2022-08-04 Nr. AB-19902-3-62-3-00797-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3392-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00797-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. G. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 21S51185 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, jog jo tėvai (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog kilmės valstybėje jam nekyla reali persekiojimo rizika. Pareiškėjas išdėstė aiškias ir išsamias aplinkybes, kodėl bijo sugrįžti į kilmės šalį. (Duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas, spręsdamas dėl jam kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai pakartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir joje nurodomą bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus dėl šalyje vykstančių ginkluotojų konfliktų, kurie kelia grėsmę pareiškėjo saugumui ir sveikatai. Migracijos departamentas taip pat turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis apie kilmės valstybę.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimties sąlygų. Pareiškėjas savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su institucijomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

7. Pareiškėjas nurodė, jog nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra maksimalus ir neproporcingas pareiškėjo lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

8. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Migracijos departamentas nurodė, jog atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, atsakovas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietoje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjo asmeninėmis savybėmis.

11. Atsakovas taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamento teigimu, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), prieglobsčio prašytojas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojamą baimę pripažino nepagrįsta.

12. Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir nedetalus. Kadangi prieglobsčio prašytojas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimų trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, ir tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo Y. G. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).

15. Teismas vertino, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose detaliai siekė išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjas nurodė, kad paskutinį kartą jam buvo (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš pareiškėjo pasakojimo neaiškūs nei tariami persekiotojai, nei jų tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją. Iš pareiškėjo pasakojimo nustatyta, kad jo (duomenys neskelbtini).

17. Teismas įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad jis savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini).

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas pripažino, kad Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko VSAT pareigūnus ir buvo pristatytas į užkardą, o tai nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai. Teismas sutiko su Migracijos departamento sprendimo išvadomis dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindu suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas, pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas. Įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas pareiškėją apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų) sprendė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį.

20. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcinga ir nepagrįsta, šią Sprendimo dalį pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėjas Y. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kyla grėsmė kilmės šalyje dėl to, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įvardijamos priežastys negali būti laikomos vien tik ekonominėmis, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 p. nustatytas vertinimo gaires.

24. Pareiškėjo įsitikinimu, jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo, pagrįstumo.

28. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 (penkerius) metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo pasakojimo ir jį patvirtinančios kilmės šalies informacijos vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas surinko kilmės šalies informaciją, kuri neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, nėra surinkta iš keleto įvairių šaltinių. Be to, sprendimu išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

34. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

41. Pareiškėjas savo išvykimą iš kilmės valstybės ir prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, bylos rašytinę medžiagą bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančią grėsmę yra neišsamus, nedetalus ir abstraktus. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Net jei ir būtų kilusi tokia grėsmė, pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė, todėl Migracijos departamentas atlikęs tyrimą ir įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, tariamai lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės savaime nesąlygoja prieglobsčio jam suteikimo, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti.

43. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos jam suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjas nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta ir keistų skundžiamame sprendime padarytas išvadas.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos, neįsigilino ir netinkamai išnagrinėjo bei įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pabrėžtina, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad šaltiniai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas nėra aktualūs, nepateikė įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją bei sudarytų pagrindą kitaip vertinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nei jis buvo įvertintas Migracijos departamento.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvykti laikotarpį. Teisėjų kolegija pastebi, kad įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį sumažino nuo 5 (penkerių) iki 3 (trejų) metų. Pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė prielaidų šio laikotarpio mažinimui dar labiau.

46. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar naudoja prieš jį neteisėtas ekonominio poveikio priemones, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos atlikti tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ar neproporcinga, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl šios priežasties, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė