2015-11-30 Nr. AB-23198-3-61-3-01124-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2076-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01124-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 17–22), prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu teismas nuspręstų, kad šis yra praleistas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1128 (toliau – ir Sprendimas) bei 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (10.1)SI-72986 teisėtumo ir pagrįstumo.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio nuostatų taikymo jam buvo neišmokėta 1 203,28 Lt senatvės pensijos dalis. Kadangi pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija antrą kartą buvo perskaičiuota vadovaujantis ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo minėtą laikotarpį pareiškėjui buvo neišmokėta 10 404,65 Lt senatvės pensijos dalis.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu paskaičiuoti ir išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį, tačiau teritorinis VSDFV skyrius 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu pateikė pareiškėjui paskaičiavimus, bet atsisakė išmokėti negautą pensijos dalį. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį, tačiau atsakovas ginčijamu 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1128 prašymo netenkino, nurodė, jog buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų kreipimosi į VSDFV terminas.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas VSDFV sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Prašymą atnaujinti terminą grindžia tuo, jog jis iš vis nežinojo, kad jam paskirta senatvės pensija buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Jokio sprendimo ar nutarimo dėl pensijos perskaičiavimo pareiškėjas negavo. Apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, kuriuo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Į teismą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjas nesikreipė, nes pagrįstai tikėjosi, jog išnykus teisiniam senatvės pensijos perskaičiavimo pagrindui, neišmokėta jos dalis bus grąžinta. Taigi termino skundui paduoti jis nepraleido, nes 3 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo dienos.

Tačiau teismui nustačius, kad šis terminas yra praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti.

Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 26–30) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, jog pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Su skundu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į VSDFV jis kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1128, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFv direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. skundo dalį dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad iki 2014 m. vasario 23 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas VSDFV nustatytu terminu jokių įrodymų nepateikė, o iš karto kreipėsi su skundu į teismą. Dėl pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymo reikalavimo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-72986, atsakovas paaiškino, kad šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir sprendimo nepanaikino, kadangi teritorinis skyrius pateikė teisingą prašomą informaciją ir išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą. Atsakovas savo poziciją gynė remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimi adm. byloje Nr. AS438-818/2013; 2013 m. spalio 9 d. nutartimi adm. byloje Nr. AS602-716/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi adm. byloje Nr. A444-2232/2014 ir kt.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 46–50) pareiškėjo E. K. A. patikslintą skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalį, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, ir įpareigojo atsakovą VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų; bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į VSDFV dėl priskaičiuotos ir neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo nutraukė; kitoje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas E. K. A. yra senatvės pensijos gavėjas, kuriam nuo 2005 m. balandžio 3 d. iki gyvos galvos paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 35). VSDFV Klaipėdos skyriuje 2013 m. lapkričio 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 36). VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (10.1)SI-72986 pateikė pareiškėjui informaciją apie jam neišmokėtą pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 33–34). VSDFV 2013 m. gruodžio 31 d. buvo gautas pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymas panaikinti 2013 m. gruodžio 10 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (10.1)SI-72986 ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 31–32). VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1128 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymo dalį dėl senatvės pensijos išmokėjimo, kaip praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV išaiškino pareiškėjui teisę iki 2014 m. vasario 23 d. pateikti įrodymus ir prašymą atnaujinti terminą. Pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymo dalį dėl teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo išnagrinėjo iš esmės ir 2013 m. gruodžio 10 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (10.1)SI-72986 nepanaikino (b. l. 37–39).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas rėmėsi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) 45 straipsnio, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 8 d.) 103 punkto, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis. Apibendrindamas išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad visų pirma, ginčams dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-782/2013; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-89/2014 ir kt.). Antra, VSDFV, gavusi skundą dėl VSDFV teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.

Iš byloje esančių duomenų bei ginčo šalių išreikštos pozicijos teismas nustatė, kad dėl pareiškėjui E. K. A. paskirtos pensijos perskaičiavimo VSDFV Klaipėdos skyrius jokio sprendimo nepriėmė, o pensiją perskaičiavo, kaip nurodo atsakovas, valiniu aktu, tiesiogiai taikydamas atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjui pirma sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. Minėta, kad pareiškėjas su 2013 m. lapkričio 19 d. prašymu pateikti informaciją kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, kuris 2013 m. gruodžio 10 d. raštu pateikė jam informaciją apie neišmokėtą pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Nesutikdamas su priimtu teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į VSDFV su 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, tačiau VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1128 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos išmokėjimo, kaip praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pažymėtina, jog ginčijamas VSDFV sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas E. K. A. prašymo atnaujinti terminą VSDFV nepateikė, o su skundu dėl pensijos dalies priteisimo kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčijamas VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1128 – atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl senatvės pensijos išmokėjimo, nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. VSDFV nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo iš esmės. Teismo vertinimu, VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl keliamo ginčo, t. y. pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Taisyklių 1 punkte, 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, VSDFV turėjo nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tokiu atveju, kai per nustatytą terminą priežastys nepagrindžiamos, VSDFV turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Skundžiamo VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimta neatlikus Taisyklių 20 ir 31 punktuose nustatytos procedūros, todėl pripažintina neteisėta ir naikintina remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Likusi VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalis, kuria VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (10.1)SI-72986 buvo paliktas nepakeistu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina, kadangi pareiškėjui šiuo teritorinio skyriaus sprendimu pateikta informacija yra teisinga ir atsakyta jam buvo išsamiai.

Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašo teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu nuspręstų, kad jis praleistas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas E. K. A. prašymo atnaujinti terminą VSDFV nepateikė, o iš karto su skundu dėl pensijos dalies priteisimo kreipėsi į teismą. Pareiškėjui išaiškinta, jog šis jo prašymas nepriskirtinas teismo kompetencijai. Klausimą dėl termino atnaujinimo pagal priskirtą kompetenciją visų pirma sprendžia VSDFV. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl skundo dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti VSDFV direktorius ar jo pavaduotojas. Taigi, pareiškėjas šiuo reikalavimu iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (ABTĮ 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą. Pareiškėjui išaiškinta, jog su prašymu atnaujinti terminą, visų pirma jis turi kreiptis į VSDFV.

Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais, konstatavus, kad nepasinaudojus privaloma įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (reikalavimo dėl pensijos dalies išmokėjimo iš esmės nėra išnagrinėjusi VSDFV), pareiškėjui užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises teisme, todėl pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, t. y. naikintina ginčijamo VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalis, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, ir VSDFV įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės. Kitoje dalyje pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas.

III. Atsakovas VSDFV apeliaciniu skundu (b. l. 53–57) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas tenkinas, ir priimti naują sprendimą – bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į VSDFV nutraukti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas į VSDFV kreipėsi su 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu, kuriame kėlė du reikalavimus: pirma, panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. raštą ir, antra, įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą socialinio draudimo senatvės pensijos dalį. VSDFV išnagrinėjo pareiškėjo skundo pirmą dalį ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (10.1) SI-72986, nes jame buvo nurodyta teisinga informacija (pareiškėjas į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2013 m. lapkričio 19 d. ir prašė tik pateikti pažymą apie neišmokėtą pensiją). Minėtame VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. rašte jokia administracinio subjekto pozicija ir valia dėl konkretaus pareiškėjo ir jo keliamo ginčo neišreikšta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, jog minėtu raštu pareiškėjui buvo pateikta tik informacija. Tačiau teismas, pasisakydamas antruoju aspektu, padarė neteisingą išvadą, jog VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir duoti jam atsakymą, kuriame būtų išreikšta VSDFV pozicija ir valia dėl ginčo. VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymo antrą reikalavimą dėl to, kad jis praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą. Formalus Taisyklių 20 ir 31 punktų pažeidimas šiuo atveju neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms.

Pareiškėjas E. K. A. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į jį (b. l. 61–63) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Be to, pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka (šį sutikimą grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatomis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1128 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu sprendimu atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas E. K. A. praleido iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų kreipimosi į VSDFV, kaip į ginčus išankstine ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, terminą, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą ir pasiūlė jam iki 2014 m. vasario 23 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašė minėtą sprendimą panaikinti, taip pat atnaujinti Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalį, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, ir įpareigojo VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų; bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į VSDFV dėl priskaičiuotos ir neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pareiškėjo patikslintą skundą iš dalies tenkinto motyvuodamas tuo, kad atsakovas ginčijamame 2014 m. vasario 6 d. sprendime Nr. (6.5)I-1128 (atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl senatvės pensijos išmokėjimo) nesilaikė Taisyklių 20 ir 31 punktuose nustatytos procedūros, t. y. teismo vertinimu, atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus, ir tik tokiu atveju, kai per nustatytą terminą pareiškėjas nurodytų priežasčių nepateiktų, priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) yra taikytinos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles šioje byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad 2013 m. lapkričio 19 d. prašymas, kurį pareiškėjas pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui (b. l. 36), šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas skundu VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Iš 2013 m. lapkričio 19 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas VSDFV teritorinio skyriaus prašė tik pateikti pažymą apie jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalį, tačiau reikalavimo šią nepriemoką išmokėti nekėlė. Tokį reikalavimą pareiškėjas iškėlė tik VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. pateiktame prašyme (šis prašymas VSDFV gautas 2013 m. gruodžio 31 d., b. l. 31–32). Ginčijamame 2014 m. vasario 6 d. sprendime Nr. (6.5)I-1128 atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas E. K. A., kreipdamasis į VSDFV su 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Minėta, VSDFV ginčijamame 2014 m. vasario 6 d. sprendime Nr. (6.5)I-1128 pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. vasario 23 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėjas šiuo siūlymu nepasinaudojo. Kadangi pareiškėjas nenurodė atsakovui individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose (tokios pozicijos laikomasi naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., 2015 m. kovo 23 d. sprendimą adm. byloje Nr. A-870-146/2015; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A-326-822/2015; 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-618-822/2015).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1128 dalį, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, ir įpareigojo VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo E. K. A. patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. K. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė