772ca08f-5e86-4a08-97c8-459c9b2bb90f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-488/2013                                       Proceso Nr. 2-55-3-04644-2010-6                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        32.5; 32.6; 36.1; 36.2; 63.2; 99.5 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2508-431/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Betula“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DNB NORD bankas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo P. Å . 173 163,81 EUR negrÄ Å¾into kredito, 8,04 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo (kredito davėjo) ir trečiojo asmens UAB „Betula“ (kredito gavėjo) 2000-12-11 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 76 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau vadinama Kredito linijos sutartimi), kurios pagrindu UAB „Betula“ buvo suteiktas 150 000 Lt kredito linijos limitas, kuris 2003-12-11 papildomu susitarimu padidintas iki 600 000 Lt, o 2008-01-30 susitarimu kredito limito suma 544 030,80 Lt konvertuota į eurus (173 772 EUR). 2008-11-27 susitarime susitarta dėl kintamų metinių palÅ«kanų apskaičiavimo, nustatyti kredito linijos limito grÄ Å¾inimo (mažinimo) terminai ir sumos bei galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kreditų grÄ Å¾inimo terminas – 2012-10-01. 2008-11-27 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo P. Å . buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria užtikrintas prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymas.

Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Betula“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles ieÅ¡kovui. Kredito gavėjas Kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nesilaikė kredito linijos limito grÄ Å¾inimo (mažinimo) terminų, nemokėjo palÅ«kanų ir delspinigių, todėl kredito gavėjas ir laiduotojas buvo įspėti apie netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ bei paraginti padengti susidariusį įsiskolinimÄ .

Po įspėjimo nepadengus susidariusio įsiskolinimo, ieÅ¡kovas 2010-08-02 raÅ¡tu nutraukė kredito linijos sutartis 4.3, 7.4 punktų pagrindu. Susidariusi skola pagal kredito linijos sutartį – 173 163,81 EUR negrÄ Å¾into kredito, 14 197,75 EUR palÅ«kanų, 895,32 EUR delspinigių, viso – 188 256,88 EUR. IeÅ¡kovas prašė priteisti 173 163,81 EUR skolÄ iÅ¡ atsakovo, solidariai atsakančio pagal kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ . Procesines palÅ«kanas ieÅ¡kovas prašė priteisti vadovaudamasis Kredito linijos sutarties 1.3 p., Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.Atsakovas P. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad trečiojo asmens prievolių, kylančių iÅ¡ kredito linijos sutarties, įvykdymas nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas ne tik atsakovo laidavimu, tačiau ir įkeitimu (hipoteka). Trečiasis asmuo bei kiti asmenys, taip pat ir atsakovas, A. Å ., J. M., J. J., ieÅ¡kovo naudai įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ (statinius ir žemės sklypÄ ), pinigines lėšas, prekių atsargas, kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ (įvairias stakles, katilinės įrangÄ , bokÅ¡tinį kranÄ , krautuvus, traktorių ir kt.).

Nurodė, jog ieÅ¡kovas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto perdavimo ieÅ¡kovui. Nors Å¡is faktas neeliminuoja ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo iÅ¡ atsakovo, tačiau Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme, t. y. kai paaiÅ¡kės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles ieÅ¡kovui.

Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, taip pat yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo dalies patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Pagal ieÅ¡kovo pridėtas Turto vertės nustatymo pažymas vien ieÅ¡kovo naudai hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 565 000,00 Lt, tuo tarpu įkeisto kilnojamojo turto rinkos vertė yra 19 000,00 Lt, tai leidžia manyti, kad pardavus/perėmus įkeistÄ turtÄ ieÅ¡kovo reikalavimas bus visiÅ¡kai ar didžiÄ ja dalimi patenkintas.

Atkreipė dėmesį, jog trečiojo asmens įsiskolinimas ieÅ¡kovui atsirado dar 2009 m. gegužės 1 d., tai, anot jo, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas daugiau negu vienerius metus laiko sÄ moningai delsė ir tyčia nesiėmė jokių kredito linijos sutartyje numatytų priemonių, kurios galėjo sumažinti Å¡iandien ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė kredito linijos sutarties 4.2 ir 4.3 punkto nuostatas. Nepaisant to, kad trečiojo asmens skola kiekvienÄ mėnesį didėjo, ieÅ¡kovas, vietoj to, kad kredito linijos sutartį bÅ«tų nutraukęs ir pareikalavęs visos skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ pagrindinio skolininko ar laiduotojo, toliau „augino" skolÄ .

Todėl dėl prievolių pagal kredito linijos sutartį neįvykdymo ir netinkamo vykdymo dalis kaltės tenka kredito davėjui - ieÅ¡kovui, kuris pažeidė bendrÄ jÄ banko pareigÄ užtikrinti veiklos patikimumÄ , efektyvumÄ ir saugumÄ tokiu bÅ«du, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų. Dėl tos priežasties atsakovo atsakomybė atitinkamai turi bÅ«ti sumažinta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 173 163,81 EUR negrÄ Å¾into kredito, 8,04 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-12-30) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13 246 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas CPK 42 strapsnyje numatyta teise pasirinkti ieÅ¡kinio dydį, taip pat vadovaudamasis sudarytos laidavimo sutarties nuostatose įtvirtinta teise reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį, pagrįstai iÅ¡ atsakovo laiduotojo kaip solidariojo skolininko reikalauja priteisti dalį skolos, t.y. 173 163,81 EUR.

Sprendime teismas, nesutikdamas su atsakovu, kad neiÅ¡siaiÅ¡kinus bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, t.y. kokiu mastu ieÅ¡kovas turėtų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ pardavus ir (ar)(perėmus) įkeistÄ turtÄ , byla dėl skolos priteisimo neturėtų bÅ«ti nagrinėjama, nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.Teismas taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančiu, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atsižvelgdamas į kredito linijos sutartyje 1.3. p. aptartÄ palÅ«kanų dydį, nuo Bankui priteistinos sumos iÅ¡ atsakovo priteisė sutartyje numatyto dydžio 8,04 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. Å . praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus ir netinkamai įvertinus svarbias faktines bylos aplinkybes, neįvertinus ir nepasisakius dėl daugumos atsakovo argumentų, netinkamai pritaikius materialinės ir proceso normas (pvz.

CK 6.82 straipsnio 2 ir 3 dalys, Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, 185 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 4 dalimi), nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Dėl procesinės teisės normų pažeidimoApeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui. Iki teismo posėdžio pradžios teismui faksu, taip pat bylÄ nagrinėjančios teisėjos ir papildomai bendruoju teismo elektroninio paÅ¡to adresais buvo pateikti praÅ¡ymai atidėti bylos nagrinėjimÄ ir neatvykimo priežastis patvirtinantys dokumentai.

Nepaisant to, teismas dėl minėtų praÅ¡ymų ir nedalyvavimo teismo posėdyje nepasisakė, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, tuo pažeisdamas CPK 246 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir civilinio proceso principus – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme ir pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, Å¡alių rungimosi principÄ bei neteisingai iÅ¡nagrinėdamas bylÄ .Nors neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi, tačiau teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti ar yra pagrindas tokiÄ priežastį pripažinti svarbia, turėjo įvertinti tai, kad atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, anksčiau nebuvo reiÅ¡kęs analogiÅ¡kų praÅ¡ymų ar kitaip vilkinęs bylos procesÄ ir kad jo pateiktų praÅ¡ymų patenkinimas nepažeistų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų.

Dėl teismo atsisakymo sustabdyti civilinę bylÄ Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , tuo pačiu pažeidė CK 6.82 straipsnio 2 ir 3 dalis, užkirto keliÄ atsakovui įgyvendinti trečiojo asmens teises ir reikÅ¡ti atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti trečiasis asmuo, remtis CK 4.193 straipsnio 1 dalį. Jo manymu, teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus parduotas ir (ar) perimtas įkeistas turtas, nes tik tada bÅ«tų paaiÅ¡kėję, ar ieÅ¡kovas turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ nagrinėjamoje byloje ir jei turi, - tai kokiu mastu.

Juo labiau, kad vien ieÅ¡kovo naudai hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto rinkos vertė – 565 000 Lt, o įkeisto kilnojamojo turto vertė – 19 000 Lt, tai leidžia manyti, kad pardavus / perėmus įkeistÄ turtÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas bus visiÅ¡kai ar didžiÄ ja dalimi patenkintas. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyjÄ teisę savo reikalavimus patenkinti iÅ¡ įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko kito turto, nurodo, kad neginčytina, jog kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto.

Dėl procesinių palÅ«kanų Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 8,04 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas neteisėtumo ir nepagrįstumo, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taigi procesinių palÅ«kanų priteisimÄ paprastai reglamentuoja įstatymas.

KonkretÅ«s procesinių palÅ«kanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos taikytinos, kai viena iÅ¡ Å¡alių nėra verslininkas. Å is palÅ«kanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palÅ«kanų dydis. Pažymi, kad nei Kredito linijos sutartyje, įskaitant specialiosios dalies 1.3 p., nei kituose punktuose nėra reglamentuotos procesinės palÅ«kanos ir (ar) jų dydis, o numatytas tik mokėjimo palÅ«kanų, atliekančių atlyginimo už naudojimÄ si svetimais, t.y. banko, pinigais funkcijÄ , dydis, todėl iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo, nepagrįstai ir neteisėtai priteista 8,04 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos.

Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo neva Kredito linijos sutartyje numatytas procesines palÅ«kanas, supainiojo materialinius ir procesinius teisinius santykius ir netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino laiduotojo atsakomybės prigimtį. Apelianto manymu, teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl atsakovo argumentų, sudarančių pagrindÄ sumažinti procesinių palÅ«kanų dydį vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir pagal įstatymo analogijÄ taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ atsakovo priteistos 8,04 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos yra nepagrįstai didelės, jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl turi bÅ«ti sumažintos iki CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB DNB bankas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovui neatvykus į teismo posėdį dėl ligos, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ar Å¡alių rungimosi principas, nes pagal CPK 246 straipsnį neatvykimas dėl ligos paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi, be to, teismo teisė, bet ne pareiga dėl Å¡ios priežasties atidėti teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos kol nebus įvykdytas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, o bylÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinės bylos Nr. 3K-7-364/2010, 3K-3-221/2011). IÅ¡ laidavimo sutarties matyti, kad skolininko prievolės – tai visi kreditavimo sutartyje numatyti mokėjimai (kreditų grÄ Å¾inimas, palÅ«kanų, įsipareigojimo mokesčio, baudų, delspinigių, nuostolių ir kiti mokėjimai; laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles (2.1.1 p.), taigi akivaizdu, kad laiduotojas atsako bankui ne tik už suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , bet ir už palÅ«kanų, nustatytų kredito linijos sutartyje, mokėjimÄ .

Be to, sutarties 1.3, 3.4 p. nustatyta skolininko prievolė mokėti bankui mokėjimo ir kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos iki visiÅ¡ko kredito sugrÄ Å¾inimo dienos. Tokiu bÅ«du Å¡alys susitarė ir dėl procesinių palÅ«kanų bei jų dydžio. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantu, kad teismas netinkamai atskyrė procesinius ir materialinius Å¡alių teisinius santykius. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad turėjo bÅ«ti mažinamas iÅ¡ atsakovo priteistinas kredito linijos sutartyje nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp AB DNB banko (nuo 1995-06-01 iki 2003-05-02 pavadinimas buvo AB Lietuvos žemės Å«kio bankas, nuo 2003-05-02 iki 2006-05-12 – AB bankas NORD/LB Lietuva, nuo 2006-05-12 pavadinimas buvo AB DnB NORD bankas, o Å¡iuo metu AB DNB bankas, toliau tekste - Bankas) ir kredito gavėjo UAB „Betula“ buvo sudaryta 2000-12-11 Kredito linijos sutartis Nr. 76, kurios sÄ lygos buvo keistos ir papildytos 2001-12-05 Papildomu susitarimu, 2002-12-05 Papildomu susitarimu Nr. 1/2002, 2003-01-06 Papildomu susitarimu 1/2003, 2003-10-29 Papildomu susitarimu Nr. 2/2003, 2004-12-15 Papildomu susitarimu Nr. 1/2004, 2005-01-31 Papildomu susitarimu Nr. 1/2005, 2005-12-13 Papildomu susitarimu Nr. 76/2-2005, 2008-01-30 Susitarimu Nr. 76/8, 2008-05-14 Susitarimu Nr. 76/9 ir 2008-11-27 Susitarimu Nr. 76/10, kurios pagrindu UAB „Betula“ buvo suteiktas 150 000 Lt kredito linijos limitas, kuris 2003-12-11 Papildomu susitarimu Nr. 2/2003 padidintas iki 600 000 Lt, o 2008-01-30 Susitarimu Nr. 76/8 negrÄ Å¾into kredito linijos limito suma (544 030,80 Lt) konvertuota į eurus (173 772 EUR) (toliau tekste – Kredito linijos sutartis) (b. l. 7-22). 2008-11-27 Susitarime Nr. 76/10 susitarta dėl kintamų metų palÅ«kanų apskaičiavimo, nustatyti kredito linijos limito grÄ Å¾inimo (mažinimo) terminai ir sumos bei galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kreditų grÄ Å¾inimo terminas - 2012-10-01 (2008-11-27 Susitarimo Nr. 76/10 1.1-1.2 p.) (b. l. 23-26). 2008-11-27 tarp Banko ir atsakovo P. Å . buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojas užtikrino Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ visu savo turtu, ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (UAB „Betula“) (sutarties 1.1 p., 2.1.1 p.) (b. l. 27). 2010-07-15 raÅ¡tu Bankas informavo UAB „Betula“ bei turto įkeitėjus J.

J., J. M., P. Å ., kad nevykdomi kreditavimo sutartyje numatyti įsipareigojimai, nemokama skola, palÅ«kanos, delspinigiai ir įspėjo, kad jų neįvykdžius iki 2010-07-29 dienos, bankas bus priverstas nutraukti sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka iÅ¡ bankui įkeisto ir skolininkui bei laiduotojams priklausančio turto bei lėšų (b. l. 28). Kadangi po įspėjimo įsiskolinimas nebuvo padengtas, o prievolės pagal Kredito linijos sutartį ir toliau buvo vykdomos netinkamai, ieÅ¡kovas 2010-08-02 raÅ¡tu Nr. 30.58.37/1634 informavo kredito gavėjÄ ir laiduotojÄ , kad kredito linijos sutartis bus nutraukta nuo 2010-08-13 (b. l. 29).

Byloje nenustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas bÅ«tų ginčijamas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas P. Å . nesutiktų su reikalaujamos iÅ¡ jo priteisti 173 163,81 EUR skolos dydžiu ar bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl 173 163,81 EUR negrÄ Å¾into kredito priteisimo, tuo pagrindu, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias Å¡alių neatvykimo į teismo posėdį procesines pasekmes, bylos sustabdymÄ , taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesines palÅ«kanas bei jų dydį.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Dėl procesinės teisės normos, reglamentuojančios Å¡alių neatvykimo į teismo posėdį procesines pasekmes, taikymo CPK 246 straipsnis, reglamentuojantis Å¡alių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 2 dalyje be visa ko numato, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu jie iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

Taigi įstatymas teismui palieka diskrecijos teisę spręsti ar nurodomos Å¡alies ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Pažymėtina, kad visais atvejais asmuo, norintis atidėti bylos nagrinėjimÄ , privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, t. y. kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sÄ Å¾iningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į posėdį priežasties nepavyktų paÅ¡alinti. Tai, kad atsakovas iki 2011-11-18 teismo posėdžio faksu 2011-11-17 pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos (b. l. 117), pagrįsdamas jį duomenimis apie nedarbingumÄ (b. l. 118), teismui nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokia neatvykimo į teismo posėdį priežastis gali bÅ«ti pripažinta svarbia įvertinant tai, kad tokia priežastis paprastai nėra laikoma svarbia pagal aukščiau nurodytÄ proceso teisės normÄ , taip pat, kad atsakovas buvo atstovaujamas atstovo – advokato K.

Ž. (b. l.

74) ir teismas nenustatė, kad iki teismo posėdžio atsakovo atstovas bÅ«tų pateikęs teismui duomenis, pateisinančius jo neatvykimÄ . Pasak apelianto, jo atstovas taip pat iÅ¡siuntė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos elektroniniu paÅ¡tu 2011-11-17 (b. l. 140), tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog apelianto nurodytas elektroninis laiÅ¡kas buvo tinkamai iÅ¡siųstas ir pasiekė adresatÄ iki teismo posėdžio pradžios. Jo dėstomi argumentai apie teismo darbuotojos patarimus atstovui siųsti praÅ¡ymÄ elektroniniu paÅ¡tu, nes faksu pateiktas praÅ¡ymas gali bÅ«ti laiku neperduotas bylÄ nagrinėjančiai teisėjai, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad apelianto atstovas yra teisės srities specialistas, turintis imtis visų įmanomų priemonių, kad savo kaip atstovo teises ir pareigas įgyvendintų tinkamai ir laiku.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ nedalyvaujant atsakovui buvo pažeistos jo teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, dalyvauti tiriant įrodymus, teikiant praÅ¡ymus, kadangi Å¡alys turėjo galimybę pateikti visus praÅ¡ymus bei įrodymus iki teismo posėdžio dienos ruoÅ¡damosi bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, bei teismo posėdžio, paskirto 2011-06-30, metu, visus atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovas taip pat turėjo objektyviÄ galimybę pateikti savo procesiniuose dokumentuose, t.y. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike.

Pažymėtina, kad teismas, nutardamas ruoÅ¡tis bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (CPK 227 straipsnis), bÅ«tent ir siekė tokio tikslo. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė nurodomų procesinių pažeidimų ir pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovui nedalyvaujant. Be to, konstatavus, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, byla yra iÅ¡nagrinėta teisingai, net ir pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas padarė tam tikrų procesinių pažeidimų, nėra pagrindo formaliais pagrindais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis).

Dėl atsisakymo stabdyti civilinę bylÄ pagrįstumo Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, bÅ«damas ir hipotekos kreditoriumi, kurio reikalavimas atsakovui kildinamas iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto, skirtingai nei nurodo apeliantas. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).

Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iÅ¡ kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai iÅ¡ieÅ¡kojimo mastas gali ir turėtų bÅ«ti kontroliuojamas vykdymo procese. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2010, 3K-3-221/2011). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Kredito linijos sutartyje ar jos pakeitimuose bei papildymuose ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu bÅ«tų susitaręs dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių eiliÅ¡kumo nevykdant sutartinių įsipareigojimų, todėl atsižvelgiant į teisinį laidavimo instituto reglamentavimÄ , nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, pažeidimo, nes Å¡iuo atveju Kredito linijos sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti keliomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, t.y. hipoteka (įkeitimu) bei laidavimu, ir ieÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Apelianto argumentai dėl to, kad tik pardavus ir/ar perėmus įkeistÄ turtÄ paaiÅ¡kėtų ar ieÅ¡kovas turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nepagrįsti, nes Å¡i ieÅ¡kovo teisė sietina ne su įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių momentu, bet su jo teisių pažeidimu nevykdant Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi ir dėl nurodytos priežasties negalima sutikti su apelianto argumentais dėl jo teisių pažeidimo teismui atsisakius stabdyti civilinę bylÄ . Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nors CK normos laidavimÄ ir įkeitimÄ reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam neprieÅ¡pastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.

Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Å i kreditoriaus teisė negali bÅ«ti ribojama, jei savo teisėms ginti jis naudojasi įstatymo suteiktais instrumentais.

Tuo atveju, jeigu reikalavimas bÅ«tų patenkintas ir iÅ¡ įkeisto turto, ir iÅ¡ laiduotojo, bÅ«tų taikytinos actio de in rem verso institutÄ (nepagrįstÄ praturtėjimÄ ) reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237–6.242 straipsniai), tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nenustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto bÅ«tų baigtas, o kreditoriaus reikalavimams patenkinti bÅ«tų užtekę sumų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės, jos nestabdant, yra pažeidžiamos jo kaip laiduotojo teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas stabdyti bylÄ , apelianto nurodomų normų, numatytų CK 6.82 str. 2, 3 dalyse, įtvirtinančių laiduotojo teises pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti skolininkas, bei įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas, nepažeidė, kadangi minėtoje teisės normoje įtvirtintas teises atsakovas turėjo objektyvias galimybes įgyvendinti reikÅ¡damas atsikirtimus į ieÅ¡kinį, nesutikdamas su jame dėstomais argumentais ir Å¡ia teise, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tinkamai naudojosi.

Dėl procesinių palÅ«kanų dydžio pagrįstumo Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovui priteistų procesinių palÅ«kanų dydžio. Apelianto teigimu, Kredito linijos sutartimi buvo susitarta tik dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, bet ne dėl procesinių palÅ«kanų dydžio (8,04 proc.), į kÄ teismas sprendime neatsižvelgė, be to, teismas turi teisę sumažinti aiÅ¡kiai per dideles procesines palÅ«kanas iki įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktos Kredito linijos sutarties su visais jos pakeitimais ir papildymais, 3.3 p., trečiasis asmuo UAB „Betula“ įsipareigojo už kiekvienÄ mėnesį mokėti bankui sutarties 1.3 p. nustatytas palÅ«kanas (kurių dydis yra kintamas) nuo faktiÅ¡kai paimtos ir dar negrÄ Å¾intos kreditų sumos; jame, be to, numatyta, kad palÅ«kanos už kreditus skaičiuojamos iki visų kreditų sugrÄ Å¾inimo bankui dienos. Laidavimo sutartyje ieÅ¡kovas ir atsakovas susitarė dėl to, kas laikytina skolininko (UAB „Betula“) prievolėmis, už kurių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laiduoja atsakovas, joje nustatyta, kad skolininko prievolės – tai visi kreditavimo sutartyje numatyti mokėjimai (kreditų grÄ Å¾inimas, palÅ«kanų, įsipareigojimo mokesčio, baudų, delspinigių, nuostolių ir kiti mokėjimai), kuriuos privalo įvykdyti skolininkas.

Sutarties 2.1.1 p. nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles.Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumento, kad Å¡alys Kredito linijos sutartyje nebuvo susitarusios dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, svarbu atsižvelgti į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, sutarties laisvės principÄ . Pažymėtina, kad sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu, be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, nesant aiÅ¡kiai įtvirtintos sÄ lygos dėl procesinių palÅ«kanų dydžio kreipiantis į teismÄ , svarbu įvertinti tai, kad sudarius Kredito linijos sutartį Å¡alys sukÅ«rė kreditavimo teisinius santykius (CK 6.881 straipsnis). Esant kreditavimo santykiams mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ palÅ«kanų dydį už naudojimÄ si paskolos suma ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grÄ Å¾inti paskolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas arba sutartines palÅ«kanas nuo tos dienos, kuriÄ paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių valia Kredito linijos sutartimi dėl palÅ«kanų buvo iÅ¡reikÅ¡ta tokia, kad tokio paties dydžio palÅ«kanos bÅ«tų skaičiuojamos tiek už naudojimÄ si lėšomis, tiek ir reikalaujant kompensacijos už pavėluotÄ atsiskaitymÄ , nepriklausomai nuo to, ar yra kreipiamasi į teismÄ ar ne.

TokiÄ ieÅ¡kovo valiÄ patvirtina ir tai, kad kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jis neprašė priteisti iÅ¡ atsakovo sutartinių palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais už visÄ sutarties pažeidimo laikotarpį iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovo praÅ¡omas 8,04 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nei materialinės teisės, nei proceso teisės normų nepažeidė, jas tinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas.

Vertindama, ar teismo priteistos procesinės palÅ«kanos nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo reikalavimų ir nėra nepagrįstai didelės, teisėjų kolegija atsižvelgia į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ sutarties pažeidimÄ , sutarties laisvės principÄ bei tai, kad laidavimo sutarties sudarymo metu apeliantas buvo bendrovės „Betula“ direktorius, t. y. asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo mažinti procesinių metinių palÅ«kanų dydžio, nes Å¡iuo atveju palÅ«kanos nelaikytinos neprotingai didelėmis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006 nurodė, kad neprotingai didelės palÅ«kanos gali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ . Nurodytoje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nepripažino neprotingai didelėmis 14,75 proc. dydžio palÅ«kanas, nustatytas už termino praleidimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytos neprotingai per didelėmis iÅ¡ atsakovų priteistos 16,77 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1A-617/2010) ar 17,51 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718/2010), taip pat 10,75 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-426/2011).

Apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-85/11, buvo pripažinta, kad 8 proc. dydžio metinės palūkanos yra pernelyg didelės, nustačius, kad laidavimo sutartyje nustatytos didesnės sutartinės (procesinės) palūkanos nei nustatytos ir reikalaujamos išieškoti iš pagrindinių skolininkų, todėl šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ir nėra pagrindo ja vadovautis. Be to, apeliantas visiškai neįrodinėja, kodėl banko reikalaujamas iš atsakovo priteisti palūkanų dydis laikytinas neprotingai dideliu (CPK 178 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad apeliantas yra laiduotojas, fizinis asmuo, nepaneigia jo pareigos mokėti tokio paties dydžio palÅ«kanas kaip ir pagrindinis skolininkas ir nesudaro pagrindo jų mažinti, kadangi laiduotojai yra solidariai ta pačia apimtimi atsakingi už skolininko prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi apeliantas atleistas nuo dalies žyminio mokesčio, t.y. 5 000 Lt, už apeliacinį skundÄ mokėjimo, o kitos dalies, t.y. 4 479 Lt mokėjimas atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, yra pagrindas atidėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį, sudarančiÄ 4 479 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo valstybei (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). IeÅ¡kovas AB DNB bankas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje 1 815 Lt sumai (b. l. 170).

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas naudojosi teisine pagalba rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , už kurio parengimÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), todėl konstatuotina, kad praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neatitinka nurodytų rekomendacijų, taip pat kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, nenustatytas pagrindas nukrypti nuo rekomenduotinų maksimalių dydžių, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ P. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei DNB bankui, juridinio asmens kodas 112029270, 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų), valstybei (įmokos kodas 5660) 4 479 Lt (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danguolė Martinavičienė Donatas Šernas