2025-10-15 Nr. AB-16864-3-61-3-01450-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2605-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01450-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje yloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. TE-7-168/2025(11.7.53 E) (teismo sprendime nurodytas 2025 m. vasario 25 d. įsakymo numeris – Nr. TE-7-168/20025(11.7.53 E) laikytinas rašymo apsirikimu) (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu; 3) priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo; 4) grąžinti pareiškėją į tarnybą, t. y. į iki atleidimo eitas Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir PGT) budinčio ugniagesio gelbėtojo (statutinis valstybės tarnautojas 10 pareigybių grupė) pareigas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsniu, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas 2025 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI / 2025(3.68 E) (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) pagrindu, iš kurios matyti, jog pagrindu pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą atsakovas laikė aplinkybes, kad pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos 2024 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 0045-ANR-N-715-2024 (toliau – ir Nutarimas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 20 d. apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti. Pareiškėjui už minėtą administracinį nusižengimą buvo paskirta 90 Eur bauda.

4. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamu Įsakymu ir, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, teigė, kad nurodytas pažeidimas nesukėlė būtinų teisinių pasekmių, kurioms esant galėjo būti priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, t. y. padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalies pažeidimą, pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo, nesugriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga, jos nesukompromitavo.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog pagal ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą, jis privalo atitikti nustatytus bendrojo fizinio parengimo reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekdamas palaikyti tinkamą fizinio pasirengimo formą, sistemingai sportuoja, todėl kiekvieną rytą bėgioja bei atlieka kitus fizinius pratimus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. gegužės 20 d. ryte prieš eidamas į darbą, kaip įprastai, nusprendė pasportuoti. Išbėgo iš namų ir bėgo įprasta bėgimo trasa, kai jau bėgo link namų, išgirdo kaip kažkas sušuko necenzūrinio pobūdžio žodžius.

Kadangi tuo metu buvo šalia miško, išgirdęs šauksmą išsigando ir pradėjo bėgti link miško, tačiau kai jau buvau nubėgęs apie 100 m, išgirdo, kad kažkas sušuko „Stok, VSAT tarnyba!“. Pareiškėjas atsisuko pasižiūrėti ir pamatęs asmenį, kuris dėvėjo kepurę, panašią į VSAT pareigūno, sustojo. Prie pareiškėjo priėjo minėtas asmuo ir jam prisiartinus iš dėvimos uniformos suprato, kad tai pasienio pareigūnas. Pareigūnui pareikalavus eiti kartu su juo prie tarnybinio automobilio, visus reikalavimus įvykdė. Pareiškėjas kartu su pareigūnu priėjo prie tarnybinio automobilio, kuris stovėjo už krūmų, buvo patikrintas, tačiau jokių draudžiamų daiktų pas pareiškėją rasta nebuvo, nes pastarųjų niekada nėra turėjęs. Pareiškėjui pasiteiravus pareigūno, kodėl jis vartojo necenzūrinio pobūdžio keiksmažodžius, pastarasis pasakė, kad tuoj sužinos ir jam liepė būti prie tarnybinio automobilio.

Pareiškėjas prie automobilio buvo sulaikytas apie dvi valandas, vėliau pristatytas į užkardą, kur sulaikymo kameroje dar tris valandas neteisėtai buvo laikomas, nors su savimi turėjo asmens dokumentus ir jokio pažeidimo nebuvo padaręs. Kadangi pareiškėjas buvo neteisėtai sulaikytas, jis nurodė, jog dėl tokių pareigūnų veiksmų kreipsis į vadovybę, o tuomet jam buvo surašytas protokolas, kad neva jis neįvykdė prasimanyto reikalavimo nebėgti ir sustoti. Pareiškėjas teigė, kad neturėjo tikslo bėgti nuo pareigūno, nes nebuvo padaręs jokio pažeidimo.

Pamatęs asmenį, vilkintį uniformą, ir identifikavęs, kad tai gali būti pareigūnas, pareiškėjas iš karto sustojo ir įvykdė visus jo nurodymus. Pasak pareiškėjo, jokio tarnybinio nusižengimo, kuriuo būtų pažeistos Statuto nuostatos bei PGT etikos kodekso nuostatos, jo veiksmuose nebuvo. Priešingai, pareiškėjas buvo nepagrįstai sulaikytas nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. su savimi turėjo raciją ir jokiu būdu negali pažeisti Statuto nuostatų, kadangi racija yra daiktas, kuris nėra įtrauktas į įstatymų draudžiamų daiktų sąrašą, taip pat pažymėjo, kad raciją 2024 m. gegužės 20 d. su savimi buvo pasiėmęs visiškai atsitiktinai, kadangi išvakarėse pastarąją jam buvo palikęs pažįstamas, kad joje sulituotų akumuliatorius, todėl pasportavęs iš karto ruošėsi eiti į darbą, kur norėjo sutaisyti neveikiančią racijos akumuliatoriaus bateriją.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad sprendžiant klausimą, ar jis pažemino pareigūno vardą, svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl VSAT Nutarimo patenkino. Nors Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir VAT) minėtą pirmosios instancijos teismo Nutarimą panaikino, tačiau laikydamas, kad pareiškėjo kaltė padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta pareigūno R.V. parodymais (vienintelis pareigūnas, kuris matė ir dalyvavo įvykyje, kitų pašalinių asmenų nebuvo), atkreipė dėmesį į tai, jog tarnybiniame pranešime pareigūnas nieko neminėjo apie neva du asmenis, kurie nuo jo bėgo, parodymai apie antrą asmenį, kuris nebuvo sulaikytas ir neva buvo su pareiškėju, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl pareiškėjo nuomone, sprendžiant klausimą, ar jo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis, tokia aplinkybė yra svarbi, nes įvykio metu pareiškėjas buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dvejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), o kitų asmenų nebuvo, todėl atsakovo konstatuotas neva įstaigos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas nebuvo akivaizdus, nors pagal teismų praktiką ši aplinkybė būtina ir tai turėjo įrodyti atsakovas.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesio gelbėtojo pareigas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, buvęs Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas, iš pareigų atleistas tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, nevykdė teisėto VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pasienio užkardos pareigūno, norėjusio jį patikrinti, reikalavimo nebėgti ir sustoti. Atsakovas akcentavo, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. tyčia atliko minėtus veiksmus.

10. Atsakovas tvirtino, kad skundas iš esmės grindžiamas tik tuo, jog neva pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. veiksmai nesukėlė pasekmių – akivaizdžiai nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, nesugriovė ir nesukompromitavo PGT. Pasak atsakovo, pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (Statuto 20 straipsnio 2 punktas), tyčia nevykdė teisėtų VSAT pareigūno reikalavimų. Pareiškėjas nuo VSAT pareigūno bėgo ir buvo jo persekiojamas anksti ryte pasienyje su priešiška Lietuvai valstybe Baltarusija, iš kurios gabenama kontrabanda ir bando patekti nelegalūs migrantai. Pareiškėjas su savimi turėjo raciją, o jį mišku persekiojantis VSAT pareigūnas ne kartą kartojo reikalavimą sustoti, tačiau pareiškėjas piktybiškai nevykdė minėto reikalavimo ir toliau bėgo į mišką. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo veiksmai, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, geopolitinę situaciją ir vietą, t. y. pasienio ruožas, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, matydamas uniformuotą VSAT pareigūną nedideliu (15–20 metrų) atstumu ir nepaklusdamas jo reikalavimui sustoti ir nebėgti, yra nesuderinami su pareigūno veiklos principais. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas gyvena pasienio ruože, todėl neabejotinai žino pasienio teisinio režimo reikalavimus. Be to, pareiškėjas pareigūno vardą žeminančių veiksmų atlikimo metu buvo vietovėje, netoli kurios gyvena ir dažnai mato uniformuotus VSAT pareigūnus, todėl pareigūno buvimas toje vietoje jam neturėjo būti netikėtas.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nukreiptas prieš valdymo tvarką. Pasak atsakovo, tokio pobūdžio pažeidimai (nukreipti prieš valdymo tvarką) kelia nepasitikėjimą valdymo institucijomis, o valdymo tvarkos nesilaikymas dažnai sudaro sąlygas korupcijai, todėl ilgainiui gali pakenkti institucijos ar valstybės prestižui, be to, tokių pažeidimų ignoravimas ar toleravimas gali skatinti ir kitus visuomenės narius negerbti įstatymų, jų nesilaikyti bei sumažinti visuomenės moralės standartus, skatinti cinišką požiūrį į valdžią ir valdymo tvarką.

12. Atsakovo nuomone, tokie pažeidimai, padaryti statutinio valstybės tarnautojo, iš esmės menkina ne tik PGT autoritetą, bet ir pamatines valstybės vertybes. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei, eidamas atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jo elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir visuomenės akyse nekompromituotų tarnybos autoriteto, be to, taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnas). Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą, o nurodyti sąmoningi pareiškėjo veiksmai, kurių jis iš esmės neginčija, yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas bei nepagarba sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams.

13. Atsakovas vertino, kad pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai, todėl pasirinktas elgesio modelis nesuderinamas su pareigūno veiklos principais bei prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be kita ko, pasak atsakovo, atliktais veiksmais pareiškėjas ne tik nusižengė Etikos kodekse nustatytiems principams bei sulaužė Statuto 16 straipsnyje nustatytą ir duotą priesaiką gerbti bei vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, bet ir akivaizdžiai žemino PGT įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje, autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš PGT pareigūnų. Todėl atsakovas nurodė, kad minėti pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tyčiniai ir sąmoningi.

14. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo veiksmų pobūdį, teigė, kad Įsakymas atleisti jį pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pagrįstas ir teisėtas. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad pareiškėjas buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dvejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), kitų asmenų nebuvo, todėl neva PGT kompromitavimas nebuvo akivaizdus, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Be to, akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pozicija, kurios jis laikėsi viso proceso metu, paneigta bylos VAT nagrinėjimo metu, nes VAT konstatavo, jog sekant pareiškėjo paaiškinimais, duotais viso proceso metu, VSAT pareigūno veiksmai būtų nelogiški. Pareiškėjas paaiškino, jog aptariamu laiku ir vietoje sportavo (bėgiojo) ir iš esmės bėgo link tos vietos, kur pastebėjo asmenį, kurį vėliau atpažino kaip pareigūną. Minėtą asmenį pareiškėjas teigė pastebėjęs apie 70–100 metrų atstumu ir išgirdęs reikalavimą sustoti su necenzūriniais žodžiais. Iš šių paaiškinimų sektų, kad pareigūnas pareiškėją matė atbėgantį link jo ir tarp jų esant 70–100 metrų atstumui pareikalavo pareiškėjo sustoti. Tačiau VSAT pareigūnui nėra jokios prasmės reikalauti sustoti už 70–100 metrų asmens, kuris ir taip artėja prie pareigūno. Be to, apeliacinės instancijos posėdyje pareiškėjas neginčijo liudytojo nurodytų aplinkybių, kad jie vienas kitą pamatė 15–20 metrų atstumu, o ne 70–100 metrų atstumu, kaip jis aiškino iš pradžių. Todėl daryta išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikalingų konstatuoti, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. nevykdymas teisėto VSAT pareigūno reikalavimo sustoti ir nebėgti, pažemino pareigūno vardą, visuma. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A4-189/2007), ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-193/2011).

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriame nurodyta, jog R. B. padarė nusižengimą, kurio požymiai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalį, jam skirta 90 Eur bauda. 2025 m. vasario 21 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad „1. R. B. 2024-05-20 apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, nevykdė teisėto VSAT pareigūno, norėjusio jį patikrinti, reikalavimo nebėgti ir sustoti. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 20 str. 2 p., Etikos kodekso 6.3 p., 7.4 p., 11.1 p., 11.3 p. reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką. 2. Konstatuojamosios dalies 1 p. nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad R. B. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu. Skundžiamame Įsakyme buvo nurodyta: „1. A t l e i d ž i u iš vidaus tarnybos 2025 m. vasario 25 d. vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) R. B., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesį gelbėtoją (statutinį valstybės tarnautoją, 10 pareigybių grupė)“.

18. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Statuto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūno pasienio užkardos Nutarimo panaikinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūno pasienio užkardos Nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. VAT 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūno pasienio užkardos apeliacinį skundą patenkino: panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paliko galioti VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio pareigūno pasienio užkardos Nutarimą. VAT nutartis įsiteisėjusi.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog padarė administracinį nusižengimą, nes šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia VAT nutartimi, tačiau iš esmės nesutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, padarydamas administracinį nusižengimą, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (Tarnybinio patikrinimo išvadą, rašytinius pareiškėjo paaiškinimus bei kitus įrodymus), darė išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė tyrimui reikšmingas aplinkybes, jas objektyviai įvertino bei padarė pagrįstas išvadas.

21. Teismas nurodė, kad svarbu paminėti aplinkybes, jog pareiškėjas nuo VSAT pareigūno bėgo ir buvo persekiojamas pasienyje su Lietuvai priešiška valstybe – Baltarusija, pareiškėjas piktybiškai nevykdė VSAT pareigūno reikalavimo sustoti, be to, pareiškėjas gyvena pasienio ruože, todėl jam buvo žinoma, kaip atrodo, kaip būna apsirengę pasienio pareigūnai bei koks teisinis režimas galioja pasienyje. Teismas pažymėjo, kad iš VAT nutarties matyti, jog teismo posėdyje buvo apklaustas pareigūnas, kuris patvirtino, kad apie 15–20 metrų atstumu pastebėjo miško keliu einančius asmenis, o šie, pamatę pareigūną, apsisuko ir pradėjo judėti priešinga kryptimi. Pareigūnui sušukus „Stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, asmenys iš karto pradėjo bėgti priešinga kryptimi, be to, liudytojas nurodė, kad buvo apsirengęs tarnybinę uniformą, todėl asmenys turėjo matyti, kad jis uniformuotas. VAT taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nepaneigė pareigūno parodymų.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog įvykio metu jis buvo vienas, o ne kaip nurodė VSAT pareigūnas, kad jie buvo dviese, nes konfliktas įvyko tik tarp dviejų pareigūnų. Teismas sprendė, kad bylos kontekste svarbu vertinti aplinkybę, jog pareiškėjas nepakluso teisėtam VSAT pareigūno reikalavimui sustoti, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, kuris neabejotinai sietinas su tuo, kad pareigūnas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, menkino įstaigos autoritetą, griovė pasitikėjimą įstaiga.

23. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo. Be to, kaip nustatyta Statuto 16 straipsnyje, asmuo, priimtas į vidaus tarnybą, prisiekia paskyrus jį į pareigas. Pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

24. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad tokios aplinkybės yra nustatytos: pareigūnas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nes 2024 m. gegužės 20 d. apie 6.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, norint jį patikrinti, pareiškėjas nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti, todėl tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, taip pat pareiškėjas, nevykdydamas teisėto pareigūno reikalavimo sustoti, elgėsi lengvabūdiškai, pažeidė galiojančias teisės normas, todėl tokiais savo veiksmais neabejotinai sumenkino, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei pareigūno vardą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu.

25. Teismas, konstatavęs, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, jog nėra jokio pagrindo jo naikinti, taip pat tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, teismas sprendė, kad jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis.

29. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar jo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis, svarbi aplinkybė yra ta, kad įvykio metu pareiškėjas buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dviejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), o kitų asmenų nebuvo, todėl atsakovo konstatuotas neva įstaigos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas nebuvo akivaizdus, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokia aplinkybė būtina ir tai turėjo įrodyti atsakovas.

30. Pareiškėjas tvirtina, jog išvada, kad jis nepažemino pareigūno vardo, taip pat darytina vertinant atsakovo veiksmus jo atžvilgiu, atliekant tarnybinį patikrinimą, surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą ir priimant skundžiamą Įsakymą, t. y. atsakovo pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriuo buvo siūloma pradėti pareiškėjo veiksmų tyrimą, buvo surašytas 2024 m. rugpjūčio 7 d., o registruotas 2025 m. rugpjūčio 9 d. Nr. TNT-165/2024(3.68 E); atsakovo vadovo (tuometinio direktoriaus S. G.) rezoliucija „prašau atlikti tarnybinį patikrinimą“ buvo surašyta, terminas nustatytas 2024 m. rugpjūčio 23 d.; atsakovo padalinio vadovė parašė rezoliuciją „prašau tęsti tyrimą (stebėti teismo procesą ir kada pasibaigs pareigūno atostogos“, terminas – 2024 m. rugsėjo 8 d.; VSAT Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.; atsakovo padalinio vadovė parašė rezoliuciją „per. tęsti tyrimą“, terminas – 2024 m. lapkričio 29 d.; Tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, buvo surašyta 2025 m. vasario 21 d.; skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2025 m. vasario 25 d., nors pareiškėjas dar buvo atostogose. Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovas, žinodamas, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 31 punktą, tyrimą turėjo užbaigti per trisdešimt dienų nuo VSAT Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.), o skundžiamą Įsakymą priimti dar 2024 m. spalio mėn., tačiau atsakovas to padarė, savo neveikimu (konkliudentiniais veiksmais) patvirtindamas, kad pareiškėjo veiksmuose neįžvelgė pareigūno vardo pažeminimo požymių (tol, kol nepasikeitė atsakovo vadovas, juo tapus R. P.).

31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

33. Atsakovo vertinimu, nėra aišku, kuo vadovaujantis pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, žinodamas Tvarkos aprašo 31 punkto nuostatas, tarnybinį patikrinimą dėl jo veiksmų turėjo užbaigti per 30 dienų nuo VSAT Nutarimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) ir skundžiamą Įsakymą priimti dar 2024 m. spalio mėn., todėl to nepadarydamas (savo neveikimu) patvirtino, jog pareiškėjo veiksmuose neįžvelgė pareigūno vardo pažeminimo požymių. Pasak atsakovo, vien tai, jog pareigūnas pripažintas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo fakto. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti nustatytas visų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, reikalingas konstatuoti, kad pareigūno veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip administracinis pažeidimas, pažemino pareigūno vardą. Įvertinęs Tvarkos aprašo 23 punktą ir 31 punktą, atsakovas akcentuoja, kad pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma išvados, kurioje konstatuojama pareigūno padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus vadovui, neįgaliotam skirti pareigūną į pareigas – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena. Be to, Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

34. Atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2024 m. rugpjūčio 9 d., nustačius, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 31 d. sirgo, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. spalio 8 d. jam buvo suteiktos tikslinės (tėvystės atostogos) (2024 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. AK-7-260), nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (2024 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. TE-7-76). Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. nevykdydamas teisėto VSAT pareigūno reikalavimo sustoti ir nebėgti, pažemino pareigūno vardą, patvirtina 2025 m. vasario 21 d. (penktadienį), o pareiškėjas atleistas 2025 m. vasario 25 d. Taigi, atliekant tarnybinį patikrinimą ir konstatuojant, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai, taip pat nebuvo pažeistos nei Tvarkos aprašo, nei Statuto nuostatos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką (terminus). Atsakovas akcentavo, kad nors sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą buvo priimtas praėjus 4 dienoms po pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo dienos, tačiau naikinamasis 3 metų senaties terminas atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą nebuvo praleistas.

35. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su tuo susijusių reikalavimų.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sumenkino, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei pareigūno vardą, sprendė, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino išvestinių reikalavimų.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog jis nepagrįstas, mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant, ar jo veiksmuose yra pareigūno vardo pažeminimo sudėtis, svarbi aplinkybė yra ta, kad įvykio metu jis buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dviejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), o kitų asmenų nebuvo. Pareiškėjas tvirtina, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir konstatuojant, kad jis pažemino pareigūno vardą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką, t. y. terminus.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

41. Pažymėtina, kad Statuto (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsakomybė už šią veiką galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020; 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1618-1188/2023).

43. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, įrodymų vertinimo taisyklių teisingo taikymo aspektu, atsižvelgdama į aptartą Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus (tarnybinio patikrinimo medžiagą, Tarnybinio patikrinimo išvadą ir kt.) įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padarytos išvados, kad pareiškėjas pasienio ruože nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti, trukdė patikrinimui, todėl tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, taip pat pareiškėjas, nevykdydamas teisėto pareigūno reikalavimo sustoti, elgėsi lengvabūdiškai, pažeidė galiojančias teisės normas, todėl tokiais savo veiksmais neabejotinai sumenkino, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei pareigūno vardą. Kartu teismas vertino ir pareiškėjo argumentus bei nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis jis šioje byloje teigė, kad atsakovas pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Akcentuotina, kad vien tai, jog pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

45. Bylos duomenimis, pareiškėjas tarnavo vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini), Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) PGT budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju (statutinis valstybės tarnautojas, 10 pareigybių grupė). 2024 m. gegužės 20 d. apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, jis nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nebėgti ir sustoti. Pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta 90 Eur bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2024 m. liepos 30 d. nutarimu panaikino VSAT Nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukė. VSAT, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į VAT, kuris 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi VSAT apeliacinį skundą tenkino, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas tyčia padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi VSAT nutarimas galutinai įsiteisėjo. 2025 m. vasario 21 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog „R. B. 2024-05-20 apie 06.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, pasienio ruože, nevykdė teisėto VSAT pareigūno, norėjusio jį patikrinti, reikalavimo nebėgti ir sustoti. Šiais veiksmais R. B. pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 20 str. 2 p., Etikos kodekso 6.3 p., 7.4 p., 11.1 p., 11.3 p. reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką. 2. Konstatuojamosios dalies 1 p. nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad R. B. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu. Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 78 straipsnio 1 dalimi ir 80 straipsniu, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2025 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

46. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu elgtis taip, kaip visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytas pažeidimas – VSAT pareigūno teisėtų nurodymų nevykdymas, vengimas būti patikrintam, bėgimas nuo pareigūno pasienio ruože, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja bei laikytinas pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

47. Nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja aplinkybę, kad įvykio metu buvo vienas, konfliktas iš esmės įvyko tarp dvejų pareigūnų (pareiškėjo ir VSAT pareigūno), kitų asmenų nebuvo, todėl atsakovo konstatuotas neva įstaigos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas nebuvo akivaizdus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662/2023). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

Be to, valstybės tarnautojo veiksmų vertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012).

Taigi akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokią pareigūno veiką, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai iš esmės jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, atmestini kaip nepagrįsti.

48. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl padarytų procedūrinių pažeidimų – jog atsakovas tyrimą turėjo užbaigti per trisdešimt dienų nuo VSAT Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.), o skundžiamą Įsakymą priimti dar 2024 m. spalio mėn., teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Kaip jau minėta, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda ir kurios skyrimui taikomi Statuto 41 straipsnio 4 dalyje numatyti 30 dienų ir dviejų mėnesių naikinamieji terminai.

49. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 10 d.) 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas ar komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą, sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą, priimamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, nežiūrint į tai, ar pareigūnas turi laikinąjį nedarbingumą, atostogauja, ar yra nušalintas nuo pareigų. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma išvados, kurioje konstatuojama pareigūno padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus vadovui, neįgaliotam skirti pareigūną į pareigas – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

50. Bylos duomenimis, tarnybinis patikrinimas pradėtas 2024 m. rugpjūčio 9 d., nustačius, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau minėta, VSAT Nutarimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. sirgo, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. spalio 8 d. jam buvo suteiktos tikslinės (tėvystės atostogos), nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 31 d. vėl sirgo, nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. jam buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Darytina išvada, kad atliekant tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 23 punkte numatyti terminai nebuvo pažeisti. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2025 m. vasario 21 d. (penktadienį), o pareiškėjas atleistas 2025 m. vasario 25 d. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas po 4 dienų nuo pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo (išvados patvirtinimo) dienos, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nelaikytina esminiu, byloje nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo teise ar veikė akivaizdžiai aplaidžiai, o 3 metų tarnybinės atsakomybės terminas nebuvo pažeistas, todėl laikytina, kad pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai.

51. Pripažinus, kad pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti išvestinių jo reikalavimų – priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo bei grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas vidaus tarnybos pareigas.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

53. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis