Legislator Case Law & Legislation
77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6 AI generated

77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6 · Kauno apygardos teismas

Case Number 77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“, stovėjimo aikÅ¡telėje, automobilyje „Lexus RX 400 Hibrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sėdėdama automobilio priekinėje keleivio vietoje, tyčia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairės rankos delnikaulį ir nagais įbrėžė į kairę rankÄ savo Å¡eimos nariui – sutuoktiniui R. M., sėdinčiam ant priekinės vairuotojo sėdynės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje.

Legislator headnote

AI generated

77171d4e-56b5-4ab6-8a32-25b503df5ca6 · Kauno apygardos teismas: veikÄ mažareikÅ¡me, todėl Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo aukÅ¡tesniojo teismo priimta nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-594/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29672-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiojo R.

M. atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai L. M. ir jos gynėjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. M. atstovės advokatės AuÅ¡ros Ručienės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“, stovėjimo aikÅ¡telėje, automobilyje „Lexus RX 400 Hibrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sėdėdama automobilio priekinėje keleivio vietoje, tyčia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairės rankos delnikaulį ir nagais įbrėžė į kairę rankÄ savo Å¡eimos nariui – sutuoktiniui R. M., sėdinčiam ant priekinės vairuotojo sėdynės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje.

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad nors L. M. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau Å¡ie jos veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , nėra tokie reikÅ¡mingi, kad jai turėtų bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendė, kad ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. M. atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jÄ nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat praÅ¡o tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ L. M. nukentėjusiojo naudai priteisti 3000 eurų neturtinės žalos bei priteisti nukentėjusiojo naudai iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. 3.1.

Nukentėjusiojo atstovės teigimu apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino, kad L. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , tačiau nepagrįstai taikė BK 37 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji panaudojo fizinį smurtÄ , sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl tokie jos veiksmai turi užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Atstovės vertinimu, apylinkės teismas neatliko iÅ¡samaus įrodymų tyrimo, bylos medžiagÄ vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kadangi remiantis teismų praktika paprastai mažareikÅ¡mėmis neturėtų bÅ«ti pripažįstamos nusikalstamos veikos, kuriomis padaroma žala ar siekiama tokiÄ Å¾alÄ padaryti asmens sveikatai. 3.2. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ginčo, jog L. M. neteisėtais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam nėra, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie neteisėti veiksmai buvo iÅ¡provokuoti paties nukentėjusiojo, taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į asmenų tarpusavio santykius, abiejų pusių fizines galimybes, nukentėjusiajam nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi tai nėra aplinkybės, kurios savaime leistų pripažinti nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumÄ .

Pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , smurtas artimoje aplinkoje pats savaime dėl jos žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms, todėl Å¡iuo atveju nėra jokių kitų aplinkybių, dėl ko L. M. veiksmais sukeltų padarinių rūšinis pavojingumas yra mažesnis nei įprastas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, todėl nėra pagrindo pripažinti L. M. nusikalstamÄ veikÄ mažareikÅ¡me ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. 3.3.

Skunde atstovė teigia, kad apylinkės teismas neatliko L. M. veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizės ir tik deklaratyviai konstatavo, kad jos padaryta veika mažareikÅ¡mė. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu tikslu L. M., prastai besijausdama, nuėjo paskui sutuoktinį, su kuriuo jÄ sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, ar L. M. nuėjo į turgų paskui sutuoktinį jau blogai besijausdama, ar blogai pasijuto po konflikto su sutuoktiniu kai nuvyko į gydymo įstaigÄ , ar neturėjo jokio kito bÅ«do nuvykti į gydymo įstaigÄ , tik nukentėjusiojo paimtu automobiliu.

Teigia, kad bÅ«tent jos elgesys neabejotinai provokavo nukentėjusįjį. Nors L. M. ir nesmÅ«giavo nukentėjusiajam, tačiau tai nesudaro pagrindo jos veikÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mę, nes jos veiksmai buvo nukreipti į fizinio skausmo sukėlimÄ arba sužalojimų padarymÄ . Pati L. M. pripažino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, todėl negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajam skausmÄ ar sveikatos sutrikdymÄ . Skunde atstovė taip pat pabrėžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo atvažiavimas prie parduotuvės automobiliu yra provokuojantis elgesys.

PrieÅ¡ingai neadekvačiu Å¡iuo atveju buvo galima laikyti kaltinamosios reakcijÄ ir smurto naudojimÄ . Be to, nors teismas ir nurodė, kad nukentėjusysis turėjo žinoti apie kaltinamosios sveikatos bÅ«klę, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes jis jau daug metų dirba ir gyvena užsienyje, todėl neturėjo jokių objektyvių aplinkybių žinoti apie kaltinamajai nustatytÄ depresijÄ . 3.4. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. priėmė nutartį ir nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti L.

M. veikÄ mažareikÅ¡me, todėl Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo aukÅ¡tesniojo teismo priimta nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė ir prokurorė palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista L. M. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį. Nukentėjusiojo R. M. atstovės advokatės AuÅ¡ros Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, neatlikta nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizė, dėl ko teismas nepagrįstai pripažino, kad L. M. nusikalstama veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad jai bÅ«tų skiriama bausmė ir nepagrįstai konstatavo tokios nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , nors tai prieÅ¡tarauja tiek tokio pobÅ«džio bylose vyraujančiai teismų praktikai, tiek Å¡io ikiteisminio tyrimo metu priimtai nutarčiai, kuomet buvo panaikintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, priimtas nuosprendis yra pagrįstas byloje iÅ¡tirtais įrodymais, o sprendimas kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra neprieÅ¡taraujantis teisminei praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

10. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Pagal teismų praktikÄ , veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Taip pat pažymėtina, kad pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto fizinį skausmÄ .

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais (muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

11. Nuosprendyje konstatuota, kad L. M. 2020 m. liepos 25 d. apie 12.25 val. Prienų m., (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“, stovėjimo aikÅ¡telėje, automobilyje „Lexus RX 400 Hibrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, sėdėdama automobilio priekinėje keleivio vietoje, tyčia vienÄ kartÄ dantimis įkando į kairės rankos delnikaulį ir nagais įbrėžė į kairę rankÄ savo Å¡eimos nariui – sutuoktiniui R. M., sėdinčiam ant priekinės vairuotojo sėdynės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje.

12. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji prisipažino, jog tarpusavio grumtynių dėl automobilio raktelio metu, pajutusi skausmÄ , įkando nukentėjusiajam į rankÄ , siekdama, kad jis paleistų raktelį ir galimai tuo pačiu metu apdraskė nukentėjusiajam rankÄ nagais. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad įkandimas padarytas kaltinamajai veikiant tiesiogine tyčia, o apdraskymas – netiesiogine tyčia. Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam konstatuoti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat pažymėta, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmÄ (2 t., b. l. 9). Nuosprendyje taip pat iÅ¡analizuoti tokios nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, svarbios tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir teisingo procesinio sprendimo priėmimui.

13. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, dėl ko pagrįstai konstatavo, kad L.

M. veiksmai atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad įrodymai buvo vertinti selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, kadangi Å¡ių skundo argumentų apeliantė nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai, iÅ¡analizuota specialisto iÅ¡vada, aptartas byloje esantis vaizdo įraÅ¡as ir jame užfiksuota informacija bei kiti duomenys, Å¡ie įrodymai sugretinti tarpusavy ir sujungti į vientisÄ loginę grandinę.

14. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokiu tikslu L. M., prastai besijausdama, nuėjo paskui sutuoktinį, su kuriuo jÄ sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, ar L. M. paskui sutuoktinį jau blogai besijausdama, ar blogai pasijuto po konflikto su sutuoktiniu kai nuvyko į gydymo įstaigÄ , ar neturėjo jokio kito bÅ«do nuvykti į gydymo įstaigÄ , tik nukentėjusiojo paimtu automobiliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra atskleistos tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pačios kaltinamosios, tiek liudytojos G.

M., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. S. duotuose parodymuose. IÅ¡ jų parodymų akivaizdu, kad L. M. blogai pasijuto iÅ¡ dukters sužinojusi, kad grįžo tėvas ir pasiėmė automobilį „Lexus“. Dukros paprašė, kad paimtų iÅ¡ tėvo raktelius ir jÄ nuvežtų pas gydytojus, tačiau net ir antrÄ kartÄ G. M. atvykusi į turgų pas motinÄ pasakė, kad tėvas jai raktelių neatiduoda, dukrÄ vežioja pats. Dėl to ji nuėjo pas R. M., kuris tuo metu apsipirkinėjo Å¡alia esančioje parduotuvėje.

Dėl kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigÄ L. M. parodymuose taip pat pažymėjo apie visus Å¡eimos automobilius ir jų bÅ«kles, o bÅ«tent, kad vienu automobiliu, kuris priklauso R. M. naudotis negali, nes jis neturi galiojančių techninės apžiÅ«ros ir draudimo, R. M. atsisakė juos sutvarkyti, kitu automobiliu, kuriuo važinėja dukra, naudotis taip pat įvykio dienÄ nebuvo galimybės, kadangi jis buvo remontuojamas. Taigi „Lexus“ automobilis įvykio dienÄ jų Å¡eimoje vienintelis, kuris galėjo bÅ«ti eksploatuojamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad įrodymų tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, o esantys įrodymai vertinti atsietai nuo visos bylos medžiagos. Dėl BK 37 straipsnio taikymo 15. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su priimtu sprendimu L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde teigiama, kad pats nusikalstamos veikos pobÅ«dis yra toks, dėl kurio negali bÅ«ti pripažįstamas veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas, taip pat nesutinkama, kad padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad L. M. užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡samiai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad priimtas procesinis sprendimas L.

M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.

16. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K‑154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K‑231‑976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

17. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

18. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑231‑976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

19. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas yra reikÅ¡mingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (įkandimas kairės rankos delnikaulyje ir įbrėžimas kairėje rankoje), darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai, nėra tokie dideli, jog kaltininkei negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad veikos pavojingumÄ rodo tai, jog nukentėjusiajam buvo įkasta į rankos delnikaulį ir nagais įbrėžta į kairę rankÄ . Teismui nepateikus L. M. veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizės, negalima konstatuoti, kad nėra pakankamo veikos pavojingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina į tai, kad L. M. nežymiai sutrikdydama nukentėjusiojo sveikatÄ , atliko jai inkriminuotus veiksmus, tačiau jie nebuvo nukreipti į žmogaus gyvybiÅ¡kai pavojingas sritis, kaip galva, pilvas ar pan.

Atsižvelgtina ir į kaltinamosios parodymus, kad įkando tuomet, kai tarpusavio konflikto dėl automobilio raktelio metu, nukentėjusysis abi jos rankas laikė suėmęs ir jai suskaudo, t. y. tai buvo instinktyvi gynybinė jos reakcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įkasdama į delno sritį L. M. niekaip negalėjo sukelti dar rimtesnių pasekmių R. M. sveikatai. Taigi iÅ¡tirtos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡ios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad L. M. veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, R. M. patyrė tikrai nedidelius sužalojimus ir fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina byloje esantys garso įraÅ¡ai, kuomet R. M. kaltinamajai kandant jam į rankÄ paÅ¡aipiai sakė „kÄ sk, kÄ sk“, o paskambinęs į bendrÄ jį pagalbos centrÄ nurodė, kad medikų pagalbos nereikia, taip pat neiÅ¡sakė jokių skundų dėl patirto fizinio smurto jo atžvilgiu ar jam sukelto fizinio skausmo. Be to, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo, kuris nors ir nedemonstravo fizinės agresijos, tačiau elgėsi provokuojančiai, elgesys.

22. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kurioje pripažintas nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Teigia, kad nukentėjusiojo atvažiavimas prie parduotuvės negali bÅ«ti vertinamas kaip provokacinis veiksmas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje vertintas ne tik R. M. atvykimo prie konkrečios parduotuvės faktas, tačiau nurodyta, kad nukentėjusysis, vykstant skyrybų teisminiam procesui ir nuolatos konfliktuojant dėl turto, tame tarpe ir automobilio valdymo, netikėtai grįžęs, jį paima iÅ¡ dukros, kuriai kaltinamoji tÄ dienÄ buvo leidusi juo naudotis.

Nors dukra praÅ¡o automobilį grÄ Å¾inti, jis pats važiuoja prie kaltinamosios darbo vietos, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai kaltinamÄ jÄ supykdys. Žinodamas, kad kaltinamoji visais įmanomais bÅ«dais siekia atgauti automobilį, jo jai tyčia neatiduoda, taip provokuodamas konfliktinę situacijÄ . Visa Å¡i nuosprendyje aptarta situacija paremta byloje iÅ¡analizuota medžiaga, tame tarpe ir liudytojos G. M. duotais parodymais, jog pirmÄ kartÄ pasakius tėčiui, kad mamai negera ir jai reikia važiuoti į Prienus, jis raktelių jai nedavė, o pats nuvežė.

Tuomet G. M. po pokalbio su motina, kurio metu pasakė, jog jÄ atvežė tėvas, jos abi sutarė, kad vėliau, baigus L. M. dirbti turguje, G. M. atvyks viena paimti L. M., tačiau net ir vėliau R. M. automobilio dukrai neatidavė. Atvykusi dukra pasakė motinai, kad tėtis automobilio raktelių jai neatidavė, ko pasėkoje L. M. ėjo pasikalbėti su R. M. (3 t., b. l. 90). Teisėjų kolegija negali sutikti ir su skundo argumentu, kad bÅ«tent L. M. pati provokavo konfliktÄ nueidama į parduotuvę paskui R.

M., kÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti jog kaltinamoji gestikuliuoja rankomis, o nukentėjusysis į tai nereaguoja. Vis tik pažymėtina, kad sugretinus vaizdo įraÅ¡us, pateiktus iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 179) su garso įraÅ¡u, kuris buvo iÅ¡klausytas 2021 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 70, 114), akivaizdu, kad L. M. nuėjus į parduotuvę ir pradėjus pakankamai ramiai aiÅ¡kintis dėl automobilio naudojimosi, R. M. į jÄ visiÅ¡kai nereaguoja, ignoruoja, neatsako į jos klausimus, dėl ko kaltinamajai kilo pagrįstas susierzinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. M. nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , nenurodė, kad konfliktas nulemtas vien tik R. M. veiksmų, tačiau pažymėjo, jog teismo vertinimu, konfliktas iÅ¡ dalies buvo iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo. IÅ¡ nuosprendyje dėstomų aplinkybių galima konstatuoti, kad konfliktas kilo dėl abiejų asmenų kaltės, su tokiu vertinimu sutinka ir skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

23. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiant į nurodytÄ situacijÄ , kaltinamoji pagrįstai buvo nepatenkinta tokiu nukentėjusiojo elgesiu, ji turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti žodines pretenzijas, tačiau jas reikÅ¡dama, dėl savo emocinės bÅ«senos tiesiog peržengė teisėto elgesio ribas ir pavartojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , teismo vertinimu, kaltinamoji į susidariusiÄ situacijÄ sureagavo kiek neadekvačiai. Su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, šios išvados pagrįstai padarytos įvertinus ir byloje esančius duomenis apie L. M. sveikatos duomenis, o būtent, kad nuo 2007 metų jai buvo diagnozuojama sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, ekspertizės metu jai konstatuoti kiti mišrūs nerimo sutrikimai, ekspertizės akte nurodyta, kad L. M. psichikos būsenoje atsispindi ilgalaikė emocinė įtampa, padidėjęs emocijų labilumas, atsiradę dėl nepalankios namų situacijos, apmaudas, dirglumas, neužtikrintumas (2 t., b. l. 71, 78, 109-111).

Be to, kaip yra nurodžiusi pati L. M., jai buvo diagnozuota onkologinė liga, atlikta operacija, byloje esantys dokumentai patvirtina jos neįgalumÄ (2015 m. gruodžio 3 d. iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad L. M. iÅ¡ dalies darbinga, jos darbingumas yra 40 proc. (2 t., b. l. 57). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pažymėta, kad nukentėjusysis, gyvendamas su kaltinamÄ ja žinojo arba turėjo žinoti jos sveikatos bÅ«klę. Nors su Å¡iuo teismo argumentu apeliaciniame skunde nesutinkama grindžiant tuo, kad nukentėjusysis jau daugelį metu dirba ir gyvena užsienyje, tad pagrįstai neturėjo objektyvių aplinkybių žinoti iÅ¡samias detales apie L.

M. sveikatos bÅ«klę, tačiau toks skundo argumentas atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi, kad kaip jau minėta, sunki depresija kaltinamajai diagnozuota jau nuo 2007 metų, t. y. prieÅ¡ 15 metų, kuomet tarp Å¡alių dar nebuvo susidarę konfliktiniai santykiai, juolab įvertinus aplinkybes, kad nukentėjusysis nors ir tam tikrÄ laikotarpį gyveno ir dirbo užsienyje, tačiau kaip ir Å¡iuo atveju, grįždavo namo atostogoms. Ä®vertinus analizuojamÄ situacijÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nukentėjusysis, žinodamas kaltinamosios sveikatos bÅ«klę, turėjo suprasti jos galimÄ reakcijÄ Ä¯ atitinkamus jo veiksmus bei įvertinti tarpusavio grumtynių metu nelygias judviejų jėgas.

24. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo gynėja akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nutraukdamas bylÄ dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. priimta nutartimi, kuria buvo panaikinta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis ir prokuroro nutarimas, kuriais Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Å iuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai sprendimai priimami remiantis tuo metu esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, jo metu nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas.

Pirmosios instancijos teismui, kuris betarpiÅ¡kai teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡klausė proceso dalyvių parodymus, liudijimus, iÅ¡tyrė visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir baudžiamojoje byloje esančius ir pateiktus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai dokumentai nėra prejudiciniai. Kaip jau minėta, teisėjai įrodymus vertina bÅ«tent pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, bÅ«tų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ar nesivadovavęs įstatymu.

25. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, nes jos faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad faktinės aplinkybės Å¡ioje nurodytoje kasacinio teismo byloje nėra analogiÅ¡kos, tačiau ir apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nurodyta byla yra panaÅ¡aus, o ne analogiÅ¡ko pobÅ«džio. Pažymėjo, kad aptariamoje byloje tarp asmenų (buvusių sutuoktinių) taip pat kaip ir analizuojamu atveju, yra susiklostę itin prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, tarp asmenų, kaip ir įprastai tarp vyro ir moters, yra akivaizdžiai nelygios fizinės jėgos, taip pat nustatytas ir provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, todėl priimdamas procesinį sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo atsižvelgti ir į tokioje byloje kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

26. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad visos teismo nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. M. asmenybė ir jos padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamojo pobÅ«džio priemonių taikymas.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis dalyje, kuriuo L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo bei byla jos atžvilgiu nutraukta yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti remiantis nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl civilinio ieškinio 27. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

28. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismui, iki pradedant įrodymų tyrimÄ , pateikė civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 37-43). Tačiau apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo L. M. pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo bei jos atžvilgiu byla nutraukta, liko neiÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas, dėl ieÅ¡kinio nepasisakyta nei nuosprendžio apraÅ¡omojoje, nei rezoliucinėje dalyse. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu ir nutraukta, tačiau nuosprendžiu ji pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju privalėjo bÅ«ti nagrinėjamas ir nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keistinas.

29. Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad neteisėtais tyčiniais kaltinamosios veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl L. M. turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios sukeltų smurtinių veiksmų, jam buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai, dėl kurių jis labai iÅ¡gyvena, patyrė didelį stresÄ , skausmÄ , neteisėtai pats buvo įvykio metu sulaikytas ir laikytas areÅ¡tinėje, kur su juo pareigÅ«nai elgėsi netinkamai, ko pasėkoje dėl neigiamų patirtų emocijų iÅ¡gyvenimų jį iki Å¡iol vargina nemiga ir yra sutrikęs miego režimas bei miego kokybė.

Teigia, kad patirti sužalojimai jam sukėlė begalę nepatogumų, sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nervinio pobÅ«džio sutrikimus, sumažėjo jo socialinis gyvenimas. Po Å¡io įvykio R. M. teigia, kad jaučiasi nesaugiai, bijo, kad jo atžvilgiu L. M. vėl nenaudotų fizinio smurto. Visos Å¡ios aplinkybės, civilinio ieÅ¡kinio autoriaus teigimu, patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė dideles dvasines kančias bei kentė fizinį skausmÄ . L. M. jo niekad neatsiprašė. Taip pat pažymi, kad nukentėjusysis ilgÄ laikÄ po įvykio nebegalėjo laisvai bendrauti, jautė baimę susitikti su naujais žmonėmis, o tai itin pakenkė jam psichologiÅ¡kai, nes jis nebesijaučia saugus, nuolat jaučia baimę, nežino, kas jam gali nutikti.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iÅ¡ viso neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali sugrÄ Å¾inti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl L. M. veiksmų R. M. patyrė fizinį skausmÄ , buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl yra visos sÄ lygos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Neabejotina, kad R. M. įvykio metu, tiek bÅ«damas po įvykio patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , tačiau įvertinus įvykio aplinkybes, sužalojimų mastÄ , nėra pagrindo manyti, kad kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, tai sukėlė itin didelius iÅ¡gyvenimus ir ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad nors L.

M. ir veikė tyčia, tačiau kaip jau ir minėta anksčiau, jos panaudotas fizinis smurtas (įkandimas ir apdraskymas) buvo spontaniÅ¡kas neadekvatus veiksmas, reakcija į nukentėjusiojo veiksmus ir iÅ¡ dalies provokuojantį elgesį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat ir į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes bei pačios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuriuos jau aptarė aukščiau pasisakant dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, susijusių bÅ«tent su nagrinėjamu įvykiu, o ne su galimai kitais, nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai iÅ¡gyvenimai tęsėsi ir dar kurį laikÄ po įvykio, ar net iki Å¡ios dienos, nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų kreipęsis į medikus, dėl patirto streso ar nerimo, nemigos bÅ«tų vartojęs medikamentus. Be to, neįrodyta ir tai, kad nerimas ir nemiga atsirado bÅ«tent dėl patirtos nusikalstamos veikos.

Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nukentėjusiajam priteistina 300 Eur dydžio neturtinė žala. Dėl proceso iÅ¡laidų 32. Tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir jo atstovė praÅ¡o iÅ¡ L. M. priteisti visas nukentėjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau bylÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis ar jo atstovė nepateikė jokių duomenų (kvitų, sÄ skaitų, mokėjimo nurodymų), kurie pagrįstų turėtas R.

M. išlaidas advokato pagalbai, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-1111, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. M. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, pateikęs advokato orderį Nr. 844129, teikia antrinę teisinę pagalbÄ L. M. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 90 Eur (3 t., b. l. 150-153,159).

34. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Å i nuostata atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2022 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria jai paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , į tai, kad iÅ¡ atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L.

M. yra priteisiamas žalos atlyginimas, į jos turtinę padėtį, – Å¡ios bÅ«tino gynėjo dalyvavimo iÅ¡laidos iÅ¡ L. M. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu n u t a r i a : nukentėjusiojo R. M. atstovės advokatės AuÅ¡ros Ručienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį: Nukentėjusiojo R.

M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ L. M. jo naudai priteisti 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Atmesti praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo nukentėjusiajam R. M.. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ L. M. nepriteisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė