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės skundžia netinkamÄ atsakovės taikomÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ .

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ 2008 m. kovo 3 d. sudarė Å ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V.B.2-1 (1 t., b. l. 15-16), kuria atsakovė įsipareigojo per prijungtÄ Å¡ilumos tiekimo tinklÄ tiekti Å¡ilumÄ ieÅ¡kovės patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1.1, 1.2 punktai); mokestis už suvartotÄ Å¡ilumÄ skaičiuojamas pagal Å¡ilumos apskaitos prietaiso namo įvade parodymus, atėmus Å¡ilumos energijos kiekį sunaudotÄ karÅ¡to vandens paÅ¡ildymui; likęs Å¡ilumos kiekis pastato Å¡ildymui skirstomas į pastato vartotojams priklausančių butų ir patalpų naudingojo ploto Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau tekste – VKEKK) 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintÄ Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5 (3.2 punktas). 2013 m. sausio 30 d. praneÅ¡ime „Dėl sÄ skaitos už suteiktas Å¡ildymo paslaugas“ (1 t., b. l.

17) atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ informavo ieÅ¡kovę, kad jai nepateikus namo administratorei UAB „Admituras“ atsijungimÄ nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos įrodančių dokumentų, atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ nuo 2012 metų lapkričio mėnesio apmokestina ieÅ¡kovei teikiamas Å¡ilumos tiekimo paslaugas pagal VKEKK 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4. 2013 m. balandžio 23 d. praneÅ¡imu „Dėl 2008-03-03 Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties V.B.2-1“ (1 t., b. l.

20) atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ informavo ieÅ¡kovę, kad pasiraÅ¡ant sutartį Nr. V.B.2-1 ieÅ¡kovė galimai suklaidino atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ darbuotojÄ , nurodydama, kad yra atsijungusi nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tačiau vėliau nepateikė jokių šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat atsakovė informavo ieÅ¡kovę, jog ieÅ¡kovei bus taikomas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 iki tol, kol ieÅ¡kovė pateiks atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos faktÄ patvirtinančius dokumentus. Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (1 t., b. l. 26-96; 10 t., b. l. 27-74) patvirtina, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ apmokestino ieÅ¡kovei teikiamas Å¡ilumos tiekimo paslaugas pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4.

38. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

39. Vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendraturčių daugumos sprendimu.

40. Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų VKEKK 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 (2008-03-03 galiojusi redakcija), 8 punkte nurodyta, kad kai pastate yra daugiau nei vienas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis nustatytas pagal atsiskaitomųjų Å¡ilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus Paskirstymo metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Pagal 9 punkto nuostatas paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto Å¡ildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. 10 punkte nustatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema įrengta pagal projektÄ ir atitinka privalomuosius reikalavimus.

SavavaliÅ¡kai atlikta sistemos rekonstrukcija turi bÅ«ti atstatyta arba bendrasavininkiai turi priimti sprendimÄ dėl pastato ar jo dalies Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka įteisinus pakeitimus, Paskirstymo metodÄ vartotojai pasirenka iÅ¡ Komisijos rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siÅ«lomi Paskirstymo metodai.

41. VKEKK 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 (2008-03-03 galiojusi redakcija) patvirto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 1.5 punkte nurodyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

42. VKEKK 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 (2008-03-03 galiojusi redakcija) patvirto Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 1.4 punkte nustatyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

43. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2008-03-03 galiojusi redakcija) 59.2.4 punkte nustatyta, kad kai tiekimo – vartojimo riboje pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

44. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 28 nurodyta, kad Å¡alių individualiai aptartos Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos negali pažeisti buitinių Å¡ilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

45. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ 2008 m. kovo 3 d. sudarytos Å ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V.B.2-1 (1 t., b. l. 15-16), 3.2 punktas, ieÅ¡kovei neatlikus visų bÅ«tinų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, prieÅ¡tarauja Å ilumos įstatymo 12 straipsniui bei su juo susijusiems poįstatyminiams teisės aktams, aptartiems sprendimo 39, 40, 42, 43 punktuose, reglamentuojantiems konkretaus Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymÄ , todėl atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ pagrįstai jo netaikė, vykdydama sutartį Nr. V.B.2-1, ir mokesčius ieÅ¡kovei skaičiavo pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ atlieka klaidingus skaičiavimus pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4.

46. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė neatliko visų bÅ«tinų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir nėra teisinio pagrindo pripažinti 1998 metais atliktÄ ieÅ¡kovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtu, atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 38-43, 45 punktuose aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ pagrįstai, ieÅ¡kovei nepateikus savo patalpų atsijungimo nuo pastato centralizuoto Å¡ildymo sistemos faktÄ patvirtinančių dokumentų, ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikė Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5, nuo 2012 metų lapkričio mėnesio apmokestino ieÅ¡kovei teikiamas Å¡ilumos tiekimo paslaugas pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, atsisakė perskaičiuoti ieÅ¡kovės mokėtinas su Å¡ilumÄ sumas nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pagal metodÄ Nr. 5, todėl patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų iÅ¡sprendimo 47. Atsakovė UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad byloje patyrė 8707,88 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.; 1 t., b. l. 103, 108-111; 2 t., b. l. 145; 5 t., b. l. 14, 22, 24-26; 7 t., b. l. 1-6, 52-54, 150-152; 9 t., b. l. 78-88, 172-173; 10 t., b. l. 200-203; 11 t., b. l. 167-169). Ä®vertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumÄ byloje, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimÄ , jų teikimÄ teismui, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų iÅ¡laidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, įvertinus susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų bei teisinių paslaugų turinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 8707,88 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.).

48. Atsakovas M. K. pateikė į bylÄ praÅ¡ymus su priedais atlyginti byloje patirtas jo vykimo į teismo posėdį iÅ¡ Mažeikių į NaujÄ jÄ Akmenę bei iÅ¡ Mažeikių į Å iaulius iÅ¡laidas, kurias sudaro kuro (benzino) iÅ¡laidos (9 t., b. l. 73-76; 10 t., b. l. 149-150).

49. Atsakovo M. K. nurodytos vykimo į 2018 m. balandžio 25 d. (maršrutas Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai; atstumas – 93,4 km), 2019 m. rugsėjo 24 d. (maršrutas Mažeikiai – Šiauliai – Mažeikiai; atstumas – 160,6 km) teismo posėdžius išlaidos apskaičiuotinos vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo (toliau tekste – Nutarimas).

Ä®vertinus, kad atsakovas vyko benzinu varomu automobiliu „Toyota Sienna“, kurio variklio darbinis tÅ«ris – 3.456 kubiniai centimetrai, marÅ¡rutu Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai (atstumas – 93,4 km) bei marÅ¡rutu Mažeikiai – Å iauliai – Mažeikiai (atstumas – 160,6 km), vadovaujantis Nutarimo 6 punkto nuostatomis bei pateikta bazinės degalų sunaudojimo normos skaičiuokle, atsakovo patirtos kelionės iÅ¡laidos sudaro 29,61 Eur sumÄ (9,38x1,095+16,12x1,20), Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui M.

K. į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d).

50. Atsakovo M. K. praÅ¡ymas dėl vykimo į 2018 m. liepos 11 d. (marÅ¡rutas Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai; atstumas – 93,4 km) teismo posėdį iÅ¡laidų priteisimo atmestinas, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui nepriteistinos, nes atsakovas nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, o 2018 m. balandžio 17 d. kvitas nepatvirtina vykimo į minimÄ teismo posėdį iÅ¡laidų. 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (10 t., b. l. 149-150) taip pat atmestinas, nes 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdis neįvyko ir buvo perkeltas į 2020 m. kovo 18 dienÄ , vėliau dar kartÄ perkeltas į kitÄ datÄ dėl karantino esant COVID-19 epidemijai paskelbimo, todėl nėra aiÅ¡ku, į kokį posėdį atsakovas vyko.

51. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 404 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Ä®vertinus, kad patikslintas ieÅ¡kinys atmestas, valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės 404 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 3 d.). 52. 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. spalio 8 d. nutartimis ieÅ¡kovė buvo įpareigota į TelÅ¡ių apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 1488 Eur ir 1012 Eur avansus už ekspertizės atlikimÄ , teismo įpareigojimus ieÅ¡kovė įvykdė 2018-08-01 ir 2018-10-09 mokėjimo pavedimais (7 t., b. l. 177, 190; 8 t., b. l. 8-10, 20).

Atlikusi ekspertizę, ekspertė pateikė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mams PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atliktos ekspertizės 1488 Eur sumai apmokėti (8 t., b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė sumokėjo didesnę avanso sumÄ , nei buvo apmokėta ekspertizė, pavestina TelÅ¡ių apylinkės teismo Finansų skyriui grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1012 Eur nepanaudotÄ avanso sumÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166901968, buveinė Montuotojų g. 10, Mažeikiuose, iÅ¡ UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 8707,88 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septynių eurų 88 ct) teisinių paslaugų iÅ¡laidas. Priteisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 29,61 Eur (dvideÅ¡imt devynių eurų 61 ct) patirtas kelionės iÅ¡laidas, priteistÄ sumÄ sumokant į M.

K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Priteisti valstybei iÅ¡ UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 404 Eur (keturių Å¡imtų keturių eurų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Pavesti TelÅ¡ių apylinkės teismo Finansų skyriui grÄ Å¾inti UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 1012 Eur (vieno tÅ«kstančio dvylikos eurų) nepanaudotÄ avansÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į UAB „Avitela“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Danas Lisas