77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedL. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC â(duomenys neskelbtini)â, stovÄjimo aikÅ¡telÄje, automobilyje âLexus RX 400 Hibridâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sÄdÄdama automobilio priekinÄje keleivio vietoje, tyÄia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairÄs rankos delnikaulį ir nagais įbrÄÅ¾Ä Ä¯ kairÄ rankÄ savo Å¡eimos nariui â sutuoktiniui R. M., sÄdinÄiam ant priekinÄs vairuotojo sÄdynÄs, tokiais veiksmais nukentÄjusiajam R. M. padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairÄje plaÅ¡takoje.
Legislator headnote
AI generated77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6 · Kauno apygardos teismas: veikÄ mažareikÅ¡me, todÄl Alytaus apylinkÄs teismas nepagrįstai nesivadovavo aukÅ¡tesniojo teismo priimta nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinÄs aplinkybÄs nÄra analogiÅ¡kos.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-594/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29672-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Giedriaus EndriukaiÄio ir Daivos JankauskienÄs, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentÄjusiojo R.
M. atstovei advokatei AuÅ¡rai RuÄienei, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistai L. M. ir jos gynÄjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo R. M. atstovÄs advokatÄs AuÅ¡ros RuÄienÄs apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mų (toliau â Alytaus apylinkÄs teismas) 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 37 straipsniu dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC â(duomenys neskelbtini)â, stovÄjimo aikÅ¡telÄje, automobilyje âLexus RX 400 Hibridâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sÄdÄdama automobilio priekinÄje keleivio vietoje, tyÄia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairÄs rankos delnikaulį ir nagais įbrÄÅ¾Ä Ä¯ kairÄ rankÄ savo Å¡eimos nariui â sutuoktiniui R. M., sÄdinÄiam ant priekinÄs vairuotojo sÄdynÄs, tokiais veiksmais nukentÄjusiajam R. M. padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairÄje plaÅ¡takoje.
2. Alytaus apylinkÄs teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad nors L. M. savo veiksmais sukÄlÄ nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ ir padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taÄiau Å¡ie jos veiksmai, atsižvelgiant į susiklosÄiusiÄ situacijÄ , nÄra tokie reikÅ¡mingi, kad jai turÄtų bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybÄ, todÄl sprendÄ, kad ji nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleidžiama dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.
3. Apeliaciniame skunde nukentÄjusiojo R. M. atstovÄ advokatÄ AuÅ¡ra RuÄienÄ praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkÄs teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jÄ nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat praÅ¡o tenkinti nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ L. M. nukentÄjusiojo naudai priteisti 3000 eurų neturtinÄs žalos bei priteisti nukentÄjusiojo naudai iÅ¡laidas, turÄtas advokato pagalbai apmokÄti. 3.1.
NukentÄjusiojo atstovÄs teigimu apylinkÄs teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino, kad L. M. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad panaudojo nukentÄjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , taÄiau nepagrįstai taikÄ BK 37 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido L. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Ji panaudojo fizinį smurtÄ , sukÄlÄ nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todÄl tokie jos veiksmai turi užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
AtstovÄs vertinimu, apylinkÄs teismas neatliko iÅ¡samaus įrodymų tyrimo, bylos medžiagÄ vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, ko pasÄkoje buvo priimtas neteisÄtas ir nepagrįstas sprendimas, kadangi remiantis teismų praktika paprastai mažareikÅ¡mÄmis neturÄtų bÅ«ti pripažįstamos nusikalstamos veikos, kuriomis padaroma žala ar siekiama tokiÄ Å¾alÄ padaryti asmens sveikatai. 3.2. NukentÄjusiojo atstovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ginÄo, jog L. M. neteisÄtais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentÄjusiajam nÄra, taÄiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie neteisÄti veiksmai buvo iÅ¡provokuoti paties nukentÄjusiojo, taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ asmenų tarpusavio santykius, abiejų pusių fizines galimybes, nukentÄjusiajam nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi tai nÄra aplinkybÄs, kurios savaime leistų pripažinti nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumÄ .
Pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , smurtas artimoje aplinkoje pats savaime dÄl jos žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninÄ reikÅ¡mÄ turinÄioms veikoms, todÄl Å¡iuo atveju nÄra jokių kitų aplinkybių, dÄl ko L. M. veiksmais sukeltų padarinių rūšinis pavojingumas yra mažesnis nei įprastas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, todÄl nÄra pagrindo pripažinti L. M. nusikalstamÄ veikÄ mažareikÅ¡me ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 37 straipsnio nuostatas. 3.3.
Skunde atstovÄ teigia, kad apylinkÄs teismas neatliko L. M. veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizÄs ir tik deklaratyviai konstatavo, kad jos padaryta veika mažareikÅ¡mÄ. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu tikslu L. M., prastai besijausdama, nuÄjo paskui sutuoktinį, su kuriuo jÄ sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, ar L. M. nuÄjo į turgų paskui sutuoktinį jau blogai besijausdama, ar blogai pasijuto po konflikto su sutuoktiniu kai nuvyko į gydymo įstaigÄ , ar neturÄjo jokio kito bÅ«do nuvykti į gydymo įstaigÄ , tik nukentÄjusiojo paimtu automobiliu.
Teigia, kad bÅ«tent jos elgesys neabejotinai provokavo nukentÄjusįjį. Nors L. M. ir nesmÅ«giavo nukentÄjusiajam, taÄiau tai nesudaro pagrindo jos veikÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mÄ, nes jos veiksmai buvo nukreipti į fizinio skausmo sukÄlimÄ arba sužalojimų padarymÄ . Pati L. M. pripažino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, todÄl negalÄjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais sukels nukentÄjusiajam skausmÄ ar sveikatos sutrikdymÄ . Skunde atstovÄ taip pat pabrÄžia, kad nÄra pagrindo pripažinti, jog nukentÄjusiojo atvažiavimas prie parduotuvÄs automobiliu yra provokuojantis elgesys.
PrieÅ¡ingai neadekvaÄiu Å¡iuo atveju buvo galima laikyti kaltinamosios reakcijÄ ir smurto naudojimÄ . Be to, nors teismas ir nurodÄ, kad nukentÄjusysis turÄjo žinoti apie kaltinamosios sveikatos bÅ«klÄ, taÄiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes jis jau daug metų dirba ir gyvena užsienyje, todÄl neturÄjo jokių objektyvių aplinkybių žinoti apie kaltinamajai nustatytÄ depresijÄ . 3.4. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. priÄmÄ nutartį ir nurodÄ, kad nÄra jokio pagrindo pripažinti L.
M. veikÄ mažareikÅ¡me, todÄl Alytaus apylinkÄs teismas nepagrįstai nesivadovavo aukÅ¡tesniojo teismo priimta nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinÄs aplinkybÄs nÄra analogiÅ¡kos.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
5. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nukentÄjusiojo atstovÄ ir prokurorÄ palaikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡Ä jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleista L. M. ir jos gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkÄs teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį. NukentÄjusiojo R. M. atstovÄs advokatÄs AuÅ¡ros RuÄienÄs apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
6. ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. TaÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas, vadovaujantis įstatymu.
Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nÄ vienas įrodymas iÅ¡ anksto nÄra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentÄjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).
7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentÄjusiojo atstovÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, neatlikta nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizÄ, dÄl ko teismas nepagrįstai pripažino, kad L. M. nusikalstama veika nÄra tokio pavojingumo laipsnio, kad jai bÅ«tų skiriama bausmÄ ir nepagrįstai konstatavo tokios nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , nors tai prieÅ¡tarauja tiek tokio pobÅ«džio bylose vyraujanÄiai teismų praktikai, tiek Å¡io ikiteisminio tyrimo metu priimtai nutarÄiai, kuomet buvo panaikintas prokuroro nutarimas dÄl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nÄra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų.
9. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimui keliamų reikalavimų, priimtas nuosprendis yra pagrįstas byloje iÅ¡tirtais įrodymais, o sprendimas kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra neprieÅ¡taraujantis teisminei praktikai tokio pobÅ«džio bylose.
10. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarÄ savo artimajam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui. Pagal teismų praktikÄ , veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyÄia. Å ios nusikalstamos veikos sudÄtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentÄjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkreÄiai nukentÄjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, â baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Taip pat pažymÄtina, kad pagal AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dÄl to nukentÄjÄs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto fizinį skausmÄ .
Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais (muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentÄjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslai ir kitos aplinkybÄs, rodanÄios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).
11. Nuosprendyje konstatuota, kad L. M. 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC â(duomenys neskelbtini)â, stovÄjimo aikÅ¡telÄje, automobilyje âLexus RX 400 Hibridâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sÄdÄdama automobilio priekinÄje keleivio vietoje, tyÄia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairÄs rankos delnikaulį ir nagais įbrÄÅ¾Ä Ä¯ kairÄ rankÄ savo Å¡eimos nariui â sutuoktiniui R. M., sÄdinÄiam ant priekinÄs vairuotojo sÄdynÄs, tokiais veiksmais nukentÄjusiajam R. M. padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairÄje plaÅ¡takoje.
12. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji prisipažino, jog tarpusavio grumtynių dÄl automobilio raktelio metu, pajutusi skausmÄ , įkando nukentÄjusiajam į rankÄ , siekdama, kad jis paleistų raktelį ir galimai tuo paÄiu metu apdraskÄ nukentÄjusiajam rankÄ nagais. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad įkandimas padarytas kaltinamajai veikiant tiesiogine tyÄia, o apdraskymas â netiesiogine tyÄia. Byloje esanÄioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajam konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinÄ kraujosruva kairÄje plaÅ¡takoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat pažymÄta, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmÄ (2 t., b. l. 9). Nuosprendyje taip pat iÅ¡analizuoti tokios nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybÄs, svarbios tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir teisingo procesinio sprendimo priÄmimui.
13. PažymÄtina, kad nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nÄra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, dÄl ko pagrįstai konstatavo, kad L.
M. veiksmai atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, teisÄjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad įrodymai buvo vertinti selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, kadangi Å¡ių skundo argumentų apeliantÄ nepagrindÄ jokiais objektyviais duomenimis. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti tiek kaltinamosios, tiek nukentÄjusiojo, liudytojų duoti parodymai, iÅ¡analizuota specialisto iÅ¡vada, aptartas byloje esantis vaizdo įraÅ¡as ir jame užfiksuota informacija bei kiti duomenys, Å¡ie įrodymai sugretinti tarpusavy ir sujungti į vientisÄ loginÄ grandinÄ.
14. Apeliaciniame skunde nukentÄjusiojo atstovÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokiu tikslu L. M., prastai besijausdama, nuÄjo paskui sutuoktinį, su kuriuo jÄ sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, ar L. M. paskui sutuoktinį jau blogai besijausdama, ar blogai pasijuto po konflikto su sutuoktiniu kai nuvyko į gydymo įstaigÄ , ar neturÄjo jokio kito bÅ«do nuvykti į gydymo įstaigÄ , tik nukentÄjusiojo paimtu automobiliu. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs yra atskleistos tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paÄios kaltinamosios, tiek liudytojos G.
M., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. S. duotuose parodymuose. IÅ¡ jų parodymų akivaizdu, kad L. M. blogai pasijuto iÅ¡ dukters sužinojusi, kad grįžo tÄvas ir pasiÄmÄ automobilį âLexusâ. Dukros papraÅ¡Ä, kad paimtų iÅ¡ tÄvo raktelius ir jÄ nuvežtų pas gydytojus, taÄiau net ir antrÄ kartÄ G. M. atvykusi į turgų pas motinÄ pasakÄ, kad tÄvas jai raktelių neatiduoda, dukrÄ vežioja pats. DÄl to ji nuÄjo pas R. M., kuris tuo metu apsipirkinÄjo Å¡alia esanÄioje parduotuvÄje.
DÄl kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigÄ L. M. parodymuose taip pat pažymÄjo apie visus Å¡eimos automobilius ir jų bÅ«kles, o bÅ«tent, kad vienu automobiliu, kuris priklauso R. M. naudotis negali, nes jis neturi galiojanÄių techninÄs apžiÅ«ros ir draudimo, R. M. atsisakÄ juos sutvarkyti, kitu automobiliu, kuriuo važinÄja dukra, naudotis taip pat įvykio dienÄ nebuvo galimybÄs, kadangi jis buvo remontuojamas. Taigi âLexusâ automobilis įvykio dienÄ jų Å¡eimoje vienintelis, kuris galÄjo bÅ«ti eksploatuojamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nukentÄjusiojo atstovÄ nenurodÄ jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad įrodymų tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, o esantys įrodymai vertinti atsietai nuo visos bylos medžiagos. DÄl BK 37 straipsnio taikymo 15. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs nesutinkama su priimtu sprendimu L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde teigiama, kad pats nusikalstamos veikos pobÅ«dis yra toks, dÄl kurio negali bÅ«ti pripažįstamas veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas, taip pat nesutinkama, kad padaryta nusikalstama veika nÄra tiek pavojinga, kad L. M. užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡samiai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes, esanÄius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad priimtas procesinis sprendimas L.
M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 37 straipsnį, yra teisÄtas ir pagrįstas.
16. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padarÄs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinÄs instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybÄs pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyÄios apibrÄžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudÄties požymius, taÄiau dÄl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nÄra didelis ir nÄra tokio laipsnio, dÄl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybÄn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K‑154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K‑231‑976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
17. Å iame kontekste teisÄjų kolegija pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisÄ, bet ne pareiga, todÄl teisÄjas, ad hoc (konkreÄioje situacijoje) įvertinÄs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinÄius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
18. Nors baudžiamajame įstatyme nÄra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nÄra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, taÄiau kasacinÄs instancijos teismo praktikoje, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, nurodoma, kad paprastai neturÄtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mÄmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinÄ Å¾alÄ kito asmens sveikatai (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).
Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinÄs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisÄs taikyti BK 37 straipsnį. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dÄl abiejų konflikto dalyvių provokuojanÄio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑231‑976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
19. Pagal BK 37 straipsnį, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad nukentÄjusiajam R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas yra reikÅ¡mingas, taÄiau, įvertinus nukentÄjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (įkandimas kairÄs rankos delnikaulyje ir įbrÄžimas kairÄje rankoje), darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai, nÄra tokie dideli, jog kaltininkei negalÄtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad veikos pavojingumÄ rodo tai, jog nukentÄjusiajam buvo įkasta į rankos delnikaulį ir nagais įbrÄžta į kairÄ rankÄ . Teismui nepateikus L. M. veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizÄs, negalima konstatuoti, kad nÄra pakankamo veikos pavojingumo. TeisÄjų kolegija pažymi, kad vertinant veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina į tai, kad L. M. nežymiai sutrikdydama nukentÄjusiojo sveikatÄ , atliko jai inkriminuotus veiksmus, taÄiau jie nebuvo nukreipti į žmogaus gyvybiÅ¡kai pavojingas sritis, kaip galva, pilvas ar pan.
Atsižvelgtina ir į kaltinamosios parodymus, kad įkando tuomet, kai tarpusavio konflikto dÄl automobilio raktelio metu, nukentÄjusysis abi jos rankas laikÄ suÄmÄs ir jai suskaudo, t. y. tai buvo instinktyvi gynybinÄ jos reakcija. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, įkasdama į delno sritį L. M. niekaip negalÄjo sukelti dar rimtesnių pasekmių R. M. sveikatai. Taigi iÅ¡tirtos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡ios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas.
21. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, jog iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad L. M. veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, kontaktas tarp konfliktuojanÄių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, R. M. patyrÄ tikrai nedidelius sužalojimus ir fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina byloje esantys garso įraÅ¡ai, kuomet R. M. kaltinamajai kandant jam į rankÄ paÅ¡aipiai sakÄ âkÄ sk, kÄ skâ, o paskambinÄs į bendrÄ jį pagalbos centrÄ nurodÄ, kad medikų pagalbos nereikia, taip pat neiÅ¡sakÄ jokių skundų dÄl patirto fizinio smurto jo atžvilgiu ar jam sukelto fizinio skausmo. Be to, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, veikos padarymui įtakos turÄjo ir nukentÄjusiojo, kuris nors ir nedemonstravo fizinÄs agresijos, taÄiau elgÄsi provokuojanÄiai, elgesys.
22. Apeliaciniame skunde nukentÄjusiojo atstovÄ nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kurioje pripažintas nukentÄjusiojo provokuojantis elgesys. Teigia, kad nukentÄjusiojo atvažiavimas prie parduotuvÄs negali bÅ«ti vertinamas kaip provokacinis veiksmas. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje vertintas ne tik R. M. atvykimo prie konkreÄios parduotuvÄs faktas, taÄiau nurodyta, kad nukentÄjusysis, vykstant skyrybų teisminiam procesui ir nuolatos konfliktuojant dÄl turto, tame tarpe ir automobilio valdymo, netikÄtai grįžÄs, jį paima iÅ¡ dukros, kuriai kaltinamoji tÄ dienÄ buvo leidusi juo naudotis.
Nors dukra praÅ¡o automobilį grÄ Å¾inti, jis pats važiuoja prie kaltinamosios darbo vietos, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai kaltinamÄ jÄ supykdys. Žinodamas, kad kaltinamoji visais įmanomais bÅ«dais siekia atgauti automobilį, jo jai tyÄia neatiduoda, taip provokuodamas konfliktinÄ situacijÄ . Visa Å¡i nuosprendyje aptarta situacija paremta byloje iÅ¡analizuota medžiaga, tame tarpe ir liudytojos G. M. duotais parodymais, jog pirmÄ kartÄ pasakius tÄÄiui, kad mamai negera ir jai reikia važiuoti į Prienus, jis raktelių jai nedavÄ, o pats nuvežÄ.
Tuomet G. M. po pokalbio su motina, kurio metu pasakÄ, jog jÄ atveÅ¾Ä tÄvas, jos abi sutarÄ, kad vÄliau, baigus L. M. dirbti turguje, G. M. atvyks viena paimti L. M., taÄiau net ir vÄliau R. M. automobilio dukrai neatidavÄ. Atvykusi dukra pasakÄ motinai, kad tÄtis automobilio raktelių jai neatidavÄ, ko pasÄkoje L. M. Äjo pasikalbÄti su R. M. (3 t., b. l. 90). TeisÄjų kolegija negali sutikti ir su skundo argumentu, kad bÅ«tent L. M. pati provokavo konfliktÄ nueidama į parduotuvÄ paskui R.
M., kÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti jog kaltinamoji gestikuliuoja rankomis, o nukentÄjusysis į tai nereaguoja. Vis tik pažymÄtina, kad sugretinus vaizdo įraÅ¡us, pateiktus iÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â (1 t., b. l. 179) su garso įraÅ¡u, kuris buvo iÅ¡klausytas 2021 m. lapkriÄio 19 d. teisiamojo posÄdžio metu (3 t., b. l. 70, 114), akivaizdu, kad L. M. nuÄjus į parduotuvÄ ir pradÄjus pakankamai ramiai aiÅ¡kintis dÄl automobilio naudojimosi, R. M. į jÄ visiÅ¡kai nereaguoja, ignoruoja, neatsako į jos klausimus, dÄl ko kaltinamajai kilo pagrįstas susierzinimas.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. M. nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , nenurodÄ, kad konfliktas nulemtas vien tik R. M. veiksmų, taÄiau pažymÄjo, jog teismo vertinimu, konfliktas iÅ¡ dalies buvo iÅ¡provokuotas paties nukentÄjusiojo. IÅ¡ nuosprendyje dÄstomų aplinkybių galima konstatuoti, kad konfliktas kilo dÄl abiejų asmenų kaltÄs, su tokiu vertinimu sutinka ir skundÄ nagrinÄjantis apeliacinÄs instancijos teismas.
23. ApylinkÄs teismo nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiant į nurodytÄ situacijÄ , kaltinamoji pagrįstai buvo nepatenkinta tokiu nukentÄjusiojo elgesiu, ji turÄjo pagrindÄ reikÅ¡ti žodines pretenzijas, taÄiau jas reikÅ¡dama, dÄl savo emocinÄs bÅ«senos tiesiog peržengÄ teisÄto elgesio ribas ir pavartojo prieÅ¡ nukentÄjusįjį fizinį smurtÄ , teismo vertinimu, kaltinamoji į susidariusiÄ situacijÄ sureagavo kiek neadekvaÄiai. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisÄjų kolegija.
ApeliacinÄs instancijos teismo manymu, Å¡ios iÅ¡vados pagrįstai padarytos įvertinus ir byloje esanÄius duomenis apie L. M. sveikatos duomenis, o bÅ«tent, kad nuo 2007 metų jai buvo diagnozuojama sunkios depresijos epizodas be psichozÄs simptomų, ekspertizÄs metu jai konstatuoti kiti miÅ¡rÅ«s nerimo sutrikimai, ekspertizÄs akte nurodyta, kad L. M. psichikos bÅ«senoje atsispindi ilgalaikÄ emocinÄ Ä¯tampa, padidÄjÄs emocijų labilumas, atsiradÄ dÄl nepalankios namų situacijos, apmaudas, dirglumas, neužtikrintumas (2 t., b. l. 71, 78, 109-111).
Be to, kaip yra nurodžiusi pati L. M., jai buvo diagnozuota onkologinÄ liga, atlikta operacija, byloje esantys dokumentai patvirtina jos neįgalumÄ (2015 m. gruodžio 3 d. iÅ¡duotas neįgaliojo pažymÄjimas, kuriame nurodyta, kad L. M. iÅ¡ dalies darbinga, jos darbingumas yra 40 proc. (2 t., b. l. 57). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pažymÄta, kad nukentÄjusysis, gyvendamas su kaltinamÄ ja žinojo arba turÄjo žinoti jos sveikatos bÅ«klÄ. Nors su Å¡iuo teismo argumentu apeliaciniame skunde nesutinkama grindžiant tuo, kad nukentÄjusysis jau daugelį metu dirba ir gyvena užsienyje, tad pagrįstai neturÄjo objektyvių aplinkybių žinoti iÅ¡samias detales apie L.
M. sveikatos bÅ«klÄ, taÄiau toks skundo argumentas atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi, kad kaip jau minÄta, sunki depresija kaltinamajai diagnozuota jau nuo 2007 metų, t. y. prieÅ¡ 15 metų, kuomet tarp Å¡alių dar nebuvo susidarÄ konfliktiniai santykiai, juolab įvertinus aplinkybes, kad nukentÄjusysis nors ir tam tikrÄ laikotarpį gyveno ir dirbo užsienyje, taÄiau kaip ir Å¡iuo atveju, grįždavo namo atostogoms. Ä®vertinus analizuojamÄ situacijÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nukentÄjusysis, žinodamas kaltinamosios sveikatos bÅ«klÄ, turÄjo suprasti jos galimÄ reakcijÄ Ä¯ atitinkamus jo veiksmus bei įvertinti tarpusavio grumtynių metu nelygias judviejų jÄgas.
24. Apeliaciniame skunde ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu nukentÄjusiojo gynÄja akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nutraukdamas bylÄ dÄl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. priimta nutartimi, kuria buvo panaikinta ikiteisminio tyrimo teisÄjos nutartis ir prokuroro nutarimas, kuriais Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dÄl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Å iuo atveju teisÄjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai sprendimai priimami remiantis tuo metu esanÄia ikiteisminio tyrimo medžiaga, jo metu nÄra sprendžiamas asmens kaltÄs klausimas.
Pirmosios instancijos teismui, kuris betarpiÅ¡kai teisiamuosiuose posÄdžiuose iÅ¡klausÄ proceso dalyvių parodymus, liudijimus, iÅ¡tyrÄ visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir baudžiamojoje byloje esanÄius ir pateiktus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai dokumentai nÄra prejudiciniai. Kaip jau minÄta, teisÄjai įrodymus vertina bÅ«tent pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ApeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, bÅ«tų pažeidÄs įrodymų vertinimo taisykles ar nesivadovavÄs įstatymu.
25. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinÄs aplinkybÄs nÄra analogiÅ¡kos. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad faktinÄs aplinkybÄs Å¡ioje nurodytoje kasacinio teismo byloje nÄra analogiÅ¡kos, taÄiau ir apylinkÄs teismas nuosprendyje pažymÄjo, kad nurodyta byla yra panaÅ¡aus, o ne analogiÅ¡ko pobÅ«džio. PažymÄjo, kad aptariamoje byloje tarp asmenų (buvusių sutuoktinių) taip pat kaip ir analizuojamu atveju, yra susiklostÄ itin prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, tarp asmenų, kaip ir įprastai tarp vyro ir moters, yra akivaizdžiai nelygios fizinÄs jÄgos, taip pat nustatytas ir provokuojantis nukentÄjusio asmens elgesys, todÄl priimdamas procesinį sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai galÄjo atsižvelgti ir į tokioje byloje kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .
26. Atsižvelgiant į visas aukÅ¡Äiau aptartas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apylinkÄs teismo padaryta iÅ¡vada, kad visos teismo nurodytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. M. asmenybÄ ir jos padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nÄra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisÄs principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo pobÅ«džio priemonių taikymas.
Alytaus apylinkÄs teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis dalyje, kuriuo L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo bei byla jos atžvilgiu nutraukta yra teisÄtas ir pagrįstas, o jį naikinti remiantis nukentÄjusiojo atstovÄs apeliacinio skundo motyvais, nÄra jokio teisinio pagrindo. DÄl civilinio ieÅ¡kinio 27. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
Teismas jį nagrinÄja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.
28. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusysis ir jo atstovÄ pirmosios instancijos teismui, iki pradedant įrodymų tyrimÄ , pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 37-43). TaÄiau apylinkÄs teismo nuosprendyje, kuriuo L. M. pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo bei jos atžvilgiu byla nutraukta, liko neiÅ¡sprÄstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas, dÄl ieÅ¡kinio nepasisakyta nei nuosprendžio apraÅ¡omojoje, nei rezoliucinÄje dalyse. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nors baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu ir nutraukta, taÄiau nuosprendžiu ji pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, todÄl nagrinÄjamu atveju privalÄjo bÅ«ti nagrinÄjamas ir nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys. Atsižvelgiant į tai, apylinkÄs teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keistinas.
29. NukentÄjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. M. 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad neteisÄtais tyÄiniais kaltinamosios veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todÄl L. M. turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dÄl kaltinamosios sukeltų smurtinių veiksmų, jam buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai, dÄl kurių jis labai iÅ¡gyvena, patyrÄ didelį stresÄ , skausmÄ , neteisÄtai pats buvo įvykio metu sulaikytas ir laikytas areÅ¡tinÄje, kur su juo pareigÅ«nai elgÄsi netinkamai, ko pasÄkoje dÄl neigiamų patirtų emocijų iÅ¡gyvenimų jį iki Å¡iol vargina nemiga ir yra sutrikÄs miego režimas bei miego kokybÄ.
Teigia, kad patirti sužalojimai jam sukÄlÄ begalÄ nepatogumų, sukÄlÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, nervinio pobÅ«džio sutrikimus, sumažÄjo jo socialinis gyvenimas. Po Å¡io įvykio R. M. teigia, kad jauÄiasi nesaugiai, bijo, kad jo atžvilgiu L. M. vÄl nenaudotų fizinio smurto. Visos Å¡ios aplinkybÄs, civilinio ieÅ¡kinio autoriaus teigimu, patvirtina, kad nukentÄjusysis patyrÄ dideles dvasines kanÄias bei kentÄ fizinį skausmÄ . L. M. jo niekad neatsipraÅ¡Ä. Taip pat pažymi, kad nukentÄjusysis ilgÄ laikÄ po įvykio nebegalÄjo laisvai bendrauti, jautÄ baimÄ susitikti su naujais žmonÄmis, o tai itin pakenkÄ jam psichologiÅ¡kai, nes jis nebesijauÄia saugus, nuolat jauÄia baimÄ, nežino, kas jam gali nutikti.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinÄ Å¾alÄ apibrÄžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais iÅ¡ viso neįmanoma.
Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtine žala pakenkiama teisÄs saugomoms ir ginamoms neturtinÄms, nematerialioms vertybÄms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybÄms, taÄiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. NeturtinÄs žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaiÄiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinÄ Å¾ala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinÄs žalos atlyginimo ribų, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
PiniginÄ kompensacija už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ negali sugrÄ Å¾inti žuvusio asmens, taÄiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dÄl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymÄtina, kad, priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinÄ padÄtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas â pinigai ar kitas materialus turtas â negali atstoti.
Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Priteistinos neturtinÄs žalos dydį bylose lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todÄl ir teismų praktika nustatant neturtinÄs žalos dydį yra įvairi (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).
31. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad dÄl L. M. veiksmų R. M. patyrÄ fizinį skausmÄ , buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todÄl yra visos sÄ lygos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. Neabejotina, kad R. M. įvykio metu, tiek bÅ«damas po įvykio patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , taÄiau įvertinus įvykio aplinkybes, sužalojimų mastÄ , nÄra pagrindo manyti, kad kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, tai sukÄlÄ itin didelius iÅ¡gyvenimus ir ilgalaikes neigiamas pasekmes. PažymÄtina, kad nors L.
M. ir veikÄ tyÄia, taÄiau kaip jau ir minÄta anksÄiau, jos panaudotas fizinis smurtas (įkandimas ir apdraskymas) buvo spontaniÅ¡kas neadekvatus veiksmas, reakcija į nukentÄjusiojo veiksmus ir iÅ¡ dalies provokuojantį elgesį. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, atsižvelgia taip pat ir į nukentÄjusiajam sukeltas pasekmes bei paÄios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuriuos jau aptarÄ aukÅ¡Äiau pasisakant dÄl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.
PažymÄtina ir tai, kad byloje nÄra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dÄl patirtų iÅ¡gyvenimų, susijusių bÅ«tent su nagrinÄjamu įvykiu, o ne su galimai kitais, nukentÄjusiojo dvasiniai ir emociniai iÅ¡gyvenimai tÄsÄsi ir dar kurį laikÄ po įvykio, ar net iki Å¡ios dienos, nÄra duomenų, kad nukentÄjusysis bÅ«tų kreipÄsis į medikus, dÄl patirto streso ar nerimo, nemigos bÅ«tų vartojÄs medikamentus. Be to, neįrodyta ir tai, kad nerimas ir nemiga atsirado bÅ«tent dÄl patirtos nusikalstamos veikos.
Taigi, teisÄjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nukentÄjusiajam priteistina 300 Eur dydžio neturtinÄ Å¾ala. DÄl proceso iÅ¡laidų 32. Tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentÄjusysis ir jo atstovÄ praÅ¡o iÅ¡ L. M. priteisti visas nukentÄjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti. TaÄiau bylÄ nagrinÄjantis apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinÄs instancijos teismui nukentÄjusysis ar jo atstovÄ nepateikÄ jokių duomenų (kvitų, sÄ skaitų, mokÄjimo nurodymų), kurie pagrįstų turÄtas R.
M. iÅ¡laidas advokato pagalbai, todÄl praÅ¡ymas dÄl iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.
33. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikÄ pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-1111, patvirtinanÄiÄ iÅ¡laidas dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo L. M. nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, pateikÄs advokato orderį Nr. 844129, teikia antrinÄ teisinÄ pagalbÄ L. M. ir antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų suma yra 90 Eur (3 t., b. l. 150-153,159).
34. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo procese (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Å i nuostata atleistai nuo baudžiamosios atsakomybÄs L. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2022 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria jai paskirtas gynÄjas (3 t., b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinÄje instancijoje buvo nagrinÄjama pagal nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ , į tai, kad iÅ¡ atleistos nuo baudžiamosios atsakomybÄs L.
M. yra priteisiamas žalos atlyginimas, į jos turtinÄ padÄtį, â Å¡ios bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo iÅ¡laidos iÅ¡ L. M. nepriteistinos. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu n u t a r i a : nukentÄjusiojo R. M. atstovÄs advokatÄs AuÅ¡ros RuÄienÄs apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Alytaus apylinkÄs teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį: NukentÄjusiojo R.
M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ L. M. jo naudai priteisti 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Atmesti praÅ¡ymÄ dÄl proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti priteisimo nukentÄjusiajam R. M.. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡ L. M. nepriteisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva JankauskienÄ