771fb002-57d2-45a5-a76a-8a9136df462b · Kauno apylinkės teismas

?`Baudžiamoji byla Nr. 1-1274-311/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05873-2019- Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Laimai MickevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam G. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01). Teismas n u s t a t ė : G. Å . 2019-02-12 apie 01.04 val. važiavo (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,89 promilės etilo alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01). Kaltinamasis G. Å ., apklaustas teisme, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2019-02-11 aÅ¡tuntÄ valandÄ nuvažiavo pas pažįstamus. Ten iÅ¡gėrė alaus, degtinės. Ä®vyko konfliktas dėl telefono.

Ä® jo galvÄ sudaužė butelį. Po to pirmÄ valandÄ nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Atvyko policijos pareigÅ«nai. Paklausė, kÄ veikia. Klausė, ar gėrė alkoholio. Patikrino jo girtumÄ . Atvažiavo pas pažįstamus, kurie gyvena Marijampolės plente. Susimušė. Po to su broliu R. nuėjo į automobilį, kuris stovėjo plente. Atrakino automobilį, įsėdo į jį. Raktelius įdėjo į daiktadėžę. Norėjo kviesti taksi. Nespėjo, atvyko policijos pareigÅ«nai. Mėgino iÅ¡sikviesti per programėlę taksi, bet nespėjo.

Automobilis stovėjo į keliÄ galu. Automobilyje sėdėjo 1-2 minutes. Brolis sėdėjo Å¡alia jo. Policija privažiavo iÅ¡ galo. Tai buvo apie 1valandÄ . Buvau uždegęs automobilio Å¡viesas. Kai iÅ¡jungi signalizacijÄ , užsidega Å¡viesos . Po 5 minučių jos užgesta. IÅ¡ galo privažiavo automobilis. Tai buvo policijos pareigÅ«nai. Klausė, ar gėręs. Nebuvo užvedęs variklio. Niekur automobilis nejudėjo. Kadangi buvo iÅ¡gėręs, buvo sutrenkta galva, prisimena viskÄ per rÅ«kÄ .

Tyrėjai sakė, kad, jei jis gaus advokatÄ , tai keis parodymus, nes tuo metu buvo labai susijaudinęs. Å iandien jo parodymai yra tikslÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra tikslÅ«s. Neriedėjo su automobiliu. Policijos automobilio Å¡vyturėliai nebuvo įjungti. Policijos automobilis – autobusiukas. Policijos pareigÅ«nams sakė, kad buvo pas pažįstamus. Pats sukÅ«rė versijÄ apie rankinį stabdį. Automobilis jam priklauso. Nereikėjo patraukti automobilio tam, kad įvažiuotų antras automobilis.

PraÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę ir jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis. Už automobilį moka po 60 eurų kas mėnesį. Liko mokėti 2 mėnesiai. Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo įvykio. Gavo praneÅ¡imÄ 2019-02-12 apie įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini). Nuvyko. Pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini). Atvažiuodami pamatė Å¡alia kelio stovintį kitÄ automobilį, kuris pradėjo važiuoti. Pagalvojo, kad tame automobilyje gali bÅ«ti asmenys, susiję su įvykiu, į kurį vyko.

Sustabdė minėtÄ automobilį, pavažiavusį gal 5-10 metrų. Patikrino vairuotojo blaivumÄ . Kai važiavo, automobilis stovėjo, o kai privažiavo, jis pradėjo judėti. Vairuotojas po to aiÅ¡kino, kad pasitraukė, nes norėjo jiems netrukdyti. Kai sustojo prie to automobilio iÅ¡ galo, automobilis pradėjo važiuoti. Tas automobilis stovėjo Å¡alia kelio. Buvo įmanoma pravažiuoti pro tÄ automobilį. Kai pamatė, kad automobilis važiuoja, įjungė Å¡vyturėlius, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Neprisimena, ar variklis buvo užvestas. Tiksliai nepamena, bet atrodo, rakteliai buvo įkiÅ¡ti į spynelę. Turėjo eiti pėsti nuo pagrindinio kelio iki vietos, kur vyko įvykis. Å is automobilis stovėjo kelkraÅ¡tyje. Ten yra nuokalnė, automobilis gali riedėti nuo jos. Nežino, ar, norint pajudinti automobilį, reikalinga automobilio galia. Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo įvykio. Tai buvo vasario mėnesį. Buvo vidurnaktis. Reagavo į įvykį, kad du jaunuoliai užpuolė pranešėjÄ .

Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten pamatė iÅ¡važiuojantį automobilį. Nutarė sustabdyti tÄ automobilį. Iki tos vietos, kur buvo pranešėjas, buvo galima tik prieiti. Sustabdė minėtÄ automobilį. Vairuotojo rankos ir drabužiai buvo kruvini. Jo girtumas buvo virÅ¡ 1.5 promilių. Patikrinoe ir Å¡alia vairuotojo buvusio jo brolio girtumÄ â€“ jis buvo dar didesnis. Atėjo pranešėjas, pasakė, kad Å¡ie jaunuoliai jį užpuolė. Atvykę pamatė automobilį, kuris stovėjo su įjungtomis Å¡viesomis.

Toje kelio vietoje yra kaip „kišenė“ automobiliui sustoti. Ten galima nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai atvyko, automobilis jau pradėjo važiuoti. Kadangi automobilis važiavo, turėjo jį stabdyti. Įjungė švyturėlius, pradėjo stabdyti automobilį. Pareigūnai privažiavo be švyturėlių, jie pradėjo trauktis. Kai priėjoprie automobilio, jo variklis veikė. Vairuotojas aiškino, kad jis šildosi, o vairavo trečias asmuo, kuris pasišalino. Automobilis ne riedėjo, o važiavo.

Mano, kad jie norėjo patraukti automobilį tam, kad liudytojas privažiuotų. Automobilio šviesos degė. Jie išvažiavo tuo metu, kai automobilis išvažinėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad G. Š. yra jo brolis. Jis turi jam asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį “Opel Vectra“, valst. numerio nepamena, raidės KOR. 2019 m. vasario 11 d., apie 22.00 val. jis kartu su broliu jo automobiliu „Opel Vectra“ atvyko pas pažįstamus, kurių tikslaus adreso nežino, bet kažkur (duomenys neskelbtini).

Automobilį vairavo brolis, jis buvo blaivus, automobilį pastatė pakeliui į pažįstamo namus, nes privažiavimo iki pat jo namo nėra. Namuose pas pažįstamÄ vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę, jo brolis G. taip pat vartojo alkoholį. Begerdami jie susipyko, tarp jų gavosi konfliktas, po to muÅ¡tynės, dėl to jie su broliu iÅ¡ ten išėjo. Atėjo į brolio automobilį, jis sėdo į vairuotojo sėdynę, o jis į priekinę keleivio. Brolis skambino, ne per programėlę ir kvietė taksÄ , jo automobilio Å¡viesos buvo įjungtos, kad taksi geriau pastebėtų, o automobilio rakteliai į užvedimo spynelę nebuvo įkiÅ¡ti, jie buvo daiktadėžėje.

Ar jiems sėdint automobilyje buvo užtrauktas rankinis stabdis, jis pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio, tik įtaria, kad turėjo bÅ«ti, nes stovėjo truputį nuokalnėje. Nuo įsėdimo į automobilį jie tik sėdėjo ir su automobiliu niekur nevažiavo, kad automobilis bÅ«tų judėjęs savaime, jis to nepamena. Taip jie sėdėjo gal 5-10 minučių, tada pamatė, kad jiems iÅ¡ paskos atvažiuoja policijos maÅ¡ina su Å¡vyturėliais, jie sustojo prie jų ir atėjo, jiems atėjus jie sakė, kad nuo jų sklinda alkoholio kvapas, todėl patikrino abiejų blaivumÄ , abiem buvo nustatytas girtumas.

Kodėl brolis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ ir kraujo tyrimui, jis nežino, taip pat nežino kodėl iÅ¡ jo buvo paimtas automobilis, nes bÅ«damas neblaivus jis jo nevairavo, tam ir kvietė taksi (b. l. 37-38) IÅ¡Â tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-02-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d. (b. l. 6). Iš įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2019-02-12 apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė.

Paimtas automobilis “:Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo registracijos liudijimas (b. l. 13-20). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1578/2019 (01) matyti, kad G. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 proc. (promilės) etilo alkoholio (b. l.

50) Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikavimo numerį matyti, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2018-10-02 (įregistravimo dienos) yra G. Š. (b.l. 85). Iš VšĮ “Emprekis” pažymos dėl automobilio vertės matyti, kad automobilio „Opel Vectra”, 2004 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 2050 eurų (b. l. 86). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo G. Å . veiksmai padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal pirmiau minėta baudžiamojo įstatymo straipsnį įrodyta visiÅ¡kai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra.

Kaltinamojo G. Å . parodymus, kad jis nevairavo automobilio, o jame su broliu tik sėdėjo norėdami iÅ¡sikviesti taksi, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu G. Å . parodė, kad sėdėdamas savo automobilyje per taxify programėlę kvietėsi taksÄ , kadangi pats vairuoti negalėjo, buvo iÅ¡gėręs. Automobilio Å¡viesos buvo įjungtos, kad matytų taksas, kur atvažiuoti, o rakteliai į užvedimo spynelę įkiÅ¡ti nebuvo, jie buvo padėti daiktadėžėje.

Tada pro galinį automobilio veidrodėlį pamatė link jų atvažiuojantį automobilį, pagalvojo, kad tai taksi automobilis, kadangi kelias buvo siauras, jis jį buvo užstatęs ir kad taksi automobiliui nereikėtų stovėti pagrindiniame kelyje, jis atleido savo automobilio rankinį stabdį ir automobilis savaime pariedėjo apie 3 metrus į priekį, raktų į užvedimo spynelę įdėjęs nebuvo, automobilio šviesos buvo įjungtos, stovėjo nuokalnėje. Pamatęs, kad atvažiuojantis automobilis laisvai pro jį pravažiuos, jis vėl užtraukė rankinį stabdį (b.l. 74-75).

Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu G. Å . pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, kad įsėdęs į automobilį, norėjo iÅ¡kviesti taksi, tačiau nespėjo, nes atvažiavo policijos pareigÅ«nai. QAutomobilis neriedėjo, o versijÄ apie rankinį stabdį jis sukÅ«rė pats. Be to, kaltinamasis G. Å . parodė, kad vakare prieÅ¡ įvykį jis iÅ¡gėrė alaus, degtinės, o įvykus konfliktui, su broliu nuėjo į automobilį, kurį, kaip nustatyta pirmiau, jis vairavo. Taigi, kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek neblaivus vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine ,,vairuoti“ prasme, pagal kuriÄ vairuoti – reiÅ¡kia valdyti vairu, vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o Å¡ios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens. TÄ aplinkybę, kad kaltinamasis G.

Å . pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, visiÅ¡kai patvirtino liudytojais apklausti į įvykį vykę policijos pareigÅ«nai D. B. ir V. B.. Liudytojas D. B. parodė, kad kai jie važiavo, automobilis stovėjo, o kai privažiavo, jis pradėjo judėti, o vairuotojas po to aiÅ¡kino, kad pasitraukė, nes norėjo jiems netrukdyti. Liudytojas V. B. parodė, kad nuvykus į Marijampolės plentÄ , ten pamatė iÅ¡važiuojantį automobilį, nutarė sustabdyti jį, įjungė Å¡vyturėlius, pradėjo stabdyti automobilį, o kai priėjo prie automobilio, jo variklis veikė, vairuotojas aiÅ¡kino, kad jis Å¡ildosi, o vairavo trečias asmuo, kuris pasiÅ¡alino, be to automobilis ne riedėjo, o važiavo.

TÄ aplinkybę, kad pirmiau nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis G. Å . transporto priemonę vairavo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių girtumas), patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Å . nurodė, kad jis su broliu įsėdo į automobilį, brolis skambino ne per programėlę ir kvietė taksi. Taip jie sėdėjo gal 5-10 minučių (b. l. 37-38) Å iuos liudytojo R. Å . parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip siekį padėti savo broliui, nes ir pats kaltinamasis nurodė, kad jis neskambino dėl taksi, o tik ruošėsi tai daryti, be to, jiems tik įsėdus į automobilį, prie jų tuoj pat privažiavo policijos pareigÅ«nai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ pripažintina, kad G. Å . veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo G. Å . veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiÅ¡kai. Kaltinamasis G. Å . yra kaltas, todėl baustinas. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo G. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis. BK 281 straipsnio 7 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) sankcija numatė, kad už nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ alternatyvių bausmių: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis G. Å . padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuris yra tyčinis ir baigtas. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 61–63), administracine tvarka baustas du kartus ir abu kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (b. l. 59–60), priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 55, 58), dirbantis, nevedęs. Visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-04) sankcijose numatytÄ bausmę–baudÄ .

Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį–G. Å . anksčiau neteistas, padarė nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su transporto eismo saugumu, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , todėl jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatyta, jog G. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,89 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, Å¡iuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad G. Å . anksčiau jau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tikslinga G. Å . skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimÄ naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laikotarpį.

Dėl automobilio konfiskacijos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Kadangi G. Å . automobilį vairavo, bÅ«damas neblaivus, kaip matyti iÅ¡ Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikavimo numerį, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2018-10-02 registruotas G. Å . vardu, todėl Å¡is automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo bÅ«ti konfiskuotas. Dėl kardomųjų priemonių Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ­ naikintinos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019-02-22 nutarimu laikinai, tai yra nuo 2019-02-22 iki 2019-04-22, buvo apribota G. Å . nuosavybės teisė į automobilį „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi teisės į šį automobilį apribojimo terminas pasibaigęs, todėl, siekiant užtikrinti minėto automobilio konfiskacijos įvykdymÄ , taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir automobilio konfiskacijos procedÅ«ros pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje voke (galinio virÅ¡elio vidinė pusė) esantys: voke esantis kompaktinis diskas (CD) su vaizdo medžiaga, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; voke esantis G. Å . vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) persiųstinas VÄ® „Regitra“; voke esantis automobilio „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas persiųstinas minėto automobilio konfiskacijÄ vykdančiam antstoliui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : G. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir nuteisti jį 54 (penkiasdeÅ¡imt keturių) MGL, tai yra 2 700 (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų) eurų bauda. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam G.

Å ., jog paskirtÄ baudÄ jis privalo sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimÄ , kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti G. Å . baudžiamojo poveikio priemones: - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios specialiosios teisės sustabdymo jo atžvilgiu dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 14 d.; - konfiskuoti G.

Å . nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo konfiskacijos procedÅ«ros pradžios apriboti G. Å ., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į automobilį „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu G. Å . paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, G.

Å . vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)persiųsti VÄ® „Regitra“. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: - kompaktinį diskÄ (CD) su vaizdo medžiaga, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ ; - automobilio „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ persiųsti Å¡io automobilio konfiskacijÄ vykdančiam antstoliui. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Grigas