2025-09-17 Nr. AB-14558-3-61-3-02668-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-465-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02668-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. DIE-57 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-38“ (toliau – ir Įsakymas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Priežiūros tarnyba atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad iš elektroninio pašto adreso system@7bet.lt pareiškėjo klientams, susikūrusiems paskyrą naudojantis asmens identifikavimo priemonėmis Smart-ID ir mobiliuoju parašu, buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, informuojantys apie galimybę prisijungimui prie lošėjo paskyros naudoti savo elektroninį paštą, kam reikėtų susikurti slaptažodį. Priežiūros tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo elektroniniuose laiškuose pateikta informacija apie slaptažodžio sukūrimą skatina dalyvauti azartiniuose lošimuose, ką draudžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 19 dalis.

2.2. Atsakovas be pagrindo plečiamai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, nes šioje dalyje nurodytas skatinimo draudimas turėtų būti suprantamas siaurai, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių naudojimo ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimas. Ši norma nenustato absoliutaus draudimo skleisti bet kokią informaciją apie azartinius lošimus (įskaitant apie prisijungimo prie lošėjo paskyros būdą), o tik draudžia skleisti informaciją būtent apie minėto pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ar priemones. Šios priemonės (veiksmai) aptariamos normos prasme gali būti tik tokios, kurios pagal savo esmę (turinį ir sukeliamas pasekmes) gali būti tiesiogiai prilygintos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms siųsti laiškus savo klientams (jų daliai) apie prisijungimo prie lošėjo paskyros būdus, kai tokiuose informaciniuose pranešimuose nėra informacijos apie aptartoje normoje išvardintas skatinamąsias ir joms tiesiogiai prilygintinas priemones.

2.3. Priežiūros tarnyba, aiškindama ir taikydama ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, nepagrįstai ignoravo tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus, kurių buvo siekiama priimant 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, t. y. siekė uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti savo klientams skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai, juolab apie prisijungimo prie paskyros būdą. Aiškinamajame rašte būtent konkrečių skatinimo priemonių išvardijimas ir skatinimo, tik kaip tokių priemonių panaudojimo, apibūdinimas parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimu laikė tik minėtas priemones, t. y. skatinimo sąvoką suprato daug siauriau ir konkrečiau, nei ją interpretuoja atsakovas. Jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms uždrausti bet kokios informacijos skelbimą savo klientams (įskaitant informacinių pranešimų siuntimą), jis tą būtų konkrečiai ir aiškiai įvardinęs tiek Aiškinamajame rašte, tiek Pakeitimo įstatyme, tačiau to nepadarė.

2.4. Bendrovės siųstų elektroninių laiškų vienintelis tikslas buvo suteikti daliai klientų aktualią informaciją apie prisijungimo prie sukurtos paskyros būdą, nepriklausantį nuo trečiųjų šalių, t. y. naudojantis elektroniniu paštu ir tam tikslui sukurtu asmeniniu slaptažodžiu. Pareiškėjas buvo pastebėjęs, jog trečiųjų šalių siūlomi asmenų tapatybės identifikavimo sprendimai ne visuomet tinkamai funkcionuodavo, dėl šios priežasties Bendrovė savo klientams pasiūlė trikdžiams atsparesnį alternatyvų prisijungimo prie paskyros būdą. Tokiu būdu taip pat buvo siekiama apsaugoti Bendrovės klientų interesus ir suteikti jiems kokybišką paslaugą, ateityje išvengiant galimų ginčų dėl paslaugų pagal nuotolinio lošimo sutartį neprieinamumo. Priežiūros tarnyba pareiškėjo patikrinimą atliko gavusi ne pareiškėjo klientų skundus, o pareiškėjo tiesioginio konkurento skundą. Priežiūros tarnyba netyrė, ar elektroniniuose laiškuose pateikta informacija padarė neigiamą poveikį Bendrovės klientų elgesiui.

2.5. Atsakovas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų ir savo ankstesnių išaiškinimų, susijusių su lošimų organizatorių teise siųsti naujienlaiškius klientams. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes pareiškėjas, žinodamas Priežiūros tarnybos išaiškinimus, manė, kad gali siųsti naujienlaiškius savo klientams ir už tai nebūti baudžiamas.

2.6. Priežiūros tarnyba riboja Bendrovės ūkinės veiklos laisvę, nes be teisėto pagrindo draudžia siųsti Bendrovės klientams informacinius pranešimus.

2.7. ALĮ 10 straipsnio 19 dalis negalėjo būti pakeista, nes Pakeitimo įstatymu įtvirtinti ALĮ draudimai turėjo būti notifikuoti.

2.8. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjui paskyrė sankciją, numatytą ALĮ 291 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas nepažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sankcijų taikyti už aiškiai nenustatytus draudimus negalima. Net ir Priežiūros tarnybai laikantis pozicijos, kad pažeidimas buvo padarytas, ji neturėjo teisės taikyti pareiškėjui baudą kaip poveikio priemonę. Pareiškėjo padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Priežiūros tarnyba pripažino, kad pareiškėjas niekam žalos nepadarė, neveikė tyčia, be to, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas negavo jokios naudos.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Nors ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas.

3.2. Azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų. Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Šiuo metu galiojanti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija nustato absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą. Be to, Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas.

3.3. Negali būti toleruojami tokie veiksmai, kuomet lošimus organizuojančios bendrovės informaciniais pranešimais siekia atkreipti klientų dėmesį ir priminti jiems apie savo bendrovę, paraginti klientus „dabar“ susikurti slaptažodį, nukreipiant į lošimo organizatoriaus interneto svetainę, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai, todėl siųsti informaciniai pranešimai klientams laikytini skatinimu dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme.

3.4. Aiškinamajame rašte pabrėžta, jog „Skatinimas dalyvauti lošimuose gali būti nukreiptas tiek esamiems klientams, tiek ir siekiant pritraukti naujų lošėjų“, dėl to Bendrovės atlikti veiksmai akivaizdžiai patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reguliavimo sritį.

3.5. Pareiškėjas ALĮ 10 straipsnio 19 dalį aiškina nepagrįstai siaurinamai, t. y. negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.

3.6. Po Priežiūros tarnybos konsultacijos pateikimo buvo pakeistas ALĮ nustatytas teisinis reglamentavimas, todėl Priežiūros tarnybos išaiškinimas, pateiktas iki Pakeitimo įstatymo, ginčo teisiniams santykiams yra neaktualus.

3.7. Priežiūros tarnyba atskleidė skatinimo sąvoką ir atskleidė bendrą nuomonę apie tokiais pranešimais lošėjams daromą įtaką (neigiamą žalą).

3.8. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą, nes administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

3.9. Konstatavus, kad pareiškėjas, išsiųsdamas tokio pobūdžio naujienlaiškius, skatino esamus lošėjus dalyvauti Bendrovės organizuojamuose lošimuose ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, buvo apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir paskirta 6 000 Eur bauda.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu iš esmės patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Lošimų priežiūros tarnybos Įsakymą, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Priežiūros tarnyba 2022 m. rugsėjo 2 d. gavo paklausimą dėl pareiškėjo siunčiamo elektroninio laiško, kuriame informacija apie slaptažodžio priminimą galimai prieštarauja ALĮ reikalavimams, susijusiems su draudimu skatinti lošti. Priežiūros tarnybai pateiktas elektroninis laiškas (antraštė „Jo prireiks jungiantis su el. paštu!“), 2022 m. rugpjūčio 20 d. gautas iš 7bet Support, kuriame nurodami pareiškėjo prekės ženklai, primenama, kad prisijungimams prie 7bet paskyros naudojant el. paštą yra reikalingas slaptažodis, kviečiama slaptažodį susikurti dabar. Minėtame laiške pateiktoje informacijoje esanti aktyvi nuoroda „Susikurti slaptažodį“, nukreipia į UAB „Amber Gaming“ interneto svetainės puslapį https://7bet.lt/set-password/ , aktyvi nuoroda „7bet.“ (UAB „Amber Gaming“ prekės ženklas) nukreipia į UAB „Amber Gaming“ interneto svetainę https://7bet.lt/en/. Taip pat pateikiama informacija, kad „gavai šį laišką, nes esi registruotas 7bet vartotojas“.

5.2. Priežiūros tarnyba atliko patikrinimą, kaip UAB „Amber Gaming“ laikėsi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką. Patikrinimo metu pareiškėjas teikė informaciją ir paaiškinimus dėl minėtos siunčiamos informacijos apie slaptažodžio priminimą. Pareiškėjas pateikė dviejų siųstų elektroninių laiškų tekstus: 1) „Sveikiname prisijungus prie 7bet! Pastebėjome, kad paskyrą sukūrei su Smart-ID ar m. parašu. Taigi, prisijungti prie savo paskyros visuomet galėsi naudodamas vieną iš šių būdų. Taip pat prisijungti prie paskyros gali ir su el. paštu, tik tau prireiks slaptažodžio. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”. 2) „Primename, kad prisijungimams prie savo 7bet paskyros naudojant el. paštą, tau bus reikalingas slaptažodis. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”.

5.3. Ginčijamame Įsakyme atsakovas nustatė, kad pareiškėjo operacijų vadovo J. B. sprendimu nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos išsiųsti du elektroniniai laiškai 8 038 pareiškėjo klientams apie slaptažodžio priminimą / sukūrimą su aktyviomis nuorodomis, nukreipiančiomis į pareiškėjo interneto svetainę, galimai atkreipė laišką gavusių klientų dėmesį į pareiškėją ir jo teikiamas paslaugas bei galimai skatino apsilankyti pareiškėjo interneto svetainėje https://7bet.lt/, kurioje pareiškėjas teikia azartinių lošimų veiklos paslaugas, todėl padarė išvadą, kad minėta informacija apie slaptažodžio priminimą / sukūrimą yra galimai skatinanti dalyvauti azartiniuose lošimuose, tuo pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą. Nutarė už konstatuotą pažeidimą pareiškėjui skirti 6 000 Eur baudą.

6. Teismas aptarė iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusios ir nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojančios ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, Pakeitimo įstatymo Aiškinamojo rašto teiginius dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo, bei konstatavo, kad iš minimos ALĮ nuostatos ir jos priėmimo lydimosios medžiagos nėra teisinio pagrindo teigti, kad visiškai uždraustas lošimų organizatoriaus kontaktas bei bendravimas su lošėjais.

7. Teismas nurodė, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 pabrėžė, kad Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos azartinių lošimų srityje vertybiniai interesai, paskirtis ir tikslai – neskatinti azartinių lošimų, tai nesudaro pagrindo priešingai išvadai (kad nauju teisiniu reguliavimu siekiama visiškai uždrausti bendravimą tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjo). Teismas pažymėjo, kad ši teismų praktika nėra aktuali nagrinėjant šį administracinį ginčą, kadangi civilinės bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa, šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas teisės aiškinimas pateiktas sprendžiant išimtinai privataus pobūdžio civilinį ginčą, kasacinis teismas nepateikė šioje administracinėje byloje tiesiogiai taikytinos teisės normos aiškinimo taisyklės.

8. Tesimas pažymėjo, kad lošimai yra ir civilinės teisės reguliuojami santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.243-6.244 str.), kuriems būdingas bendrųjų sutarties vykdymo principų taikymas (CK 6.200 str.), kas būtų neįgyvendinama šalims nebendraujant lošimo sutarties vykdymo metu.

9. Tesimas padarė išvadą, kad lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose, tačiau įprasti sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmai, neskatinantys dalyvauti lošimuose, negali būti laikomi draudžiamais remiantis minėta įstatymo nuostata, ir tą patvirtina aplinkybė, jog ALĮ 20-3 straipsnio nuostatos numato bendravimą ir kontaktavimą su lošėjais. Teismas nurodė, jog tai, kokia forma ir kokios priemonės laikytinos skatinančiomis dalyvauti lošimuose, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, kurios turi būti nustatytos vertinant konkrečia forma ir konkrečia priemone paskelbtą informaciją.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė nuostatos, draudžiančios siųsti klientams elektroniniu laišku naujienas, įtakojančias lošimo sutarties vykdymą ar numatančios konkrečias priemones, kuriomis (ne)galima bendrauti su klientais, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad ta pati informacija, pateikiama lošėjų paskyrose, nebūtų skatinimas lošti, ir tai tik patvirtina teismo išvadą, kad el. laiškų turinys nebuvo skatinimo lošti atvejis. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bendravimo el. paštu vertinimo kaip skatinamosios priemonės, ir jo draudimo, nebuvo taikytas sisteminis ALĮ įstatymo aiškinimas (pvz., nuostatos, numatančios bendravimą su lošėjais ir informacijos jiems teikimą, sutarčių vykdymo bendrieji principai).

11. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog būtent atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytinas viešosios teisės principas – „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“. Tuo tarpu pareiškėjas yra privatus ūkio subjektas, o vien tai, kad jo vykdoma ūkinė veikla yra licencijuojama, neduoda pagrindo jam taikyti viešiesiems ūkio subjektams taikytinų pagrindinių veiklos principų.

12. Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma; teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal specialų įstatymą, o, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, nei nustatė įstatymų leidėjas, negalima. Esant neaiškiam teisiniam reguliavimui labai svarbus konkrečią ūkinę veiklą prižiūrinčios institucijos vaidmuo, teikiant prižiūrimiems subjektams metodinę pagalbą (ar neklaidinant teikiama metodine pagalba) dėl ūkinės veiklos elgesio koregavimo.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus šalių argumentus, kad „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ gali būti tik tokios priemonės, kurios savo esme (turiniu ir sukeliamomis pasekmėmis) gali būti prilygintos nuolaidoms, dovanoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams (pareiškėjo pateiktas siauresnis aiškinimas), arba, kad „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“ yra netgi bendravimas su sutarties šalimi (lošėjais) elektroniniu paštu teikiant jiems informaciją, susijusią su nuotolinės lošimo sutarties vykdymu (atsakovo pateiktas platesnis aiškinimas). Teismas padarė išvadą, kad lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose, tačiau įprasti sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmai, neskatinantys dalyvauti lošimuose, negali būti laikomi draudžiamais remiantis minėta įstatymo nuostata.

14. Teismas, spręsdamas, ar Bendrovės klientams išsiųstuose elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija apie galimybę prisijungti prie pareiškėjo svetainėje sukurtos paskyros ne tik naudojantis m. parašu ar Smard-ID, tačiau ir susikūrus slaptažodį, laikytina skatinimu dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme, nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų iki aptariamų el. pranešimų klientams išsiuntimo pareiškėjo svetainėje sukurtos paskyros naudojantis m. parašu ar Smard-ID naudojimas būdavo su trikdžiais, t. y. kad buvo realus poreikis, siekiant tinkamai vykdyti sudarytas nuotolinio lošimo sutartis su klientais, keisti ar tobulinti prisijungimo būdus.

15. Teismas aptarė žodžio „skatinti“ reikšmes, taip pat aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, nurodančią, kad reklama negali būti siekiama žadinti įgimto vartotojų polinkio lošti skatinant juos aktyviai dalyvauti lošimuose; įvertino į bylą pateiktą Priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (konsultanto) psichologo O. M. (O. M.) 2022 m. lapkričio 23 d. konsultacinę išvadą, ir pažymėjo, kad konsultacinėje išvadoje pateikta abstrakti nuomonė nėra grįsta konkrečių aptariamų el. laiškų turinio išsamia analize santykyje su esamu teisiniu reguliavimu. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigė, jog skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu viešai prižiūrimiems ūkio subjektams teikė metodinę konsultaciją apie naujienlaiškių siuntimo klientams galimybę.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pateikti aktualų ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo išaiškinimą, tačiau jo nepateikė, o tuo metu Priežiūros tarnybos tinklalapyje skelbiamas neaktualaus turinio išaiškinimas galėjo klaidinti ūkio subjektus dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo jų siunčiamiems elektroniniams laiškams.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė dviejų siųstų elektroninių laiškų tekstus: 1) „Sveikiname prisijungus prie 7bet! Pastebėjome, kad paskyrą sukūrei su Smart-ID ar m. parašu. Taigi, prisijungti prie savo paskyros visuomet galėsi naudodamas vieną iš šių būdų. Taip pat prisijungti prie paskyros gali ir su el. paštu, tik tau prireiks slaptažodžio. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”. 2) „Primename, kad prisijungimams prie savo 7bet paskyros naudojant el. paštą, tau bus reikalingas slaptažodis. Spausk apačioje esantį mygtuką ir susikurk slaptažodį dabar!”.

18. Teismas vertino, kad toks informacijos apie prisijungimą prie jau sukurtos paskyros būdų praplėtimą (m. parašas, Smart-ID, slaptažodis) pateikimas, koks užfiksuotas skundžiamame Įsakyme, savaime nedidina lošimų patrauklumo ir negali turėti įtakos keičiant pareiškėjo vartotojų nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą skatinti naudotis pareiškėjo paslaugomis daugiau nei jie tai daro įprastai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo klientams išsiųstuose laiškuose nėra savaime sužadinamas vartotojo smalsumas, skatinimas impulsyvų norą lošti, ir nors prisijungusiems prie pareiškėjo interneto portalo iš tiesų gali kilti noras dalyvauti lošimuose, tačiau pareiškėjo laiške nėra raginama lošti, o pateikiama informacija apie prisijungimo prie paskyros galimybes, kas tiesiogiai susiję su nuotolinių lošimų sutarčių vykdymu. Teismas, įvertinęs Įsakyme išvardintą pareiškėjo elektroniniuose laiškuose išsiųstuose pareiškėjo klientams informaciją, ALĮ 10 straipsnio 19 dalies normos tikslus ir paskirtį, konstatavo, jog pareiškėjo dviejuose siųstuose elektroniniuose laiškuose pateikta informacija savaime (neaiškaus teisinio reguliavimo kontekste atsakovui viešinant konsultaciją, leidžiančią naujienlaiškių siuntimą, ir nesant kitokios metodinės pagalbos ar konsultacijos) nėra skatinanti dalyvauti lošimuose ir nepažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies draudimo.

19. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad el. laiškuose buvo naudojamas pareiškėjo logotipas bei prekės ženklas (7bet), kas sustiprino užslėpto skatinimo dalyvauti lošimuose įspūdį, pažymėjo, kad šie žymenys yra teisėtos identifikavimo vieno juridinio asmens nuo kito priemonės, naudojamos įprastai ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jų naudojimas susirašinėjimo dokumentuose negali būti laikoma skatinimu imtis tam tikrų veiksmų.

20. Teismas nesutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, jog Bendrovės siųsti naujienlaiškiai yra „akivaizdus užslėptas skatinimas dalyvauti lošimuose, kuris draudžiamas pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį“, ir konstatavo, kad atsakovo Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas.

21. Teismas įvertino skundo argumentą, kad, remiantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva (ES) 2015/1535), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, prieš priimant Pakeitimo įstatymą, apie pakeitimus turėjo būti informuota Europos Komisija, nes draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė Direktyvos (ES) 2015/1535 prasme, o tokia taisyklė turėjo būti notifikuojama.

22. Teismas, aptaręs aktualių teisės aktų nuostatas, sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Europos Komisijos techninio reglamento duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau pažymėjo, kad iki pakeitimo galiojusios nuostatos buvo notifikuotos. Teismas pažymėjo, kad byloje nustačius, jog pakeitimas nedraudžia bendrauti su klientais sutarties vykdymo tikslu, šie papildomi skundo argumentai dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo neaktualūs.

III. 23. Atsakovas Priežiūros tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymo panaikinimo atmesti, taip pat atmesti prašymą Bendrovei iš Priežiūros tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą, padarė nepagrįstą išvadą, kad įprasti sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmai, neskatinantys dalyvauti lošimuose, negali būti laikomi draudžiamais remiantis minėta įstatymo nuostata. Atsakovas neteigia, kad yra absoliučiai uždraustas lošimo organizatoriaus kontaktas su lošėjais, tačiau nagrinėjamu atveju toks Bendrovės bendravimo su klientais būdas, jiems siunčiant informacinius pranešimus, yra negalimas, nes juo Bendrovė akivaizdžiai siekia atkreipti dėmesį į savo teikiamas paslaugas daugumos, net ir neaktyvių (seniai nedalyvavusių lošimuose) klientų, kas laikytina draudžiamu skatinimu dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme.

24.2. Galiojanti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija aiškiai nustato absoliutų draudimą skatinti lošėjus dalyvauti lošimuose, o elektroninių laiškų klientams siuntimas nelaikytini tik informacinio pobūdžio pranešimais, kadangi jie atkreipia lošėjų dėmesį ir tokiu būdu skatina juos domėtis Bendrovės teikiamomis paslaugomis ir dalyvauti lošimuose. Šis absoliutus draudimas įsigaliojo priėmus Pakeitimo įstatymą, kurio priėmimo tikslas aiškia nurodytas Pakeitimo įstatymo Aiškinamajame rašte. Kadangi ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, tokiomis priemonėmis laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Todėl skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.), Priežiūros tarnybos vertinimu, yra draudžiamas.

24.3. Azartinių lošimų įstatymas reglamentuoja lošėjo supažindinimą su lošimo reglamentu, kitos informacijos pateikimą lošėjui, tačiau nereglamentuoja Bendrovės ir kliento bendravimo, siuntinėjant klientams informacinius pranešimus. Taigi, jei ALĮ nenumatyta galimybė klientams siuntinėti informacinius pranešimus, reiškia tokia veikla yra draudžiama. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo Bendrovės veiksmus, siunčiant informacinius pranešimus klientams, laikydamas įprastais sutarties šalių bendravimo ir bendradarbiavimo veiksmais, neskatinančiais dalyvauti lošimuose, faktiškai legalizavo Bendrovės veiksmus – siųsti informacinius pranešimus, nors tokie veiksmai nenustatyti ALĮ. Toks Teismo sprendimas pažeidžia valdžių padalijimo principą.

24.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nesant nuostatų, draudžiančių siųsti klientams elektroniniu laišku naujienas, įtakojančias lošimo sutarties vykdymą ar numatančios konkrečias priemones, kuriomis (ne)galima bendrauti su klientais, el. laiškų turinys nebuvo skatinimo lošti atvejis. Priežiūros tarnyba sutinka su tuo, kad pranešimas dėl slaptažodžio pasikeitimo galėtų būti skelbiamas Bendrovės interneto svetainėje, lošėjui pačiam prisijungus prie savo nuotolinio lošimo sąskaitos, bet ne Bendrovės aktyviais veiksmais masiškai siunčiant tokio turinio informacinius pranešimus daugumai Bendrovės klientų, net ir tiems, kurie yra neaktyvūs klientai, t. y., ir tiems, kurie ilgą laiką nesinaudoja Bendrovės teikiamomis lošimų paslaugomis, o Bendrovė aktyviais veiksmais atkreipia tokių klientų dėmesį.

24.5. Ginčo elektroniniuose laiškuose pateikta informacija buvo akivaizdžiai siekta atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti būtent šios Bendrovės organizuojamuose lošimuose, parodyti Bendrovės patikimumą. Priežiūros tarnyba, įvertinusi minėtų laiškų siuntimo mastą laiko ir klientų (gavėjų) skaičiaus prasme, nustatė, kad minėtus laiškus gavo beveik pusė Bendrovės klientų, ir siuntimas truko ilgą laikotarpį, t. y. apie 3 mėnesius, be kita ko, išsiųsti buvo du elektroniniai laiškai, skirti tik ką lošimo paskyrą susikūrusiam klientui. Šios aplinkybės neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio.

24.6. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad informacijos apie prisijungimą prie jau sukurtos paskyros būdų praplėtimą pateikimas savaime nedidina lošimų patrauklumo ir negali turėti įtakos keičiant pareiškėjo vartotojų nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą skatinti naudotis pareiškėjo paslaugomis daugiau nei jie tai daro įprastai, nepagrįstai neatsižvelgė į Priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto, daugiau kaip 10 metų dirbančio Priežiūros tarnyboje psichologu, nuomonę, kad siunčiama informacija gali sukelti impulsyvumą ir norą (troškimą) lošti, taigi Bendrovės siunčiama informacija apie slaptažodžio priminimą / sukūrimą laikytina pertekline ir galinčia skatinti lošti.

24.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad paskelbtas Priežiūros tarnybos tinklalapyje neaktualaus turinio išaiškinimas galėjo klaidinti ūkio subjektus dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo. 2021 m. liepos 1 d. sugriežtėjus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimams, Priežiūros tarnybos Konsultacija dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų tapo nebeaktuali ir ja vadovautis negalima. Be to, ne Konsultacija, o ALĮ nustato, kas yra leidžiama, o kas ne.

24.8. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl galimo ūkio subjekto klaidinimo prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 punkto nuostatoms dėl klaidinančių konsultacijų teikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtas VAĮ nuostatas, Bendrovei netaikyti poveikio priemonių nėra pagrindo, nes Priežiūros tarnybos Konsultacija dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų nebuvo pripažinta kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), be to VAĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga dėl klaidingos konsultacijos pasekmių netaikytina, nes buvo keičiamos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos.

24.9. Priežiūros tarnybos tinklalapyje yra pateiktos visos Priežiūros tarnybos teiktos konsultacijos (tiek aktualios, tiek nebeaktualios). Bendrovė, kaip ir visi kiti Priežiūros tarnybos prižiūrimi ūkio subjektai, privalo vadovautis tiek galiojančios redakcijos teisės aktais, tiek ir atsižvelgti į Priežiūros tarnybos teikiamas aktualios redakcijos konsultacijas, o jei Bendrovei buvo neaiški naujai įsigaliojusi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostata, ji galėjo kreiptis į Priežiūros tarnybą dėl konsultacijos suteikimo.

24.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra privatus ūkio subjektas, o vien tai, kad jo vykdoma ūkinė veikla yra licencijuojama, neduoda pagrindo jam taikyti viešiesiems ūkio subjektams taikytinų pagrindinių veiklos principų. Viešosios teisės principas – „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“ galioja ne tik viešiesiems ūkio subjektams, bet ir visiems licencijuojamą veiklą vykdantiems ūkio subjektams, tame tarpe ir lošimus organizuojančioms bendrovėms, kurios, vykdydamos savo veiklą, be kitų teisės aktų, privalo vadovautis pagrindiniu lošimo organizavimo veiklą reglamentuojančiu teisės aktu – ALĮ, ir toks aiškinimas atitinka teisės teoriją ir teismų išaiškinimus.

24.11. Aktualios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos yra galiojančios, Lietuvos Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs, jog priimant šį įstatymą, būtų buvusios pažeistos šio įstatymo priėmimo procedūros, Priežiūros tarnyba galiojančiomis ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatomis vadovavosi ir pagrįstai pripažino, jog siųsdama informacinius pranešimus klientams, Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.

24.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės klientams siunčiami informaciniai pranešimai dėl slaptažodžio pasikeitimo neskatino Bendrovės klientų dalyvauti lošimuose, todėl Bendrovė nepažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų. Teismas nepagrįstai tenkino Bendrovės skundą, panaikindamas Įsakymą ir priteisdamas Bendrovei iš Priežiūros tarnybos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

26.1. Priežiūros tarnyba nepagrįstai teigia, kad informacinių pranešimų siuntimas klientams yra negalimas, nes taip pareiškėjas taip siekia atkreipti dėmesį į savo teikiamas paslaugas. Pareiškėjas elektroninius laiškus siuntė tik tiems paskyras interneto svetainėje www.7bet.lt sukūrusiems ir nuotolinio lošimo sutartis sudariusiems klientams, kurie paskyros kūrimo metu savo tapatybę patvirtino Smart-ID arba mobiliuoju parašu, tačiau nebuvo sukūrę asmeninio slaptažodžio prisijungimui, ir susidūrė su techninėmis kliūtimis. Tokiu būdu taip pat buvo siekiama apsaugoti Bendrovės klientų interesus ir suteikti jiems kokybišką paslaugą, ateityje išvengiant ginčų dėl paslaugų pagal nuotolinio lošimo sutartį neprieinamumo. Pareiškėjui, kaip lošimų paslaugos teikėjui, tenkančių pareigų vykdymas, pateikiant savo esamiems klientams informaciją apie galimybę prisijungimui prie paskyros naudoti savo elektroninį paštą ir slaptažodį, negali būti vertinamas kaip skatinimas dalyvauti lošimuose.

26.2. Priežiūros tarnyba nepagrįstai nurodo, kad, nesant ALĮ numatytos galimybės klientams siuntinėti informacinius pranešimus, tokia veikla yra draudžiama, nes ALĮ nereglamentuoja, kaip ir kokiu būdu lošimus organizuojančios bendrovės turėtų bendrauti su savo klientais sutarčių vykdymo tikslais. Vadovaujantis ALĮ 203 straipsnio 5 dalimi, asmeniui, sudariusiam nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kuriuos galima aiškiai nustatyti lošėjo tapatybę. Minėta norma nenustato, kada kodas ir (ar) slaptažodis turi būti suteikti, todėl akivaizdu, kad jie gali būti suteikti bet kuriuo metu po nuotolinio lošimo sutarties sudarymo. Pareiškėjas, siųsdama pranešimus klientams, veikė būtent šios nuostatos ribose, taigi teisės akto nuostatų nepažeidė.

26.3. Priežiūros tarnyba klaidingai teigia, kad pranešimas dėl slaptažodžio keitimo galėtų būti skelbiamas pareiškėjo interneto svetainėje, lošėjui pačiam prisijungus prie savo nuotolinio lošimo sąskaitos, bet ne pareiškėjui siunčiant pranešimus savo klientams. Priežiūros tarnyba nenurodė nuostatos, draudžiančios siųsti klientams elektroniniu laišku naujienas, įtakojančias lošimo sutarties vykdymą, ar numatančios konkrečias priemones, kuriomis (ne)galima bendrauti su klientais.

26.4. Priežiūros tarnyba nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo pranešimuose pateikta informacija buvo akivaizdžiai siekta atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti būtent pareiškėjo organizuojamuose lošimuose, parodyti pareiškėjo patikimumą. Nei viename iš pareiškėjo siųstų el. laiškų klientai niekaip nebuvo raginami / skatinami dalyvauti pareiškėjo organizuojamuose lošimuose, nebuvo kalbama apie jokias konkrečias pareiškėjo paslaugas, pareiškėjo laiškuose buvo vienintelė nuoroda į slaptažodžio sukūrimo aplinką. Asmeninio slaptažodžio sukūrimas nėra tolygu asmens lošimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas plečiamai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas.

26.5. Priežiūros tarnyba nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Priežiūros tarnybos darbuotojo (psichologo) nuomonę, kadangi į šią nuomonę teismas vertino skundžiamame sprendime. Minimas Priežiūros tarnybos darbuotojas nesivadovauja jokiais faktais ir jokiomis teisės aktų nuostatomis, o remiasi išimtai prielaidomis ir savo subjektyviais pamąstymais. Šis darbuotojas neturi eksperto ar specialisto statuso. Jis savo nuomonėje niekaip nevertino pareiškėjo siųstų pranešimų turinio, jų siuntimo priežasčių ir konteksto, nesivadovavo jokiu teisiniu reglamentavimu, jokiais objektyviais faktiniai duomenimis, statistika ar tyrimais.

26.6. Priežiūros tarnyba nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ji klaidino ūkio subjektus (įskaitant pareiškėją), viešai skelbdama prieštaringas konsultacijas. Atsakovo 2020 m. rugsėjo 11 d. paskelbta „Konsultacija dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų“ tik pareiškėjui kreipusis į teismą buvo pažymėta kaip neaktuali, nors atsakovas nenurodė datos, nuo kada šis konsultacija neva tapo neaktuali. Priežiūros tarnyba, viešai skelbdama savo konsultacijas, tiksliai, nesąlygiškai ir nuosekliai patvirtino pareiškėjo teisę siųsti pranešimus, įskaitant ir naujienlaiškius, savo klientams, be to, šioje konsultacijoje nebuvo nurodyta, kad ji parengta vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, taigi tai nepagrindžia atsakovo pozicijos, kad, įsigaliojus naujos redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatai, anksčiau teikta Konsultacija dėl tiesioginei rinkodarai keliamų reikalavimų neva neteko savo aktualumo.

26.7. Priežiūros tarnyba suformavo pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad jis turi teisę siųsti savo klientams tiek informacinius pranešimus, tiek naujienlaiškius ir už tai pareiškėjui nebus taikomos jokios sankcijos. Todėl Įsakymu pripažindama informacinių pranešimų siuntimą neteisėtu ir skirdama už tai pareiškėjui baudą, Priežiūros tarnyba šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat pažeidė VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos teikimo principą.

26.8. Priežiūros tarnyba nepagrįstai teigia, kad azartinių lošimų veikloje yra draudžiama tai, ko nenumato įstatymas, o galima tik tai, kas aiškiai nurodyta įstatyme. Nei ALĮ, nei jokiame kitame teisės akte nėra įtvirtinto draudimo pareiškėjui (lošimų organizatoriui) siųsti pranešimus, susijusius su sutarties vykdymu, savo klientams. Pareiškėjas turi ne tik pareigą, bet ir teisę tokius pranešimus siųsti.

26.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritarė Priežiūros tarnybos Įsakyme pateiktam plečiamajam ALĮ 10 straipsnio 19 dalies normos aiškinimui, kad netgi bendravimas su sutarties šalimi (lošėjais) elektroniniu paštu teikiant jiems informaciją, susijusią su nuotolinės lošimo sutarties vykdymu, neva yra neleistinas pagal šią teisės normą. Be to, Pakeitimo įstatymu nustatyti ribojimai Bendrovės atžvilgiu negalėjo ir negali būti taikomi ir dėl to, kad apie juos nebuvo pranešta Europos Komisijai. Todėl Priežiūros tarnyba apskritai neturėjo pagrindo vadovautis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi ir taikyti Bendrovei sankciją už tariamą šios teisės normos pažeidimą, kadangi Pakeitimo įstatymas buvo priimtas neteisėtai (pažeidžiant ES notifikavimo procedūras ir ESTT praktiką).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Administracinėje byloje ginčas yra kilęs Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 2 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) pažeidimą skirta 6 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. ALĮ 10 straipsnio 19 dalis (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. ) nustatė, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.

29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174 (toliau – ir ESTT sprendimas) nusprendė, kad: Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 konstatuota, kad į Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalį (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija) buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT prejudicinio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalyje (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija), turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pažymėta, jog byloje nustatyta, kad pareiga pateikti Komisijai techninio reglamento – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (2001 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. IX-325, įsigaliojęs 2021 m. gegužės 20 d.) – projektą pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą nebuvo įvykdyta.

31. Vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Amministrazione delle Finanzedello Stato prieš Simmenthal SpA, 106/77, EU:C:1978:49, 21 ir 24 punktus, 2003 m. kovo 20 d. sprendimo Helga Kutz-Bauer prieš Freie und Hansestadt Hamburg, C-187/00, EU:C:2003:168, 73 punktą, 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, EU:C:2005:270, 72 punktą, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo Krzysztof Filipiak prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 punktą). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikomasi nuostatos, jog paprastai tuo atveju, kai ESTT yra pateikęs aiškų ir besąlygišką Europos Sąjungos teisės normų išaiškinimą, nacionalinė nuostata, numatanti su Europos Sąjungos teise nesuderinamą teisinį reguliavimą, netaikoma (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017, 2014 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, 2014 m. birželio 20 d. sprendimą byloje Nr. A442-23/2014, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011).

32. ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendime UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174, 63 punkte, pažymėta, kad nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Lošimų priežiūros tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-337 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu pagrįstai panaikino Lošimų priežiūros tarnybos Įsakymą kaip neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

35. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė nuomonę, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos pareiškėjui, kadangi priimdamas ginčijamą Įsakymą atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu (ALĮ 10 str. 19 d.), neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu.

36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

37. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

38. Bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju nepriteisimas paneigtų „pralaimėjęs moka“ principą, proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kyla reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021). Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024).

39. Pareiškėjas prašo priteisti 2 420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgus į byloje keliamus teisinius klausimus, bylos apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Amber Gaming“ iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys