772d3cd5-fa25-4bc0-bd89-4b63f3891aa0 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                                 Civilinė byla Nr. e2-733-633/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00259-2016-8Procesinių sprendimų kategorijos – 2.5.10.5.1; 2.5.11; 2.5.11.1;      (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016-11-22,Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A.

V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieÅ¡kovui Ž. A., jo atstovui advokatui M. V., atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VM Transport“ įgaliotam atstovui S. M., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieÅ¡kovo pusėje G. L. atstovei advokato padėjėjai I. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Ž. A. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „VM Transport“ dėl skolos pagal kelių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kompensacinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė :

             I. Å alių reikalavimų (atsikirtimų santrauka) 1.1. IeÅ¡kovas Ž. A. Å¡ioje byloje teismÄ praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės : 1) 20300 Eur skolÄ pagal 2015-02-02 kelių transporto priemonės automobilio „Landrover Range Rover Sport“ pirkimo-pardavimo sutartį; 2) 5 proc. metines kompensacines palÅ«kanas;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atsakovė UAB „VM Transport“ prieÅ¡inių reikalavimų byloje nepareiÅ¡kė.1.2. IeÅ¡kovas Ž. A. nurodė ieÅ¡kinyje ir papildomai paaiÅ¡kino teismo posėdyje, kad jis pažįstantis trečiÄ jį asmenį G. L. iÅ¡ jo buvusio vadybininko darbo UAB „Sabrida“, iÅ¡ kurios jis kaip piniginės paskolos grÄ Å¾inimÄ maždaug 2014 m. gruodį gavo nuosavybėn automobilį „Landrover Range Rover Sport“ (toliau – ginčo automobilį), jį įregistravo kelių transporto priemonių registre VÄ® „Regitra“. 2015 m. sausį Kauno policija automobilį laikinai sulaikė ikiteisminiame tyrime dėl įtarimų, kad gali bÅ«ti pakeistas jo identifikavimo (VIN) numeris, tačiau po kelių dienų automobilis buvo grÄ Å¾intas be jokių nuosavybės teisės apribojimų.

Po automobilio sulaikymo jis kreipęsis į UAB „Sabrida“, kaip automobilio pardavėjÄ , kad Å¡is iÅ¡spręstų susidariusiÄ situacijÄ , nes jis patiriantis nuostolius, arba atpirktų automobilį, arba grÄ Å¾intų jam paskolÄ pinigais. Praėjus kelioms dienoms po policijos automobilio grÄ Å¾inimo, jam paskambino UAB „Sabrida“ darbuotojas ir paklausė, ar vis dar norintis parduoti ginčo automobilį. Jam tai patvirtinus, tÄ pačiÄ dienÄ trečiasis asmuo G. L., kaip UAB „Sabrida“ atstovas, iÅ¡ jo paėmė ginčo automobilį su jo dokumentais, įskaitant teisėjo nutartį jį jam grÄ Å¾inti, tikslu jį aprodyti galimam pirkėjui.

Vakare trečiasis asmuo jam atvežė atsakovės vadovo pasiraÅ¡ytus ir patvirtintus antspaudu du egzempliorius automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, joje buvo įraÅ¡yta jo pageidauta gauti kaina 20300 Eur – lygiai tiek, kiek jis buvo paskolinęs įmonei pinigų, trečiasis asmuo automobilį paliko pas pirkėjÄ iÅ¡bandymui. Jo pritarimu trečiasis asmuo susitarė su perkančios įmonės vadovu susitikti kitÄ dienÄ prie VÄ® „Regitra“ Kauno filialo, apsikeisti sutartimis ir iÅ¡registruoti automobilį.

Jis dar prieÅ¡ perduodamas automobilį trečiajam asmeniui nurodė savo sutarties sÄ lygas : kaina - 20300 Eur, atsiskaitymo bÅ«das – bankinis pervedimas, mokėtojas – įmonė pirkėja, atsiskaitymo terminas – Å¡alių susitarimu užbaigiant sandorį (2015-02-02 Å¡alys žodžiu susitarė, kad atsakovė per bankÄ perves sutartimi sulygtÄ automobilio kainÄ tÄ pačiÄ dienÄ (kai tik vadovas grįš į namus). 2015-02-02 sutartu laiku jis prie VÄ® „Regitra“ Kauno filialo susitiko su atsakovės vadovu V.

M., tas pilnai patvirtino trečiojo asmens perduotas jų sandorio sÄ lygas, įskaitant atsiskaitymo bÅ«dÄ ir terminÄ . Jo, ieÅ¡kovo, sÄ skaitos banke rekvizitus jis jau buvo perdavęs trečiajam asmeniui, kad Å¡is perduotų atsakovei, be to papildomai dar ir jis pats sandorio užbaigimo vietoje perdavė V. M. banko kortelę su jo sÄ skaitos rekvizitais pervedimui atlikti. Automobilis sandorio užbaigimo metu jau buvęs perduotas atsakovei, dokumentai – taip pat, pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių jis perdavė po pasiraÅ¡ymo prieÅ¡ jam iÅ¡registruojant automobilį.

Atsakovė sutarties neatsisakė, nesiÅ«lė keisti jos sÄ lygas, įskaitant atsiskaitymo bÅ«dÄ , tik vėliau per vadovÄ V. M. praÅ¡iusi duoti papildomÄ terminÄ atsiskaitymui dėl finansinių sunkumų, o paskutiniu metu iÅ¡viso atsisakiusi mokėti dėl to, kad automobilio nebeturi, pinigų už jį taip pat negavo. Užbaigdamas ginčo sandorį, jis pranešė atsakovės vadovui, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo Å¡io automobilio VIN numerio klastojimo, suprato, kad tai jau buvo padaręs ir trečiasis asmuo, kuris buvo perdavęs ir teisėjo nutarties grÄ Å¾inti jam automobilį kopijÄ , kuriÄ sandorio užbaigimo vietoje jis matęs pas V.

M.. Pastarasis patvirtino, kad tai žino ir supranta, sandorio neatsisakė. Nesulaukęs atsiskaitymo po nevienkartinių raginimų bei susitikimo asmeniÅ¡kai, jis kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, tik po to gavo iÅ¡ atsakovės laiÅ¡kÄ su reikalavimu grÄ Å¾inti jai pinigus, kurių ji nebuvo ir nėra mokėjusi, manantis, kad tuo atsakovė nesÄ Å¾iningai bando iÅ¡vengti prievolės jam vykdymo. Jis trečiÄ jį asmenį G. L. nebuvo įgaliojęs gauti iÅ¡ atsakovės prievolės įvykdymÄ (ginčo sandorio kainÄ ), nebuvo niekam jo nurodęs kaip tokio įgalioto gauti prievolės įvykdymÄ asmens, tame tarpe ir atsakovės vadovui V.

M..1.3. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje G. L. nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir papildomai per atstovę teismo posėdyje pareiÅ¡kė, jog su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinkantis ir praÅ¡antis jį tenkinti. Jis paneigė gavęs iÅ¡ atsakovės prievolės pagal ginčo sandorį įvykdymÄ (automobilio kainÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ ) – visÄ ar bent kokiÄ tai jo dalį. G. L. taip pat nurodė, jog 2015 m. sausį iÅ¡ pažįstamo V. M. sužinojęs, jog Å¡is ieÅ¡ko savo įmonei „VM Transport“ automobilio, kai 2016 m. sausį paaiÅ¡kėjo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo automobilio VIN numerio suklastojimo ir įmonės pirkėjas ieÅ¡kovas Ž.

A. dėl to pareiÅ¡kė įmonei pretenzijas bei reikalavimÄ , kad automobilis bÅ«tų iÅ¡ jo atpirktas, jis pranešęs V. M. apie galimybę pirkti ginčo automobilį, taip pat pranešęs, jog vyksta dėl jo minėtas tyrimas, tačiau automobilis grÄ Å¾intas, V. M. dėl to neatsisakęs sandorio, pageidavęs automobilį apžiÅ«rėti ir iÅ¡bandyti. 2015-01-30 jis, G. L., ginčo automobilį nuvairavęs į namus ir perdavęs V. M., dokumentus – taip pat, įskaitant teisėjo nutartį grÄ Å¾inti automobilį.

V. M. sutikęs pirkti ginčo automobilį ieÅ¡kovo nustatyta kaina, savo ranka užpildė, pasirašė ir antspaudavo 2 egz. pirkimo-pardavimo sutarties, juos abu jam atidavė perduoti ieÅ¡kovui, jam susisiekus su ieÅ¡kovu, su V. M. susitarė kada ir kur užbaigs sandorį ir iÅ¡registruos automobilį. 2015-02-02, 9 val. jie visi trys susitiko Kaune prie VÄ® „Regitra“, ieÅ¡kovas pasirašė sutartį ir automobilį iÅ¡registravo, prieÅ¡ tai susitaręs su atsakovės vadovu V. M., kad Å¡is sumokės automobilio kainÄ banko pervedimu į jo sÄ skaitÄ banke, jis matęs, kad ieÅ¡kovas perdavęs V.

M. spec. kortelę su sÄ skaitos rekvizitais. Nei užbaigiant sandorį Kauno m., nei kt. vietoje jam atsakovė pinigų už automobilį nemokėjo, jis taip pat nematęs, kad tai bÅ«tų padaryta tiesiogiai ieÅ¡kovui. Vėliau Å¡iam pareiÅ¡kus pretenzijas, kad atsakovė neatsiskaito, jis buvo keliskart susitikęs su V. M., ragino sumokėti, Å¡is vis prašęs duoti papildomÄ terminÄ dėl patiriamų finansinių sunkumų.1.4. Atsakovė UAB „VM Transport“ nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir papildomai per teisme jo valia liudytoju apklaustÄ vadovÄ , steigėjÄ ir savininkÄ (vienintelį akcininkÄ ) V.

M. paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kiniu nesutinkanti visiÅ¡kai, nes visÄ ginčo sandorio kainÄ per V. M. ieÅ¡kovui sumokėjusi. Liudytojas kaip teisingas pripažino ir patvirtino iÅ¡ esmės visas ieÅ¡kovo su trečiuoju asmeniu nurodytas ginčo sandorio ikisutartinių santykių aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad :

a) trečiasis asmuo ir (ar) ieÅ¡kovas jį neinformavo apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo ginčo automobilio VIN kodo suklastojimo, nesupažindino (jam neperdavė) su teisėjo nutartimi grÄ Å¾inti šį automobilį, b) tikroji sandorio kaina Å¡alių buvo nustatyta ne 20300 Eur, bet 25000 Eur, c) Å¡alys paties ieÅ¡kovo pageidavimu susitarė atsiskaityti ne banko pervedimu, bet grynais pinigais sandorio užbaigimo momentu, ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos rekvizitų jam nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo neperdavė.

TrečiÄ jį asmenį jis ikisutartiniuose santykiuose laikė ieÅ¡kovo (pardavėjo) įgaliotiniu. 2015-02-02 VÄ® „Regitra“ Kauno filiale užbaigus sandorį, jis savo automobilyje sumokėjo 20000 Eur, kuriuos dalimis perskaičiavo ir pasiėmė kartu buvę ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, tÄ patį vakarÄ dar 5000 Eur jis savo namuose sumokėjo trečiajam asmeniui G. L. ieÅ¡kovo pritarimu, todėl ieÅ¡kovui jo įmonė nesanti skolinga. Planuodamas ginčo sandorį, jis į įmonės kasÄ grynais pinigais įnešė 25000 Eur kaip savo (akcininko) paskolÄ Ä¯monės apyvartinėms lėšoms, buhalterė pinigus priėmė kasos pajamų orderiu, po ko iÅ¡davė tuos pačius pinigus mokėjimui už ginčo automobilį kasos iÅ¡laidų orderiu, pinigų panaudojimÄ jis pateisino pirkimo-pardavimo sutarties dokumentu, tiek ginčo automobilis, tiek jo paskola kaip įmonės skola jam įtraukti į įmonės balansÄ .

Maždaug po savaitės po ginčo sandorio užbaigimo sužinojęs apie minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir suvokęs, kad automobilis gali bÅ«ti vogtas ir dabar iÅ¡ jo paimtas, jis pareiÅ¡kė pretenzijÄ trečiajam asmeniui G. L. bei pareikalavęs pasiimti automobilį, o jam grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Tačiau G. L. vietoje restitucijos pasiÅ«lius ginčo automobilį perparduoti Ukrainos piliečiui, jis sutikęs, pasirašęs tokiÄ pirkimo-pardavimo sutartį, atidavęs tiek automobilį, tiek jo dokumentus, sekančiÄ dienÄ pagal jų susitarimÄ turėjo gauti automobilio kainÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tačiau jos negavo, nes VÄ® „Regitra“ jam neleido ginčo automobilį iÅ¡registruoti pagal tyrėjų nurodymus, jam automobilio neiÅ¡registravus, pirkėjas atsisakė už jį mokėti, automobilis ir toliau liko trečiojo asmens ir pirkėjo žinioje, vėliau policijos buvo rastas iÅ¡ardytas.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas, posėdyje iÅ¡klausęs abiejų ginčo Å¡alių bei trečiojo asmens atstovų paaiÅ¡kinimus, liudijusio V. M. parodymus, iÅ¡tyręs Å¡alių dispozityviai į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti : 2015-02-02 kelių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 4, 41), atsakovės susiraÅ¡inėjimÄ su ikiteisminio tyrimo įstaiga dėl ginčo automobilio grÄ Å¾inimo jam (b. l. 32-38), atsakovės laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovui su reikalavimu atlyginti nuostolius (b. l. 39), ginčo automobilio registracijos liudijimÄ , valstybinės techninės apžiÅ«ros kortelę, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ (b. l. 40, 42, 43), 2016-04-12 ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjo nutarimÄ grÄ Å¾inti ginčo automobilį nuosavybės teisę į jį perėmusiai draudimo kompanijai (b. l. 71-73), atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų registrų duomenis (b. l. 83-87), ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05724-15 atliktos liudytoju V.

M. apklausos protokolÄ (b. l. 90-91), sprendžia nustatęs tokias juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines ginčo bylos aplinkybes : 2.1. 2014-12-19 ieÅ¡kovas Ž. A. kelių transporto priemonių registre savo nuosavybe įregistravo ginčo automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, identifikacinis VIN kodas – (duomenys neskelbtini), automobiliui iÅ¡duoti valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)2.2. 2015-01-26 iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atliktas ginčo automobilio poėmis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05724-15 dėl galimo identifikacinio (VIN) numerio suklastojimo pagal LR BK 306-1 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo teisėjui nepatvirtinus poėmio teisėtumo, automobilis grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui.2.3. 2015-01-30 ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu G.

L., kaip UAB „Sabrida“ darbuotoju, sudarė žodžiu pavedimo sutartį atstovauti jį, ieÅ¡kovÄ , kaip pardavėjÄ ikisutartiniuose santykiuose dėl ginčo automobilio pardavimo atsakovei, perdavė pavedimui vykdyti transporto priemonę ir jos valdymui bÅ«tinus dokumentus : registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros kortelę, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisÄ , taip pat nustatė (oferta) esmines ir bÅ«tinas ginčo sutarties sÄ lygas.2.4. 2015-01-30 trečiasis asmuo G.

L. ginčo automobilį ir aukščiau minėtus dokumentus jo valdymui perdavė atsakovės vadovui ir savininkui V. M., Å¡is patvirtino (akceptavo) ieÅ¡kovo nustatytas ginčo sutarties sÄ lygas, savo ranka užpildė, patvirtino paraÅ¡u ir įmonės antspaudu du egzempliorius sutarties dokumento, įskaitant daikto kainÄ â€“ 20300 Eur, Å¡alys (ieÅ¡kovas per įgaliotinį G. L.) susitarė dėl sandorio užbaigimo 2015-02-02 Kaune.2.5. 2016-02-02 apie 09.00 val. VÄ® „Regitra“ Kauno filiale ieÅ¡kovas ir atsakovės vadovas (savininkas) V.

M. užbaigė ginčo sandorį – ieÅ¡kovas pasirašė abu egzempliorius V. M. dar 2015-01-30 parengto sutarties dokumento, vienÄ egzempliorių perdavė V. M., iÅ¡registravo dėl nuosavybės perleidimo kitam asmeniui (atsakovei) ginčo automobilį iÅ¡ kelių transporto priemonių registro.2.6. 2015-02-05 atsakovė ginčo automobilį kelių transporto priemonių registre įregistravo savo (UAB „VM Transport“) nuosavybe.2.7. 2015-02-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė ginčo automobilį už tÄ pačiÄ 20300 Eur kainÄ pardavė Ukrainos piliečiui R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu pirkėjui perdavė tiek patį ginčo automobilį, tiek jo valdymui reikalingus dokumentus.2.8. 2015-07-26 ginčo automobilis rastas iÅ¡ dalies iÅ¡ardytas TrakiÅ¡kių km Kalvarijos sav., 2016-04-12 Kauno apskrities VPK tyrėjos nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05724-15 grÄ Å¾intas Vokietijos draudimo kompanijai „Allianz Verischerungs AG“.2.9. 2016-04-12 nutarimu ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatė, jog ginčo automobilio yra suklastotas identifikacinis VIN numeris, kuris tikrovėje yra – (duomenys neskelbtini), automobilis 2014-09-12 buvo pavogtas Vokietijoje iÅ¡ savininko – kompanijos „Europa Automobile“, draudimo kompanija „Allianz Verischerungs AG“ iÅ¡mokėjo KASKO draudimo iÅ¡mokÄ buvusiam savininkui ir pagal Vokietijos teisę iÅ¡mokos pagrindu įgijo nuosavybės teisę į automobilį, dėl ko transporto priemonė perduota bÅ«tent Å¡iai kompanijai, o ne to paties siekusiai atsakovei.2.10.

Punktuose 2.1 – 2.9 nurodytas aplinkybes teismas laiko proceso įstatymo reglamentuota tvarka (teisėtai) nustatytomis dėl abiejų ginčo šalių ir trečiojo asmens pripažįstamų faktų, kuriuos pakankamai patikimai patvirtina kiti vardinti aukščiau faktiniai bylos duomenys - dokumentai kaip rašytiniai ir oficialūs rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 187 str. 2 d., 182 str. 5 p.). III. Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręstina taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai. 3.1.

CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo Å¡aliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimÄ pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta. 3.2. Teismas byloje nagrinėjamus teisinius santykius kvalifikuoja taip : tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens – pavedimo, tarp ieÅ¡kovo, ikisutartiniuose santykiuose veikusio per įgaliotinį (trečiÄ jį asmenį), o užbaigiant sandorį – asmeniÅ¡kai, ir atsakovės – kilnojamo daikto (kelių transporto priemonės) pirkimo-pardavimo santykiais, kuriems pirmiausiai taikytinos Lietuvos Respublikos CK 6-os knygos IV dalies XXIII skyriaus (pirkimas-pardavimas) specialiosios taisyklės. CK 6.305 str. 1 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs daikto pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ , kuriÄ lemia pati tokios sutarties prigimtis : sudarydami tokiÄ sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ , nagrinėjamu atveju natÅ«ra, pirkėjui nuosavybės teise, o Å¡is – daiktÄ (sandorio dalykÄ ) priimti ir sumokėti už jį sutartimi nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Taigi ginčo sandorio prigimtis kartu su minėta CPK 178 str. nuostata lemia tai, kad tais atvejais, kai tarp sutarties Å¡alių kyla ginčas dėl iÅ¡ sutarties kilusių jų prievolių viena skitam vykdymo (nevykdymo), daiktÄ pardavusiam asmeniui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis daiktÄ pirkėjui nuosavybėn perdavė ir Å¡is jį priėmė kaip tinkamÄ jo, pardavėjo, prievolių įvykdymÄ , o daiktÄ pirkusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis už daiktÄ pardavėjui sumokėjo jo sutartinę kainÄ .

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra dar ir tas, kad ginčo sandoris faktiškai buvo sudarytas su pardavėjui (ieškovui) nepriklaususiu daiktu, tikrojo savininko Vokietijoje prarastu dėl vagystės (CK 6.307 str.).3.3. Byloje kilo ginčas dėl tokių juridiškai reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių:

a) ar ieÅ¡kovas, kaip daikto pardavėjas, pranešė (pats ar per įgaliotinį) atsakovei, kaip pirkėjui, apie teisėsaugos institucijos įtariamus oficialiame tyrime dėl sandorio dalyku buvusio automobilio identifikacinio (VIN) numerio suklastojimo ir kokias teisines sukelia pasekmes nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui turi aplinkybė, kad ginčo daiktas jam (ieÅ¡kovui) nepriklausė, b) ar atsakovė, kaip daikto pirkėjas, sumokėjo sutartinę daikto kainÄ ieÅ¡kovui (pirkėjui), c) ar turi teisę pardavėjas (ieÅ¡kovas) reikalauti ir gauti ginčo daikto kainÄ tuo atveju, kai egzistuoja (a) papunktyje nurodytos aplinkybės ir jis (pardavėjas) neįrodo, jog įvykdė praneÅ¡imo pirkėjui (atsakovei) pareigÄ .3.3.1.1.

Vertindamas ieÅ¡kovo ir jo pusėje procese dalyvavusio trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus punktais 2.1-2.9 nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog bÅ«tent ieÅ¡kovui teko materialioji atsakovės informavimo apie įtarimus pareiga, kuri lemia jam procesinę pareigÄ (CPK 178 str., CK 6.321 str. 1, 3, 4 ir 5 d. d.) įrodyti byloje, kad jis informavimo pareigÄ Ä¯vykdė ir tai padarė tinkamai, tačiau, teismo vertinimu, jis to nepadarė, t.y. ieÅ¡kovas neįrodė, kad tinkamai informavo atsakovę ir Å¡i, tai suprasdama ir žinodama, vis tiek sutiko priimti ginčo daiktÄ ir už jį sumokėti sutartinę kainÄ , t.y. neatsisakė sandorio.

Teismo vertinimu trečiojo asmens, kuris ginčo iÅ¡sprendimu yra ne kÄ mažiau suinteresuotas nei pats ieÅ¡kovas, paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės prieÅ¡tarauja elementariai gyvenimo logikai – nėra įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl atsakovė turėjo pirkti gana brangų daiktÄ su tokia „uodega“ ir akivaizdžia rizika. Paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai teismÄ taip pat neįtikina – ieÅ¡kovas net nesiremia tokiomis kaip aplamai objektyviai galinčiomis egzistuoti aplinkybėmis, kaip pavyzdžiui, jog pasiÅ«lė daiktÄ pirkti ir jį pardavė dėl to ženkliai mažesne kaina nei rinkos ar pan., kas galėtų paaiÅ¡kinti tokios rizikos prisiėmimÄ atsakovės asmenyje sÄ moningai.

Å ių dviejų asmenų, susietų galimo regreso vienas į kitÄ , bendri, akivaizdžiai suderinti dėl aptariamos aplinkybės paaiÅ¡kinimai teismui nesudaro pagrindo konstatuoti tokiÄ praneÅ¡imo pareigos įvykdymo aplinkybę labiau tikėtina nei kad bÅ«ta prieÅ¡inga. Be to, nagrinėjamÄ aplinkybę netiesiogiai paneigia ir ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas grÄ Å¾inti ginčo automobilį į VokietijÄ .3.3.1.2. CK 6.307 str. 1 dalyje įstatymų leidėjo yra imperatyviai nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ , nebÅ«damas tam įgaliotas savininko, ar tam neturėdamas teisės pagal įstatymÄ , gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (nuginčijamas sandoris) pagal tikrojo daikto savininko, valdytojo arba daikto pirkėjo ieÅ¡kinį.

Tai reiÅ¡kia, kad pastaruoju atveju turi bÅ«ti taikomos sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir jo (sandorio) galiojimo prezumpcijos, kol jos nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos Å¡ioje ar kitoje teismo byloje. Kita vertus, teismui neduota galios tokio nuginčijamo sandorio atveju (dėl Å¡alies valios trÅ«kumo) savo iniciatyva (ex officio) spręsti (konstatuoti) dėl jo galiojimo fakto ir (ar) taikyti jo negaliojimo teisines pasekmes (CK 1.78 str. 2 ir 4 d. d.). Å iuo atveju CK 6.307 str. 1 d. norma, nustatanti specialiÄ taisyklę, turi taikymo pirmumÄ prieÅ¡ bendrÄ sias normas, nustatytas CK 1.80 ir 1.81 str. str.

Todėl vien pats faktas, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pardavė ne jam, o Vokietijos įmonei tikrovėje priklausiusį daiktÄ , nedaro ginčo sandorį negaliojančiu ir nesukelia niekinio sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos ar nuostolių atlyginimo), - tam buvo bÅ«tinas tam tikro asmens prieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje, ar ieÅ¡kinys kitoje byloje, ir teismo sprendimas pripažinti sandorį negaliojančiu. Deja, nagrinėjamoje byloje profesionalaus teisininko atstovaujama atsakovė tokio prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, taip pat nėra pareiÅ¡kusi atitinkamo reikalavimo kitoje teismo byloje.

Tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje, nepanaikina atsakovės subjektyvinės teisės taip ginti savo teises kitoje byloje ateityje (CK 1.137 str. 6 d.) – Å¡ios bylos atsakovė galės įrodinėti kaip galimÄ savo teisę į nuostolių atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas – gintis papildomomis ar naujomis procesinėmis priemonėmis, kuriomis nesinaudojo Å¡ioje byloje. Tačiau kita vertus dar tektų spręsti, kam turi atitekti prievolė (reikÅ¡ti ieÅ¡kinį) atlyginti aptariamus atsakovės nuostolius – ar ieÅ¡kovui, kaip pirmesniam daikto pardavėjui, ar naujajam to paties daikto pirkėjui (Ukrainos piliečiui R.

S.).3.3.2. Dėl ginčo daikto kainos sumokėjimo. Atsakovė ieÅ¡kiniui atsikirto aplinkybe, jog visÄ sutartinę daikto kainÄ (20300 Eur) ji per V. M. yra sumokėjusi ieÅ¡kovui. Atsakovės įgalioto atstovo ir liudytojo V. M. paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės teismo vertinami kartu, kaip duomenys iÅ¡ vieno ir to paties Å¡altinio (V. M.). 3.3.2.1. Jau minėta, jog Å¡is asmuo yra ne tik įmonės administracijos vadovas, tačiau ir steigėjas bei savininkas (vienintelis akcininkas), ir nors įmonės ir jo turtas bei prievolės įstatymu yra atskirtos, tačiau visgi jis yra ne kÄ mažiau suinteresuotas bylos proceso rezultatu nei pati atsakovė kaip juridinis asmuo (jeigu tikėti liudytoju kad daikto kaina buvo sumokėta jo paskolintais įmonei pinigais, tai praktiÅ¡kai jo finansinis interesas bÅ«tų netgi didesnis).

IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens pareiÅ¡kimai dėl atsiskaitymo pagal ginčo sandorį fakto buvo prieÅ¡ingi V. M. pareiÅ¡kimui, esant visiÅ¡kai prieÅ¡ingiems vienodos galios įrodinėjimo priemonių duomenims, dėl nagrinėjamos aplinkybės buvimo ar nebuvo nustatyta pagal civilinio proceso taisykles spręstina iÅ¡ kitų bylos duomenų visumos – tiek, kiek jos patvirtina ar paneigia Å¡alies ar liudytojo pareiÅ¡kimus. 3.3.2.2. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad sutartinę daikto kainÄ yra sumokėjusi, byloje apart V.

M. liudijimo pateikė dar vienÄ ir vienintelį įrodymÄ â€“ įmonės apskaitos dokumentų registrų duomenis apie 20300 Eur įmonės įsiskolinimÄ akcininkui V. M. bei ginčo transporto priemonės įtraukimÄ Ä¯ įmonės balansÄ . Vienok teismas vertina, jog Å¡ie dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė faktiÅ¡kai sumokėjo ginčo daikto kainÄ â€“ jie įrodo tik įsiskolinimo akcininkui tokia pačia pinigų suma apskaitymÄ Ä¯monės buhalterinėje apskaitoje, juolab, kad atsakovė nepateikė pirminių Å«kinių-finansinių (kasos) operacijų dokumentų (kasos pajamų ir kasos iÅ¡laidų orderių ar avansinės apyskaitos žiniaraščio, jeigu tikėti V.

M. versija). Tačiau net ir esant byloje tokiems pirminiams dokumentams, jie tegalėtų patvirtinti, kad tokia pinigų suma buvo iÅ¡duota iÅ¡ įmonės kasos, kad ir automobilio pirkimui, V. M., tačiau neįrodytų, kad pinigai tikrai buvo perduoti ieÅ¡kovui kaip perkamo daikto kainos sumokėjimas. 3.3.2.3. Vertinant atsakovės pateiktų dėl Å¡ios aplinkybės įrodymų patikimumÄ , svarbu pažymėti ir liudijusio V. M. parodymų nenuoseklumÄ â€“ jo pareiÅ¡kimai buvo trejopi : atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad pinigus už automobilį V.

M. sumokėjo (perdavė) ieÅ¡kovui Ž. A., 2015-02-26 duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime V. M. nurodė, kad pinigus sumokėjo (perdavė) trečiajam asmeniui G. L., o Å¡ios bylos teismo posėdyje pareiÅ¡kė, kad 20000 Eur ginčo daikto kainos sumokėjo (perdavė) abiems kartu – ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui, jau nekalbant apie tai, kad tik proceso pabaigoje pareiÅ¡kė, jog sandorio kaina buvo didesnė, kad dalį jos jis sumokėjo namuose trečiajam asmeniui ir kt.3.3.2.4. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas sudarė ir užbaigė ginčo sandorį – perdavė ne tik daiktÄ , bet ir jo valdymui bÅ«tinus dokumentus, vienÄ egzempliorių sutarties bei iÅ¡registravo savo nuosavybę į ginčo automobilį kelių transporto priemonių registre jo tvirtinimu dar negavęs parduodamo daikto kainos, pačios savaime nėra įrodymas, kad buvo prieÅ¡ingai – jog daikto kaina jam buvo sumokėta.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl to teisme buvo pakankamai įtikinami, kaip ir dėl to, kad apie 1 metus buvo delsiama kreiptis į teismÄ su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu. Teismo vertinimu, aptarti duomenys nesudaro teismui pakankamo pagrindo pripažinti nustatyta, net ir vien kaip labiau tikėtina, aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo daikto kainÄ . Tokiu atveju turėtų bÅ«ti pateikta tikrai svarus, patikimas įrodymas, juolab, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam įstatymu yra keliami žymiai didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai civiliniuose teisiniuose santykiuose su kt. asmenimis.3.3.2.5.

Atsakovei byloje neįrodžius daikto kainos sumokėjimo fakto, nėra galimybės pagrįstai vertinti, ar prievolių Å¡i dalis buvo įvykdyta tinkamam kreditoriui (CK 6.44, 6.47 str. str.), ir kokiÄ tai galėjo turėti juridinę reikÅ¡mę nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui (teismo jau minėta, kad net pats liudytojas V. M. Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nenuoseklus). Todėl teismo vertinimu atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ieÅ¡kovas negali reikalauti iÅ¡ jos prievolės įvykdymo dėl to, kad ji galimai galėjo bÅ«ti įvykdyta tariamam kreditoriui (trečiajam asmeniui G.

L.), jai, atsakovei, dėl to sÄ Å¾iningai suklystant (CK 6.45 str.), o ieÅ¡kovui, atvirkščiai, prisiėmus dėl to rizikÄ (dėl tikrojo kreditoriaus kaltės).3.3.3. Dėl CK 6.321 str. nustatytos patvirtinimo ir informavimo pareigos neįvykdymo juridinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimui. Kadangi, kaip teismo jau aptarta punkte 3.3.1.2, atsakovė nei kitoje, nei Å¡ioje byloje (prieÅ¡ieÅ¡kiniu) nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ ar atlyginti nuostolius, bei kartu neįrodė, jog egzistuoja ir kt. aplinkybės (įskaitant ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ), bÅ«tinos tam, kad pripažinti teismo sprendimu sandorį negaliojančiu, kita vertus, dėl to ieÅ¡kovas atitinkamai negalėjo iki galo realizuoti teisės atsikirsti (ribojo įrodinėjimo Å¡ioje byloje dalykas, kurį apsprendžia pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimų turinys), teismui nėra pagrindo atsisakyti ginti daikto pardavėjo teisės gauti ginčo daikto kainÄ .

Jos priteisimas nepanaikins atsakovės subjektyvinės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, tinkamai pasirinkus atsakovÄ . Todėl ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas neprieÅ¡tarauja ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimui konkrečioje byloje (CK 1.5 str. 4 d.).Dėl padarytų iÅ¡vadų ieÅ¡kinys tenkintinas.3.3.4. CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad piniginės prievolės įvykdymo terminÄ praleidęs skolininkas privalo mokėti savo kreditoriui įstatymo ar sutartimi nustatyto dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, Å¡iuo atveju 5 proc. dydžio, įskaitant laikÄ nuo kreditoriaus kreipimosi į teismÄ dienos iki tol, kol bus visiÅ¡kai įvykdytas teismo sprendimas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5 proc. kompensacinių palÅ«kanų jam priteisimo nuo kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo 2016-02-12 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo taip pat yra teisėtas, pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas visiÅ¡kai.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 4.1. Šalys byloje pareiškė priešinius reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas, taip pat tokių išlaidų atlyginimo iš atsakovės reikalauja dar ir trečiasis asmuo G. L.. Kadangi ieškovės ieškinys visiškai tenkinamas, atsakovei tenka pareigas atlyginti bylinėjimosi išlaidas ne tik ieškovui, bet ir jo pusėje procese dalyvavusio trečiojo asmens (CPK 93 str. 1 d.).4.2. Ieškovas Ž. A. bylos duomenimis patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas :

a) sumokėjo valstybei viso 457 Eur žyminio mokesčio, b) 1100 Eur - už advokato teisinę pagalbÄ (konsultacijas, susipažinimÄ su byla, procesinių dokumentų parengimÄ (pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ieÅ¡kinio, papildomų duomenų rinkimÄ ir pateikimÄ teismui, taip pat atstovavimÄ trijuose teismo posėdžiuose). Visų iÅ¡laidų faktÄ patvirtina leistini raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡laidų faktÄ bei ir jų pagrįstumÄ prieÅ¡inga ginčo pusė (atsakovė) neginčijo, ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokato teismo posėdžiuose, atitinkamai į juos atvykdamas iÅ¡ Kauno m., sprendžiamas ginčas yra iÅ¡ sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos ir teisingos, teismo iniciatyva nemažintinos ir priteistinos iÅ¡ atsakovės.4.3. Trečiasis asmuo G. L. bylos duomenimis patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas :

a) sumokėjo per Å¡eimos narius 1000 Eur advokato padėjėjai už teisinę pagalbÄ (susipažinimÄ su byla, teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ teismo posėdyje), b) sumokėjo per Å¡eimos narius 80,73 Eur jį atstovavusiai advokato padėjėjai kelionės faktinių iÅ¡laidų pas jį į VokietijÄ atlyginimo, viso tokių iÅ¡laidų – 1080,73 Eur. Å ias iÅ¡laidas byloje patvirtina leistini raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡laidų faktÄ bei ir jų pagrįstumÄ prieÅ¡inga ginčo pusė (atsakovė) neginčijo, trečiasis asmuo buvo atstovaujamas advokato padėjėjos teismo posėdyje, atitinkamai į jį atvykusios iÅ¡ Kauno m., dėl trečiojo asmens įkalinimo Vokietijoje, buvo priversta vykti pas jį į įkalinimo įstaigÄ užsienyje, kas pareikalavo papildomo laiko ir iÅ¡laidų, susižinoti ir telefonu, jau minėta aukščiau, kad sprendžiamas ginčas yra iÅ¡ sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos ir teisingos, teismo iniciatyva nemažintinos ir priteistinos iÅ¡ atsakovės.4.4.

Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 8,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, o atsakovė nuo šių išlaidų mokėjimo (atlyginimo) valstybei įstatymu nėra atleista, pareiga atlyginti šias išlaidas valstybei taip pat tenka atsakovei (CPK 96 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismas n u s p r e n d ė : Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „VM Transport“, kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), :

a) dvideÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus eurų (20300 Eur) skolos, b) 5 (penkių) proc. metines kompensacines palÅ«kanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-02-12 dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, c) vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus (1557 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovui Ž. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „VM Transport“, kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 73 euro ct. (1080,73 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje G.

L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „VM Transport“, kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), aÅ¡tuonis eurus 80 euro ct. (8,80 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (mokama/iÅ¡ieÅ¡koma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ banke, įmokos kodas – 5660).2016-02-12 nutartimi byloje paskirtÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovės UAB „VM Transport“ piniginių lėšų, o tokių nesant ar nepakankant, ir kilnojamų ir nekilnojamų daiktų bei turtinių teisių areÅ¡tÄ už 20300 Eur, palikti galioti iki visiÅ¡ko Å¡io teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                   A. V.