771cfdd3-265d-423d-ab2b-38afa978207b · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                 Administracinė byla Nr. ATP-581-360/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02582-2016-9                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                          2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.26                                                                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS          N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                              2016 m. spalio 6 d.          Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

A. (A. A.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo. Teisėjas n u s t a t ė :                                           A. A. 2016-06-06 22 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Ä®vykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu A. A. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 28 Eur baudÄ ; už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., paskyrė 868 Eur baudÄ atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apeliaciniu skundu A. A. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Skunde apeliantas teigia, kad norint nustatyti buvus subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius bÅ«tina, kad pažeidimas bÅ«tų padaryta tik tiesiogine tyčia, – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Taigi privalomai turi būti nustatyta, kad asmuo padarė eismo įvykį ir tai suvokęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas paslėpti eismo įvykio aplinkybes, tačiau šios aplinkybės neįrodytos. Apeliantas skunde nurodo, kad remiantis byloje surinktais įrodymais: tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, bei automobilio KIA CEED savininko R. P. parodymais matyti, kad jis apie įvykusį įvykį sužinojo po to, kai A. A. (A. A.) pranešė jam telefoninio pokalbio metu, kai jis jau buvo išvažiavęs iš eismo įvykio vietos.

Apeliantas teigia, kad byloje nenustatyta jokiais įrodymais, kad jis bÅ«tų matęs, jutęs, iÅ¡girdęs jo vairuojamos transporto priemonės kontaktÄ su kita transporto priemone, kontaktas tarp automobilių buvo minimalus, kitÄ transporto priemonę kliudė galiniu savo vairuojamos transporto priemonės buferiu. Apeliantas teigia, kad Å¡iuo atveju net įrodinėti nereikia, tačiau akivaizdu, kad nei per galinį automobilio langÄ , nei per galinio vaizdo veidrodėlius atsikiÅ¡usi automobilio detalė – buferis vairuotojui nėra matoma, todėl savaime suprantama, kad jis vairuodamas transporto priemonę, nematęs, nejutęs ir negirdėjęs kontakto su kita transporto priemone, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ daugiabučio namo kiemo, nesuprato, kad yra padaręs KET pažeidimÄ â€“ eismo įvykį, tuo labiau nesuprato, kad daro kitÄ sunkesnį pažeidimÄ â€“ pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Apeliantas skunde pažymi, kad asmuo, padaręs eismo įvykį, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, remiantis KET 220 straipsniu, kai yra aiÅ¡kus kaltininkas, turi teisę nekviesti policijos, o tik privalo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Teisės aktuose nenustatytas terminas, per kurį minėta deklaracija turi bÅ«ti užpildyta. Todėl deklaracijos užpildymas ne iÅ¡ karto po eismo įvykio negali bÅ«ti traktuojamas kaip administracinės atsakomybės vengimas. Vertinant įrodymus Å¡ios bylos kontekste matyti, kad pagal liudytojų parodymus jis apie pažeidimÄ â€“ eismo įvykio padarymÄ â€“ sužinojo tik po to, kai apie tai buvo informuotas telefoninio pokalbio metu.

Sužinojęs apie eismo įvykį, apie tai jį informavo jo tėvas, jis iÅ¡ karto informavo, kad sutinka su įvykiu ir atvyks užpildyti deklaracijos kitÄ dienÄ , nes tÄ vakarÄ jau buvo vėlus metas, telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis tam neprieÅ¡taravo. Tuo labiau apeliantui neatvykti suraÅ¡yti deklaracijos nebuvo jokio pagrindo, nes jis buvo identifikuotas, jis buvo žinomas, tuo labiau kad įvykis buvo įvykęs jo tėvo gyvenamojoje vietoje, jis neketino slapstytis. Apeliantas teigia, kad kitÄ dienÄ atvyko ir su nukentėjusiuoju užpildė deklaracijÄ , t. y. buvo įvykdyti KET nustatyti reikalavimai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis policijos įstaigai pranešė ne dėl to, kad bÅ«tų nustatytas iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alinęs vairuotojas, ar siekdamas, kad bÅ«tų užkardytas pažeidimas, o praėjus laiko tarpui sugalvojęs apsidrausti, nors tuo metu vairuotojai jau buvo susitarę dėl deklaracijos užpildymo.Nutarime teismas nurodė, kad A. A. privalėjo girdėti ir matyti susidÅ«rimÄ su kitu automobiliu, tačiau iÅ¡ kurių įrodymų teismas daro Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra aiÅ¡ku.

Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes. Kontaktas buvo galine automobilio dalimi – buferiu, kuris nėra matomas nei per galinio vaizdo veidrodėlius, nei per galinį automobilio stiklÄ . Kontaktas buvo tarp plastikinių detalių, t. y. metalinės detalės, kurios savaime sukelia didesnį garsÄ , nekontaktavo, stiklinės detalės nedužo, plastikinės detalės nelūžo, todėl savaime suprantama, kad garso, kuris bÅ«tų didesnis už automobilio variklio garsÄ , faktiÅ¡kai nebuvo.

Apeliantas teigia, kad teismo turėjo būti įvertinta ir teismo posėdyje nukentėjusiojo R. P. nurodytos aplinkybės, kad: „Automobilis buvo paliktas stovėti nepaspaudus rankinio stabdžio, neįjungus pavaros.“ Akivaizdu, kad taip paliktas automobilis, neužtikrinant jo stabilaus stovėjimo, įvykus bet kokiam mažiausiam kontaktui jis gali pajudėti iš vietos. Todėl net ir šiuo atveju įvykus mažam kontaktui akivaizdu, kad automobilis pajudėjo, todėl apeliantas per galinio vaizdo veidrodėlį negalėjo matyti atsitrenkimo, nes tarp jo vairuojamo automobilio ir stovėjusio automobilio buvo tam tikras atstumas, savaime suprantama, smūgio garsas buvo mažesnis.

Todėl bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo padaryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nei susidÅ«rimo garso, nei atsitrenkimo negirdėjo. Apeliantas nurodo, kad padaręs manevrÄ atbuline eiga, nesant jokio garsinio signalo, ir nepajutęs jokio smÅ«gio, t. y. nesupratęs, kad atsitrenkė į stovintį kitÄ automobilį, iÅ¡važiavo. Tuo tarpu teismo prielaidos, kad vairuotojas girdėjo įvykusį susidÅ«rimÄ , bet sÄ moningai nuvažiavo, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, net ir pripažinęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnyje bei 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ remtis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, suteikiančiu teisę teismui paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, teismas galėjo neskirti tokios griežtos bausmės, galėjo visiÅ¡kai neskirti administracinės nuobaudos.Apeliacinis skundas atmestinas.Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymoApygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga gali pagrįstai teigti, kad byloje įrodyta, kad A.

A. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), eismo įvykio schema (b. l. 10), policijos pareigÅ«no tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 4–5), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 12–13) ), A.

Z., R. P., A. A. paaiškinimais (b. l. 6–9), bei teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo R. P. parodymais (b. l. 34–35). Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje nustatyta, kad A. A. 2016-06-06 22 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VOLVO V40, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Ä®vykio metu apgadinti abu automobiliai.PaaiÅ¡kinime A. A. nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d. Mokyklos g. 16, Klaipėdoje, važiuodamas atbuline eiga nepajuto, jog kliudė automobilį, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, sužinojęs, kad kliudė automobilį, su nukentėjusiuoju sutarė užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ (b. l. 8–9).IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilis KIA MOTORS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, ant jo priekinio buferio aiškiai matyti apgadinimai (b. l. 12). Paaiškinime R. P. nurodė, kad atėjęs kaimynas pranešė, jog kaimyno sūnus sudaužė jo automobilį. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad jis pastumtas iš įvykio vietos apie 5 metrus ir apgadintas priekinis buferis ir žibintas. Kaltininko tėvas paskambino sūnui, kad šis atvažiuotų, tačiau neatvykus užpildyti deklaracijos pranešė policijai (b. l. 7).R. P., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad kaimynas A.

Z. atėjo ir jam pasakė, kad jo maÅ¡inÄ kliudė kitas automobilis, kurį vairavo kaimyno sÅ«nus ir nuvažiavo. Nuėjęs pamatė, kad pažeistas jo automobilio buferis ir priekinis kairysis žibintas. Sutikęs kaimyno tėvÄ kieme paprašė, kad paskambintų savo sÅ«nui, kad jis atvažiuotų užpildyti deklaracijos. Tėvas paskambino sÅ«nui, kuris telefonu pripažino, kad galėjo kliudyti kitÄ automobilį, ir sutiko atvažiuoti. PaaiÅ¡kino, kad po pusvalandžio, nesulaukęs A. A., jis iÅ¡kvietė policijÄ norėdamas apsidrausti.

KitÄ dienÄ jam paskambino pats A. A. ir jie nuvažiavo kartu į policijÄ ketindami užpildyti įvykio deklaracijos, tačiau įvykis jau buvo užfiksuotas policijoje ir A. A. suraÅ¡ytas protokolas. Nurodė, kad jo automobilis yra draustas ir jokių pretenzijų A. A. neturi (b. l. 34–35). A. Z. paaiÅ¡kinime nurodė, kad bÅ«damas namuose iÅ¡girdo garsÄ , panašų į susidÅ«rimo, pažiÅ«rėjęs pro langÄ pamatė, kaip kaimyno automobilis KIA pariedėjo atgal, o automobilis VOLVO pavažiavo į priekį, apsisuko ir iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo.

Kiemo gyventojas Å¡aukė sustoti automobilio VOLVO vairuotojui, bet Å¡is nuvažiavo. Išėjęs į kiemÄ pamatė apgadintÄ automobilį KIA, pranešė savininkui (b. l. 6). Taigi remiantis anksčiau paminėtais duomenimis galima pagrįstai teigti, kad automobilis KIA MOTORS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, tai nurodė ne tik nukentėjusysis ir liudytojas, bet tai pripažino ir pats kaltininkas. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2At-7-3/2013).Iš byloje esančių A. A. paaiškinimo ir jo atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad                  A.

A. nesuprato, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė kitÄ kieme stovėjusį automobilį, todėl iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo, nesuprasdamas, kad padarė eismo įvykį. Apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimÄ nurodė, kad A. A. privalėjo girdėti ir matyti susidÅ«rimÄ , tačiau su tokiais teismo argumentais A. A. nesutinka, nurodydamas, kad kontaktas buvo galine automobilio dalimi – buferio, kuri nėra matoma nei per galinio vaizdo veidrodėlius, nei per galinį automobilio stiklÄ , be to, apeliantas teigia, kad kontaktas buvo tarp plastikinių detalių, kurios nesukelia didelio garso.

Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su anksčiau nurodyta apylinkės teismo pozicija, kad A. A. turėjo girdėti susidÅ«rimo garsÄ , be to, tai įrodo bylos medžiaga. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusio asmens automobiliui buvo nuplėštas buferis (b. l. 12). VisiÅ¡kai nesutiktina su apelianto pozicija, kad važiuojant atbuline eiga vaizdo negalima matyti per galinio vaizdo veidrodėlį. Tokiu atveju, jei A. A. negalėjo matyti vaizdo per galinio vaizdo veidrodėlį, jis privalėjo pasirinkti kitÄ saugų bÅ«dÄ , kaip iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, nesugadinant kitų transporto priemonių ar kitokio turto.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta, kad tokio kontakto, kurio metu buvo nuplėšta kito automobilio detalė, A. A. galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti susidÅ«rimo, juolab kad įvykį matė visiÅ¡kai paÅ¡alinis žmogus – A. Z., kuris bÅ«damas namuose iÅ¡girdo garsÄ , panašų į automobilio susidÅ«rimo. Be to, kaip nurodė A. Z., kieme stovėjo vairuotojo tėvas, kuris Å¡aukė sustoti, tačiau automobilio vairuotojas nereaguodamas nuvažiavo. Liudytojas A. Z. nurodė, kad A.

A. kliudęs kitÄ automobilį nuvažiavo į priekį, kieme apsisuko ir tik tada iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, todėl sunku patikėti, kad nematė ir negirdėjo kieme stovinčio ir sustoti jam Å¡aukiančio tėvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nepalankios oro ar iÅ¡važiavimo sÄ lygos tik dar labiau įpareigoja vairuotojÄ bÅ«ti ypatingai atidų.Apeliantas skunde teigia, kad iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, nes nesuprato, jog padarė eismo įvykį, o tai sužinojęs sutarė užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. A., neva tik po skambučio supratęs, kad padarė eismo įvykį, į įvykio vietÄ tik pažadėjo atvykti, tačiau nukentėjusiam asmeniui jo nesulaukus Å¡is kreipėsi į policijÄ . A. A. nei paaiÅ¡kinime, nei nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu per atstovÄ , nei apeliaciniame skunde nenurodė jokios priežasties, dėl kurios nebÅ«tų galėjęs atvykti ir užpildyti deklaracijos iÅ¡ karto po praneÅ¡imo. VisiÅ¡kai sutiktina su apelianto argumentu, jog nėra nustatytas terminas, per kiek laiko reikia užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad kai asmuo, žinodamas apie padarytÄ eismo įvykį, kviečiamas atvykti užpildyti deklaracijos be priežasties neatvyksta, nukentėjusiam asmeniui nelieka nieko kito kaip tik apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai.

Nors apeliantas skunde nurodė, kad susitarė su nukentėjusiu asmeniu, jog eismo įvykio deklaracijÄ užpildys kitÄ dienÄ , nes jau buvo vėlu, tačiau tokių duomenų nukentėjusysis nepatvirtino, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesulaukęs A. A. jis paskambino policijai, o A. A. jam paskambino tik kitÄ dienÄ (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad pats A. A. po eismo įvykio net nebendravo su nukentėjusiuoju, nesitarė ir neprašė eismo įvykio deklaracijÄ pildyti vėliau. Aptarti duomenys nekelia jokių abejonių, kad A.

A. patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pagrįstai, todėl pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimÄ , nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nėra. Dėl ATPK 301 straipsnio taikymoApygardos teismas visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nenustatytos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurių pagrindu A. A. bÅ«tų galima ypatingai Å¡velninti administracinę nuobaudÄ .

Apylinkės teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje ir tai, kad asmuo, neturėdamas teisės vairuoti, nebegalės dirbti, turi mažametį vaikÄ , nelaikytina iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinės nuobaudos tikslas bÅ«tent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų.

Kartu įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ , siekį iÅ¡vengti neigiamų pasekmių. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu taip pat siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ATPK 301 str. ir atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę pažeidėjui A.

A. paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Tokia nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, todėl yra teisinga. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas nekeistinas dėl ATPK 301 str. netaikymo, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. A. (A. A.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                           Savinijus Katauskas