77291eba-b85c-442c-aee2-34fe3ddeee6a · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-41-1113/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55034-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms J. S., I. K., dalyvaujant prokurorei E. K., kaltinamajam D.

G., jo gynėjui advokatui V. P., kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui A. Z., nukentėjusiajam A. Å ., jo įgaliotam atstovui advokatui R. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. gegužės 14 d.

Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 2) 2016 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiais viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. sausio 23 d.

Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, baudÄ sumokėjo; 2) 2016 m. rugpjūčio 23 d. Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme; 3) 2016 m. rugsėjo 21 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 23 d.

Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017 m. spalio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas po šių veikų iki tiriamo nusikaltimo padarymo buvo išnykęs, 4) 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2021 m. gegužės 28 d.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. D. G. ir M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.20 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje ir kambaryje, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, smÅ«giuodami rankomis nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, bet ne mažiau kaip 14 kartų, nukentėjusiajam A. Å . į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Å . padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – veido, krÅ«tinės ir abiejų rankų poodines kraujosruvas, veido, krÅ«tinės ir deÅ¡inės rankos odos nubrozdinimus, akių vokų muÅ¡tines žaizdas.

2. Kaltinamasis D. G. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad metų tiksliai neprisimena, Kalėdų antrÄ dienÄ , ryto metu, apie 8–9 val. pokalbio telefonu metu nukentėjusysis A. Å . jam grasino, siÅ«lė atvažiuoti pas jį. Savo buto adresÄ A. Å . jam buvo nurodęs ne kartÄ gÄ sdinimų metu anksčiau – savaitė iki įvykio telefonu, tÄ dienÄ jam A. Å . adresÄ taip pat priminė jo draugė, buvusi A. Å . sugyventinė I. K., su kuria A. Å . turi bendrÄ vaikÄ . Jis su A. Å . bendraudami telefonu ir žinutėmis vienas kitÄ gÄ sdindavo, pirmas gÄ sdinti pradėjo A.

Å .. Tiksliai neprisimena, ar tÄ kartÄ I. skambino A., ar A. I., bet pokalbio metu A. Å . I. K. nurodė telefonÄ duoti jam pakalbėti. Jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, adresu: (duomenys neskelbtini), apie 9–10 val. susitiko su M. P., ketino eiti pas šį atsigerti alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje dar susitiko I. K. su dukra, pasikalbėjo. Jis pakeliui pas M. P. sugalvojo užeiti pas A. Å ., norėjo pasikviesti A. Å . pasikalbėti į laukÄ apie Å¡io besitęsiančius gÄ sdinimus jam.

M. P. jis pasikvietė eiti kartu, nes manė, kad A. Š. bus su draugu. Jis siūlė M. P. palaukti lauke, bet šis pasakė, kad eis kartu. Apie 9–10 val. nuėjęs prie A. Š. buto (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neprisimena, antrame aukšte kairėje, jis paskambino ir pabeldė į duris. Duris atidarė A. Š., jį atpažino iš nuotraukų „(duomenys neskelbtini) “ anketoje, jo anksčiau „gyvai“ matęs nebuvo. Atidaręs duris A. žodžiu pakvietė užeiti.

Jie A. Å . į laiptinę nebandė iÅ¡tempti, į butÄ nestÅ«mė. Pirmas į butÄ Ä¯Ä—jo M. P., nes jis stovėjo arčiau durų. Tik įėjus, buto koridoriuje, A. Å . peiliu smogė M. P.. Peilis buvo didelis, ne buitinės paskirties, iÅ¡raižyta pilkos spalvos rankena. Iki tol jis peilio nematė. Kai M., stovėdamas prie sienos, užsiėmė veidÄ , jis čiupo už peilio, laikydamas A. Å . rankÄ sau po kaire pažastimi, sudavė A. Å . smÅ«gius alkÅ«ne, galėjo suduoti 3–4 smÅ«gius, iÅ¡mušė peilį iÅ¡ A.

Å . rankų ir nuspyrė koja kažkur toliau. Ä®vyko grumtynės. Grumtynių metu jie visi nukrito ant žemės. Kruvinas M. atsitraukė nuo sienos ir puolė ant A.. Nežino, kaip jis atsidÅ«rė ant žemės. Grumtynių metu buvo suduoti smÅ«giai A. Å .. Nežino, kur jis A. Å . pataikė, kiek smÅ«gių sudavė, nes viskas įvyko labai greitai. Jis galėjo A. Å . pataikyti į rankÄ , krÅ«tinę. Jam atsistojus, A. Å . dar grÅ«mėsi su M.. Matė, kaip A. Å . ranka sudavė M. P., kiek kartų ir kur tiksliai sudavė, negali pasakyti.

Taip pat M. P. ranka, neprisimena ar rankos kumščiu ar delnu trenkė A. Å .. Grumtynių metu visi trys buvo nukritę ant žemės. Grumtynių metu nukentėjusysis nebuvo nuėjęs į kambarį, negalėjo ten nuo stalo paimti peilio. Grumtynės pasibaigė jiems atsistojus. Dar A. Å . bandė kažkÄ daryti, tačiau jis paėmė plastikinę kėdę ir jÄ metė A. į krÅ«tinę. Tada jis į laukÄ iÅ¡sitempė M. P., o A. Å . nubėgo į virtuvę. Išėjęs jis M. P. pasakė, kad kvies greitÄ jÄ .

M. P. atsakė, kad nereikia, nieko čia nėra, eis į namus. Tada su mažu salotinės spalvos peiliu rankose jis pamatė link M. bėgantį A. Å .. Spėjo M.i suÅ¡ukti, kad bėgtų. M. P. spėjo nubėgti į kiemus. Pažįstamas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri M. iÅ¡vežė į ligoninę, o jis išėjo į namus. Apie tai, kad A. Å . kreipėsi į policijÄ , jis sužinojo už dienos ar dviejų. Sužinoję apie tai, kad A. Å . dėl užpuolimo parašė pareiÅ¡kimÄ , tada ir M.

P. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo. Grumtynės vyko tik buto koridoriuje, kitose patalpose jis su M. P. nebuvo. Nežino, iÅ¡ kur kraujo dėmės kambario kampe – gal nukentėjusiojo – grumtynių metu nukentėjusiajam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, gal anksčiau buvo kas ten nutikę. Prisipažįsta, kad ir jis, ir M. P. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Jo nuomone, bendrai galėjo bÅ«ti suduota ne mažiau kaip 14 smÅ«gių. Ä®vykio metu jam jokie smÅ«giai suduoti nebuvo, sužalojimai nepadaryti.

Mano, kad A. Š. pamanė, kad M. tai jis. Įvykio metu M. P. buvo prapjauta ausis ir žandas, kaip vėliau sužinojo, lūžo žandikaulis. M.i žandikaulis galėjo lūžti tuo metu, kai nukentėjusysis M.i trenkė peiliu ir alkūne. Iš pradžių jis galvojo, kad A. Š. sudavė tik alkūne, tačiau vėliau pamatė peilį. Savo veiksmus vertina blogai, bet mano, kad ir A. Š. blogai pasielgė. Nei jis, nei M. peilio neturėjo ir jokių daiktų, galimų panaudoti grumtynių metu, nebuvo atsinešę.

Grumtynių metu jie su A. galėjo apsižodžiuoti, tačiau neprisimena, kas kÄ konkrečiai sakė. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, o M. P. buvo iÅ¡gėręs. Jis su M. per pusę Ligonių kasoms atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad tinkama suma A. Å . neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų 100 Eur. 2.1. D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., ryte, tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko su M.

P. prie „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės, adreso neprisimena, norėjo atsigerti alaus. Prie parduotuvės susitiko savo draugę I. K., kuri buvo su vaiku, sakė, jog pasiėmė savo vaikÄ iÅ¡ buvusio sugyventinio A. Å . ir sakė, kad vaikÄ veža pas uoÅ¡vienę. Jam A. Å . tÄ dienÄ ryte irgi buvo skambinęs, jis su Å¡iuo kalbėjosi, A. Å . jam siÅ«lė ateiti pasikalbėti, pasakė savo adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Kadangi jie buvo netoliese, jis M. P. pasiÅ«lė nueiti kartu į butÄ , pasakė, kad palaikytų jam kompanijÄ .

I. su jais kartu nėjo. Jiems atėjus, jis pabeldė į duris, jas atidarė A. Å ., Å¡is pasakė jiems, kad užeitų, nusisuko eiti link kambario ir tada staigiai atsisuko ir turėjo rankose peilį, tuo peiliu M.i įpjovė į kairę ausį ir kairį žandÄ . Jis puolė atimti iÅ¡ A. peilį, M. irgi ant jo puolė atimti peilį. Grumtynių metu jis iÅ¡ alkÅ«nės kažkur sudavė A., į kuriÄ vietÄ , tiksliai nepasakys. Tada jie visi trys nukrito ant žemės, vyko grumtynės, jų metu, tiek jis, tiek M. sudavė A. smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, A.

Å . jiems irgi sudavė smÅ«gių, tačiau jam sužalojimų nepadarė, jis jokių pretenzijų neturi. Tada atsistojo visi, jis dar pastÅ«mė A., kad atsitrauktų, tada su M. išėjo į laukÄ . A. dar bandė juos vytis, tačiau nepasivijo, jie pabėgo. Eidami sutiko važiuojantį su dviračiu M. pažįstamÄ , kuris iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . M. iÅ¡sivežė greitoji, o jis išėjo namo. Kuriuo momentu A. Å . iÅ¡sitraukė peilį, jis nematė, nes ėjo M. P. už nugaros, matė, kad A.

Å ., nepriėjęs kambario, atsisuko jau rankose turėdamas peilį ir su tuo peiliu įpjovė M.i, kadangi M. ėjo priekyje, o jis buvo už jo. Tada jis ir M. čiupo A. Å . už rankų, jie visi trys nukrito ant žemės, prasidėjo grumtynės tarp jų (2 t., b. l. 103–106). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad jis A. Å . žino per jo buvusiÄ sugyventinę I. K., tačiau iki įvykusio konflikto jis A. Å . niekada nebuvo anksčiau matęs ar susitikęs su juo, yra su A.

Å . bendravęs telefonu ir per „(duomenys neskelbtini)“ žinutėmis. Gali pasakyti, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jam I. K. davė A. Å . telefono numerį, jį jau yra iÅ¡trynęs, jis A. Å . pasakė, kad jis atstotų nuo I., nuo to prasidėjo jų bendravimas telefonu SMS žinutėmis. Jis A. Å . buto adresÄ sužinojo iÅ¡ paties A. Å ., Å¡is yra pats sakęs jiems bendraujant telefonu savo adresÄ , A. Å . dažnai pats naktimis jam skambinėdavo, grasindavo, neduodavo ramybės, kelis kartus yra skambinęs iÅ¡ įvairių numerių. 2019 m. gruodžio 26 d. ryte jis su I.

K. buvo pas jÄ namuose, ji kalbėjo iÅ¡ savo telefono su A. Å . dėl vaiko, jie abu pykosi. Tuomet jis paprašė I., kad perduotų jam savo telefonÄ , kad galėtų pakalbėti su A. Å .. Jis perėmęs iÅ¡ I. telefonÄ pasakė A.: „kas tau yra, ko tu čia puoli ant visų“, A. Å . pradėjo sakyti: „atvažiuokit ar atvažiuok“. Jis nusprendė užeiti pas A. Å ., kadangi su M. P. buvo netoliese, paprašė jo, kad užeitų pas A. Å . į butÄ , nes norėjo su juo pasikalbėti, jokių ketinimų muÅ¡tis ar konfliktuoti jis neturėjo.

Gal A. Å . ir įtarė, kad gali ateiti, nes ryte telefonu pats sakė: „tai davai ateikit“, tačiau konkrečiai nežinojo, kad ateis. Jis pabeldė į duris, A. Å . atidarė duris ir pakvietė užeiti, nuėjo link kambario. Tada M. P. pirmas įėjo į butÄ , jis ėjo M. P. iÅ¡ paskos. Jis nežino tiksliai, kuriuo momentu A. Å . iÅ¡sitraukė peilį, jis nematė, nes ėjo M. P. už nugaros, matė, kad A. Å . nepriėjęs kambario atsisuko, jau rankose turėdamas peilį, ir su tuo peiliu įpjovė M.i, kadangi M.

ėjo priekyje, o jis buvo už jo. Tada jis ir M. čiupo A. Å . už rankų, jie visi trys nukrito ant žemės, prasidėjo grumtynės tarp jų. Jis su savimi peilio neturėjo. Po Å¡io įvykio jis su A. Å . nebendravo, tačiau A. Å . pats parašė jam į telefonÄ SMS žinutę: „nu kÄ , duchai, apsirašėt“, paskui rašė, kad nusileistų į apačiÄ , jis į A. Å . tas žinutes nieko neatsakė, užblokavo A. Å . telefono numerį. Jis su M. P. nebÅ«tų puolę ant A.

Å ., tačiau jis pats pradėjo užsipuldamas juos su peiliu, grumtynių metu visi nukentėjo, tačiau jis pats jokių pretenzijų neturi, jam jokia žala nepadaryta. Labiausiai nukentėjo M. P., nes jam įpjovė veidÄ ir ausį (2 t., b. l. 111–115; 4 t., b. l. 50–51).

3. Kaltinamasis M. P. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 10 val. jis paskambino D. G. ir susitarė susitikti atsigerti alaus. Apie 10.30 val. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Parduotuvėje D. G. susitiko savo draugę I. K., su ja keletÄ minučių pasikalbėjo, Å¡io pokalbio jis nesiklausė. Išėjus iÅ¡ parduotuvės D. G. pasakė, kad pakeliui užeis pas kažkÄ pasikalbėti, o paskui prie jo namų esančios parduotuvės nusipirks alkoholio.

Neprisimena, ar D. G. konkrečiai įvardijo asmenį, pas kurį nori eiti, tačiau D. G. anksčiau jam buvo sakęs apie barnius su I. K. buvusiu draugu, todėl jis suprato, kad eis pas I. K. buvusį draugÄ . Jo žiniomis, D. G. ir A. Å . pykosi, nes A. Å . nepatiko draugystė tarp I. K. ir D. G.. Kokiu tikslu D. G. eina pas A. Å ., Å¡is nesakė, o jis ir neklausė. Iki tol jis A. Å . nebuvo matęs ar su juo bendravęs, tačiau I. K. A. Å . jiems buvo apibÅ«dinusi neigiamai, pasakojo, kad A. Å . buvo jÄ mušęs. D.

G. pasiÅ«lius jis sutiko eiti kartu. Prie laiptinės D. G. jo paklausė, ar palauks, ar eis kartu. Jis atsakė, kad eis kartu. Butas buvo antrame aukÅ¡te, kairėje pusėje. Neprisimena, ar D. G. į duris paskambino ar pabeldė. A. Å ., atidaręs duris, pasiÅ«lė užeiti į vidų. Kadangi jis stovėjo arčiausiai buto durų, jis įėjo pirmas, paskui jį – D. G.. Patekimo į butÄ metu nei jis, nei D. G. A. Å . nestÅ«mė ir netraukė, smÅ«gių nesudavė. Jam atrodė, kad A. Å . jų jau laukė, nes pats jiems pasiÅ«lė užeiti, neklausė jų, ko atėję.

Tiksliai neprisimena, tačiau atrodo, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ vilkėjo marÅ¡kinėlius ir kelnes, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. A. Å . atidarius duris, jis Å¡io rankose nieko nematė. Buto koridoriuje A. Å . staiga atsisuko, pirmiausia sublizgėjo kažkoks daiktas ir A. Å . deÅ¡ine ranka dÅ«rė jam peiliu nuo kairės ausies link žandikaulio, perrėžė kairę ausį ir žandÄ , iÅ¡ karto po to trenkė tos pačios deÅ¡inės rankos alkÅ«ne. Tuo metu, kai jam perpjovė veidÄ ir sudavė alkÅ«ne, pasidarė silpna, tačiau iÅ¡ karto nesusmuko.

Jis, susiėmė už žando, pasakė „kÄ darai“ ir puolė A. Å ., prasidėjo grumtynės, kurių metu jie visi trys mušėsi. Jis su A. Å . mušėsi stovėdami. Bet buvo ir A. Å . pervertęs ant grindų, dar tuo metu, kai Å¡is rankose laikė peilį. Nežino, ar A. Å . padėjo parversti D. G., nes nematė, kÄ tuo metu Å¡is darė. D. G. bandė atimti peilį bei į A. Å . metė nedidelę kėdę, pataikė kažkur į kÅ«no sritį. Viskas vyko labai greitai. Jam pasidarė silpna, todėl negali pasakyti, kaip tiksliai viskas vyko.

Jis pasakė D. G. atimti peilį, jis nematė, kaip D. G. jį atėmė, bet D. G. grumtynių metu pasakė, kad peilį kažkur numetė. Tada D. G. jį pakėlė nuo grindų ir iÅ¡tempė lauk. Laiptinės apačioje D. G. pasakė, kad jam prapjauta ausis ir pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Jis atsakė, jog eina į namus, paskui pasižiÅ«rės. Greitosios atsisakė, nes galvojo, kad nedaug yra sužalotas. Tai pasakęs pradėjo eiti link namų. Tuo metu, kai nuo laiptinės buvo nuėjęs apie 5–10 metrų, iÅ¡girdo, kaip D.

G. Å¡aukė „M., bėk, peilis“. Atsisukęs pamatė link jo bėgantį A. Å ., kuris rankose laikė peilį. Tada jis pradėjo bėgti. Nubėgo iki pietiniame rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio bulvaro. D. G., pribėgęs prie jo, pasakė, jog reikia kviesti greitÄ jÄ . Pro Å¡alį su dviračiu važiavo draugas D. Č., kuris ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Priimamajame jų jau laukė policija. Grumtynių metu jis A. Å . rankos kumščiu galėjo suduoti ne vienÄ smÅ«gį.

Neprisimena, ar A. Å . galėjo suduoti kojomis. Nežino, kiek smÅ«gių D. G. galėjo suduoti A. Å .. Tačiau pripažįsta, kad bendrai sudėjus nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti suduota ne mažiau kaip 14 smÅ«gių, kaip nurodyta kaltinime. Visos grumtynės įvyko buto prieÅ¡kambaryje – koridoriuje. Grumtynių metu į kambarį gal kokiÄ kojÄ ar rankÄ ir galėjo įkelti, tačiau grumtynės kambaryje nevyko. Koridorius buvo apie 1,20 m pločio, 4 m ilgio. Nematė, iÅ¡ kur D. G. paėmė kėdę, kuriÄ metė į A.

Å .. Jis nematė, kad nuo to momento, kai jie įėjo į butÄ iki išėjo, nukentėjusysis bÅ«tų išėjęs į kitÄ patalpÄ . Nukentėjusysis į kitÄ patalpÄ galėjo iÅ¡eiti tuo metu, kai jie išėjo lauk. Nematė, kad kitose patalpose bÅ«tų buvę kraujo. Ä® klausimÄ , iÅ¡ kur galėjo atsirasti kraujo kitose buto patalpose, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jo sužalotos ausies bėgo kraujas, jį iÅ¡ koridoriaus A. Å . galėjo iÅ¡mindžioti po visÄ butÄ . Be to, iÅ¡ kitų posėdžių žino, kad tame bute prieÅ¡ tai A.

Å . su draugais Å¡ventė, kad buvo pridaužytų butelių. Įėjus į butÄ jis nematė jokių Å¡ventimo požymių. Nei jis, nei D. G. jokio peilio eidami pas nukentėjusįjį nesinešė ir jokio nepanaudojo. Nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad praÅ¡oma priteisti per didelė neturtinė žala. Nukentėjusiajam žalos ar jos dalies nėra atlyginę. Å iaulių TLK kartu su D. G. žalÄ atlygino. Ä®vykio metu buvo neblaivus, alkoholio buvo gėręs iÅ¡ vakaro ir ryte.

Ligoninėje jam buvo nustatytas neblaivumas, galėjo įpÅ«sti 2,32 promiles, tačiau nesijautė tiek apsvaigęs, kad neprisimintų įvykio aplinkybių, gali bÅ«ti, kad dėl nuo įvykio praėjusio laiko tarpo ne visas smulkmenas prisimena. 3.1. M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., ryte, gal apie 11 val., jis susitiko su D. G. prie parduotuvės, „(duomenys neskelbtini)“ miesto rajone. Jiems bÅ«nant su D. prie parduotuvės susitiko D. draugę I.. Å ie abu pasikalbėjo, apie kÄ kalbėjosi, nežino, nesiklausė, I. nuėjo.

Tada D. jam pasiÅ«lė eiti į netoliese esantį butÄ , adreso neįvardijo. D. nesakė, ko ten eina, jis jo neklausinėjo, nesidomėjo, tiesiog ėjo kartu su D.. Jiems nuėjus prie buto, D. paskambino į duris. Duris pradarė jam nepažįstamas, pirmÄ kartÄ matytas vyriÅ¡kis, jie užėjo į vidų. Ar D. tam vyriÅ¡kiui kÄ nors sakė, jis nežino, tačiau jis vyriÅ¡kiui nieko nesakė. Tada vyriÅ¡kis pasiėmė iÅ¡ kažkur peilį ir tuo peiliu įpjovė jam kairę ausį ir kairį žandÄ .

Tuomet D. vyriÅ¡kį pastÅ«mė, nuspyrė tÄ peilį ir prasidėjo grumtynės tarp jų. Tiek jis, tiek D. grumtynių metu sudavė vyriÅ¡kiui smÅ«gius į galvos sritį, kiek smÅ«gių tiksliai sudavė, nepasakys. Po to jis ir D. iÅ¡bėgo lauk, vyriÅ¡kis juos dar bandė vytis su peiliu. Jiems einant su D., su dviračiu pro Å¡alį važiavo jo draugas D. jo pavardės nežino, pamatęs jo ausį ir žandÄ , D. iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykusi greitoji iÅ¡sivežė jį į priėmimo skyrių. Jis nėjo į butÄ muÅ¡tis ar su vyriÅ¡kiu konfliktuoti, kadangi vyriÅ¡kis pirmas puolė su peiliu, tarp jų įvyko grumtynės. 2019 m. gruodžio 26 d. jis kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl jam padarytų sužalojimų, nes jam buvo įpjautas kairės pusės žandas ir kairė ausis, buvo iÅ¡tinęs deÅ¡inės pusės žandikaulis, jam iÅ¡mušė dantį, vėliau buvo nustatytas žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 38–41).

Apklaustas papildomai M. P. parodė, kad A. Å . iki įvykio jis nepažinojo ir nebuvo matęs, 2019 m. gruodžio 26 d. jis A. Å . pirmÄ kartÄ pamatė, kai nuėjo su D. pas jį į butÄ , kurio adreso neprisimena. Kai 2019 m. gruodžio 26 d. jis susitiko su D. G. atÅ¡vęsti antros Kalėdų dienos, D. paprašė su juo nueiti į butÄ , nes jis nori pasikalbėti su A., o jie buvo netoliese. Jis iÅ¡ D. kalbos suprato, kad jis nori su juo pasikalbėti, nes jis prieÅ¡ tai su A. Å . konfliktavo. M. P. parodė, kad jis pas A.

Å . nėjo norėdamas muÅ¡tis ar konfliktuoti, nes jis nežinojo pas kÄ eina. Kiek prisimena, D. pabeldė į buto duris, jas atidarė A. Å ., jis pakvietė užeiti, jis pirmas įėjo į butÄ , o D. jam iÅ¡ paskos ėjo. Tik jam iÅ¡ karto įėjus į butÄ , koridoriuje A. Å . atsisuko ir rankoje jau turėjo peilį, iÅ¡ karto su tuo peiliu įpjovė jam į kairį žandÄ ir į kairę ausį, iÅ¡ alkÅ«nės trenkė jam į deÅ¡inį žandikaulį, jis iÅ¡ karto net nesuprato, kad A.

Š. jam įpjovė, tik po to suprato, kai pradėjo bėgti kraujas (2 t., b. l. 46–50; 4 t., b. l. 34–35).

4. Nukentėjusysis A. Å . teisme parodė, kad 2019 m. antrÄ jÄ Kalėdų dienÄ apie 10 val. ryto jam paskambino jo dukters L. mama I. K., kuri pasakė, kad ji turi pasiimti vaikÄ , nes nori nuvažiuoti pas tėvus ir juos pasveikinti su Kalėdomis. Jis pasakė, kad jai paskambins, kai iÅ¡simiegos, bet maždaug po 15 minučių I. K. vis dėlto atėjo į jo namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jam atidarius duris, I. K. užėjo ir pasakė, jog ji skuba, nes apačioje laukia taksi. Išėjus I. K. su vaiku, jis pradėjo tvarkytis namus.

Už 15–20 min., apie 11 val. vėl pradėjo barÅ¡kinti į duris. Jis pagalvojo, kad jos kažkÄ pamirÅ¡o ir grįžo pasiimti pamirÅ¡tų daiktų. Atvėręs duris, pamatė kaltinamuosius M. P. ir D. G.. M. P. stovėjo pirmas, už jo nugaros – D. G.. Joks pokalbis tarp jų nevyko, nes jam pravėrus duris M. P. iÅ¡ karto sugriebė už jo „maikutės“, o D. G. pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ , į kuriÄ vietÄ tiksliai, nurodyti negali. Tempimo metu „maikutė“ jam buvo užtempta ant galvos.

M. P. bandė iÅ¡tempti jį iÅ¡ buto, tačiau jis stengėsi likti bute – viena ranka įsikibęs į durų rankenÄ , kitÄ â€“ į staktÄ . D. G. smÅ«giuodamas jam pasakė: „tu I.i neaiÅ¡kinsi, kada jai matytis su vaiku“. IÅ¡ pradžių buvo vienas smÅ«gis rankos delnu. Kadangi jiems nepavyko jo iÅ¡tempti į laiptinę, jie abu toliau smÅ«giavo jam. M. P. sudavė smÅ«gius į galvÄ bei į kitas kÅ«no vietas. Negali pasakyti, kiek smÅ«gių jam buvo suduota. Ekspertas nustatė, kad į galvos sritį jam buvo suduota mažiausiai 14 smÅ«gių, tačiau nėra aiÅ¡ku, kiek į kitas kÅ«no dalis.

M. P. smÅ«giavo rankomis. Nuo smÅ«gių jis nebegalėjo iÅ¡silaikyti ir jiems toliau smÅ«giuojant visi trys įėjo į jo butÄ . Ä® butÄ pirmas įėjo M. P., antras – D. G.. M. P. prieÅ¡ tai murmėjo jam kažkÄ , kad iÅ¡sitemps jį į laiptinę. Neatlaikęs smÅ«gių ir neiÅ¡laikęs pusiausvyros jis buto koridoriuje nukrito ant žemės. Taip pat ant žemės nukrito ir kaltinamieji. Jiems pakilus nuo žemės kaltinamieji toliau tęsė smÅ«gių lavinÄ . Atsistojus jis atsidÅ«rė kambario kampe, kuris yra tiesiai prieÅ¡ais duris.

Kaltinamieji toliau be sustojimo jį smÅ«giavo rankomis. Taip pat smÅ«giai galėjo bÅ«ti suduoti ir kojomis. Jam buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , krÅ«tinę, rankas, kuriomis stengėsi užsidengti galvÄ . Negali pasakyti, kuris konkrečiai kiek ir kur sudavė. Stengdamasis nuo smÅ«gių neprarasti sÄ monės jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gių pasitraukdamas. Jis taip pat sudavė smÅ«gius kaltinamiesiems. Stumiant rankomis ir kojomis pavyko D. G. iÅ¡stumti iÅ¡ kambario kampo link koridoriaus. Tuo metu jis M.

P. sudavė rankomis 3–4 kartus į galvos sritį. Po to sudavė D. G., nes M. P. iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio priklupo. Tada jis pasakė, kad sėdam ir pakalbam, viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinam. Tada D. G. atsisuko į M. P., kuriam suÅ¡uko „M., ko čia atėjau“. M. P. vėl puolė ant jo. Atsitraukdamas jis, koridoriaus pusėje, pamatė, kaip D. G. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė daiktÄ , panašų į peilį. Jis pasitraukė į kambarį, kuriame ant stalo buvo virtuvinis, Å¡viesiai rožinės spalvos rankenos peilis, kuriuo mosikuodamas iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ stengėsi, kad kaltinamieji neprieitų prie jo.

Tuo metu D. G. vis ragino M. P. pulti jį. Vėliau D. G., pasiėmęs juodos spalvos kėdę, buvusiÄ kambaryje, metė į jį norėdamas jam iÅ¡ rankos iÅ¡muÅ¡ti peilį. D. G. už atloÅ¡o paėmęs kėdę sėdimÄ ja kėdės dalimi sudavė jam vienÄ smÅ«gį. Å iuo smÅ«giu iÅ¡ deÅ¡inės rankos buvo iÅ¡muÅ¡tas peilis. Tada M. P. rankų smÅ«giais puolė ant jo. Jis M. P. dar kartÄ sudavė kelis smÅ«gius, o D. G. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį, norėdamas šį atstumti nuo savęs. M.

P. nuo jo į galvos sritį ir į skrandžio sritį suduotų smÅ«gių trumpam prarado sÄ monę. Tuo metu D. G. bandė mosikuoti tuo peiliu, tačiau jam jokių pjautinių žaizdų nepadarė, kadangi jis stangėsi, kad kaltinamieji prie jo neprieitų. Toliau D. G., iÅ¡vydęs suklupusį M. P., pasakė „M., bėgam“. D. G. iÅ¡bėgo pro duris, jam iÅ¡ paskos svyruodamas, leisgyvis iÅ¡bėgo M. P.. Jis bandė vytis M. P. siekdamas jį sulaikyti, tačiau jų nepavijo. D. G. nubėgo į vienÄ pusę, o M.

P. – į kitÄ . Bėgdamas jis neturėjo pasiėmęs nei peilio, nei kito daikto. Grįžęs į namus jis pirmiausia nusiprausė ir paskambino policijai, pasakė, kad atėjo du nepažįstami asmenys, kad jie įsibrovė į butÄ . Po kokių 10–15 min. paskambino I. K., kuri pasakė, kad jis ruoÅ¡tų pinigus, kad žmogui perpjovė veidÄ ar tai ausį nupjovė. Pokalbis truko trumpai, nes jis pasakė, kad nieko nenori girdėti, kad skambina policijai. Po to įvykio nuo jo ir M. P. kraujo buvo kruvinos tiek kambario, tiek koridoriaus sienos.

Sienos buvo kruvinos nuo jo ir nuo M. P. kraujo. TÄ dienÄ iÅ¡ I. K. skambino ir D. G.. Nesutinka su kaltinamųjų parodymais, kad muÅ¡tynės vyko tik koridoriuje, kadangi koridoriaus plotis nesiekia nei metro. Galvoja, kad veikė visi trys – D. G., M. P. ir I. K.. Jam buvo padaryti galvos sužalojimai – sutinusios akys, nosis, rankos sužeistos. D. G. iki Å¡io įvykio jis nebuvo matęs. Iki įvykio D. G. jam paskambinęs grasindavo. Grasinimai prasidėjo, kai iÅ¡ I. K. 2019 m. spalio 28–29 dienomis buvo paimta dukra dėl smurto prieÅ¡ jÄ .

Atsibodus šio grasinimams, jis pirmas parašė ir pasiūlė susitikti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis neatvyko. D. G. grasino jam ir po įvykio. Susirašinėjimų ar pokalbių metu D. G. jis nesikvietė pas save. Įvykio išvakarėse jis šventė su draugais iš (duomenys neskelbtini) . Šventimo metu jokių incidentų, muštynių nebuvo. Šukės atsirado sudužus vienai ar dviem ant stalo buvusioms stiklinėms po grumtynių, įvykusių su D. G. ir M. P.. Vaiko pasiėmimo metu bute šukių nebuvo.

Taip pat nebuvo vaiko kruvinos kojos. Grumtynės su D. G. ir M. P. vyko tiek buto koridoriuje, tiek kambaryje. Jo vertinimu, grumtynės vyko daugiau kambaryje, kurio kampe kabėjo paveikslas. Po muÅ¡tynių Å¡is paveikslas buvo nukritęs. Tame kampe jis buvo įspraustas į kampÄ ir muÅ¡amas. Taip pat po grumtynių buvo iÅ¡kruvintos sienos, nutraukti interneto laidai. Laidus iÅ¡traukė jis pats, nes buvo įsikabinęs į staktÄ , prie kurios jie buvo pritvirtinti. Kaltinamieji meluoja sakydami, kad jam atidarius duris jis pasiÅ«lė jiems užeiti bei, kad stovėjo su peiliu.

D. G. policijai pasakė, kad jo adresÄ pasakė I. K., o Å¡i tÄ neigė. Nežino, kodėl medicinos ekspertas į iÅ¡vadÄ neįrašė jo sužalotos rankos. Negali pasakyti, kuriuo metu buvo padaryta pjautinė žaizda. Yra pareiÅ¡kęs 3 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau civilinį ieÅ¡kinį tikslins praÅ¡ydamas priteisti ir turtinę žalÄ dėl gydymo iÅ¡laidų. Yra sutaręs susitikti su chirurgu dėl akių vokų sutvarkymo. Ä®vykio metu jis buvo neblaivus. 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu papildomai apklaustas nurodė, jog užpuolimo metu jam buvo perpjauta ranka, kuriÄ gydytojai ligoninėje apžiÅ«rėjo.

Nežino, kodėl specialisto iÅ¡vadoje nėra nurodyta pjautinė žaizda. Dėl sužalojimų jis kreipėsi į plastikos chirurgus, dirbančius (duomenys neskelbtini). Å iuo metu vaistais tepa randus. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, teiktÄ teismui, dėl neturtinės žalos. Turtinės žalos priteisti nepraÅ¡o. 4.1. Nukentėjusysis A. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 27 d., parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. bÅ«damas namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), atsikėlęs ryte ėmė tvarkytis kambarius, nes prieÅ¡ tai pas jį namuose naktį buvo vakarėlis.

Apie 12.50 val. iÅ¡girdo, kad kažkas beldžia į duris. NepažiÅ«rėjęs pro durų akutę atidarė buto duris. Koridoriuje prieÅ¡ais duris pamatė stovintį buvusios sugyventinės I. K. draugÄ D. ir dar vienÄ jam nežinomÄ vyriÅ¡kį. Kažkuris iÅ¡ jų griebė jam už rÅ«bų ir mėgino jį iÅ¡sitempti į daugiabučio namo laiptinę. Jis įsikibo į durų staktÄ ir laikėsi. Tada vyrai jį įsistÅ«mė į butÄ . Bute abu vyrai rankomis jį ėmė muÅ¡ti. Jam smÅ«giai buvo suduoti į įvairias kÅ«no vietas.

Kiek tiksliai ir kuris jį mušė, nurodyti negali. Konflikto metu girdėjo, kaip D. kitÄ vyrÄ Å¡aukė M. vardu. Dėl suduotų smÅ«gių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. SÄ monės praradęs jis nebuvo. Konflikto metu pamatė, kad D. rankoje laiko peilį. Jis jam juo negrasino, tik jį laikė rankoje. Tuo metu jis nuo savęs nusistÅ«mė vyriÅ¡kį, kuris buvo su D., ir pagriebė nuo stalo peilį. Vyrai toliau norėjo jį muÅ¡ti, tačiau jis ėmė gintis peiliu. Asmenys, pamatę, kad jis rankoje turi peilį, ėmė Å¡alintis iÅ¡ jo buto.

Jis vyrus vijosi iÅ¡ paskos, tačiau gatvėje jie nuo jo pabėgo. Jis tada nieko nelaukęs iÅ¡sikvietė greitosios medicinos ekipaÅ¾Ä ir policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad tuo pačiu metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad gatvėje peiliu yra sužalotas asmuo. Tada suprato, kad konflikto metu peiliu galėjo sužaloti asmenį, galimai vardu M.. Jį sužaloti galėjo tik gindamasis nuo smÅ«gių. Po konflikto jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo nustatyta deÅ¡inio voko žaizda.

Po apžiÅ«ros buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. TÄ pačiÄ dienÄ sulaukė I. skambučio. Ji jam ėmė priekaiÅ¡tauti, kodėl jis sumušė D., kodėl jis sužalojo D. draugÄ . Tada iÅ¡ I. telefonÄ paėmė D., kuris ėmė jam grasinti, sakydamas, kuomet iÅ¡ ligoninės grįš jo draugas, tada jis gali bÅ«ti dar labiau sumuÅ¡tas, tačiau vyriÅ¡kio grasinimai buvo nerealÅ«s, jie pas jį daugiau nepasirodė. Ä®taria, kad jis buvo sumuÅ¡tas D. ir jo draugo, nes įvykio metu jo ir I. dukra gyveno pas jį, I.

K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo, todėl mergaitė gyveno pas jį (1 t., b. l. 65–68). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Š. 2020 m. sausio 8 d. parodė, kad iš nuotraukos atpažino vyriškį, kuris jį sumušė, kurį girdėjo, kad D. vadino M. vardu, dabar sužinojo, kad tai M. P.. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, jis buvo apie 1,75 cm ūgio, vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Nori dar papildomai pasakyti, kad vyriškiai jį tikrai sumušė dėl buvusios sugyventinės I.

K., nes D. sakė, kad jis neaiÅ¡kins I.i ar matytis su vaiku ar nesimatyti, nes Å¡iuo metu yra iÅ¡kelta I.i byla dėl vaiko sumuÅ¡imo ir ji negali su dukra matytis. (1 t., b. l. 71–73); Apklaustas 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai, A. Å . paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis buvo vienas savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir apie 12.50 val., jam kažkas pabeldė į duris ir jis jas atidarė. Tik atidaręs pamatė savo buvusios sugyventinės I. K. draugÄ D. ir kitÄ jam nežinomÄ vyriÅ¡kį, kurį iÅ¡ nuotraukos atpažino, kad tai M..

Tik atidarius duris D. pasakė, kad jis nereguliuos I.i dėl vaiko matytis ar nesimatyti ir iÅ¡ karto gavo du smÅ«gius į galvÄ , tačiau, kuris iÅ¡ vyriÅ¡kių jam trenkė, negali pasakyti. Po to jie abu pačiupo jį už rÅ«bų ir bandė iÅ¡sitempti į laiptinę. Jis viena ranka laikėsi į durų rankenÄ , o kita buvo įsirėmęs į durų staktÄ ir laikėsi. Tada jie abu įstÅ«mė jį į buto vidų ir abu pradėjo muÅ¡ti, abu smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, kiek smÅ«gių sudavė, neįvardys, dėl suduotų smÅ«gių jam sukėlė fizinį skausmÄ .

Jis gindamasis D.i ir tam kitam vyriÅ¡kiui M. vardu sudavė ne vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį. Bandydamas suduoti iÅ¡ kumščio D.i pajuto, kad jam Å¡iek tiek įpjovė ir tada pamatė, kad D. savo rankoje laiko peilį, peilis nebuvo labai didelis, iÅ¡ kur D. peilį iÅ¡sitraukė, jis nematė, jam su peiliu jokių sužalojimų nepadarė, tik Å¡iek tiek įpjovė į deÅ¡inę rankÄ . Jis nutaikęs momentÄ pasiėmė savo virtuvinį peilį oranžine rankena, kuris buvo padėtas kambaryje ant stalo.

D. ir M. bandė dar pulti ant jo, jis tada pradėjo mosikuoti savo virtuviniu peiliu, kad jie prie jo nesiartintų ir, tikriausiai, tuo momentu M.i įpjovė į ausį ar į veidÄ , tiksliai nežino. Tada D. pamatęs, kad jis nejuokauja, paėmė kambaryje Å¡alia buvusiÄ kėdę ir sudavė jam su kėde į deÅ¡inę rankÄ . Tada jis sudavė iÅ¡ kumščio į galvÄ D.i ir M.i ir tada D. pasakė: „bėgam“, abu vyrai iÅ¡bėgo iÅ¡ jo buto. Jis taip pat iÅ¡bėgo juos vytis, tačiau jie pabėgo nuo jo.

Tuomet iÅ¡ karto iÅ¡sikvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . D. jam nuo lapkričio mėnesio pradėjo raÅ¡yti per „(duomenys neskelbtini)“, kai iÅ¡ I. K. buvo atimtas jų bendras vaikas. D. rašė, kad kai susitiks, jam bus blogai, visas žinutes, kurias turi iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo su D., pateikė prie bylos medžiagos (1 t., 86–89; 3 t., b. l. 88–89).

5. Liudytoja I. K., apklausta teisme, parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn., kažkuriÄ Kalėdų dienÄ , ryto metu, apie 8 val., pas jÄ atėjo D. G., su kuriuo atsigėrė kavos. Vėliau ji savo telefone per „(duomenys neskelbtini) “ programÄ pamatė savo dukters L. Å . balso žinutę, kuriame ji sakė „Mama, padėk, tėtis labai piktas“. Taip pat buvo prisiųsta liÅ«dnų su aÅ¡arytėmis veidukų. Ji iÅ¡ karto paskambino „(duomenys neskelbtini) “ programa dukrai ir paklausė, kas nutiko.

Dukra atsakė, kad tėtis susipyko su kažkokiu dėdžiu, kuris sudaužė ar stiklinę, ar puodelį. Å is įvykis buvo apie 2–3 val. nakties, nes tokiu laiku ji gavo žinutes. Kadangi jos telefono garsas buvo iÅ¡jungtas, tas žinutes pamatė ryte. Å ias žinutes ji vėliau pateikė tyrėjai į kažkuriÄ bylÄ . Po to ji iÅ¡ karto paskambino A. Å . ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti dukros. Besikalbant A. Å . iÅ¡girdo, jog pas jÄ yra D. G. ir jai pasakė „Duok pakalbėti su tuo gaidžiu“.

Ji padavė telefonÄ D. G.. Pokalbio negirdėjo, nes nuėjo praustis, rengtis. Nežino, kiek jų pokalbis galėjo trukti. Ji apsirengė, iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo pasiimti dukros, o D. G. išėjo savais reikalais, kur – nesakė. Nuvažiavusi pasibeldė į duris, kurias atidarė A. Å .. Ji matė, kad koridoriuje buvo pridaužyta stiklų, buvo matyti, kad vyko iÅ¡gertuvės. Praeinamajame kambaryje nepastebėjo nei kraujo, nei Å¡ukių. A. Å . buvo neblaivus. Įėjusi pamatė kruvinas dukters pėdas – ant grindų pamatė kraujo laÅ¡elių.

Miegamajame kraujo nepastebėjo, kitose buto patalpose kraujo nebuvo. Kadangi koridoriuje buvo daug smulkių Å¡ukių, panaÅ¡ių į sudužusios stiklinės, pamanė, kad į jas dukra susibadė kojas. Nubėgusi į miegamÄ jį ji surinko dukters rÅ«belius – kelnes, megztukÄ , tačiau kojinių nerado. Apmovė dukrai batukus ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, adresu: (duomenys neskelbtini), nusipirkti kojinių bei pavalgyti. Ten atsitikinai susitiko D. G. ir M. P.. D. G. jos paklausė, kÄ ji veikia.

Ji atsakė, kad atėjo į parduotuvę ir viskas. Su M. P. ji neÅ¡nekėjo. Ji D. G. nesakė, kokiu tikslu atėjo į parduotuvę, nepasakojo, kÄ matė pas A. Å .. Nei bÅ«nant pas jÄ namuose, nei parduotuvėje D. G. jai nesakė, kur ketina eiti. Išėjus iÅ¡ parduotuvės dukrÄ nuvežė pas A. Å . mamÄ . TÄ pačiÄ dienÄ po pietų A. Å . pats jai parašė žinutę „Kuriam asilui ar Å¾Ä sinui (tiksliai neprisimena) perpjoviau veidÄ â€œ. IÅ¡ pradžių ji nesuprato, kÄ ta žinute A.

Å . jai nori pasakyti. Tik vėliau tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ D. G. sužinojo, kad įvyko grumtynės, kad A. Å . buvo su peiliu M. P. veidÄ perpjovė. A. Å . jai ir naktį rašė žinutes, grasino, kad nuvažiuos pas jos tėvus, begalę kartų skambinėjo. Kas tiksliai įvyko, nežino, nes tuo įvykiu ji nesidomėjo ir nieko neklausinėjo. D. G. ir A. Å . iki to įvykio nebendravo, nebuvo pažįstami. Kiek jai žinoma, tÄ sykį prie jos jie pirmÄ kartÄ kalbėjo. IÅ¡ kitos bylos ji žino, kad tarpusavyje jie susiraÅ¡inėjo, tačiau nežino apie kÄ .

Nėra girdėjusi, kad D. G. žadėtų susitikti su A. Å ., kad jie vienas kitÄ bÅ«tų kvietę į sutikimÄ . Kaltinamiesiems ji nėra pasakiusi A. Å . namų adreso. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta liudytoja, tačiau neprisimena kÄ sakė. 5.1. Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. ryte atsikėlusi pamatė žinutę ir iÅ¡ karto paskambino savo dukrai, ji verkdama prašė jos, kad pasiimtų, sakė, kad buvo kažkoks „diedas“, kuris kažkÄ sudaužė ir tėvas A.

Å . labai supyko, dukra verkdama prašė, kad jÄ pasiimtų. Ji paskambino A., paklausė, kas vyksta, bekalbant su juo jautėsi, kad jis yra iÅ¡gėręs, kalbėjo neriÅ¡liai, ji jam pasakė, kad atvažiuoja pasiimti dukros. Jai besikalbant su A. Å ., jis iÅ¡girdo, kad pas jÄ yra D. G. ir pasakė jai: „duok su tuo „gaidžiu“ pasikalbėti“, ji perdavė D.i telefonÄ ir nuėjo praustis, ruoÅ¡tis pas dukrÄ , kÄ jie abu kalbėjosi, ji nežino. Ji susiruoÅ¡usi pati viena vyko adresu: (duomenys neskelbtini) pasiimti savo dukros.

D. kažkur išėjo savo reikalais, su ja kartu nevažiavo. Nuvykusi pas A. Å . pasiimti dukros ir įėjusi į butÄ pamatė, kad koridoriuje yra pridaužyta stiklų, gal nuo puodelio stiklai, gal nuo stiklinės, svetainėje matėsi, kad buvo „balius“, ant stalo buvo pridėta miÅ¡rainių, stovėjo alkoholio butelis, jautėsi bute alkoholio kvapas, matėsi, kad A. Å . buvo iÅ¡gėręs, matėsi, kad naktį vyko iÅ¡gertuvės. Dukra puolė prie jos, buvo pasimetusi, iÅ¡sigandusi, ji jÄ greitai aprengė, kad iÅ¡sivestų lauk.

Su A. ji nesileido į kalbas, nenorėjo su juo ginčytis, nes jis girtas bÅ«na agresyvus, pasiėmė dukrÄ ir greitai išėjo. Kadangi dukra buvo nieko nevalgiusi, nuėjo su ja į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ jai ko nors nupirkti valgyti ir kojinių, parduotuvėje sutiko D. G. su draugu M. P.. Jie paklausė, kas nutiko, nes matė, kad vaikas pavargęs, ji pasakė, kad pasiėmė vaikÄ iÅ¡ A.. Jie tada pasakė, kad reiktų su juo pasikalbėti, nes taip elgtis negalima, nes pats M. P. irgi turi dvi dukras, sakė, kad taip elgtis negalima.

Tuo ir pasibaigė jų pokalbis, ji nuvežė dukrÄ pas A. Å . mamÄ , su ja dukra negalėjo pasilikti, nes jai buvo apribota teisė matytis su dukra, nes A. Å . buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ , kad ji smurtavo prieÅ¡ dukrÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , jai A. Å . pradėjo raÅ¡yti žinutes, apie 16.00 val., kad vaiko negaus, kad kažkas guli ligoninėj su nupjauta ausimi. Tada ji iÅ¡ karto paskambino D.i ir paklausė, kas nutiko, jis pasakė, kad su M. P. buvo nuėjęs pas A. Å . į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), ir tik pradaręs duris iÅ¡ karto ant jų Å¡oko su dideliu peiliu A., o jie sakė gynėsi, apsistumdė, o ar ten mušėsi ar nesimušė, tai tiek ir žino, kÄ pasakė.

D. sakė, kad A. M. veidÄ Ä¯pjovė, o D. nieko nesakė, kad jam bÅ«tų padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 121–124, 127–130).

6. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėju. 2019 m. gruodžio 25 ar 26 d. apie 11 val., jam dirbant kartu su tyrėju G. S., buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad ties (duomenys neskelbtini) yra sužeistas žmogus, sužeista ausis ar galva, tačiau ten nuvykus, nieko nerado. Tada telefonu jie susisiekė su žmogumi, skambinusiu 112. Å is žmogus paaiÅ¡kino, kad nukentėjęs asmuo jau yra iÅ¡vežtas. Tada iÅ¡ karto, nepraėjus 10 minučių, gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ , kad nepažįstami asmenys įsibrovė į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), buto numerio Å¡iuo metu neprisimena, kuriame įvyko grumtynės ir, kad yra nukentėjęs asmuo.

Atvažiavus ant laiptų pamatė kraujo pėdsakus, kuriais sekdami atėjo iki buto. Butas galėjo būti antrame arba trečiame aukšte, kairėje pusėje. Buto duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė Š.. Vyras buvo apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, iki pusės buvo nuogas – vilkėjo tik kelnes. Ant kūno matėsi visokių apibraižymų, įdrėskimų, pečių srityje. Taip pat buvo kruvinos lūpos, kraujo prie nosies. Kraujas buvo užtiškęs tarp peties ir alkūnės bei žasto dalyje.

Matė Å¡viežiai sužalotÄ veidÄ , kuris tino – tino lÅ«pos ir akys. Nukentėjusysis nurodė, kad kÄ tik į butÄ buvo įsiveržę asmenys, kuriems atidarė duris paskambinus durų skambučiu. Ä® butÄ Ä¯siveržė trys asmenys, kurie pradėjo jį muÅ¡ti. Nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ tų trijų vienas asmuo jam buvo žinomas, tai yra, ar tai sugyventinės ar buvusios žmonos dabartinis draugas. Pasakojo, kad grumtynės buvo koridoriuje, paskui perėjo į kambarį, kad kampe jis buvo prispaustas ir į įvairias vietas muÅ¡amas.

Be to, pasakojo, kad vienas iÅ¡ asmenų rankose turėjo peilį ir, kad jis nuo kavos stalelio gindamasis pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo ėmė mosikuoti norėdamas apsiginti. Dar pasakė, kad galimai vienam iÅ¡ užpuolikų jis tuo peiliu galėjo pataikyti. Įėjus į butÄ koridoriaus kairėje sienoje apie 1,40 cm aukÅ¡tyje buvo matyti kraujo dėmių. Toliau kambaryje, kuriame vyko grumtynės, deÅ¡inės sienos tolimajame kampe buvo nukritęs paveikslas bei matėsi kažkokios Å¡ukės. Taip pat koridoriuje ant grindų matėsi kraujo lašų.

Buvo matyti, kad vyko grumtynės. Akivaizdžiai buvo matyti, kad koridoriuje ir kambaryje, į kurį patenkama iÅ¡ koridoriaus, vyko grumtynės. Be nukritusio paveikslo ir Å¡ukių įsidėmėjo, kad vyko kažkoks Å¡ventimas, nes buvo alaus skardinių, putojančio vyno butelis, dar ant kavos stalelio buvo užkandžių. Nukentėjusysis sakė, kad iÅ¡ vakaro Å¡ventė Kalėdas, tačiau neprisimena, ar minėjo, su kuo Å¡ventė. Neminėjo, kad iÅ¡ vakaro bÅ«tų buvęs koks konfliktas. Jis kalbėjo tik apie konfliktÄ , kuris įvyko prieÅ¡ jiems atvykstant.

Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad, kai visi trys jį užpuolė, kad buvo užspaustas į kampÄ ir, kad vengdamas smÅ«gių prisidengė galvÄ . Taip pat pasakojo, kad iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ kampo vieno iÅ¡ trijų asmenų rankose pamatė peilį, kad nebÅ«tų sužeistas, jis nuo stalelio pasiėmęs virtuvinį peilį juo mojavo norėdamas apsiginti. Jis sakė, kad peiliu galimai vienÄ asmenį galėjo kliudyti. Ä®vykio vietÄ jis apžiÅ«rėjo ir aprašė. PrieÅ¡ fotografuodamas įvykio vietÄ jokių daiktų netraukė, nestumdė.

ApžiÅ«ros metu paėmė peilį. Prisimena, kad peilis buvo plastikine rankena ir geležte, kuri galbÅ«t buvo 15 cm. Rankenos spalvos neprisimena. Neprisimena, ar nukentėjusysis jam apibÅ«dino užpuoliko peilį. Peilio, kurį turėjo įsibrovę asmenys, bute nerado. Nukentėjusysis atsisakė greitosios medicinos pagalbos ir ji jam nebuvo kviesta. Tada jam buvo pasiÅ«lyta vykti į policijos komisariatÄ , į kurį asmuo nuvyko kartu su jais. Policijos komisariate asmuo buvo perduotas apskrities komisariato budėtojui.

Nukentėjusysis minėjo, kad lyg trys asmenys buvo įsiveržę į jo butÄ . Jei klysta, praÅ¡o vadovautis jo tÄ pačiÄ dienÄ raÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu. Galėjo bÅ«ti, kad du asmenys įsiveržė į butÄ . Neprisimena, ar koridoriuje buvo baldų. Nukentėjusysis minėjo, kad vyksta konfliktai su jo buvusia sugyventine ar žmona ir, kad dėl tų konfliktų viskas galėjo bÅ«ti. Nukentėjusysis pasakojo, kad į duris buvo skambutis, kurį iÅ¡girdęs jis nuėjo atidaryti durų. Neprisimena, ar minėjo apie tai, kad asmenys, panaudodami jėgÄ , įsiveržė į butÄ .

Nukentėjusysis minėjo, kad asmenys pasiÅ¡alino tuo metu, kai nukentėjusysis pradėjo mojuoti peiliu. Prisimena, kad svetainėje buvo stalelis, sofa-lova, o ar buvo kėdės – neprisimena. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jį tÄ kart matė pirmÄ kartÄ . Nuvykus girtumo nukentėjusiajam nenustatė, tačiau aiÅ¡kiai buvo matyti, kad jis buvo neblaivus, nes iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Komisariate buvo nustatytas girtumas. Nukentėjusysis neneigė vartojęs alkoholį. Jis minėjo, kad iÅ¡ vakaro buvo gėręs. Nukentėjusysis nenurodė, kad bÅ«tų buvęs sužalotas aÅ¡triu daiktu.

Kadangi jis iki pusės buvo nuogas, nebuvo matyti jo kÅ«ne padarytų sužalojimų. Kiek prisimena, nukentėjusysis nurodė, kad abu asmenys atliko smÅ«gius nukentėjusiojo atžvilgiu. Buvo matyti, kad ne vienÄ kartÄ buvo smÅ«giuota į galvos sritį. Jei neklysta, buvo kalba apie tai, kad asmenims, iÅ¡bėgus iÅ¡ buto, nukentėjusysis taip pat buvo iÅ¡bėgęs į laiptinę, tačiau neprisimena, iki kur Å¡is nubėgo ir kÄ jam pasakojo. Neprisimena, ar bÅ«nant įvykio vietoje klausė kieno bute kraujas.

Laiptinėje ir bute kraujo dėmės buvo Å¡viežios, nepradėjusios krešėti. Suprato, kad Å¡is iÅ¡kvietimas buvo pirmojo iÅ¡kvietimo tęsinys, nes sutapo asmenų pasiÅ¡alinimo kryptys. Nuo pirmojo įvykio iki antrojo įvykio buvo 100–150 metrų atstumas. Budėtojas nedavė nurodymo iÅ¡imti kraujo pėdsakų. 6.1. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis dirbo kartu su kolega G. S.. 13.02 val. iÅ¡ budėtojo, gavo praneÅ¡imÄ , kaip ir nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime, kad adresu: (duomenys neskelbtini), bute yra sumuÅ¡tas vyras, kurį sumušė du nepažįstami vyriÅ¡kiai.

Nuvykus minėtu adresu, lipant iki buto, laiptinėje matėsi kraujo dėmės. Buto savininkas A. Š. matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir pats sakė, kad vartojo alkoholį. A. Š. aiškino, kad buvo vienas bute ir jam paskambino į duris. Tada aiškino, kad atidaręs duris pamatė du nepažįstamus vyrus, aiškino, kad abu vyrai bandė jį įsitempti į laiptinę, tačiau A. Š. jiems priešinosi ir gindamasis traukėsi į savo buto vidų, besigrumdami vyrai atsidūrė pas jį bute koridoriuje ir po to kambaryje.

A. Å . aiÅ¡kino, kad jį abu vyrai, užspaudę kambaryje, kampe mušė, kampe matėsi ant grindų kraujo dėmių ir nukritęs ant grindų paveikslas. A. Å . aiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jį mušė, pamatė, kad vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių turį nedidelį peilį rankose. Kad su tuo peiliu jam butų kažkÄ padarę A. Å . nieko nesakė. A. Å . aiÅ¡kino, kad gindamasis nuo vyrų, pačiupo nuo kambaryje esančio staliuko didelį virtuvinį peilį, su oranžine rankena ir pradėjo mosikuoti su peiliu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, prieÅ¡ vyriÅ¡kius, kad jie jo daugiau nepultų.

Taip pat sakė, kad mosikuodamas su peiliu, galėjo kliudyti kažkurį iš vyriškių. Kiek prisimena, dar sakė, jog tada vyriškiai pabėgo iš jo buto ir jis dar juos vijosi. Ant peilio, kurį nurodė A. Š., su kuriuo kažkuriam iš vyriškių galėjo įpjauti, jokių kraujo dėmių nesimatė. Matė, kad A. Š. abi akys buvo sumuštos, ištinusios, jau matėsi mėlynės, buvo įdrėksta nosis, buvo kruvinos lūpos, jis pats buvo tik su džinsais, be marškinėlių, ant kūno matėsi kraujo dėmės. Kambaryje matėsi, kad vyko išgertuvės, ant stalo buvo lėkštės su maisto likučiais, buvo alkoholio tuščių butelių ir pats A.

Š. sakė, kad iš vakaro vyko balius, su kuo A. Š. šventė, jis neklausė. Buto koridoriuje ant grindų matėsi kraujo dėmės ir ant sienos matėsi kraujo dėmės, kambaryje ant grindų taip pat matėsi kraujo dėmių. Paklausė, ar jam reikia greitosios medicinos pagalbos, tačiau A. Š. atsisakė. Jiems bendraujant su A. Š., jis aiškino, kad vienas iš užpuolikų gali būti jo buvusios sugyventinės draugas D. (1 t., b. l. 138–141);

7. Liudytojas D. Č. teisme parodė, kad 2019 m. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , apie pietus, jis dviračiu važiavo link namų, (duomenys neskelbtini) g., ties bendrabučiu, tikslaus numerio neprisimena, galbÅ«t ties Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė tarp namų bėgančius M. P. ir D.. Su M. P. jis augo tame pačiame kieme, bendravo vaikystėje, o D. žino dėl to, kad Å¡is su M. bendrauja. M. buvo nukritęs ant žemės, o D. stovėjo Å¡alia. M.i buvo perpjauta galva, ausis ir žandas. Jis D. klausė, kas nutiko.

Atsakė, kad lyg su peiliu užpuolė. Paklausė kur, atsakė, kad lyg iÅ¡ bendrabučio. Lyg ir sakė kas užpuolė, tačiau dabar neprisimena. Taip pat sakė, kad bėgo aplink namÄ . Aplinkybes nurodė D., nes M. buvo labai girtas ir skausmo nejautė. Jo M. prašė tik cigaretės. Nors M. ir minėjo, kad jam viskas gerai, tačiau jis savo iniciatyva, kadangi matė M. kraujuojantį, iÅ¡kvietė medikus. Kol kvietė medikus, D.i nurodė, kad striukę, kuri nežino kam priklausė, laikytų prispaudęs prie kaklo.

Nuo to momento, kai pamatė M. su D., iki kol iÅ¡kvietė medikus, praėjo 1–2 min. Jis liko, kol atvyko medikai. Medikai atvyko labai greitai, per 10 min. M. buvo sÄ moningas, tačiau labai iÅ¡gėręs. D. stovėjo ant kojų ir riÅ¡liai kalbėjo. Kitų įtartinų žmonių netoli tos vietos nematė. Apie įvykį su kaltinamaisiais nebendravo. Lyg ir matė, kad kažkas kažkur metė peilį, tačiau nežino, kas jį metė. Tuo metu, kol laukė medikų, buvo kalba apie peilį, tačiau asmens su peiliu jis nematė.

D. minėjo, kad kažkas perpjovė, kad abu išbėgo, o anas pilietis gaudė. Kaip suprato, jie buvo kažkokiame bute, išbėgo iš namo, buvusio už bendrabučio. Išbėgo jam iš kairės pusės, iš skersgatvio. Tuo metu su juo kaltinamieji nekalbėjo, kokiu tikslu jie buvo tame bute. Suprato, kad kažkur kažkas buvo, ar tai kartu išgėrinėjo, ar panašiai. 8. 2019 m. gruodžio 27 d. protokole-pareiškime A. Š. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.50 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini) , buvusios sugyventinės draugas D. ir dar vienas jam nežinomas asmuo jį sumušė.

Smūgiai jam buvo suduoti rankos kumščiais. Po įvykio kreipėsi į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuota dešinio voko žaizda (1 t., b. l. 7, 12).

9. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės D. S. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 13.02 val., iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ 30 minučių įsiveržė į butÄ ir pranešėjÄ sumušė du nepažįstami vyrai, kurie sakė, kad juos siuntė buvusi vyro draugė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini).

Užpuolikai pasiÅ¡alino, vyrui sužalotas veidas, GMP atsisako. Budėtojas nurodė nuvykti į ligoninės priėmimo skyrių sulaikyti įtariamÄ jį. 13.13 val. nuvykus, Priėmimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas M. P., kuriam buvo sužalotas veidas. M. P. paaiÅ¡kino, kad nuėjo į kažkokį butÄ pasikalbėti su pažįstamu, jam kažkÄ paaiÅ¡kinti, tas pažįstamas jį puolė su peiliu. M. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,32 promilės girtumas (1 t., b. l. 15–16; t. 5, b. l. 69–70).

10. Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 13.02 val. iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) , bute yra sumuÅ¡tas vyras, kurį sumušė į butÄ Ä¯siveržę nepažįstami du vyriÅ¡kiai. Atvykus minėtu adresu, prie Å¡eÅ¡tos laiptinės durų ant laiptų matėsi rausvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ .

Tokių pat dėmių matėsi ir laiptinėje. Ä® (duomenys neskelbtini) butÄ Ä¯sileido buto savininkas A. Å .. A. Å . buvo sumuÅ¡tas veidas, matėsi kraujo dėmių ant jo kÅ«no. Bute matėsi grumtynių pėdsakai, koridoriuje ant grindų ir ant sienų matėsi rausvų dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Taip pat matėsi, kad bute buvo girtauta. A. Å . paaiÅ¡kino, kad jam vienam bÅ«nant bute apie 12.30 val. suskambo durų skambutis, atidaręs duris pamatė du nepažįstamus vyrus, kurie iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡ti Å¡eimininkÄ ir brautis į butÄ .

Grumtynės tęsėsi buto kambaryje, kur prie sienos prispaustas A. Å . buvo muÅ¡amas toliau. A. Å . aiÅ¡kino, kad matė, kaip vienas vyras rankoje laikė peilį. Tada A. Å . pasiėmęs nuo stalo virtuvinį peilį pradėjo juo gintis, Å¡vaistydamasis prieÅ¡ užpuolikus. VienÄ užpuolikÄ galėjo sužaloti. Tada užpuolę vyrai iÅ¡ buto pasiÅ¡alino, matė, kaip vienas nubėgo link (duomenys neskelbtini) namÄ . A. Å . įtaria, kad vienas iÅ¡ užpuolikų galėjo bÅ«ti jo buvusios sugyventinės I.

K., gyv. (duomenys neskelbtini), draugas D.. Taip pat girdėjo, kad kažkuris vyras kitÄ vyrÄ pavadino M.. A. Å . 14.03 val. alkotesteriu nustatytas 1,59 promilių girtumas (1 t., b. l. 17–18; t. 5, b. l. 71–72).

11. IÅ¡ įvykių registro informacijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val. A. Å . pranešė, kad prieÅ¡ 30 minučių į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini) , įsiveržė ir jį sumušė du nepažįstami vyrai, kurie sakė, kad juos siuntė buvusi draugė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) , užpuolikai pasiÅ¡alino, vyrui sužalotas veidas, GMP atsisako. IÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus gautas praneÅ¡imas, kad į nurodytÄ Ä¯staigÄ GMP pristatė neblaivų (1,48 prom.) A. Å ., kuriam nustatyta deÅ¡inio voko žaizda, paleistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (t. 1, b. l. 19–22).

12. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. buvo apžiÅ«rėta ir užfiksuota fotonuotraukomis įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) . Lauko pusėje prie namo Å¡eÅ¡tos laiptinės durų yra rausvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Atidarius laiptinės duris, ant grindų yra į kraujÄ panaÅ¡ios rausvos dėmės. Įėjus į (duomenys neskelbtini) butÄ , esantį antrame aukÅ¡te, kairėje, koridoriuje ant sienos, kairėje, apie 170 cm aukÅ¡tyje matosi į kraujo dėmes panaÅ¡ios rausvos dėmės. Tokios pat dėmės matosi ir ant sienos deÅ¡inėje bei ant grindų koridoriuje.

Tiesiai iš koridoriaus patenkama į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje, dešinės sienos ir priešais esančios sienos kampe, ant grindų yra nukritęs paveikslas. Ant grindų matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Svetainėje, ant stalelio pridėta įvairių valgių, alkoholinių gėrimų talpų. Taip pat ant stalelio padėtas virtuvinis peilis oranžine rankena, peilis paimtas (1 t., b. l. 23–41).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. A. Å . nustatyti sužalojimai: veido, krÅ«tinės ir abiejų rankų poodinės kraujosruvos, veido, krÅ«tinės ir deÅ¡inės rankos odos nubrozdinimai, akių vokų muÅ¡tinės žaizdos. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 3–6 parų laikotarpiu iki apžiÅ«ros. Apskritai nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau 14 trauminiais poveikiais. A. Å . nustatysi sužalojimai tiek apskritai, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teikiant iÅ¡vadÄ buvo įvertinti VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys (1 t., b. l. 62).

14. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Å . atpažino M. P. kaip vienÄ iÅ¡ asmenų, 2019 m. gruodžio 26 d. kartu su D., sumuÅ¡usį jo bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog girdėjo, kaip D. šį vyriÅ¡kį vadino M. vardu. Atpažįsta vyriÅ¡kį iÅ¡ bendrų veido bruožų, yra visiÅ¡kai tikras, kad tai tas pats vyras (1 t., b. l. 74–83).

15. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. Å . pateikė 18 lapų, kuriuose užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas per „(duomenys neskelbtini)“ programÄ ir SMS žinutėmis su D. G. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. SusiraÅ¡inėjimo turinyje užfiksuota, jog abu adresatai iÅ¡sako įvairius grasinimus, gÄ sdinimus vienas kito atžvilgiu, A. Å . keletÄ kartų kviečia D. G. susitikti (1 t., b. l. 142–161).

16. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio, paimto iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) , apžiūra (1 t., b. l. 162–166).

17. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val. informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikė skaitmeninę garso įraÅ¡o kopijÄ (1 t., b. l. 176).

18. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus į bylÄ pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, jog garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip A. Å . praneÅ¡a, kad buvusios draugės I. K. draugas su draugu įsiveržė į butÄ , bandė primuÅ¡ti, bet nepasisekė, pabėgo. Patikslina, kad mušė jį, patinęs veidas, kraujÄ nusiplovė, greitosios nereikia (1 t., b. l. 176–179). 19. 2020 m. kovo 5 d. praneÅ¡ime iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 14.45 val. A. Å . greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į Skubiosios pagalbos priėmimo skyrių, jam diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 182–183).

20. Akistatų, atliktų tarp nukentėjusiojo A. Š. ir M. P. bei D. G. metu prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko, asmenys liko prie savo parodymų (3 t., b. l. 95–99, 105–110).

21. Iš nukentėjusiojo A. Š. 2021 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktų buto, adresu: (duomenys neskelbtini) , fotonuotraukų matyti, jog koridoriaus ilgis sudaro daugiau nei 2 m, plotis iki pastatytos kėdės – apie 80 cm (4 t., b. l. 187–197).

22. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.26 val. buvo gautas GMP iškvietimas dėl M. P. sužalojimo (t. 5, b. l. 67–68).

23. Å iaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apylinkės Teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. balandžio 21d. nuosprendis, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, panaikintas ir baudžiamoji byla A. Å . atžvilgiu nutraukta (t. 5, b. l. 137–145). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas 24. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

25. Ä®rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

26. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamųjų D. G. ir M. P. kaltė, padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

27. Kaltinamieji D. G. ir M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės savo kaltę dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo pripažino, patvirtindami, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie panaudojo smurtÄ nukentėjusiojo A. Å . atžvilgiu – nors smÅ«gių neskaičiavo ir, kadangi viskas vyko labai greitai, negali tiksliai nurodyti į kurias kÅ«no vietas sudavė, muÅ¡tynių ir grumtynių metu savo bendrais veiksmais tikrai galėjo suduoti nukentėjusiajam A. Å . ne mažiau kaip 14 kartų į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padaryti specialisto iÅ¡vadoje nustatytus ir jiems pareikÅ¡tame kaltinime nurodytus A.

Š. sužalojimus, kurie, remiantis specialisto išvada, tiek kiekvienas atskirai, tiek bendrai, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be kaltinamųjų D. G. ir M. P. duotų paaiškinimų, jų kaltę pagrindžia ir byloje esantys teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. Š., liudytojų I. K., R. K. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Kaltinamųjų D. G. ir M. P. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

28. Byloje kilo ginčas dėl tikslios veikos padarymo vietos – kaltinime nusikaltimo padarymo vieta yra nurodytas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , ir tuo pačiu ši faktinė aplinkybė detalizuota, nurodant – koridoriuje ir kambaryje. Kaltinamasis D. G. teisme teigė, kad grumtynės vyko tik buto koridoriaus patalpoje, kituose kambariuose jis su M. P. nebuvo. Paklaustas, kaip atsirado įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos kraujo dėmės kambario kampe, nurodė, jog tai galėjo būti A.

Å . kraujo dėmės, nes grumtynių metu Å¡iam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, gal anksčiau buvo kas nutikę (Nuosprendžio 2 punktas). Kaltinamasis M. P. teisme paantrino, jog visos grumtynės vyko buto prieÅ¡kambaryje, grumtynių metu į kambarį gal kokiÄ kojÄ ar rankÄ ir galėjo įkelti, tačiau grumtynės kambaryje nevyko, o kraujÄ Ä¯ kitas buto patalpas galėjo iÅ¡mindžioti A. Å . (Nuosprendžio 3 punktas). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. G. ir M. P. nekonkretizavo, ar grumtynės vyko tik buto koridoriuje, ar buvo persikėlusios ir į svetainės kambarį (Nuosprendžio 2.1, 3.1 punktai).

Tuo tarpu nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog veiksmas vyko tiek buto koridoriuje, tiek ir kambaryje (Nuosprendžio 4, 4.1 punktai). Šiuos nukentėjusiojo A. Š. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros, kurios metu užfiksuotos į kraujo dėmes panašios rausvos dėmės buto koridoriuje ant grindų ir sienos, bei svetainės kambaryje kampe ant grindų, taip pat svetainės kambaryje, dešinės sienos ir priešais esančios sienos kampe, ant grindų nukritęs paveikslas, protokolas (Nuosprendžio 12 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pagal nukentėjusiojo A. Å . iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini) , atvykęs policijos pareigÅ«nas R. K. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietÄ , A. Å . pasakojo, kad grumtynės vyko buto koridoriuje, paskui perėjo į kambarį, kad kampe Å¡is buvo prispaustas ir į įvairias vietas muÅ¡amas. Buto koridoriuje ant sienos ir grindų matėsi kraujo lašų, toliau kambaryje, kuriame, kaip nurodė A. Å ., vyko grumtynės, deÅ¡inės sienos tolimajame kampe buvo nukritęs paveikslas bei matėsi Å¡ukės. Kraujo dėmės buvo Å¡viežios, nepradėjusios krešėti (Nuosprendžio 6 punktas).

Liudytoja I. K. apklausų metu paaiÅ¡kino, jog dukra L. Å . jai telefonu nurodė, kad tėtis susipyko su „dėdžiu“, kuris sudaužė ar tai stiklinę, ar puodelį, o 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, jai atvykus į A. Å . butÄ , koridoriuje buvo pridaužyta stiklų, matėsi, kad naktį vyko iÅ¡gertuvės. Buto patalpose kraujo ji nematė (Nuosprendžio 5, 5.1 punktai). Ä®vertinęs duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, nukentėjusiojo A. Å ., liudytojų R.

K., I. K. parodymus, kurie tarpusavyje sutampa, atsižvelgęs į buto patalpų iÅ¡dėstymÄ , o ypač tai, kad kraujo dėmės liudytojo R. K. atvykus į įvykio vietÄ buvo Å¡viežios, nepradėjusios krešėti, teismas sprendžia, kad grumtynės / muÅ¡tynės vyko ne tik buto koridoriuje, bet ir kambaryje. Pažymėtina, jog kaltinamųjų parodymų, jog veiksmas vyko tik buto koridoriuje, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, todėl konstatuojama, jog D. G. ir M. P. suraÅ¡ytame kaltinime įvykio vieta pagrįstai konkretizuota – buto koridoriuje ir kambaryje.

29. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. D. G. ir M. P. suraÅ¡ytame kaltinime įvykio laikas buvo nurodytas 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.50 val. Dėl įvykio datos nekyla abejonių. Tačiau, teismo vertinimu, įvykio laikas turėtų bÅ«ti tikslinamas. IÅ¡ įvykių registro informacijos bei Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡to matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val.

A. Å . pranešė, jog prieÅ¡ 30 minučių į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini) , įsiveržė ir jį sumušė du nepažįstami vyrai (Nuosprendžio 11, 17, 18 punktai). IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.26 val. buvo gautas GMP iÅ¡kvietimas dėl M. P. sužalojimo (Nuosprendžio 22 punktas). Atsižvelgus į Å¡iuos objektyvius duomenis iÅ¡ kelių Å¡altinių, tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant – apie 12.20 val.

Ši teismo atlikta kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamųjų padėties.

30. Nukentėjusysis A. Å ., apklaustas teisme, teigė, jog įvykio metu D. G. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė daiktÄ , panašų į peilį ir bandė mosikuoti tuo peiliu, tačiau jam jokių pjautinių žaizdų nepadarė, kadangi jis stengėsi, kad kaltinamieji prie jo neprieitų. Tos pačios apklausos metu, perklaustas dėl jo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu jam peiliu buvo sužalota ranka, nurodė negalintis pasakyti, kuriuo metu jam buvo padaryta pjautinė žaizda bei negalintis paaiÅ¡kinti, kodėl ji nėra nurodyta specialisto iÅ¡vadoje (Nuosprendžio 4 punktas).

IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo, Å¡io liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo bei apklausos teisme matyti, jog atvykus į įvykio vietÄ , A. Å . aiÅ¡kino, kad matė, kaip vienas vyras rankoje laikė peilį, tačiau nenurodė, kad jis tuo peiliu bÅ«tų buvęs sužalotas (Nuosprendžio 6, 6.1, 10 punktai). Kaltinamieji D. G., M. P. neigė įvykio metu turėję pavojų sveikatai ar gyvybei keliančius įrankius.

Liudytojas D. Č. konkrečių, aiškių aplinkybių, susijusių su peiliu, teismui nenurodė (Nuosprendžio 7 punktas). Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje po 2019 m. gruodžio 30 d. atliktos A. Š. apžiūros, jokių pjautinių sužalojimų nenurodyta (Nuosprendžio 13 punktas). Tuo tarpu iš nukentėjusiojo apklausų chronologijos matyti, jog tik antrosios, 2020 m. sausio 22 d. atliktos, apklausos metu A.

Å . nurodė, jog įvykio metu D. G. jam įpjovė į rankÄ (Nuosprendžio 4.1 punktas). Ä®vertinęs aptartus duomenis, nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ , teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. Å . parodymus, jog įvykusio konflikto metu kaltinamieji bÅ«tų naudoję pavojų sveikatai ar gyvybei keliančius įrankius, turėję ginklÄ (-us) ar daiktÄ (-us), galinčius sužaloti nukentėjusįjį.

31. Byloje kilo ginčas dėl patekimo į A. Å . butÄ bÅ«do. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. vasario 13 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje buvo gautas nukentėjusiojo A. Å . praÅ¡ymas D. G. ir M. P. pakeisti kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuoti veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimÄ nužudyti, taip pat veikÄ kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnį, kaip neteisėtÄ asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimÄ , ir pareikÅ¡ti įtariamiesiems įtarimus dėl Å¡ios veikos padarymo (1 t., b. l. 90–92).

Joks procesinis prokuroro sprendimas pagal šį praÅ¡ymÄ nebuvo priimtas, dėl Å¡ios priežasties 2020 m. lapkričio 5 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ apylinkės teisme, D. G. ir M. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui (3 t., b. l. 80–85). GrÄ Å¾inus bylÄ prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, iÅ¡sprendus anksčiau tyrimui vadovavusio prokuroro nuÅ¡alinimo klausimÄ , 2021 m. sausio 26 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu netenkinti minėti nukentėjusiojo A. Å . praÅ¡ymai (4 t., b. l. 16–21). Å is prokuroro nutarimas aukÅ¡tesniajam prokurorui apskųstas nebuvo. BylÄ perdavus su kaltinamuoju aktu į teismÄ , 2021 m. balandžio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Å . pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, praÅ¡ydamas papildyti kaltinamajame akte nurodytÄ kaltinimÄ , M. P. ir D. G. kaltinant padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , t. y., jog byloje tiriamo įvykio metu, A.

Å . atidarius buto (duomenys neskelbtini) , laukines duris, kaltinamieji stumdami nukentėjusįjį į butÄ , neteisėtai pažeidė bÅ«sto neliečiamumÄ (4 t., b. l. 133–134). Protokoline nutartimi Å¡is nukentėjusiojo praÅ¡ymas atmestas, pažymėjus, jog toks nukentėjusiojo praÅ¡ymas neatitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtintų kaltinimo keitimo ribų, nes praÅ¡ymas keisti kaltinimÄ , kuriame nurodomos visiÅ¡kai kitos veikos faktinės aplinkybės ir kitos veikos kvalifikavimas, reiÅ¡kia ne kaltinimo keitimÄ , o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiÅ¡kimÄ , o tokia situacija, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme yra negalima (4 t., b. l. 135–141).

32. Nukentėjusysis A. Å . tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog D. G. ir M. P. į jo butÄ pateko prieÅ¡ jo valiÄ , panaudodami fizinį smurtÄ , jis jų nesikvietė pas save, savo buto adreso nenurodė. Apklaustas teisme nurodė, jog 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, po jo buvusios draugės I. K. apsilankymo praėjus 15–20 minučių, vėl pradėjo barÅ¡kinti į duris, jis, pagalvojęs, kad Å¡i kÄ nors pamirÅ¡o, atvėręs duris pamatė M. P. ir D. G., M.

P. iÅ¡ karto sugriebė už jo „maikutės“, o D. G. pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ . M. P. jį bandė iÅ¡tempti iÅ¡ buto, tačiau jis stengėsi likti bute – viena ranka laikydamasis įsikibęs į durų rankenÄ , kita – į staktÄ . Tempimo metu „maikutė“ jam buvo užtempta ant galvos. SmÅ«giuodami į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, D. G. ir M. P. pateko į butÄ (Nuosprendžio 4 punktas). Kaltinamojo D. G. teigimu, Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , ryte, pokalbio telefonu metu A.

Å . jam grasino, siÅ«lė atvažiuoti pas jį. Savo buto adresÄ A. Å . jam buvo nurodęs ne kartÄ gÄ sdinimų metu anksčiau, tÄ dienÄ jam adresÄ taip pat priminė I. K.. Apie 9–10 val. susitikęs su M. P. jis sugalvojo užeiti pas A. Å ., norėjo pasikviesti šį pasikalbėti apie Å¡io besitęsiančius grasinimus. Jam paskambinus ar pabeldus į duris, jas atidarė A. Å ., kuris žodžiu pakvietė užeiti, nusisuko eiti link kambario. Jie A. Å . į laiptinę nebandė iÅ¡tempti, į butÄ nestÅ«mė (Nuosprendžio 2, 2.1 punktai).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas patekimo į butÄ aplinkybes nurodė apklaustas M. P. (Nuosprendžio 3, 3.1 punktai). Atlikus akistatas ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir teisme Å¡ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (Nuosprendžio 20 punktas). IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų socialinėje programėlėje ir trumposiomis žinutėmis tarp D. G. ir A. Å . matyti, kad nukentėjusysis A. Å . susiraÅ¡inėjimų metu aktyviai siekia, siÅ«lo susitikti, provokuoja, grasina, gÄ sdina. Å ie susiraÅ¡inėjimai duoda pagrindo manyti, jog tarpusavio telefoninių pokalbių, kuriuos buvus neneigia nei kaltinamasis D.

G., nei nukentėjusysis A. Å ., metu nukentėjusysis A. Å . galėjo, kaip nurodė kaltinamasis D. G., nurodyti savo gyvenamosios vietos adresÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo A. Å . teiginius, jog kaltinamųjų į butÄ jis neįsileido. Ä®vertinus ne itin nuoseklius nukentėjusiojo A. Å . parodymus byloje, įvykio metu buvusį jo neblaivumÄ , taip pat konfliktinius, prieÅ¡iÅ¡kus jo santykius su kaltinamuoju D. G., A. Å . parodymai dėl M. P. ir D.

G. patekimo į butÄ bÅ«do vertintini, kaip siekis pasunkinti kaltinamųjų teisinę padėtį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai atsisakyta pradėti tyrimÄ D. G. ir M. P. atžvilgiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir dėl to nėra pagrindo kreiptis į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡ant, kaip to prašė baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas, apie kaltinamųjų galimai padarytÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte (BPK 257 str.).

Bausmės skyrimas 33. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

34. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, be to, atlygino turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikÄ padarė bendrininkų grupėje.

35. Kaltinamasis D. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (teistumas iÅ¡nykęs, praeityje teistas 2 kartus) (2 t., b. l. 86–90; 3 t., b. l. 5–8; 5 t., b. l. 20–23), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85; 3 t., b. l. 9–12, 18–22), nedirbantis (2 t., b. l. 82–84), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 81). Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamajam D. G. gali bÅ«ti pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytas Å¡ios bausmės vidurkis, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

36. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , gailisi, atlygino padarytÄ turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veikÄ padarė bendrininkų grupėje.

37. Kaltinamasis M. P. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomas neteistu (teistumas po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo iki tiriamo nusikaltimo padarymo buvo iÅ¡nykęs), po Å¡ioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, bausmę atliko, tačiau teistumas Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykęs (2 t., b. l. 13–16; 3 t., 1–4; t. 5, b. l. 14–19), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7–12, 186–200), nedirbantis (2 t., b. l. 5), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 6).

Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) M. P. gali bÅ«ti pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam Å¡ios bausmės vidurkiui, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Civilinių ieÅ¡kinių, proceso iÅ¡laidų ir kiti klausimai 38.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

39. Nukentėjusysis A. Å . pareiÅ¡kė 3 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė daug nepatogumų ir skaudžių iÅ¡gyvenimų, pasekmes jaučia iki Å¡iol. Buvo užpultas vidury dienos, įsibrauta į jo namus, buvo brutaliai muÅ¡amas be jokio paaiÅ¡kinimo, prieÅ¡ jį panaudota fizinė jėga, smurtas, peilis. Užpuolikai buvo labai įsiutę, agresyvÅ«s, talžė ir mušė jį įnirtingai, kas kėlė jam didelį Å¡okÄ , skausmÄ ir baimę vienu metu, grėsė realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

Po kelių dienų buvo dukters krikÅ¡tynos, jis negalėjo pasirodyti žmonėms, dėvėjo akinius nuo saulės, buvo matyti patirti sužalojimai. IlgÄ laikÄ negalėjo atsigauti po patirto Å¡oko, apėmė labai stiprus nesaugumo jausmas, kuris lydi iki Å¡iol, sunku užmigti naktimis, kartojasi užpuolimo baimė, nerimo jausmas (1 t., b. l. 94–96). Pažymėtina, jog apklaustas teisme 2021 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog praÅ¡ys atlyginti turtinę žalÄ dėl gydymo iÅ¡laidų (4 t., b. l. 181–182), tačiau viso teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieÅ¡kinio patikslinimas nebuvo gautas, dėl gydymosi ar kitos turtinės žalos padarymÄ patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikta. 2021 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė palaikantis pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, teiktÄ teismui dėl neturtinės žalos, turtinės žalos priteisti nepraÅ¡o (5 t., b. l. 91).

40. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita teismo įvertintÄ pinigais.

41. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. Š. pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. Š. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. Š. nustatyti sužalojimai: veido, krūtinės ir abiejų rankų poodinės kraujosruvos, veido, krūtinės ir dešinės rankos odos nubrozdinimas, akių vokų muštinės žaizdos, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Nuosprendžio 13 punktas).

BylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam A. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusysis A. Å . per įvykį ir kurį laikÄ po to galėjo patirti fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę, nerimÄ , jausti pažeminimÄ dėl padarytų kÅ«no kraujosruvų, nubrozdinimų, akių vokų muÅ¡tinių žaizdų. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis po apžiÅ«ros įvykio dienÄ VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikį A. Å . gydymÄ si, vartotus vaistus, kitas ilgalaikes negatyvias įvykio sukeltas fizines ir / ar psichologines pasekmes. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamųjų D. G. ir M. P. turtinę padėtį, asmenys Å¡iuo metu yra nedirbantys, nekilnojamojo turto neturi.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamųjų kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), tai, kad jokių ilgalaikių neigiamų padarinių bylos įrodymais nenustatyta, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam A. Å . 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmetama kaip neįrodyta. Teismo vertinimu, neturtinės žalos dydis (500 Eur) nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.

42. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 16,79 Eur civilinis ieškinys už suteiktas gydymo paslaugas atlygintas (1 t., b. l. 105–108, 116; 3 t., b. l. 195), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

43. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. K. 2021 m. sausio 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. 3 000 eurų piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimÄ , leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvienÄ mėnesį (4 t., b. l. 40–44). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. K. 2021 m. sausio 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. G. keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini) “, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojant disponavimÄ , bei 3 000 eurų piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimÄ , leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvienÄ mėnesį (4 t., b. l. 56–60).

44. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį ar galimÄ turto konfiskavimÄ baudžiamajame procese. Å ioje byloje laikini nuosavybės teisės apribojimai taikyti kaltinamiesiems, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. Å . civilinį ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, bei į tai, kad nukentėjusiojo A. Å . civilinis ieÅ¡kinys neatlygintas, laikinų nuosavybės teisių apribojimo ieÅ¡kiniui užtikrinti taikymas kaltinamiesiems paliekamas iki visiÅ¡ko nukentėjusiajam A. Å . priteisto žalos atlyginimo, pakeičiant laikinų nuosavybės teisių apribojimo mastÄ 500 Eur sumoje.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas advokato iÅ¡laidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

46. Nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nukentėjusiajam priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog nukentėjusysis A. Å . bylos procese patyrė iÅ¡ viso 1 150 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , konsultacijas, praÅ¡ymo ir ieÅ¡kinio suruoÅ¡imÄ , atstovavimÄ teisme (1 t., b. l. 97–98; 5 t., b. l. 84, 85). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. Å . praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka atstovo atlikto darbo apimtį, jos pagrįstos, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis.

IÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti atsirado dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, jų kaltė įrodyta, be to, kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, todėl spręstina, jog reikalavimas priteisti patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, – iÅ¡ kaltinamųjų D. G. ir M. P. nukentėjusiajam A. Å . priteisiant po 575 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje M. P. advokato A. Z. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos 225,00 Eur išlaidos (5 t., b. l. 79). Kaltinamajam M. P. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalie 7 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. M. P. nedirba, turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. P. nepriteistinos.

49. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 4, b. l. 61–63), panaikintina.

50. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 4, b. l. 43–45), panaikintina.

51. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, esantis voke prie bylos 2 tomo galinio virÅ¡elio, paliktinas saugoti byloje; - peilis, saugomas Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2020 m. vasario 5 d. kvitÄ B serija Å AP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169) – sunaikintinas; - ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (archyvinė, 3 tomai su paketais Nr. 1 ir Nr. 3, prisegtais prie 3 tomo virÅ¡elio) (t. 5, b. l. 73), grÄ Å¾intina Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visu bausmės laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visu bausmės laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

D. G. ir M. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiÅ¡kumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymÄ , be to, privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas praneÅ¡ti Å¡iÄ bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ . D. G. ir M.

P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. D. G. ir M. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiojo A. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir solidariai priteisti iÅ¡ M. P. ir D. G. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo A. Å . naudai. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Bylos procesÄ dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to 16,79 Eur civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ M. P. pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant M.

P. disponuoti iki 642 eurų suma kiekvienÄ mėnesį, palikti galioti iki visiÅ¡ko nukentėjusiajam A. Å . priteisto civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ â€“500 (penki Å¡imtai) eurų. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ D. G. keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini) “, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojant disponavimÄ , bei piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvienÄ mėnesį, palikti galioti iki visiÅ¡ko nukentėjusiajam A.

Å . priteisto civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastÄ â€“ 500 (penki Å¡imtai) eurų. Pripažinti nukentėjusiojo A. Å . 1 150 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamųjų D. G. ir M. P. po 575 (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) Eur proceso iÅ¡laidų nukentėjusiojo A. Å . naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamiesiems D. G. ir M. P. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, esantį voke prie bylos 2 tomo galinio virÅ¡elio, palikti byloje; - peilį, saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikinti; - ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (archyvinė, 3 tomai su paketais Nr. 1 ir Nr. 3, prisegtais prie 3 tomo virÅ¡elio), grÄ Å¾inti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ M. P. nepriteisti. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamiesiems, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė