2019-12-11 Nr. AB-23426-3-65-3-00118-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1370-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., J. J., R. L., J. M. K., S. M., D. M., D. O., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ginupis“, „Jūros gėrybės“ ir „Kauptė“ dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tatula“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2017 m. kovo 14 d. rašte Nr. 23SD-1937-(14.23.104.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadastrinių matavimų“ išdėstytą sprendimą atsisakyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau – ir Žemės sklypas), dalyje nustatyti neatlygintiną servitutą, kuriuo UAB „Tatula“ būtų suteikta teisė privažiuoti, prieiti prie pastato, jį eksploatuoti (prižiūrėti ir remontuoti); 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 23SK-831-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.); 3) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti matininko V. V. 2017 m. spalio 12 d. parengtą servituto planą ir jo pagrindu UAB „Tatula“ naudai nustatyti neatlygintiną servitutą Žemės sklypo, valstybinės žemės dalyje, suteikiantį teisę privažiuoti prie pastate 3E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas – Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. Išvardinti skundo reikalavimai nagrinėti administraciniame teisme buvo priimti 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 16 d. nutartimis.

2. Pareiškėjas UAB „Tatula“ nurodė, kad valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, nuomojamame bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais ūkio subjektais, nuosavybės teise valdo prekybos paskirties patalpas-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3Eip, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Bendrovės nuomojama žemės sklypo dalis, suteikta užtikrinti patalpų eksploatavimą, ribojasi su neatlygintinu servitutu „SI“, kuris skirtas privažiuoti į žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). UAB „Tatula“ pažymėjo, kad į parduotuvės patalpas patenkama per pastato 3E1p pietinėje dalyje pristatytą priestatą. 1996 metų ir 2017 metų žemės sklypo planuose privažiavimas ir patekimas prie šio įėjimo į parduotuvę servitutiniu keliu nebuvo numatytas. Kadangi nuo statinio iki servitutinio kelio yra apie 0,7 m, todėl pareiškėjas siekia, kad būtų nustatyti servitutai, kurie užtikrintų teisę tinkamai eksploatuoti parduotuvės patalpas. Pareiškėjas vertino, kad tokių servitutų nustatymas yra NŽT Panevėžio skyriui priskirta pareiga. UAB „Kauptė“ atliktuose kadastro duomenų pakeitimuose nenurodyti duomenys apie bendrą pravažiavimą (kelią) tarp Ukmergės ir Vilniaus gatvėse esančių vartų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pažymėjo, kad yra ribojamos jo teisės naudotis sklype esančiais visais bendrais pravažiavimais ir praėjimais, kurie būtini naudojant UAB „Tatula“ priklausančias parduotuvės patalpas.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.) yra neteisėtas, nes NŽT Panevėžio skyrius pirmiausia turėjo išspręsti pareiškėjo prašymą ir nustatyti jo pageidaujamą servitutą. Taip pat Sprendimu Nr. 23SK-831-(14.23.110.) patvirtintame sklypo plane nėra nurodyti kartografiniai duomenys apie bendrai naudojamą kelią ir žemės sklypo naudotojų susitarimą apie bendrai naudojamus privažiavimus. Žemės sklypo naudotojai (nuomininkai ir bendraturčiai) nėra įstatymo nustatyta tvarka susitarę dėl jo naudojimosi tvarkos, neturi sudarę jokių rašytinių susitarimų šiuo klausimu. Pareiškėjas vertino, kad sklypo plano pagrindu parengta schema nėra patvirtinta, ji nėra privaloma ir įpareigojanti. Žemės sklypo naudotojai, naudodamiesi šiame sklype esančiais pravažiavimais ir pėsčiųjų takais, nesilaikė jokios tvarkos, be to, kai kuriais atvejais (statybos, rekonstrukcijos, statinio išorės ir komunikacijų remonto, prekių ir įrangos iškrovimo) 4 m pločio servitutinis pravažiavimas nėra pakankamas. Todėl NŽT Panevėžio skyrius privalo spręsti dėl servitutų nustatymo neužstatytoje statiniais ir faktiškai naudojamoje valstybinės žemės teritorijoje. Pareiškėjas akcentavo, kad Žemės sklypo naudotojai nenori susitarti dėl naudojimosi bendromis sklypo dalimis tvarkos.

4. Atsakovas NŽT Panevėžio skyrius prašė UAB „Tatula“ skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

5. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad 1,5111 ha Žemės sklypas nustatyta tvarka suformuotas ir 1995 m. vasario 10 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šio Žemės sklypo išorinės ribos nekeičiamos, o prie UAB „Tatula“ nuosavybės teise valdomų patalpų (parduotuvės) atskiras žemės sklypas neformuojamas. Bendrovei priklausančiai parduotuvei eksploatuoti ir jos savarankiškam funkcionavimui užtikrinti buvo išskirta atskira žemės sklypo dalis ir tai atsispindi su pareiškėju sudarytoje nuomos sutartyje bei prie jos pridėtame žemės sklypo plane.

6. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu Nr. 23SK-831-(14.23.110.) buvo patvirtinti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kokie žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, tarp jų duomenys apie žemės sklypui nustatytus servitutus nenurodyti. Žemės sklypas pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nebuvo pertvarkomas. NŽT Panevėžio skyrius akcentavo, kad pagal Sprendimu Nr. 23SK-831-(14.23.110.) patvirtintus duomenis, UAB „Tatula“ nuomojama valstybinės žemės dalis nebuvo pakeista, pareiškėjui išliko ta pati, jau 21 metus naudojama žemės sklypo teritorija, jam ir toliau yra užtikrintas patekimas prie parduotuvės patalpų. NŽT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo administraciniu aktu nustatyti UAB „Tatula“ pageidaujamų servitutų. NŽT Panevėžio skyrius paaiškino, kad Žemės sklypui 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222 buvo nustatyti du kelio servitutai (0,0624 ha ir 0,0207 ha ploto), kurie užtikrina privažiavimą prie gretimų žemės sklypų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie servitutai buvo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie buvo žinomi ir aptarti 1998 m. birželio 3 d. sudarant su UAB „Tatula“ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/98-0329, kuria ir buvo užtikrinti Bendrovės, kaip patalpų savininkės, teisės ir interesai.

7. Trečiasis suinteresuotas UAB „Kauptė“ prašė UAB „Tatula“ reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. UAB „Kauptė“, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio, CK 4.124 straipsnio nuostatų aiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtino, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo NŽT Panevėžio skyriaus priimamu administraciniu aktu nustatyti pareiškėjo prašomus servitutus.

8. UAB „Kauptė“ pažymėjo, kad Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika ir trys fiziniai asmenys, o Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis pagal nustatyta tvarka sudarytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuomos sutartis numojama fiziniam asmeniui ir 4 ūkio subjektams, tarp jų – UAB „Kauptė“ ir UAB „Tatula“. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis duomenimis apie Žemės sklypo valdymą ir naudojimą, vertino, kad tarp UAB „Tatula“ ir Lietuvos Respublikos bei tarp UAB „Tatula“ ir kitų žemės sklypo naudotojų yra susiklostę civilinio pobūdžio santykiai. Remdamasis CK normomis, reguliuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą ir disponavimą, trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad visi tarp šių subjektų kylantys ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, jog tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus yra susiklostę sutartiniai žemės nuomos santykiai, akcentavo, kad pareiškėjo prašomi servitutai negali būti nustatyti. Pareiškėjas ir šiuo metu turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriai prašo nustatyti servitutus.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tatula“ skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT teritorinio skyriaus pareigos administraciniu aktu valstybinės žemės sklypo dalies nuomininko naudai nustatyti neatlygintinus servitutus, suteikiančius teisę privažiuoti prie šiam asmeniui priklausančių patalpų bei teisę į jas tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, bei ginčas dėl NŽT teritorinio skyriaus administracinio sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.

11. Įvertinęs UAB „Tatula“ skunde išdėstytus ir jo atstovo pateiktus paaiškinimus, teismas nurodė, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad NŽT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis jo užsakymu parengtu servituto planu, administraciniu aktu Žemės sklype nustatytų neatlygintinus 352 kv. m ploto servitutus, suteikiančius Bendrovei teisę privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių ir ūkinėje veikloje naudojamos parduotuvės bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti.

12. Spręsdamas, ar UAB „Tatula“, kaip nekilnojamojo daikto – prekybos patalpų (parduotuvės) savininkas ir Žemės sklypo, 0,0132 ha ploto dalies nuomininkas, turi teisę reikalauti, kad administraciniu aktu šiame Žemės sklype būtų nustatyti jo pageidaujami servitutai, teismas atsižvelgė į teisminėje praktikoje suformuotą servitutus reguliuojančių normų aiškinimą, t. y. CK 4.111 straipsnio 1 dalį, 4.124 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1-5 punktus. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką reglamentuoja, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės). Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl UAB „Tatula“ prašomų administraciniu aktu nustatyti Žemės sklypui servitutų, taikomi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 ir 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 3 ir 4 punktai bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.3 ir 2.4 punktai.

13. Įvertinęs UAB „Tatula“ skunde išdėstytus ir teismo posėdyje jo atstovo pateiktus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia, jog nustatant administraciniu aktu kelio ir kitus servitutus, būtų užtikrinti išimtinai Bendrovės, kaip verslo subjekto, privatūs interesai ir teisės, susijusios su prekybos patalpų-parduotuvės, esančios pastate 3E1p, Žemės sklype naudojimu ūkinėje veikloje. UAB „Tatula“ reikalavimas įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių pagal matininko V. V. 2017 m. spalio 12 d. parengtą servituto planą Žemės sklypo dalyje nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti prie parduotuvės patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate 3E1p, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra teisiškai nepagrįstas ir atmetamas.

14. Nustatęs, kad UAB „Tatula“ neturi teisės reikalauti administraciniu aktu išnuomotame valstybinės žemės sklype nustatyti kelio ir kitus servitutus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti kaip neteisėto ir nepagrįsto NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 14 d. rašte Nr. 23SD-1937(14.23.104.) suformuluoto sprendimo, kuriuo atsisakyta Žemės sklype nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį UAB „Tatula“ teisę privažiuoti, prieiti prie pastato ir jį eksploatuoti (prižiūrėti ir remontuoti). Be to, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas administraciniu aktu išnuomotame valstybinės žemės sklype nustatyti kelio ir kitus servitutus nepagrįstas, teismas atmetė UAB „Tatula“ skundo argumentus, jog NŽT Panevėžio skyrius neturėjo teisės priimti Sprendimo Nr. 23SK-831-(14.23.110.), prieš tai nenustatęs pareiškėjo prašomų servitutų.

15. Teismas pažymėjo, kad UAB „Tatula“ nuosavybės teise valdo prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate 3E1p, stovinčiame pareiškėjui nepriklausančiame Žemės sklype. Atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 3 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 27/89-0329 sąlygas ir 1996 m. gruodžio 18 d. parengto Žemės sklypo plano duomenis, teismas padarė išvadą, kad UAB „Tatula“, siekdamas užtikrinti savo interesus pagal paskirtį naudoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą (prekybos patalpas), su valstybės įgaliota institucija susitarė bei sudarė ilgalaikę (iki 2048 m. gegužės 20 d.) valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Minėto žemės sklypo plano duomenimis UAB „Tatula“ įgaliotas asmuo planą pasirašė 1996 m. gruodžio 17 d.; pareiškėjui atskirai skirta naudoti 127 kv. m žemės sklypo teritorija, kuri plane pažymėta skaitmenimis (43, 44, 45 ir 46) ir indeksu „6“; bendrai naudotis skirta 5 kv. m; bendrai naudojamos sklypo teritorijos pažymėtos, nurodant jose kiekvienam iš naudotojų priskirtus indeksus (I t., b. l. 117). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220/2481/2017), teismas padarė išvadą, kad tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus, taip pat tarp UAB „Tatula“ ir kitų Žemės sklypo nuomininkų bei šio sklypo tam tikrų dalių savininkų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties visi ginčai, kurie kyla tarp UAB „Tatula“ ir NŽT Panevėžio skyriaus dėl galiojančios valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties sąlygų vykdymo, šios sutarties sąlygų laikymosi ir jų pakeitimo bei tarp UAB „Tatula“ ir kitų žemės sklypo dalių naudotojų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir sąlygų, turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

16. Teismas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 14, 32.1.3, 32.1.4 ir 15 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuojančių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522, 15 punktu, padarė išvadą, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog nustatant ar tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis būtų surinkti duomenys apie žemės sklypui nustatytus servitutus ir bendro naudojimo teritorijas.

17. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Žemės sklypui neatlygintini kelio servitutai „SI“ (0,0624 ha ploto, leidžiantis naudotis 624 kv. m pravažiavimu) ir „SI“(0,0207 ha ploto, leidžiantis naudotis 207 kv. m praėjimu ir pravažiavimu) buvo nustatyti Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 222ž (I t., b. l. 21–26). Šie servitutai pažymėti ir aprašyti UAB „Nivelyras“ parengtame ir žemės naudotojų pasirašytame plane (I t., b. l. 117); susitarimas su UAB „Tatula“ dėl servitutų naudojimo įtvirtintas valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N27/98-0329 11 punkte. Įvertinęs Sprendimo Nr. 23SK-831-(14.23.110.) 2 punkto turinį, teismas konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius ankstesniu administraciniu sprendimu nustatytų servitutų turinio nepakeitė ir šių servituto apimties neišplėtė.

18. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas Nr. 23SK-831-(14.23.110.), kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Kauptė“ užsakymu parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pažeidžia UAB „Tatula“, kaip 0,0132 ha ploto žemės sklypo dalies nuomininko, teises ir teisėtus interesus.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Tatula“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – patenkinti skunde pateiktus reikalavimus pilnai arba panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjo nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Tatula“ neturi teisės reikalauti administraciniu aktu valstybinės žemės sklype nustatyti kelio ir kitus servitutus. Pareiškėjas teigia, kad bendrovės interesas bendrai naudojamam pravažiavimui žemės sklype kartu yra bendras visuomenės poreikis. Nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjui priskirta ir jis naudojasi tik 5 kv. m bendro naudojimo sklypo dalimi. Pareiškėjo nuomone, atsakovui nuomos sutartimi tinkamai neišsprendus žemės sklype esančių bendro naudojimo teritorijų eksploatavimo klausimo, atsirado objektyvi servituto nustatymo būtinybė (nepaneigta kitų proceso šalių ar pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais). Be to, pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 6-VI-2 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, nustatyta, jog ginčas kilęs tarp privačių asmenų neišeina už jų privačių interesų ribų, teisiniai santykiai reglamentuojami ne viešosios teisės normų, nė vieno iš teisinių santykių dalyvių teisinės gynybos galimybės nėra ribotos.

21. Pareiškėjas taip pat laiko nepagrįstu teismo vertinimą, jog pareiškėjas siekia užtikrinti išimtinai savo kaip verslo subjekto privačius interesus ir teises. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomos ir eksploatuojamos patalpos yra visuomeninės paskirties, skirtos visuomenės poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „Tatula“, NŽT Panevėžio skyriaus bei kitų Žemės sklypo nuomininkų bei Žemės sklypo tam tikrų dalių savininkų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl visi ginčai tarp šalių turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundo priėmimo nagrinėti teisme tvarka, nes skundo teisme priėmimo metu privalėjo nustatyti, jog ginčas nepriskirtas nagrinėti šiam teismui ir nutartimi atsisakius priimti jį nagrinėti teisme privalėjo nurodyti į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teismo (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 3 dalis). Teismas, be kita ko, savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis įtraukė Žemės sklypo savininkus ir bendranaudotojus, nors teisės normos teismui tokios teisės nesuteikia (ABTĮ 53 straipsnis).

22. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas UAB „Tatula“, reikalaudamas administraciniu aktu nustatyti servitutą išimtinai Bendrovės kaip verslo subjekto privatiems interesams ir teisėms, susijusiomis su prekybos patalpų-parduotuvės, esančios pastate 3E1PŽemės sklype, naudojimui ūkinėje veikloje, yra prieštaringos, nes ginčijamu administraciniu aktu buvo galima patikslinti servitutą privataus subjekto naudai. Pareiškėjas pažymi, kad ne visoms proceso šalims iki teismo posėdžio bylą nagrinėjant iš esmės buvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl R. B. nepateikė atsiliepimo į skundą. Be to, R. B. teismo posėdžio metu išreiškė savo poziciją, kad su ginčijamu administraciniu aktu buvo sudaromi servituto pakeitimai, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

23. Teismas, pareiškėjo vertinimu, padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog nustatant ar tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis, būtų surinkti duomenys apie žemės sklypui nustatytus servitutus ir bendro naudojimo teritorijas. Be to, teismas neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusį 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-370-755/2015 nustatytas aplinkybes, jog bendrai naudojamas žemės sklypas UAB „Tatula“ atžvilgiu laikytinas naudojamu svetimu turtu, o bendrai naudojamas privažiavimas nėra nuomojamas nei UAB „Tatula“, nei UAB „Kauptė“.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauptė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas kritikuoja teismo sprendimą formaliais pagrindais, aiškindamas, kad teismas neteisingai konstatavo, jog jam skirta tik 5 kv. m bendro naudojimo teritorijos. Pažymi, kad pareiškėjas gali laisvai individualiai naudotis jam išnuomotos žemės sklypo dalimi ir jo teisės nėra pažeidžiamos. Bendro naudojimo teritorijų naudojimo santykiai yra spręstini ne administracine, o civilinio proceso tvarka.

26. Neginčytinai nustatyti, kad tretieji asmenys ir pareiškėjas esamame Žemės sklype, naudotojai ir bendrasavininkai yra nustatę naudojimosi žemės sklypo dalimis (atskirai ir bendrai) tvarką, kuri užfiksuota žemės sklypo plane. Žemės sklypo plane yra numatytos bendro naudojimo teritorijos, kurios naudojamos bendrai visų savininkų ir naudotojų (žemės savininkų, nuomotojų ir subnuomotojų). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nei vienas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje naudotojų, savininkų, neturi servitutinės teisės ir tokia teisė negali būti nustatyta, nes servitutas apima teisę naudotis svetimu daiktu. Pats daikto naudotojas (bendranaudotojas) negali nustatyti servituto teisės bendrai naudojamame žemės sklype. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ir valstybei, todėl atsakovo sprendimu negalima nustatyti servituto žemės sklypui, kuris priklauso ir privatiems asmenims.

27. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, įvertinta visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniam skundui nepritaria.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniam skundui nepritaria.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo teisė reikalauti nustatyti administraciniu aktu valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti prie pastate 3E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas – Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, nurodė, kad jo siekis nustatyti servitutus administraciniu aktu teisiškai nepagrįstas, žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatui eksploatuoti, jis naudojasi sudarytos nuomos sutarties pagrindu; ginčai, kylantys tarp žemės sklypo naudotojų dėl naudojimosi tvarkos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentavo, kad servituto nustatymas yra svarbus ne tik jo privačių, bet visuomenės poreikių tenkinimui, nes jo eksploatuojamos patalpos yra visuomeninės paskirties; teigia, kad jo privačių teisių gynimo neribotas galimybes patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 6-VI-2 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“; teigė, kad teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad pareiškėjas naudoja 5 kv.m ploto bendro naudojimo sklypo ploto dalį, nes neįvertino, kad Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-370-755/2015 nustatytų aplinkybių, jog bendrai naudojamas privažiavimas nėra pareiškėjo naudojamas; nesutinka su teismo išvada, kad ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme, teismas tokiu atveju neturėjo skundo priimti nagrinėti; mano, kad įtraukiant byloje dalyvauti trečiuosius suinteresuotus asmenis, buvo pažeisti ABTĮ 53 straipsnio reikalavimai; teismas ne visoms proceso šalims įteikė procesinius dokumentus, dėl to R. B. negalėjo pateikti atsiliepimo; pastarojo paaiškinimų dėl servituto patikslinimo kadastrinių matavimų atlikimo metu teismas apskritai nevertino.

33. Teisėjų kolegija, nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, remiasi jomis ir plačiau pasisako tik dėl tų ginčo aspektų, kurie reikšmingi sprendžiant dėl servitutų nustatymo bendraisiais pagrindais, bei jų nustatymo administraciniais aktais ypatumų.

34. Byloje nustatyta, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, kurio bendras plotas 1,5111 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir trims fiziniams asmenims; Lietuvos valstybei priklausanti žemės sklypo dalis pagal nustatyta tvarka sudarytas ir galiojančias žemės nuomos sutartis nuomojama keturiems juridiniams asmenims ir fiziniam asmeniui. Pareiškėjas UAB „Tatula“ pagal 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N27/98-0329 nuomoja 0,0132 ha ploto dalį žemės sklype, priklausančiame valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nurodyta prie nuomos sutarties pridėtame plane, žemės sklype nustatyti servitutai I ir II, skirti patekti į kitus šalia esančius suformuotus žemės sklypus. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype stovinčiame pastate 3E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios bendro 62,85 kv.m ploto negyvenamosios patalpos – parduotuvė.

35. Pareiškėjo UAB „Tatula“ atstovas R. J. 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašydamas pateikti informaciją apie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo darbus, projekto tikslus, užsakovus; nustatyta tvarka suformuoti sklypą, reikalingą parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, prie jos privažiuoti, patikslinti servitutus bendrai naudojamiems keliams bei tuo pagrindu padaryti 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą (b. l. 7). NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 23SD-1937-(14.23.104.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadastrinių matavimų“, atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl informacijos suteikimo, pateikė duomenis apie UAB „Kauptė“ užsakymu atliekamus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų procedūras. Atsakydamas į prašymą suformuoti atskirą žemės sklypą, nurodė, kad pareiškėjas prie jam priklausančios parduotuvės naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0132 ha ploto dalimi, kuri nuomojama pagal 1998 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/98-0392 ir tuometinio UAB „Tatula“ vadovo pasirašytą žemės sklypo planą. Šiame plane yra išskirta žemės sklypo dalis, užtikrinanti statinio funkcionavimą, be to, plane yra numatytas patekimas (privažiavimas) į kiekvienam statiniui eksploatuoti skirtą atskirą žemės sklypo dalį ir į pareiškėjos priklausančią parduotuvę. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu „SI“, užtikrinančiu teisę privažiuoti transporto priemonėmis prie žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), naudojasi ir UAB „Tatula“ (b. l. 8).

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2017 m. kovo 14 d. rašte nurodytais argumentais dėl to, kad plane yra numatytas pastato eksploatavimui atskiras sklypas bei užtikrintas patekimas į šią sklypo dalį, be to, jis turi teisę važiuoti servitutiniu keliu „SI“, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad šios aplinkybės nurodytos neteisingai ir pateikti argumentus, pagrįstus objektyviais duomenimis, kad savo nuosavybe – parduotuvės patalpomis jis negali naudotis pagal tiesioginę paskirtį dėl to, kad į jas negalima patekti dėl netinkamai nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos ar kitokių aplinkybių, kurios trukdo įgyvendinti savininko teises. Šias aplinkybes visais atvejais privalo įrodyti viešpataujančiu daiktu siekiantis tapti valdytojas, nes servituto esmė – nustatyti ribojimus tarnaujančio daikto savininkui ar valdytojui tokia apimtimi, kokia būtina užtikrinti viešpataujančio daikto valdytojo teisų tinkamą įgyvendinimą, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, aktualia teismų praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra tokios aplinkybės įrodytos – pareiškėjo valdomoms patalpoms eksploatuoti yra išnuomota žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka užtikrina pareiškėjo galimybes patekti į išnuomotą jam žemės sklypo dalį bei eksploatuojamas parduotuvės patalpas, nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų sudaromos kliūtys naudotis servitutiniais keliais. Kai nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios poreikį sudaryti sąlygas naudotis nuosavybe pagal jos paskirtį, arba kitaip – servituto nustatymo būtinumą, asmens reikalavimas dėl servituto nustatymo nei teismo sprendimu, nei administraciniu aktu, nei kuriuo nors kitu teisės aktuose numatytu būdu negali būti tenkinamas.

37. Be to, servituto nustatymas reiškia teisių į svetimą daiktą suteikimą, gi pareiškėjas, būdamas žemės sklypo dalies nuomininku, t. y. naudodamas žemės sklypą pagal nuomos sutartį kartu su kitais valdytojais, siekia įgyti daiktinę teisę – servitutą į to paties žemės sklypo dalį, taip pat ir į tą, kuria numatyta galimybė naudotis pagal žemės sklypo plane nurodytą naudojimosi tvarką bei servitutą II. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams, juo naudojasi skirtingais pagrindais keli valdytojai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai akcentavo, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami taikant įvairius įstatymui neprieštaraujančius būdus, ne tik servituto teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, nekilnojamojo turto savininkai, laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis, gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių – užstatymo teisės, ilgalaikės nuomos (2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2481/2017). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisėtus interesus, būtų ėmęsis priemonių, kai tai yra objektyviai būtina, nuomos sutarties sąlygoms pakeisti, kitokiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti ir kt. Tokio pobūdžio ginčų sprendimas būtų priskirtinas ne administraciniams, bet bendrosios kompetencijos teismams, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

38. Pritardama iš esmės pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pareiškėjo reikalavimų nustatyti servitutus, suteikiančius teisę naudotis keliu bei teisę tiesti inžinierines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl tokių servitutų nustatymo administraciniu aktu galėtų būti sprendžiama tik tais atvejais, kai nebūtų kitų galimybių skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesų suderinti taikant kitus įvairius įstatymui neprieštaraujančius būdus.

39. Be to, servituto nustatymas administraciniu aktu yra galimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Taisyklių 2.4 punktu, kai jie numatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį administracinis sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad tokie teritorijų planavimo dokumentai būtų buvę rengiami, kad buvo dėl jų rengimo buvo kreiptasi, bei kad būtų buvę priimti administraciniai sprendimai dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo. Tokiu atveju pareiškėjo siekis nustatyti reikalaujamą servitutą atsakovo administraciniu sprendimu, kuriuo tikslinami nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, yra apskritai nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais tiek dėl servitutų nustatymo administraciniais aktais pagrindų, tiek dėl jų nustatymo procedūrų, ir vien dėl to negalėtų būti tenkinamas.

40. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nėra teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl servituto nustatymo, laiko pagrįstomis, todėl pareiškėjo skundas tiek dėl atsakovo administracinių sprendimų panaikinimo, tiek dėl įpareigojimo nustatyti servitutą pagal pareiškėjo pateiktą planą, buvo atmesti pagrįstai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti. Atmesdama apeliacinį skundą, dalies pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių (dėl galimo visuomenės poreikio, dėl pareiškėjo nuomojamos bendro naudojimo žemės sklypo dalies, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo bylą, kitokių bylos nagrinėjimo procesinių aspektų, dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-370-755/2015 nustatytų aplinkybių, dėl Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarime Nr. 6-VI-2 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ padarytų išvadų) teisėjų kolegija plačiau neaptarinėja, nes nurodyti argumentai negali turėti jokios reikšmės byloje padarytoms išvadoms.

41. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauptė“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pavedimą advokatui atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė